Per sovietų agresiją tėvo netekusiam Robertui Povilaičiui nepavyko įtikinti teisėsaugos pradėti atskirą tyrimą dėl M. Gorbačiovo vaidmens ir suteikti jam specialaus liudytojo statusą. Jis tikisi, jog R. Gorbačiovas galėtų būti apklaustas teisme šiuo metu nagrinėjamoje byloje dėl karininkų ir kitų aukštų Sovietų Sąjungos pareigūnų atsakomybės kaip paprastas liudytojas - tokį jo prašymą teismas dar žada nagrinėti.
Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pareikšti įtarimus.
Liepos mėnesį galutine nutartimi Vilniaus apygardos teismas paskelbė sutinkantis su prokurorės ir ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentais, kad byloje nėra pagrindo atskiram tyrimui dėl „aplaidaus vado pareigų vykdymo“ ar naujam M. Gorbačiovo statusui.
Šiuo metu dalis Sausio 13-osios bylos jau perduota teismui ir yra nagrinėjama. R. Povilaitis su teisininkais siekė, jog sprendimai dėl M. Gorbačiovo būtų priimami atskirame ikiteisminiame tyrime dėl asmenų, kurių kaltei įrodyti prokurorai dar nesurinko tiek duomenų, kad bylą perduotų teismui.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje R. Povilaitis pareiškė, kad gerbia tokį teismo sprendimą, tačiau pažymėjo, kad nepradėdami tyrimo prokurorai „turi būti įsitikinę, kad asmuo nėra įvykdęs nusikaltimo“. Jis priminė, kad kai kurie nagrinėjamoje byloje karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinami karininkai buvo tiesiogiai pavaldūs M. Gorbačiovui, pasiruošimas karinės jėgos panaudojimui Lietuvoje vyko keletą mėnesių, šturmuojant objektus dalyvavo Sovietų Sąjungos reguliarioji kariuomenė, specialiosios pajėgos, buvo naudojama sunkioji ginkluotė, šaudmenys.
„Jei pažiūrėtumėme į kitus įvykius, karinių pajėgų panaudojimas prieš civilius gyventojus vyko ir Gruzijoje, Azerbaidžane. Kalbame apie daugybės faktų visumą, įvairių liudytojų parodymus. Ir visi šie duomenys Generalinei prokuratūrai net neleidžia įtarti, kad vykdant tokio masto karinį puolimą tuometinis SSRS vyriausiais karinių pajėgų vadas būtų kaip nors susijęs su šiomis žudynėmis? Sakyčiau, kad tai yra M. Gorbačiovo išteisinimas avansu, atsisakant netgi tyrimo jo atžvilgiu, taip pat ir užkertant kelią šio klausimo nagrinėjimui teisme“, - teigė Sausio 13-ąją žuvusio Apolinaro Povilaičio sūnus.
Atsakydama į R. Povilaičio prašymą, prokurorė pažymėjo, kad dar nuo 1992 metų buvo stengiamasi gauti M. Gorbačiovo paaiškinimus dėl 1991 metų sausio mėnesio įvykių, tačiau bandymai rezultatų nedavė.
Anot Lietuvos teisėsaugos, Rusijos institucijos į teikiamus teisinės pagalbos prašymus nereagavo ar atsisakė juos vykdyti naudodamosis Europos konvencijoje numatytomis išlygomis. R. Povilatis sako prašęs Lietuvos prokurorų apklausti M. Gorbačiovą tiesiogiai, tačiau tokį prašymą tenkinti atsisakyta.
Prokurorė Daiva Skorupskaitė pažymėjo, kad esami duomenys neleidžia daryti išvados, kad M. Gorbačiovas žinojo apie ketinamus įvykdyti karinius veiksmus ir kad nesiėmė priemonių šiems veiksmams nutraukti.
Anot prokurorės, suteikti M. Gorbačiovui specialaus liudytojo statusą nėra galimybių, nes jis atsisako bendradarbiauti su Lietuvos generaline prokuratūra ir nėra kitų priemonių, kurios įpareigotų užsienio valstybės pilietį atvykti į Lietuvą duoti parodymų.
R. Povilaitis savo ruožtu teigė, kad sovietų prezidentas galėjo žinoti, tačiau sąmoningai ignoravo informaciją, jog pavaldiniai ketina daryti bei daro karo nusikaltimus, ir nesiėmė jokių veiksmų, kad tam būtų užkirstas kelias.
Savo skunde jis priminė ir tuometinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio nesėkmingą bandymą telefonu susisiekti su M. Gorbačiovu.
R. Povilaitis spaudos konferencijoje informavo, kad prašymas dėl galimos M. Gorbačiovo, kaip paprasto liudytojo, apklausos gegužę įteiktas bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Tačiau teisėjų kolegija pateikė atsakymą, jog prašymą nagrinės tik vėlesnėje bylos stadijoje, kai bus baigta liudytojų ir pradėta nukentėjusiųjų apklausa.
„Tas klausimas yra atidedamas labai ilgam, žinome, kad labai ilgai užtruks tą atsakymą gauti (...). Mano supratimu, teismas vilkina šį klausimą, jį atideda nagrinėti tikrai netinkamu laiku, nebent tikimasi, kad to klausimo išvis nereikės nagrinėti. Aš suprantu, kad tikimybė yra labai maža, kad M. Gorbačiovas atvyks, tačiau pats kvietimo išsiuntimas liudyti šioje byloje, mano supratimu, yra labai svarbus. Jei liudytojas neatvyks ar jam nebus leidžiama atvykti, tai jau bus kitos pusės, kuri neleidžia, atsakomybė“, - argumentus dėstė R. Povilaitis.
Šiemet sukako 25 metai nuo 13-osios nakties, kai dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato buvo nužudyta 14 civilių.
Dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 65 asmenys, byla šių metų sausį pradėta nagrinėti teisme. Savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi tai yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Visi kaltinamieji, išskyrus du, teisiami už akių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų anksčiau kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.
