Tai nurodoma pirmadienį pasirašytame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime.

Dokumente nepasakyta, kaip pirkėjų srautai turėtų būti reguliuojami.

Anksčiau parduotuvėms tik rekomenduota reguliuoti klientų srautus, kad nesusidarytų grūstys.

Prekybos įstaigos taip pat įpareigotos dezinfekuoti prekių krepšius ir vežimėlius po kiekvieno naudojimo.

Jos privalo užtikrinti, kad lankytojai eilėse laikytųsi ne mažesnio kaip vieno metro atstumo tarp vienas kito. Be to, pirkėjai turi būti skatinami mokėti ne grynaisiais pinigais.

Taip pat nurodoma, kad pardavėjos turi dirbti kas antroje kasoje, jeigu tarp jų neišlaikomas dviejų metrų atstumas.

Parduotuvių darbuotojams privalu užtikrinti galimybę ne rečiau kaip kas dvi valandas, o esant poreikiui ir dažniau, šiltu vandeniu bei muilu nusiplauti rankas, jas dezinfekuoti.

Esant galimybei rekomenduojama įrengti pertvaras tarp darbuotojų ir klientų.

Taip pat uždrausta apsipirkinėti didesnei nei dviejų asmenų grupei.

„(...) šeimos nariai turi apsipirkinėti po vieną“, – teigiama A. Verygos sprendime.

Asmenims, kuriems privaloma izoliacija, draudžiama lankytis parduotuvėse izoliacijos laikotarpiu.

Prekybininkai savo ruožtu tvirtina, kad pirkėjų srautai parduotuvėse sumažėjo, o griežtesnis reguliavimas, anot jų, gali duoti priešingą efektą – pirkėjai būriuosis lauke bet kokiomis oro sąlygomis.

Karantino metu veiklą vykdys maisto prekių parduotuvės, vaistinės, veterinarijos ir optikos bei ortopedijos prekių parduotuvės. Šiose vietose rekomenduojama riboti klientų srautus, siekiant išvengti jų grūsčių. Tarp eilėse stovinčių pirkėjų turėtų būti išlaikomas ne mažesnis kaip vieno metro atstumas.

Maisto prekių parduotuvės laikomos prekybos vietomis, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai. Parduotuvės, kurių didžiausią asortimentą sudaro ne maisto prekės, neturėtų būti laikomos maisto prekybos vietomis arba jose turėtų veikti tik tie skyriai, kuriuose prekiaujama maistu.

Visos internetinės parduotuvės karantino metu gali vykdyti veiklą. Ne maisto prekių parduotuvės gali užsiimti internetine prekyba, kai prekės pristatomos fiziniams ar juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų.

Taip pat karantino metu gali veikti visos finansines ir teisines paslaugas teikiančios įmonės, tačiau privaloma laikytis kitų nustatomų reikalavimų, pvz., kiek įmanoma darbą organizuoti nuotoliniu būdu. Asmeninis klientų aptarnavimas galimas tik retais išimtiniais atvejais.

Viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla karantino metu yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai maistas tiekiamas išsinešti arba kitais būdais pristatomas gyventojams, laikantis higienos reikalavimų.

Karantino metu draudžiama teikti grožio paslaugas, vykdyti lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veiklą, sveikatingumo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veiklą, išskyrus individualias medicininės reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu. Taip pat draudžiama turgaviečių, išskyrus maisto, veikla.

Tokia praktika Lietuvoje taikoma remiantis kitų Europos Sąjungos šalių praktika karantino metu ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.

Visa aktuali informacija dėl koronaviruso verslui yra nuolat atnaujinama ir pildoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tinklalapyje. Kilus klausimų dėl verslo veiklos, verslininkai gali kreiptis el. paštu verslui@eimin.lt.

„Nesuprantu, kaip nebankrutuoja mažos maisto prekių parduotuvės, įsikūrusios daugiabučių pirmuose aukštuose. Jose beveik niekada nieko neperku, tačiau prieš keletą dienų prireikė grietinės, o vien dėl jos patingėjau eiti į prekybos centrą. Nukeliavau į šalia esančią parduotuvėlę ir atkreipiau dėmesį, kad dauguma produktų kainuoja kur kas brangiau nei didžiuosiuose prekybos centruose. Įdomu, kaip tos parduotuvėlės išsilaiko, kas jose perka“, - portalo kauno.diena.lt teiravosi kaunietis Romas.

Ne viena Kaune buvusi maža maisto prekių parduotuvėlė, neatlaikiusi konkurencijos su kur kas galingesniais konkurentais, turėjo užsidaryti. O kaip sekasi toms, kurios ir toliau dirba?

Ši parduotuvėlė Šiaurės prospekte jau uždaryta

Žmonės į mažas parduotuves dažniausiai užsuka tada, kai pritrūksta vieno ar kito produkto – duonos, pieno, kefyro, sviesto, dešros.  Tokios prekybos vietos patogios žmonėms, turintiems ribotą judėjimo laisvę.  Dar viena kategorija pirkėjų – stikliuko mėgėjai. Jie nesivargina kulniuoti iki prekybos centro, todėl alų perka šalia esančiuose parduotuvėlėse. Alaus butelių vyrai į krepšius nesideda, neša juos laikydami rankose, o neretai išgeria lauke, šiek tiek paėjėję toliau nuo parduotuvės.

Apsilankiau maisto prekių parduotuvėlėje, esančioje šalia Savanorių ir Taikos prospektų sankryžos bei maisto produktais prekiaujančiame kioske P.Lukšio gatvėje.

„Parduotuvė, kurioje dirbu, gyvuoja jau 23 metus. Mūsų pagrindiniai lankytojai – aplinkinių namų gyventojai ir silpnaregiai. Pastariesiems nepatogu keliauti į didžiuosius prekybos centrus ir ieškoti reikalingų prekių. Pas mus jie gali atvykti be palydos, nesivaržydami pasiklausti“, - portalui kauno.diena.lt sakė parduotuvėlės netoli Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotoja Rasa.

Mūsų pagrindiniai lankytojai – aplinkinių namų gyventojai ir silpnaregiai.

Ji nenorėjo sutikti, kad viską pardavinėja brangiau nei dideli prekybos centrai. „Stengiamės laviruoti su kainomis. Sulčių, įvairių padažų gauname su nuolaidomis, todėl ir pirkėjams siūlome geras šių prekių kainas. Sultimis prekiaujame pigiau nei kitur“, - tikino moteris.

Rasa pripažino, kad į jos parduotuvę užsukę žmonės neperka didelį kiekį produktų. „Žinoma, jie neprisikrauna maisto tokį didelį krepšį, kaip „Maximoje“ ar kitame dideliame prekybos centre. Pas mus kauniečiai dažniausiai ateina nusipirkti duonos, pieno, dešros“, -  teigė pardavėja.

Į pokalbį įsitraukė ir čia maistą pirkusi moteris: „Ne viskas mažose parduotuvėse yra brangu. Į šią parduotuvę užsuku, nes joje randu kai kurių patinkančių prekių, kurios kitur brangesnės. Kokių? Pavyzdžiui, vienos rūšies estiškų ledų. Jie čia pigesni“.

Prie parduotuvės sutiktas Gediminas teigė, kad gyvena tame pat pastate, todėl kai ko nors pritrūksta, o į prekybos centrą eiti nesinori, užsuka į parduotuvėlę. „Dažniausiai joje perku alų, rečiau – kefyrą, batoną“, - sakė vyras.

Gediminas į parduotuvėlę užsuka, nes gyvena tame pačiame pastate

Paklausta, ar vasarą gauna vaisių, daržovių tiesiai iš ūkininkų, Rasa atsakė: „Ankstesniais metais ūkininkai padarydavo nuolaidą svogūnų laiškams, krapams. Kaip bus šiemet – nežinau. Ūkininkai labiau linkę bendradarbiauti su prekybos tinklais“.

Pardavėja atviravo, kad tarp jos ir nuolatinių pirkėjų susiklostė labai šilti santykiai: „Viena pirkėja per Kalėdas mane pamalonino pyragu, o kita per Velykas atnešė margučių“.

P.Lukšio gatvėje esančiame kioske maisto produktais prekiaujanti Sonata teigė, kad jeigu reikėtų samdyti pardavėją, mokėti už prekybos patalpų nuomą, neišsilaikytų. „Esu šio pastato savininkė, pati prekiauju, tai sunkiai, bet išsilaikyti pavyksta. Kas mūsų pirkėjai? Aplinkinių daugiabučių močiutės. Tačiau jos perka nedaug“, - pasakojo moteris.

„Sutinku, kad prekybos tinklai dažnai skelbia įvairias akcijas, tačiau pas mus kai kas ir be akcijų pigiau“, - tikino Sonata.

Pienas, grietinė, kefyras šiame kioske kainuoja nebrangiai, kainos nėra didesnės nei didžiuosiuose prekybos centruose.

„Alkoholiu neprekiauju, nes kioskuose jį pardavinėti draudžiama. Tabako gaminių taip pat nepardavinėju, nes šalia stovi spaudos kioskas, kuriame galima įsigyti cigarečių“. – sakė moteris.

Įeidami į šią parduotuvę, kuri pavadinta „Amazon Go“, pirkėjai, savo išmaniuosiuose telefonuose turintys tokio pat pavadinimo programėlę, prie įėjimo vartelių nuskenuoja QR kodą savo telefone. Po to jutikliai registruoja pirkėjų pasirenkamas prekes, kurios sudedamos į jų virtualųjį pirkinių krepšelį. Jeigu pirkėjas kokią nors prekę padeda atgal ant lentynos, ji iš pirkinių krepšelio automatiškai pašalinama.

Pasirinkę visas norimas prekes, pirkėjai iš parduotuvės paprasčiausiai išeina, o programėlė pirkinių sumą nurašo iš jų sąskaitos.

Parduotuvėje siūlomi paruošti patiekalai, pagrindinės maisto prekės, įskaitant duoną ir pieną, ir produktų rinkiniai patiekalams ruošti.

Parduotuvė šiuo metu testuojama ir joje kol kas gali apsipirkti tik „Amazon“ darbuotojai. Eiliniams pirkėjams ji duris turėtų atverti 2017 metų pradžioje.