Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pareiškė, kad traukiasi iš pareigų, nes mano jau įvykdęs savo misiją.

M. Bachtadzė sakė, kad jo paskyrimo premjeru praėjusiais metais tikslas buvo sukurti strateginį pagrindą tolesniam šalies vystymuisi.

„Strateginis vystymosi pagrindas sukurtas, įdiegtas. Taigi, priėmiau sprendimą trauktis iš šių pareigų, nes manau, kad savo misiją šiuo etapu jau įvykdžiau“, – pareiškė jis.

M. Bachtadzė nurodė, kad liks valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ nariu.

Nuo praėjusių metų birželio vyriausybei vadovavęs M. Bachtadzė taip pat padėkojo už „paramą ir pasitikėjimą“ milijardieriui verslininkui Bidzinai Ivanišviliui, partijos „Gruzijos svajonė“ lyderiui, laikomam vienu įtakingiausių žmonių šalyje.

„Galutinai naujo Gruzijos ministro pirmininko kandidatūra bus įvardyta antradienį, po valdančiosios partijos politinės tarybos posėdžio“, – žurnalistams sakė „Gruzijos svajonės“ lyderis parlamente Georgijus Volskis.

„Konsultacijos dėl premjero kandidatūros tęsis ir rytoj, po partijos politinės tarybos posėdžio paskelbsime oficialų pareiškimą. Kol kas apie kandidatą kalbėti yra pernelyg anksti ir nekorektiška“, – pridūrė jis.

„Kol kas negalime su 100 proc. tikrumu kalbėti apie būsimus vyriausybės sudėties pakeitimus“, – sakė G. Volskis.

Gruzijos žiniasklaida pranešė, kad naujuoju premjeru galėtų tapti įtakingas vidaus reikalų ministras Giorgijus Gacharija.

Birželio pabaigoje tūkstančiai žmonių dalyvavo demonstracijose Tbilisyje, kurios kilo vienam Rusijos parlamentarui pasakius kalbą Gruzijos parlamente. Tai buvo itin provokuojamas dalykas šalims, kurių santykiai tebėra įtempti po trumpo 2008 metų karo.

Demonstracijos išsirutuliojo į platesnį judėjimą prieš B. Ivanišvilį, didelei visuomenės daliai piktinantis jo partijos nesugebėjimu išjudinti sustingusios ekonomikos.

Maskva į protestus, kuriuos vadino rusofobiškais, reagavo tiesioginių skrydžių tarp abiejų šalių sustabdymu.

M. Bachtadzės pirmtakas premjero poste Giorgijus Kvirikašvilis atsistatydino po pustrečių metų darbo, kilus masiniams protestams, kurie pademonstravo didelį jo vyriausybės populiarumo sumažėjimą.

„Nuoširdžiu liaudies protestu pasinaudojo destruktyvios politinės jėgos, pažeidusios konstituciją. Revanšistinė opozicija organizavo smurto proveržį, buvo surengtas parlamento šturmas, ir visuomenė tiesioginiame televizijos eteryje matė, kaip smurtaujama prieš mūsų policininkus“, – sakė premjeras per spaudos konferenciją praėjusią naktį.  

„Matėme revanšo trokštančių destruktyvių politinių lyderių organizuotą smurtą. Deja, per atsakomybės nejaučiančios opozicijos pakurstytą smurto proveržį nukentėjo piliečių ir policininkų“, – sakė jis.

Anot M. Bachtadzės, policija veikė vadovaudamasi įstatymais, „apgynė valstybę, visuomenę ir užkirto kelią nusikaltimui“.   

„Dabar mūsų pagrindinis uždavinys – pasirūpinti visais nukentėjusiaisiais“, – sakė premjeras. 

Jis pridūrė, kad valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ neketina vengti atsakomybės. 

„Rytoj procesai tęsis, mes nevengsime atsakomybės ir reikalausime atsakyti mūsų komandos narių, kurių sunkios klaidos sukėlė šią krizinę situaciją“, – kalbėjo M. Bachtadzė. 

„Tuo pat metu mes pasirūpinsime, kad būtų teisiškai įvertinti destruktyvios opozicijos lyderių veiksmai“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Anot jo, šiems asmenims teks atsakyti už bandymus organizuoti masinius neramumus ir destabilizuoti šalį.

Ketvirtadienį vakare į protesto akciją Tbilisio centre susirinkę demonstrantai, reikalavę parlamento pirmininko Iraklijaus Kobachidzės atsistatydinimo, mėgino įsiveržti į parlamento rūmus. Policija prieš juos panaudojo akustinę bei vandens patrankas, ašarines dujas ir gumines kulkas. 

Apie 10 tūkst. protestuotojų susirinko prie parlamento po kontroversiško Rusijos įstatymų leidėjo Sergejaus Gavrilovo pasisakymo per Sakartvelo parlamente vykusią Tarpparlamentinę stačiatikybės asamblėją (TSA).

Dar prieš policijai panaudojant jėgą Sakartvelo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad buvo hospitalizuoti 38 policininkai ir 14 protestuotojų, nukentėjusių per neramumus Rustavelio prospekte. Vienas iš opozicinio Vieningojo nacionalinio judėjimo lyderių parlamento deputatas Romanas Gociridzė vėliau informavo, kad sužeistųjų yra per 100.

„Mes neturime ir neturėsime diplomatinių santykių su Rusijos Federacija, kol ji yra okupavusi mūsų teritoriją. Tai yra labai principinis klausimas“, – sakė M. Bachtadzė per spaudos konferenciją Tbilisyje.

Jis taip pat priminė, kad jau kelerius metų tarp Rusijos ir Gruzijos vyksta vadinamasis „Abašidzės-Karasino“ dialogas ekonominių ir humanitarinių problemų sprendimui.

Kitas Rusijos užsienio reikalų viceministro Grigorijaus Karasino ir Gruzijos premjero ypatingojo atstovo ryšiams su Rusija Zurabo Abašidzės susitikimas numatytas vasario 27 dieną Prahoje, kur abi šalys „sutikrins laikrodžius“ ir aptars tolesnio darbo perspektyvas.

„Iš tiesų vasario 27 dieną Prahoje turi įvykti jau 21-as mūsų susitikimas su Zurabu Abašidze. Konsultacijos metu planuojama toliau aptarti praktinius klausimus, susijusius su Rusijos ir Gruzijos ryšiais prekybos, transporto ir humanitarinių sutarčių srityse“, – sakoma G. Karasino pareiškime, kuris paskelbtas Rusijos URM svetainėje praėjusį ketvirtadienį.

Daug dėmesio susitikime skirta saugumo situacijai Baltijos ir Juodosios jūrų regionuose.

Lietuvos vadovė pabrėžė, jog Lietuva laukia naujosios Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabišvili vizito, kuris planuojamas pavasario pradžioje.

Pasak D. Grybauskaitės, Lietuva buvo, yra ir bus artima Sakartvelo draugė ir partnerė, visuomet rėmusi ir remianti šios valstybės teritorinį vientisumą bei siekį eiti euroatlantinės integracijos keliu.

Sakartvelas yra padaręs didelę pažangą europinių reformų kelyje, sėkmingai įgyvendina Asociacijos su ES sutartį ir yra pelnytai laikomas ES Rytų partnerystės programos lyderiu. Prezidentė pabrėžė, jog labai svarbu, kad pasiektas reformų tempas būtų išlaikytas. Būtina stiprinti pastangas teisėsaugos ir žiniasklaidos nepriklausomumo, kovos su korupcija srityse.

Aptariant Sakartvelo bendradarbiavimą su NATO, Lietuvos vadovė akcentavo, kad Aljanso vaidmuo santykiuose su šia valstybe itin stiprėja. Intensyviai veikia Tbilisyje įsteigtas bendras NATO mokymo ir vertinimo centras. Prie jo veiklos aktyviai prisideda ir Lietuva. Šiemet planuojamos bendros Sakartvelo ir NATO karinės pratybos.

Prezidentės teigimu, tai svarbūs žingsniai siekiant tolesnės Sakartvelo integracijos į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją. Lietuvos ir Sakartvelo vadovai sutarė stiprinti atsaką į hibridines grėsmes, ypač užtikrinant kibernetinį saugumą.

Lietuvos vadovė taip pat pabrėžė, jog Lietuva nuosekliai remia Sakartvelo narystę NATO ir ragina Aljansą įgyvendinti 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikimo sprendimus.

Susitikime kalbėta ir dvišalio ekonominio bendradarbiavimo klausimais. Pasak Prezidentės, ekonomikos ir verslo srityse dar daug neišnaudoto dvišalių santykių potencialo. Lietuva ir Sakartvelas - jaunos, augančios valstybės, turinčios talentingų, išsilavinusių ir imlių darbuotojų, todėl daug naujų galimybių glūdi tiek tradiciniuose sektoriuose, tiek modernių technologijų, atsinaujinančios energetikos, inovacijų ir mokslo srityse.

„Mūsų santykiai su Sakartvelu pavyzdiniai, tačiau kalbėjome, kad ekonominis bendradarbiavimas galėtų būti dar aktyvesnis“, – žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Jis teigė besitikintis, kad balandžio pradžioje atsirasiantis tiesioginis „Georgean Airways“ skrydis tarp Vilniaus ir Tbilisio paskatins turizmą bei verslo kontaktus.

„Wizz Air“ organizuoja tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir antro pagal dydį Gruzijos miesto Kutaisio.

Lietuvos ir Gruzijos tarpusavio prekyba per 11 praėjusių metų mėnesių siekė beveik 58 mln. eurų.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos tiesioginės investicijos Gruzijoje siekia 2,55 mln. eurų, o Gruzijos investicijos Lietuvoje siekia 6,24 mln. eurų.

Pasak S. Skvernelio, Lietuva galėtų parodyti Gruzijai pavyzdį kuriant startuolių sistemą, pastaraisiais metais šalyje išaugusią daugiau nei penkis kartus ir pritraukusią apie 183 mln. eurų investicijų.

To tikisi ir Vilniuje viešintis Gruzijos premjeras Mamuka Bachtadzė.

„Lietuva yra laikoma startuolių šalimi, kur yra labai gera verslo aplinka. Tai mums būtų labai svarbu, jeigu mums draugiška šalis pasidalytų ta patirtimi“, – kalbėjo jis.

„Su malonumu noriu pareikšti, kad mūsų bendradarbiavimo potencialas yra labai didelis ir atitinkamai mes dirbame dėl naujų krypčių suradimo“, – pridūrė ministras pirmininkas.

Ragina Gruziją išlaikyti lyderystę

Abiejų šalių premjerai taip pat aptarė situaciją Gruzijoje. Dalį jos teritorijos kontroliuoja Rusija, todėl Tbilisiui kyla kliūčių stojant į Europos Sąjungą ir NATO.

Lietuvos premjeras pabrėžė, kad Lietuva remia pilną Gruzijos integraciją į šias organizacijas, ragino Tbilisį tęsti reformas ir „išlaikyti lyderystę tarp Europos Sąjungos rytų partnerių“.

Po 2008 metų karo Maskva nepriklausomomis pripažino praėjusiame amžiuje apie atsiskyrimą paskelbusią Pietų Osetiją ir kitą atskilusį regioną Abchaziją.

Rusija yra dislokavusi tūkstančius savo karių šių teritorijų karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė Abchaziją ir Pietų Osetiją laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.

M. Bachtadzė sakė, kad pastaruoju metu šiuose regionuose vyrauja katastrofinė humanitarinė situacija ir tęsiasi nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai.

Jis taip pat padėkojo Lietuvai už Gruzijos sėkmę siekiant eurointegracijos.

„Mes kuriame su Europos Sąjunga naujus bendradarbiavimo formatus, kurie Sakartvelo integracijai duos naują impulsą ir atvers naujas galimybes“, – teigė Gruzijos premjeras.

Gruzijoje neseniai vyko prezidento rinkimai, šalies vadove išrinkta Salomė Zurabišvili.

Jis susitiks su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Per susitikimą numatoma aptarti dvišalius santykius, ekonominį bendradarbiavimą, kitus aktualius klausimus. Daug dėmesio ketinama skirti ES Rytų partnerystės programai ir integracijai į Europos Sąjungą bei NATO, rašoma pranešime.

Tuo pačiu metu Lietuvoje lankysis Gruzijos užsienio reikalų ministras Davidas Zalkalianis.

Po 2008 metų karo Maskva nepriklausomomis pripažino praėjusiame amžiuje apie atsiskyrimą paskelbusią Pietų Osetiją ir kitą atskilusį regioną Abchaziją.

Rusija yra dislokavusi tūkstančius savo karių šių teritorijų karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė Abchaziją ir Pietų Osetiją laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.

Dėl to artimiausiais metais galimybės Gruzijai įstoti į ES ir NATO išlieka miglotos.

Gruzijos siekis „sugrįžti į Europos šeimą“ – ne tik vienos ar dviejų gruzinų kartų politinis sprendimas, Tbilisyje per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė M. Bachtadzė.

„Mes ir taip esame europiečių civilizacijos dalis ir įnešėme savo indėlį į europietiškų vertybių formavimą. Atsižvelgiant į tai, žinoma, tikime, kad Gruzija būtinai taps ES ir NATO nare“, – nurodė vyriausybės vadovas.

Taip pat jis pabrėžė, kad Gruzijos siekiai „nėra nukreipti prieš ką nors“.

„Dar kartą norėčiau pakartoti, kad mes orientuojamės tik į taiką“, – pažymėjo M. Bachtadzė.

Premjeras pridūrė, kad Gruzijos vyriausybė neturi iliuzijų, kad stojimo į tas organizacijas procesas bus greitas.

„Suprantame, kad dar daug ką reikia padaryti, bet esame nuoseklūs ir darome lengvai nuspėjamus žingsnius. Atsižvelgiant į tai, ir toliau aktyviai įgyvendinsime tas reformas, kurios mus dar labiau suartins su Europa“, – sakė jis.