Laiške, adresuotame Kinijos pasiuntiniui JT Zhang Junui (Džang Džunui), išreiškiamas susirūpinimas dėl nuolatinio kelių naftos tanklaivių buvimo Kinijos vandenyse, siekiant „palengvinti prekybą sankcionuotais naftos produktais“ su Šiaurės Korėja.

Laišką, su kurio turiniu penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP, pasirašė G-7 šalių ambasadoriai, taip pat ES, Pietų Korėjos, Australijos ir Naujosios Zelandijos pasiuntiniai.

Pekinas atsakydamas pareiškė, kad griežtai įgyvendina JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir rimtai vykdo tarptautinius įsipareigojimus.

„Kinija ragina atitinkamas šalis visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl KLDR (Šiaurės Korėjos), ypač nuostatas, susijusias su dialogo atnaujinimu, diplomatinių pastangų stiprinimu ir politinio susitarimo skatinimu“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė jos misijos prie JT atstovas spaudai.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning, pirmadienį per spaudos konferenciją paklausta apie laišką atsakė: „Kai kalbama apie Saugumo Tarybos rezoliucijų įgyvendinimą, Kinija visada sąžiningai vykdė savo tarptautinius įsipareigojimus.“

Laiške pažymima, kad tanklaivių buvimą ir judėjimą stebėjo JT ekspertų grupė, kuriai pavesta prižiūrėti, kaip Šiaurės Korėja laikosi sankcijų.

Šiaurės Korėjai nuo 2006 metų taikomos JT sankcijos dėl balistinių raketų paleidimo ir branduolinių programų.

2017 metais papildomos sankcijos apribojo žaliavinės naftos importą.

Nuo to laiko Saugumo Tarybai nepavyko pasiekti vieningos pozicijos.

2022 metų gegužę Kinija ir Rusija vetavo rezoliuciją dėl naujų sankcijų Pchenjanui, ir nuo to laiko, nepaisant kelių Šiaurės Korėjos balistinių raketų bandymų, Taryba nepriėmė jokios rezoliucijos ar pareiškimo.

Jungtinės Valstijos nuolat kaltina Pekiną ir Maskvą, kad jos dangsto Šiaurės Korėjos režimą ir, neleisdamos Tarybai vieningai reaguoti, skatina tolesnius raketų paleidimus.

„Siekdamos asmeninių interesų, JAV laikosi „nulinės sumos“ principo ir toliau stiprina savo karinį dislokavimą regione“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning. Ji turėjo omenyje strateginio mąstymo modelį, kuomet pergalė suvokiama kaip kito pralaimėjimas.

„Dėl to neišvengiamai padidės karinė įtampa ir kils pavojus regioninei taikai bei stabilumui“, – pridūrė ji.

Ilgamečiai sutarties sąjungininkai Manila ir Vašingtonas vasarį susitarė plėsti bendradarbiavimą strateginėse srityse Filipinuose, siekdamos pasipriešinti didėjančiam Pekino ryžtui primesti kontrolę savivaldžiame Taivane ir Kinijos bazių statybai Pietų Kinijos jūroje.

Pagal 2014 metų sustiprintą bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą (EDCA) JAV pajėgoms suteikta galimybė naudotis penkiomis bazėmis Filipinuose.

Dabar šis skaičius padidintas iki devynių, tačiau keturių papildomų bazių vietos iki pirmadienio nebuvo atskleistos. Vyriausybė dėl to konsultavosi su vietos pareigūnais.

Filipinų kariškiai šias vietas įvertino ir nusprendė, kad jos yra tinkamos ir abipusiai naudingos, sakoma Filipinų prezidento ryšių biuro pranešime.

JAV gynybos departamentas patvirtino, kad paskelbtose vietose yra naujosios EDCA bazės.

Departamento pareiškime taip pat teigiama, kad išlaidos joms papildys „82 mln. JAV dolerių [78 mln. eurų], kuriuos jau skyrėme investicijoms į infrastruktūrą esamuose EDCA objektuose“, tačiau nenurodoma, kiek.

Trys iš šių objektų yra Filipinų šiaurėje, įskaitant karinio jūrų laivyno bazę ir oro uostą Kagajano provincijoje bei kariuomenės stovyklą kaimyninėje Isabelos provincijoje, sakoma Filipinų pareiškime.

Karinių jūrų pajėgų bazė Kagajane esančiame Santa Anos mieste yra maždaug už 400 km nuo Taivano.

Ketvirtoji, oro pajėgų bazė, įrengta Balabako saloje, esančioje netoli pietinio Palavano salos galo, netoli Pietų Kinijos jūros.

Kagajano gubernatorius Manuelis Mamba viešai pasisakė prieš EDCA objektų dislokavimą jo provincijoje, nes baiminasi, jog tai gali atbaidyti Kinijos investuotojus ir paversti vietovę taikiniu Pekino konflikte dėl Taivano.

Tačiau Filipinų gynybos vadovo pareigas einantis Carlito Galvezas (Karlitas Galvesas) žurnalistams neseniai sakė, kad vyriausybė jau priėmė sprendimą dėl vietų ir kad M. Mamba sutiko jo laikytis.

Susitarimu leidžiama rotuoti JAV karius bazėse ir jose laikyti gynybos įrangą bei atsargas.

Pagrindinė Šiaurės Korėjos ekonominė ir politinė rėmėja yra Kinija, bet tarpusavio ryšiai tarp jų sutriko dėl kelionių apribojimų, įvestų siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui.

Šiaurės Korėjai buvo sunku kovoti su COVID-19 pandemija, šalyje labai trūksta maisto, rodo pastarojo meto pranešimai.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning teigė, kad naujasis ambasadorius Wang Yajunas (Vang Jadziunas) prisidės prie šalių draugystės plėtojimo.

Ambasadorius paskirtas po to, kai oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) antradienį paskelbė, kad šalies lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) paragino mokslininkus kurti daugiau medžiagų, tinkamų branduoliniams ginklams.

KCNA pranešimas pasirodė po kelių trumpojo nuotolio balistinių raketų paleidimo – vien šį mėnesį jų paleista septynios – ir vis dažnesnių grasinimų panaudoti šiuos ginklus prieš Šiaurės Korėjos priešus.

Dėl Šiaurės Korėjos ginklų bandymų, taip pat dėl JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų įtampa regione pastaraisiais mėnesiais itin padidėjo.

Kinijos teikiama parama Šiaurės Korėjai ir Rusijai vertinama kaip pasipriešinimas JAV liberaliajai pasaulio tvarkai. Pekinas sutiko su Jungtinių Tautų sankcijomis Šiaurės Korėjai dėl jos vykdomų branduolinių bandymų, bet ne kartą reiškė paramą Pchenjanui, siekdamas užkirsti kelią šio režimo žlugimui ir galimoms humanitarinėms, karinėms bei politinėms pasekmėms.

JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Chrisas Wray'us (Krisas Rėjus) antradienį interviu televizijai „Fox News“ teigė, kad jo agentūra mano, jog koronavirusas „tikriausiai galėjo atsirasti dėl incidento Uhano laboratorijoje“. 

Kinijos pareigūnai griežtai atmetė šį teiginį ir pavadino jį šmeižto kampanija prieš Pekiną. 

„Jungtinės Valstijos vėl kursto nutekinimo iš laboratorijos teoriją, kuri nediskredituos Kinijos ir dar labiau sumenkins jų pačių patikimumą“, – trečiadienį per eilinę spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning. 

Tokie Ch. Wray'aus komentarai pasigirdo po to, kai šios savaitės pradžioje buvo paskelbta ataskaita, kurioje teigiama, jog JAV energetikos departamentas konstatavo, kad greičiausiai COVID-19 protrūkio priežastis yra incidentas vienoje iš Kinijos laboratorijų. 

Departamento išvados yra svarbios, nes jis veikia su nacionalinių laboratorijų tinklu, įskaitant ir tas, kuriose atliekami pažangūs biologiniai tyrimai. 

Tačiau kitos JAV žvalgybos tarnybos mano, jog koronavirusas pasaulyje atsirado natūraliu būdu. 

Duodamas interviu antradienį Ch. Wray'us taip pat apkaltino Kinijos vyriausybę, esą ši bando stabdyti Jungtinių Valstijų pastangas ištirti COVID-19 pandemijos pagrindines priežastis. 

„Kinijos vyriausybė... deda visas pastangas, kad sutrukdytų ir užgožtų mūsų darbą, kurį atliekame mes, mūsų JAV vyriausybė ir artimi partneriai iš  užsienio“, – teigė jis. 

„Ir todėl visiems labai apmaudu“, – pridūrė Ch. Wray'us. 

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Mao Ning dar kartą pakartojo seniai paskelbtą ir niekuo nepagrįstą Kinijos teiginį, kad koronavirusas galbūt pasklido iš JAV karinių mokslinių tyrimų laboratorijos Fort Detrike, Merilando valstijoje. 

„JAV turėtų gerbti mokslą ir faktus, kuo greičiau bendradarbiauti su Pasaulio sveikatos organizacija [PSO], pakviesti tarptautinius ekspertus atlikti atsekamumo tyrimus savo šalyje ir pasidalyti tyrimų rezultatais su tarptautine bendruomene“, – teigė Mao Ning.

Mokslo bendruomenė mano, jog itin svarbu nustatyti pandemijos kilmę, kad būtų galima geriau kovoti su kitomis potencialiomis grėsmėmis ar net užkirsti joms kelią.