Žvalgybos pareigūnai aplankė jos kapą Vilniaus Rasų kapinėse.

M. Kubiliūtės vaidmuo buvo labai svarbus 1919 metais užkertant kelią lenkų karinės organizacijos POW rengtam perversmui.

Prasidėjus sovietų okupacijai, ji užsiėmė aktyvia antisovietine veikla, Antrojo pasaulinio karo metais buvo kalinama ir kankinama, o 1946 metais ištremta į Sibirą.

Anot VSD, M. Kubiliūtė yra vienintelė Lietuvos moteris, kuriai suteikti visi svarbiausi Lietuvos ordinai: Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinas, Gedimino 4 laipsnio ordinas, Gedimino 3 laipsnio ordinas ir Vytauto 5 laipsnio ordinas.

Nepavydėtino likimo legendinės šnipės personažą sukūrusi aktorė tikina, kad tokios asmenybės ją įkvepia nesustoti, net kai apninka neviltis.

Jau šį sekmadienį LRT televizijos žiūrovų laukia trečioji atkuriamosios dokumentikos projekto dalis, pasakosianti apie tyliąja heroje vadinamą pirmąją Lietuvos žvalgę M. Kubiliūtę. Ji – vienintelė aukščiausiais ordinais apdovanota šalies moteris.

T. Vaškevičiūtės teigimu, jos atliekamas personažas – itin įkvepiantis: „Ji turėjo labai didelį tikėjimą laisva Lietuvos valstybe, manau, tai yra jos pamatas, variklis. Ji yra puikus pavyzdys to, kad Lietuva ir tais laikais turėjo aktyvių moterų, kurios nuveikė daugybę prasmingų dalykų.“

Legendinė didvyrė

XX a. gyvenusi ir už Lietuvos laisvė kovojusi Marcelė Kubiliūtė – tikra lietuviškos žvalgybos pažiba. Ši legendinė moteris sužlugdė ne vieną prieš Lietuvos valstybę nukreiptą perversmą ir neabejotinai tapo legendine didvyre.

„Tai buvo moteris, kuri labai sudėtingais valstybei metais, 1919-aisiais, de facto išgelbėjo valstybę nuo žlugimo, nuo tiesioginio valstybės perversmo. M. Kubiliūtė naudojo įvairią taktiką: nuo tokių labai žvalgybinių ir konkrečių operatyvinio darbo kontaktų mezgimo, informacijos rinkimo, iki labai intymaus savo žavesio panaudojimo“, – M. Kubiliūtės indeliu neabejoja dokumentinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ kūrėjus konsultavęs istorikas Algimantas Kasparavičius.

Savo kuriamą legendinės didvyrės M. Kubiliūtės inspiruotą personažą T. Vaškevičiūtė apibūdina kaip itin ryžtingą, moterišką ir išmintingą. „Ji bet kokiomis aplinkybėmis turėjo tą pačią svajonę – matyti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą ir tam atidavė daug jėgų. Ji yra ganėtinai žmogiška – ir bijo, bet vis tiek daro, nes turi aukštesnį tikslą. Tuo pačiu ji švelni, diplomatiška, moteriška ir išmintinga“, – tikina aktorė.

Unikali istorija

T. Vaškevičiūtės teigimu, šiam vaidmeniui ji ruošėsi itin atsakingai: „Aš domėjausi, tačiau šaltinių nėra daug – ką pavyko gauti, tą ir skaičiau. Manau, kad Marcelės istorija yra unikali ir labai jaudinanti, išskirtinė.“

Televizijos žiūrovai T. Vaškevičiūtės sukurtą žvalgę jau galėjo išvysti rudenį rodytame LRT vaidybiniame istoriniame seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“. Aktorės teigimu, šis personažas tikrai įkvėps ne vieną: „Tuo metu žmonės turėjo stiprų vertybių pamatą, turėdami tam tikras ribas, skaudžias patirtis, aiškiau žinojo savo tikslus. Manau, kad jėgų, stiprybės galima pasisemti iš tokių žmonių. Į juos galima remtis kaip į pavyzdį, kad žmonės ir sudėtingose aplinkybėse sugebėjo išsaugoti šviesią sąmonę, mintis ir tikėjimą. Linkiu mums to iš jų pasisemti, kai apninka abejonės ir trūksta atramos.“

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – tai dokumentinis draminis pasakojimas apie iškilius mūsų šalies politikos, verslo, kultūros ir meno, sporto veikėjus, kurių dėka Lietuva tapo tokia, kokia ji yra šiandien. Tai pasakojimas, aprėpsiantis kone tris amžius ir paliesiantis reikšmingiausius Lietuvos įvykius bei atskleisiantis detalių, kurios nepelnytai prapuolė tarp istorijos puslapių.

Kartu su serialo komanda dirbęs istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius teigia, kad šios šnipės dėka buvo sužlugdyta ne viena Lietuvos nepriklausomybei atgauti trukdžiusi lenkų maištininkų operacija.

Aktorės Tomos Vaškevičiūtės atliekamas M. Kubiliūtės vaidmuo spalio 31-ąją pasirodysiančiame filme yra vienas svarbiausių. Ne tik todėl, kad aktorės kuriamas personažas įsipainios į jausmingą meilės dramą, bet ir todėl, kad buvo inspiruotas vienos labiausiai šaliai nusipelniusių moterų.

Pasak serialo kūrėjus konsultavusio istoriko A. Kasparavičiaus, XX amžiaus pradžioje Lietuvai žvalgai buvo būtini – jų reikėjo norint išsiaiškinti priešų strategijas.

„Į Lietuvą tuo metu buvo žiūrima kaip į Lenkijos maištaujančią provinciją. Mūsų vyriausybė, kuri iš pradžių susikūrė ir dirbo Vilniuje, 1918 metų lapkričio mėnesį persikėlė į Kauną spaudžiama lenkų ir bolševikų. Varšuvoje buvo nuspręsta, kad reikia imtis kitų veiksmų, kurie būtų veiksmingesni – tai yra organizuoti vyriausybės nuvertimą. Operacija buvo patikėta „Lenkų karinei organizacijai“. Visiems buvo akivaizdu, kad toks darbas buvo reikalingas – žvalgyba, saugumo organizacija“, – pasakojo istorikas.

Taip lietuvių žvalgyboje atsirado lietuviškoji Mata Hari – M. Kubiliūtė. Išvaizdi, išsilavinusi, kelias užsienio kalbas mokanti moteris iš pradžių turėjo kitą užduotį – rinkti bendrojo pobūdžio informaciją. Tačiau, anot A. Kasparavičiaus, moteriško žavesio dėka jai pavyko nuveikti daug daugiau.

„Ji buvo bendro pobūdžio žvalgė, kuri rinko visas žinias ir per Petrą Vrubliauską perdavinėjo informaciją į Kauną. Dėka savo moteriško žavesio ji pradėjo artimiau bendrauti su lenkų kariškiais – tuomet viskas pradėjo aiškėti. Pradėjo po truputį lįsti informacija, kad kažkas Kaune turi vykti, kad mes jau esam pasiruošę, kad mes jau turime žmonių, kurie mus palaiko. Galų gale gavosi bendras vaizdas, kuris lėmė, kad 1919 metų vasaros pabaigoje buvo pradėta areštuoti tuos sąmokslininkus“, – tikino istorikas.

Sumanioji lietuvių žvalgė informaciją iš lenkų kariškių išgaudavo vilionėmis: „Ji sugebėjo labai intymiai prieiti prie Lenkijos karininkų sluoksnio ir išgauti tą informaciją. Kadangi tie vaikinai būdavo išgėrę, atsipalaidavę, jiems atsirišdavo liežuviai. Kada ji jau pajautė, kas yra atviresnis, su tuo bendraudavo intensyviau ir tą informaciją iš tiesų išviliodavo“.

M. Kubiliūtė yra vienintelė moteris, apdovanota visais aukščiausiais tarpukario Lietuvos vyriausybiniais apdovanojimais. A. Kasparavičiaus teigimu, tai labai simboliška. 

„Kiekvienas viešas Marcelės apdovanojimas reikšdavo mūsų kovą su lenkais, kad jie mums vis dar yra grėsmė. Ji buvo patogi figūra – išsilavinusi, išvaizdi moteris, mokanti nemažai kalbų. Demonstruotis mums reikėjo – sostinė Vilnius buvo okupuotas, reikėjo palaikyti tam tikrą visuomenės antilenkišką nusiteikimą. Valdžiai demonstruojant palankumą Kubiliūtei, buvo labai patogu siųsti visuomenei signalus, kad vyriausybė yra tvirtai nusiteikusi kovoti su lenkais, kad herojai yra neužmiršti ir šalis yra nusiteikusi kovoti toliau“, – kalbėjo A. Kasparavičius.

Istorikas teigia, jog M. Kubiliūtės nupelnai šaliai – nenuginčijami: „Ji padarė daug žalos XX amžiaus pradžios Lenkijos žvalgybai ir jų politikos interesams, bet akcentuojamas ir tas momentas, kad taip buvo ir dėl sėkmingų sutapimų, atsitiktinumų“.

Istorinis karinis daugiaserijinis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ pasakos apie Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes. Visu šimtmečiu atgal nukelsiantis filmas atskleis nuostabią draugystės ir meilės dramą, vykstančią svarbiausių Lietuvai įvykių fone.

Pagrindinius vaidmenis istoriniame daugiaserijiniame filme kuria žymiausi šalies aktoriai: Toma Vaškevičiūtė, Eglė Špokaitė, Darius Meškauskas, Mykolas Vildžiūnas, Jokūbas Bareikis, Algirdas Gradauskas, Marius Repšys. Seriale taip pat vaidina Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Vytautas Tomkus, Liubomiras Laucevičius, Šarūnas Puidokas ir kiti žinomi aktoriai.

Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis filmas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – jau nuo spalio 31 d. per LRT.

Lietuvai šnipinėjusi M. Kubiliūtė yra vienintelė moteris, apdovanota visais aukščiausiais Lietuvos ordinais.

Pasibaigus daugiau nei šešis mėnesius trukusiems filmavimams T. Vaškevičiūtė tikina, kad kurdama šį personažą perskaitė ne vieną knygą, o svarbiausia – sukurtas vaidmuo įkvėpė tolimesniems darbams.

„Nors scenaristai tik iš dalies rėmėsi jos istorija, man buvo labai didelis džiaugsmas supažindinti žmones su tokia idėja. Ji yra puikus pavyzdys to, kad Lietuva ir tais laikais turėjo aktyvių moterų, kurios nuveikė daugybę prasmingų dalykų“, – kalbėjo Marcelės vaidmenį seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ sukūrusi T. Vaškevičiūtė.

Prieš šimtmetį už Lietuvos laisvę kovojusi Marcelė Kubiliūtė – viena iškiliausių asmenybių Lietuvos žvalgybos istorijoje. Ši legendinė moteris sužlugdė ne vieną prieš Lietuvos valstybę nukreiptą perversmą ir tapo legendine didvyre. Jos asmenybės įkvėpti, serialo kūrėjai nusprendė Marcelę atgaivinti ir filmavimo aikštelėje.

Lietuvos žvalgybos vadovas Jonas Budrys savo prisiminimuose rašė, jog 1919 metais M. Kubiliūtės rankose buvo Lietuvos likimas. Su šia nuomone sutinka ir prie serialo kūrimo prisidėjęs istorikas Algimantas Kasparavičius. Anot jo, M. Kubiliūtei pasisekė užmegzti itin svarbius ryšius ir gauti Lietuvai svarbios informacijos.

„Susiklosčiusių aplinkybių dėka jai pavyko per meilės ryšius užmegzti kontaktą su lenkų sukilėliais, maištininkais, kurie vykdydami Varšuvos politinę liniją turėjo pakeisti Lietuvos vyriausybę laikinojoje sostinėje. Po truputėlį pradėjo lįsti ta informacija, kad Kaune kažkas turi vykti, kad mes jau turime žmonių, kurie mums nėra priešiški“, – apie svarbų M. Kubiliūtės indelį kalbėjo istorikas.

A. Kasparavičiaus įsitikinimu, M. Kubiliūtė buvo patyrusi žvalgė: „Jos pagrindinis uždavinys buvo sekti, kas vyksta Lietuvoje – ką daro lenkų karininkai, kokios yra jų nuotaikos – rinkti bendro pobūdžio informaciją. Ji buvo bendro pobūdžio žvalgė, kuri rinko tas žinias.“

Pasak A. Kasparavičiaus, žvalgybininkė M. Kubiliūtė – unikali nusipelniusių žmonių sąraše: „Ji yra vienintelė moteris, apdovanota visais aukščiausiais Lietuvos ordinais. Šis faktas greičiau liudija ne tiek pačios M. Kubiliūtės vaidmenį Lietuvai ir jos nuveiktą darbą, greičiau liudija tą faktą, kad lietuvių ir lenkų santykiai buvo labai įtempti. Kiekvienas jos apdovanojimas reiškė mūsų kovą su lenkais, kad jie mums yra grėsmė – reikėjo palaikyti visuomenės antilenkišką nusiteikimą.“

Savo kuriamą legendinės didvyrės M. Kubiliutės inspiruotą personažą T. Vaškevičiūtė apibūdino kaip itin ryžtingą, moterišką ir išmintingą. „Ji bet kokiomis aplinkybėmis turėjo tą pačią svajonę – matyti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, ir tam atidavė daug jėgų. Ji yra žmogiška – ir bijo, bet vis tiek daro, nes turi aukštesnį tikslą. Bet ji ir švelni, diplomatiška, moteriška ir išmintinga“, – tikino aktorė.

Kaip T. Vaškevičiūtė rengėsi šiam vaidmeniui? „Aš domėjausi, tačiau šaltinių nėra daug – ką pavyko gauti, tą ir skaičiau. Manau, kad Marcelės istorija yra unikali ir labai jaudinanti, išskirtinė“, – reziumuoja aktorė.

„Tuo metu žmonės turėjo stiprų vertybių pamatą, turėdami tam tikras ribas, skaudžias patirtis, aiškiau žinojo savo tikslus. Manau, kad jėgų, stiprybės galima pasisemti iš tokių žmonių. Į juos galima remtis kaip į pavyzdį, kad žmonės ir sudėtingose aplinkybėse sugebėjo išsaugoti šviesią sąmonę, mintis ir tikėjimą. Linkiu mums to iš jų pasisemti, kai apninka abejonės ir trūksta atramos“, – pasibaigus istorinio kostiuminio serialo filmavimams mintimis dalijosi T. Vaškevičiūtė.

Įspūdingas Sauliaus Balandžio režisuojamas istorinis kostiuminis serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“ – jau nuo spalio 31 d. per LRT TELEVIZIJĄ.