Didžiausias fizinis ir psichologinis krūvis, rizika susirgti tada tenka medikams. Artimas kontaktas su ligoniais, darbas su specialiomis apsaugos priemonėmis, pareiga ir noras padėti. Bet ne visais atvejais tai įgyvendinamas. Tenka ne tik išlydėti pasveikusįjį į namus, bet kartais ir amžinybėn.
Žmonėms norėčiau patarti, kad kuo daugiau saugotų vieni kitus, save, nešiotų kaukes ir būtinai savo sveikatą saugotų. Ne tik savo, bet ir kitų.
Visgi atsiranda nemažai skeptikų, netikinčių koronaviruso infekcijos egzistavimu, neigiančių COVID-19 ligą, tvirtinančių, jog tai paprastas gripas ir saugoti nebūtina. Netrūksta neatsakingai besielgiančių, nesisaugančių ir raginančių nenaudoti apsaugos priemonių. Ar tikrai COVID-19 neegzistuoja? Kokia neiškreipta ir nesumeluota realybė? Kokia medikų ir pačių sergančių, gydomų Mažeikių ligoninėje, kasdienybė, išgyvenimai ir patirtis? Praverkime duris, pasižvalgykime ir pabendraukime su medikais ir čia sveikstančiais pacientais.
„Labai sunku buvo kvėpuoti, dieną ir naktį buvo įjungtas deguonis, taip pat labai sunkiai valdžiau visas galūnes. Buvau priklausoma nuo visų kitų darbuotojų, neišlipau iš lovos, neatsikėliau ir nenuėjau į tualetą viena pati be pagalbos. Taip pat labai skaudėjo raumenis. Esu labai dėkinga gydytojui Žukauskui ir taip pat personalui, kuris labai nuoširdžiai dirba. Žmonėms norėčiau patarti, kad kuo daugiau saugotų vieni kitus, save, nešiotų kaukes ir būtinai savo sveikatą saugotų. Ne tik savo, bet ir kitų“, – žmonių sąmoningumo prašė viena pacientė.
Apie klastingą virusą papasakojo ir kitas ligoninės pacientas. „Labai dusino. Iškart prijungė deguonį, nes plaučiuose trūko oro. Jau eina trylikta diena, viskas kaip ir gerėja. Palata įrengta labai puikiai, prie kiekvienos lovos privestas deguonis, kurį gali kiekvienas žmogus reguliuotis. Aš pats per gyvenimą faktiškai nesu ligoninėje gulėjęs, visą gyvenimą sportuoju ir kažkur, matyt darbe, užsikrėčiau. Tai buvo dar prieš savaitę, pradėjo temperatūra kilti, galvojau, kad paprasčiausiai sloga, gripas, bet su kiekviena diena blogėjo, blogėjo. Nuvažiavau pasidaryti testą, pasirodo, kovidas. Taip kad buvau sveikas, jokių problemų, o bet kuris žmogus gali bet kur užsikrėsti. Gali pasakyti, kad manęs neims šitas virusas, bet čia – tikimybių teorija“, – kalbėjo vyras.
COVID-19 skyriaus darbą koordinuojantis gydytojas Daumantas Straukas teigė, kad koronaviruso ligoniai yra skirstomi pagal ligos sudėtingumą. „Gulinčių kovid skyriuose pacientų būklė, jeigu išskiriant pagal skyrius, kadangi turime tris poskyrius, tai pirmame poskyryje guli sunkiausi pacientai, kuriems tikrai yra didelis deguonies reikalavimas, reikalinga intensyvi priežiūra, stebėjimas, vaistų leidimas. Kituose skyriuose, poskyriuose yra pacientai, kurie yra lengvesni dėl deguonies tiekimo. Pirmame kovido skyriuje turime centralizuotą deguonies tiekimą, galime duoti didesnę koncentraciją, didesniu greičiu. Kituose skyriuose šitos galimybės nelabai ir turime. Yra įrengti portatyvūs deguonies balionai, todėl sunkesni pacientai guli pirmajame kovidiniame skyriuje“, – pasakojo D. Straukas.
Stop kadras
„Jų gydymo trukmė yra įvairi. Tai priklauso nuo paciento būklės, bet ji varijuoja nuo 10 iki 20 dienų. Jeigu tai yra sunkus pacientas, gydymo eigoje jis yra pagerėjęs – nebedūsta, nebekarščiuoja, mes jį laikome 20 dienų. Jeigu tai yra lengvesnis pacientas, kuriam nereikėjo didelio deguonies poreikio, greičiau pradingo visi simptomai, mes jį laikome trumpiau. Kartais būna, jeigu pacientas gerai jaučiasi, bet jo pradinė būklė buvo labai sunki, taip pat galime išleisti į namus, bet tokiu atveju yra reikalinga izoliacija namuose iki tol, kol sueis ta data, kada galima skaityti, kad pacientas yra pasveikęs. Ar yra reikalingas stacionarinis gydymas, nusprendžia tas daktaras, kuris ir apžiūri tą pacientą“, – apie COVID-19 užsikrėtusių pacientų gydymą pasakojo D. Sraukas.
Turime mes tokių atvejų, kurie buvo jauni žmonės ir stiprūs, pajėgūs. Jie patys stebisi, kad susirgo COVID-19.
Medikas jau minėjo, kad daugiausia COVID-19 skyriuose guli vyresnio amžiaus pacientų, tad ar galima teigti, kad jei esi jaunas, tai viruso bijoti nereikia? „Negalima šitaip teigti. Turime mes tokių atvejų, kurie buvo jauni žmonės ir stiprūs, pajėgūs. Jie patys stebisi, kad susirgo COVID-19. Ir viskas, ką jie galėjo daryti, tai tik gulėti lovoje ir kvėpuoti. Nes jis negali nueiti iki kriauklės net savo elementarių higienos dalykų atlikti – nusiprausti, dantų išsivalyti. Be deguonies tiekimo pacientas gali sunkiai pavalgyti, nes jam trūksta oro ir sunku kvėpuoti. Žinoma, daugiausia patenka pacientų, kurie yra vyresnio amžiaus. Tai sąlygoja, kad jie turi daugiau gretutinių ligų (lėtinės plaučių ligos, širdies nepakankamumas), bet tai tam pačiam vyresnio amžiaus žmogui, kuris yra su gretutinėmis ligomis, jeigu jam nustatytas COVID-19, tai dar nereiškia, kad jam reikalingas stacionarinis gydymas, nes jis galbūt serga ta lengva forma, o jaunas žmogus, kuris atrodė stiprus, jam yra reikalingas“, – apie virusą, nesirenkantį žmonių pagal amžių, kalbėjo D. Straukas.
Statistiniai duomenys rodo, kad sergančių ir ligoninės gydomų asmenų skaičius nemažėja, tad kaip medikai susitvarko su jiems tenkančiu krūviu? „Trūksta personalo, trūksta sesučių, pagalbinio personalo. Pacientų daug, labai sunku juos visus apšokinėti, apibėgioti, visiems suduoti vaistus. Ir mūsų daug darbuotojų yra iškritę, dėl to, kad jie patys serga. Tai labai apsunkina darbą, nes mes patys esame pavargę nuo to darbo. Kadangi dalis kolegų iškritę, mes turime jų darbo laiką irgi uždengti. Ir mes tą visą laiką dalinamės“, – teigė medikas.
Tai žmonių nerūpestingumas, žema galbūt atsakomybė prieš save, prieš kitus, noras laisvai elgtis ar pramogauti, dalyvauti renginiuose – tai visų šitų dalykų pasekmė.
Stop kadras
D. Straukas kreipėsi į skeptikus, kurie netiki virusu, netiki kaukių nauda ir kitomis priemonėmis. „Manau, kad tokiems žmonėms yra labai paprastas gydymo metodas – ateiti į skyrių, padėti mūsų sesutėms, personalui, galbūt kaip pagalbiniam personalui padėti tą žmogų pavartyti, pamaitinti, suduoti vaistus, tabletes nunešti. Nereikia suleisti į veną, jis aišku, gal nemoka to daryti, bet kad jis būtų šalia tame skyriuje ir jis tiesiogiai matytų tą žmogų, kuris yra sergantis ta liga. O dar geriau būtų, jeigu jis ateitų be jokių apsaugų. Jeigu jis neigia, kad nėra viruso, prašom, apsaugų nereikia. Tada po dviejų savaičių galėtime paguldyti šalia į tą pačią palatą“, – į skeptikus kreipėsi Mažeikių ligoninės gydytojas.
Mažeikių ligoninės direktorius. Sigitas Kaktys sakė, kad gydymo įstaigoje situacija išties įtempta. „Visą lapkričio mėnesį mes gyvenome covidiniu rėžimu. Per šį mėnesį įsteigėme 95 covidines lovas. Šitas lovų skaičius susiformavo pagal tai, kokią Šiaulių zonoje turėjome atsakomybę, deleguotą įpareigojimą, kiek gydyti ligonių. Aišku, tai priklausė ir nuo pačių ligonių skaičiaus. Ligoninė šiuo metu labai gyvena labai sudėtingu ir sunkiu rėžimu. Šituose skyriuose dirba gydytojai, kurie perėjo iš savo įprasto darbo. Mūsų mažeikiškiai ir gyventojai turėtų suprasti, kad tos visos problemos ne ligoninėje susikūrė, ne mes esame kalti dėl šitų visų įvykių ir raidos. Tai žmonių nerūpestingumas, žema galbūt atsakomybė prieš save, prieš kitus, noras laisvai elgtis ar pramogauti, dalyvauti renginiuose – tai visų šitų dalykų pasekmė“, – kalbėjo S. Kaktys.