Į iškilmingą renginį susirinko visos šešios finalo dalyvės, atvyko ir kitos projekto dalyvės, kiti garbūs svečiai.

Desertas prie sveikinimų, padėkų ir apdovanojimų – Kauno valstybinio muzikinio teatro artistų paruošta speciali muzikinė programa.

Renginio režisierius – Kęstutis S. Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius. Vedėjas – aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Šventės programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros su solistais Adrium Apšega, Marija Arutiunova, Egidijumi Bavikinu, Martynu Beinariu, Gabriele Bielskyte, Akvile Garbenčiūte, Iveta Kalkauskaite, Ingrida Kažemėkaite, choro ir baleto artistais, teatro orkestru.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Belieka pasimėgauti renginiu, šaunių moterų veiklumu ir sulaukti akimirkos, kai sužinosime, kuri iš jų taps Metų kauniete 2022.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Ar šis titulas atiteks įtraukiojo ugdymo vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“ įkūrėjai Astai Kuktienei, teisininkei, mediatorei Eglei Šiugždinytei, sesei  salezietei, pedagogei, Palemono vaikų dienos centro koordinatorei Irutei Dovydaitytei, o gal Kauno valstybinio muzikinio teatro solistei Marijai Arutiunovai, tapytojai, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovei, atsargos leitenantei  Rebekai Bruder ar socialinių mokslų daktarei, matematikos vadovėlių, mokomųjų knygų autorei, mokymo sistemų bendraautorei, matematikos mokytojai Vilijai Dabrišienei?

Sveikino G. Nausėda

Į „Metų kaunietės“ rinkimus įsitraukė ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų, rajonų gyventojai, net šalies vadovai.

Eidama Prezidentės pareigas renginį globojo Dalia Grybauskaitė, o pastaraisiais metais renginį globoja Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Džiaugiuosi, kad šiandienos pasaulyje vis dar esama vietos stabilumui, gražioms ir prasmingoms tradicijoms. Drąsių, veiklių, ryžtingų, talentingų, kūrybingų ir empatiškų moterų pagerbimas – viena iš tokių. Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste šios savybės įgauna dar didesnę reikšmę ir prasmę. Esu tikras, kad šiemetinio konkurso dalyvės, skirdamos savo laiką ir energiją valstybei, miestui, bendruomenei ir paprastam žmogui, kartu įkvepia ir aplinkinius. Padėti kitiems, tarp jų – ir ukrainiečiams. Tiek kovojantiems mūšio lauke, tiek gyvenantiems nuolatinės grėsmės akivaizdoje, tiek pabėgusiems nuo karo, prisiglaudusiems Lietuvoje ar kitose šalyse“, – atsiųstame sveikinimo laiške, kurį renginio dalyviams perskaitė V. Rumšas, kreipėsi G. Nausėda.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Atjauta, supratimas, ištiesta pagalbos ranka ar suteikiama viltis, pasak šalies vadovo, yra tai, kuo mes didžiuojamės kaip visuomenė – ir kuo pagrįstai gali didžiuotis valstybė.

„Būtent tokiems žmonėms priklauso ateitis ir kasdienybė, kurioje gerovę jaučia kiekvienas. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti konkurso dalyvėms už tai, kad einate atsidavimo ir pašaukimo keliu. Už skleidžiamą grožį ir įkvėpimą, prasmę ir atsakomybę. Už tai, kad esate, kad stengiatės, kad teikiate džiaugsmą bei šilumą, kad puoselėjate tikrąsias vertybes. Norėčiau paprašyti ir toliau nešti gėrį bei šviesą, kuriais galėtų mėgautis visi be išimties bendruomenės nariai. Ačiū jums už tai, ką darote. Linkiu kuo geriausios sėkmės ir niekad neblėstančio įkvėpimo“, – linkėjo G. Nausėda.

Pagarba ir padėkos

„Gėris niekada nepasiduoda, jis kaupia jėgas. Turbūt istorijoje dar niekada neturėjome galimybės be supergalių ar Dievo apvaizdos tapti Gėrio kariuomenės pagalbininkais ar net pačiais kariais. Užtenka tiesiog paaukoti. Paaukoti Ukrainai. Netikėkite tais, kurie sakys, kad tai neatneš jokios naudos ir nieko nepakeis. Netikėkite tais, kurie sakys, kad jūsų auka yra per menka“, – ragino bendrovės „Diena Media News“, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius Tadas Širvinskas.

Bendrovės „Diena Media News“, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius Tadas Širvinskas. Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Jis pasiteiravo, ar susirinkusieji žino, ko be ginklų praėjusią žiemą trūko karo zonose? Degtukų. „Jų dėžutė mums beveik nieko nekainuoja, o vienas degtukas gali užkurti laužą, kuris sušildys griuvėsiuose pasislėpusį vaiką. Gali uždegti žvakę apkasuose. Beje, žvakės gali būti iš Kauno, pagamintos kauniečių rankomis. Uždegta žvakė yra ir šviesa, ir viltis. Aukokite, skleiskite gėrį. O gėris jis toks jau yra  – užkrečiamas“, – atkreipė dėmesį T. Širvinskas, pastebėjęs, kad per vienuolika metų, kai gyvuoja „Metų kaunietės“ rinkimų projektas, veiklių, gerus darbus darančių moterų tik daugėja.

Vieną iš projekto finalo dalyvių – I. Dovydaitytę – pristatydamas Kauno arkivyskupo metropolito generalinis vikaras kunigas Evaldas Vitulskis visas moteris, merginas sveikino su jų švente ir atkreipė dėmesį į tai, kad jos tikisi, kad visos dienos, ne tik Kovo 8-oji, bus su dėmesiu, gerumu ir meile.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

„Sesuo Irutė savo meilę dalina vaikams. Meilė gali daug ką padaryti. Jos misija – vaikus padaryti geresniais. Džiaugiuosi jos misija, džiaugiuosi, kad vaikai apgaubti meile, kurios jiems galbūt trūksta namuose“, – teigė E. Vitulskis.

Sesuo salezietė pradėjo nuo to, kad už matomų darbų slepiasi ir labai daug nematomų gerų žmonių. „Visa tai, ką darome mes, seserys, yra labai daug gyventojų, kurie prisideda. Prisidėkit, svajokit, pamatykit. Ačiū“, – kalbėjo Palemono vaikų dienos centro koordinatorė.

Kitą pretendentę į Metų kaunietės titulą A. Kuktienę pristatė Lietuvos sporto universiteto rektorė Diana Rėklaitienė. Įtraukiojo ugdymo vaikų dienos centro „Vilties spindulėlis“, skirto ir visiems vaikams, taip pat ir su specialiaisiais poreikiais, įkūrėja dėkojo visiems ją palaikantiems ir linkėjo visiems turėti tokį darbą, kurį dirbdami jaustumėtės būdami ten, kur širdis.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Visada yra vietos kultūrai

Nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas pristatė R. Bruder.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

„Jeigu menininkai turėtų galimybių plačiau skleisti savo kūrybą, nuo to praturtėtume visi“, – sakė į sceną pakviesta tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė, diplomuota teisininkė ir Generolo J. Žemaičio karo akademijos absolventė.

R. Bruder prisipažino, kad „Metų kaunietės“ rinkimai privertė atidžiau peržvelgti savo pernykščius metus. „Jie man buvo dosnūs – tapau Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadove, už ką esu dėkinga kolegoms. Gavau galimybę pažinti dar daugiau žmonių, tapti labiau matoma“, – sakė moteris.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

„Didžiuojuosi būdama kauniete, nes nėra kito miesto, kuriame jausčiausi tokia sava, – tęsė finalo dalyvė. – Noriu padėkoti dienraščiui „Kauno diena“, kuris yra šio projekto ir renginio organizatorius. „Kauno diena“ vis dar išeina penkis kartus per savaitę ir jame visada yra vietos kultūrai.“

Projekto mecenato „Mano būstas“ Kauno regiono vadovas Valentinas Jerošenko, pristatydamas didelio kauniečių palaikymo sulaukusią E. Šiugždinytę, pabrėžė teisinių ir mediacijos paslaugų prieinamumo svarbą, o ši kaunietė tokias paslaugas teikia dar ir nemokamai. „Neretai ginčo nebūtų, jeigu ginčo šalys tiesiog pasikalbėtų. Raginu visus susėsti ir pasikalbėti. Padedu tarsi išversti, ką viena šalis nori pasakyti kitai pusei, padedu komunikuoti. Džiaugiuosi, kad žinia apie mediaciją sklinda, bet linkiu, kad net ir jos neprireiktų“, – kalbėjo teisininkė ir mediatorė.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Įkvepiantys pavyzdžiai

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pristatė penktąją finalo dalyvę. „V. Dabrišienė yra viena gražiausių mokytojo pavyzdžių. Pastebi visus, suteikia tokias žinias, kad į gyvenimą išeitų saugūs, o mokiniai savo profesiją pasirenka kaip ir jos – matematikos mokytojo“, – kalbėjo V. Makūnas.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

„Jūs žiūrite į mane, aš žiūriu į jus, bet iš tiesų visi mes žiūrime į tą patį dangų. Labai smagu, kad visame chore, raginančių mylėti save, jūs mus renkate už artimo meilę. Ačiū jums. Mylėkite ir padėkime vienas kitam“, – dėkojo socialinių mokslų daktarė, matematikos vadovėlių, mokomųjų knygų autorė, 2022 m. Kauno metų mokytoja, švietimo lyderė, 2021 m. inovatyviausia Lietuvos matematikos mokytoja.

M. Arutiunova, kurią pristatė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, tikra to žodžio prasme ant scenos jautėsi kaip namie. „Noriu padėkoti už įvertinimą. Visas mano kelias nebūtų buvęs toks sėkmingas, jei ne gausybė žmonių, kurie buvo ar tebėra su manimi“, – vardijo svarbius gyvenimo ir dainavimo keliui žmones Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė.

Regimanto Zakšensko, Vyčio Šulinsko nuotr.

Netrukus į sceną pakils Metų kaunietė 2021 gydytoja vaikų neurologė, visuomenininkė Milda Dambrauskienė, kuri ir paskelbs Metų kaunietės 2022 vardą ir pavardę.

Balsuodami išrinkote rinkimų „Metų kaunietė 2022“ dalyvių dešimtuką. Jį skelbdami kviečiame palaikyti į šį trečiąjį etapą patekusias kandidates.

14. Paulina ŽILINSKAITĖ – šokių studijos „Me Gusta“ šokėja, tapusi pirmąja lietuve, pelniusia IDO hiphopo pasaulio čempiono titulą. Tai dvyliktokė kaunietė padarė rungdamasi suaugusiųjų grupėje.

Į pasaulio čempionatą vyko pasiruošusi patekti į geriausių gatvės šokėjų dešimtuką. Pirmoji vieta, anot merginos, pranoko lūkesčius.

Iš pradžių P. Žilinskaitė lankė pramoginius šokius, vėliau laisvalaikiu žaidė badmintoną, kol akis užkliuvo už šokių studijos „Me Gusta“ kvietimo. Tai, kad studijos treniruotės vyko arti namų, – didelis privalumas, tačiau išbandžius šiuolaikinius šokius atstumas jau menkai ką tereiškė.

„Aš visą laiką buvau sportiška, bet jokia veikla man nesuteikė tokio malonumo kaip šokis. Šokdama išgyvenu ypatingus jausmus“, – atviravo pasaulio čempionė.

Šį titulą lėmė talentas, charizma, treniruotės studijoje kiekvieną dieną ir papildomas darbas namuose.

„Ar kada nors norėjau mesti šokius? Žinoma, bet ne dėl to, kad nepatiktų. Buvo laikas, kai galvojau, kad stoviu vietoje, nepadarau visko, ką galėčiau padaryti. Esu reikli sau. Dabar gal kiek mažiau nei anksčiau. Matyt, brandžiau žiūriu į šokius“, – apie silpnumo akimirkas yra kalbėjusi P. Žilinskaitė.

Jai pasitaiko dienų, kai nėra nuotaikos. Anot kaunietės, svarbiausia nepasiduoti visiškai blogoms emocijoms, nes viskas praeina.

Šokdama išgyvenu ypatingus jausmus.

Šokis ją taip įtraukė, kad tapo svarbesnis už visas kitas pramogas. Už titulus daug brangiau yra patirtos teigiamos emocijos. Kaip teigė, svarbiau sutikti žmonės, išmoktos pamokos ir jausmas, kurį kaskart patiria šokių aikštelėje ir kurį dovanoja tiems, kurie į ją žiūri.

Kauno technologijos universiteto (KTU) licėjaus dvyliktokei šie mokslo metai išskirtiniai ir dėl to, kad tai paskutiniai metai mokykloje. Ar per abitūros egzaminus seksis taip pat gerai kaip ir pasaulio čempionate? Bus matyti.

16. Renata BUINICKIENĖ – iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanorė, ligoninėse su vienišais vaikais leidžianti ir šventes, nes buvimas šalia, nuoširdus dėmesys būtinas visiems vaikams, o ką jau kalbėti apie ligoniukus. Ji neabejoja, kad prasminga savanorystės veikla praturtina ir pačius savanorius, ir stiprina, brandina mus kaip visuomenę.

„Niekieno vaikus“ pasirinkau labai sąmoningai, nes jau stebėjau šios organizacijos veiklą, jos siunčiamą labai aiškią ir jautrią žinutę – kad nė vienas vaikas ligoninėje neliktų vienišas. Pati esu mama, tad man temos apie vaikus visada rūpi, o ką jau kalbėti apie sergantį, ligotą vienišą mažylį ar paauglį“, – sakė R. Buinickienė.

Kodėl savanorystė? „Nuskambės banaliai: noriu būti reikalinga. Tai labai aiškiai suvokiau ir nuėjusi į pirmąjį budėjimą prie trijų mėnesių kūdikio: šią akimirką manęs reikia čia. Yra tik vaikelis, tik jis, ne aš, ne mano ar man. Tik jis – pažeidžiamas, jautrus, nuvargintas skausmo. Tikrai nuoširdžiai matau to buvimo prasmę – suteikti dėmesį, draugystę, išklausyti, apkabinti ar tik žvilgsniu paglostyti. Todėl „Niekieno vaikai“ jau tapo mano gyvenimo dalimi – nelengva, bet kartu ir labai gražia dalimi“, – pasakojo kaunietė, ligoninėse savanoriaujanti jau trečius metus.

Kiekvienas budėjimas prie vaiko – iššūkis. Kiekviena situacija – jautri, nauja ir dažnai nenuspėjama. Akivaizdu, kad savanoris negali išgydyti sergančių vaikų, bet gali būti tas, kurį vaikas pirmą pamatys pramerkęs akis ir pajus, kad palatoje ne tik baltos sienos, bet ir žmogus, kuriam jis rūpi.

„Šis suvokimas teikia didelį pasitenkinimą. Be to, didelis džiaugsmas širdžiai pamatyti pirmą vaikelio šypseną, pastebėti išdygusį dantuką ar kartu su iš komos pabudusiu paaugliu mokytis skaičiuoti“, – vardijo pašnekovė ir pridūrė, kad baimė, nepasitikėjimas dingsta vos įžengus palatą.

Pati esu mama, tad man temos apie vaikus visada rūpi, o ką jau kalbėti apie sergantį, ligotą vienišą mažylį ar paauglį.

Savanorystė reikalauja daug jėgų ir laiko, bet pastangos, veikla, akcentavo R. Buinickienė, keičia žmogų, aplinką ir galiausiai keičia visuomenę.

„Pasirinkdama savanorystės kelią pasirenku duoti: šilumą, dėmesį rūpestį, laiką. Tačiau štai koks paradoksas: gaunu nepalyginamai daugiau – nuoširdų ligoniukų ir personalo priėmimą ligoninėje, gebėjimą kuo geriau planuoti savo laiką ir bendrystę su nuostabiais žmonėmis. Turiu galvoje mūsų, „Niekieno vaikų“, bendruomenę. Kaip palatoje gulintis vaikas nenori likti vienas su savo skausmais ir baimėmis, taip ir savanoris nenori likti vienas su patirtais per budėjimą džiaugsmais ar iššūkiais. Aš nelieku. Visada jaučiu kitų savanorių ar koordinatorių, psichologių palaikymą. Tad kiekvienai moteriai linkėčiau patirti tokią dovaną – švelnių rankų, rūpestingų akių, šiltų šypsenų ir didelių širdžių žmonių bendrystę. Nesvarbu, kokį kelią pasirinktų, kad ir kur būtų, kiekviena moteris verta būti pastebėta, išgirsta ir sulaukti palaikymo“, – teigė kaunietė.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

11. Marija ARUTIUNOVA – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, 2022 m. itin ryškiai sužibėjusi vokališkai ir dramaturgiškai sudėtingu Elizabet vaidmeniu Michailo Kunze’ės ir Sylvesterio Levay miuzikle „Elisabeth“, Kauną ir Lietuvą garsinanti vokalinėmis muzikinių žanrų – nuo miuziklo iki operos galimybėmis, savo aktoriniais gebėjimais scenoje ir būdama kino filmų balsu.

„Stengiuosi, kad atėjęs į teatrą žiūrovas atsipalaiduotų, pamirštų visus savo rūpesčius, rutiną, patirtų gerų emocijų, kad tas vakaras taptų švente, ir namo jis grįžtų pasisėmęs teigiamos energijos. Kai atlieku dramatinius vaidmenis, tokius kaip Elizabet, tikiuosi, kad žiūrovui pavyks išlaisvinti savo emocijas, kartu su spektaklio herojais išgyventi akimirkas, kurias jis galbūt atpažins savyje, savo praeityje, pajus sielos palengvėjimą ir atsiribos nuo blogų minčių“, – kalbėjo M. Arutiunova.

Marija iš savo patirties žino, kaip svarbu rasti laiko nukreipti mintis į kažką gražaus. „Man tai yra menas: teatras, muzika, dailė. Taip galima pailsėti, išvalyti sielą, pasisemti naujų jėgų. Mano didžiausia ir svarbiausia misija – pasidalyti teigiama energija su klausytojais, leisti jiems mėgautis gražiu dainavimu ir įtaigia vaidyba, vedant juos scenoje atskleidžiamos istorijos keliu“, – dėstė solistė, kurią lydėjo dainavimo dėstytojos Birutės Sodaitytės profesionalumas, teatro vadovo Benjamino Želvio ir kitų pedagogų palaikymas.

Teatras jai visuomet atrodė lyg magiška vieta. Čia jai negresia rutina. Dirbdama teatre turi unikalią galimybę pasimatuoti daugybę skirtingų charakterių ir gyvenimų: tenka atlikti karalienių, tarnaičių, artisčių vaidmenis, nuolatos lydi lyriškos, dramatiškos, komiškos istorijos ir scenos.

Labiausiai didžiuojuosi ne tiek savo pasiekimais, kiek atkaklumu ir valia.

M. Arutiunovai tenka save stiprinti tiek fiziškai, tiek emociškai, nes žiūrovams atiduoda didžiulius srautus emocinės energijos, sudeda visą širdį. Net ir peršalti nevalia, nes sirguliuodama negali nei dainuoti, nei garsinti filmų. Šventės ir savaitgaliai – visuomet darbo dienos. Iš pradžių tai atrodė sunku, tačiau šiandien jai šventinę dieną būti scenoje – šventė.

Dainuoti tenka ne tik lietuvių kalba, be to, įvairių kompozitorių ir žanrų (teatro sceninius ir koncertinius) kūrinius.

„Labiausiai didžiuojuosi ne tiek savo pasiekimais, kiek atkaklumu ir valia. Tapti dainininke, teatro artiste svajojau nuo vaikystės ir labai tikslingai to siekiau, niekada nenukrypau nuo numatyto kurso. Abejonių ir kliūčių buvo visada, ne viskas klostėsi lengvai ar be pastangų – juk iš karto netapau Kauno valstybinio muzikinio teatro soliste. Scenos kelią pradėjau mylimų kolegų – choro artistų gretose“, – į pradžią nusikėlė pašnekovė. Ji išpildė ir svajonę dainuoti Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Marijos, kaip įgarsintojos, kelias prasidėjo nuo mažyčių reklamų, kelių frazių animaciniuose filmuose, paskui jau įgarsinti pagrindiniai personažai ir filmai.

„Mano ryžtas tuo nesibaigia – noriu įgyvendinti dar daug gerų ir gražių darbų savo mylimame mieste Kaune ir mylimame teatre. Todėl toliau mokausi, nuolat stengiuosi tobulėti, augti kaip dainininkė ir aktorė, nes tik įdedamos pastangos atveria duris, apie kurias žmogus kartais drįsta tik pasvajoti“, – entuziazmo nestokoja M. Arutiunova.

12. Meda SURDOKAITĖ – pernai Nyderlanduose vykusiame ES jaunųjų mokslininkų konkurse atstovavo Lietuvai, laimėjo pirmąją vietą ir buvo apdovanota specialiuoju prizu – kvietimais į Nobelio premijų teikimo ceremoniją ir į prestižinį Stokholmo jaunųjų mokslininkų seminarą.

Vienas šios kaunietės tikslų – populiarinti mokslą. „Noriu tapti mokslo bendruomenės dalimi. Ne veltui žmonės jungiasi į bendruomenes visose srityse, nes su kiekvieno nario motyvacija ir pagalba galime padaryti daugiau. Tam, kad tai pasiekčiau, turiu būti gera gamtos mokslų specialistė, kuri gilinasi ir ieško atsakymų kylančioms problemoms spręsti“, – kalbėjo M. Surdokaitė, daug dėmesio skirianti bendruomenei.

Su ja susijęs ir ES jaunųjų mokslininkų konkurse nugalėjęs jos atliktas chemijos srities tyrimas „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“. Tyrimo metu rasta alternatyvų, kaip toksišką tirpiklį pakeisti mažiau toksišku, kartu padidinant sintezės išeigą, o dažiklį paversti prieinamesniu visiems.

Visa pagalba, motyvacija ir buvimas kartu duoda rezultatų.

Populiarindama mokslą ji siekia chemiją, biologiją priartinti prie visuomenės, sudominti ir šviesti būsimus mokslininkus, kurie kažkada pakeis dabartinius. „Ilgalaikėje perspektyvoje noriu paskatinti, suteikti motyvacijos ir bendruomeniškumo jausmą būsimiems mokslininkams“, – sakė kulautuviškė, Raudondvario gimnazijos absolventė, dabar Kauno technologijos universiteto taikomosios chemijos studentė.

Viena geriausių akimirkų merginai – dalyvavimas tarptautiniame konkurse, buvimas tarp bendraamžių ir bendraminčių, kurie taip pat, kaip ir ji, dega meile mokslui.

Ji brangina ir pačią tyrimo eigą, bendruomeniškumo jausmą, kurį patyrė.

„Visa pagalba, motyvacija ir buvimas kartu duoda rezultatų. Šie puikūs pasiekimai – ne mano vienos indėlis. Esu dėkinga visiems, kurie dalijosi savo žiniomis ir atsakė į užduodamus klausimus, esu dėkinga tiems, kurie niekada nepavedė ir leido man tobulėti. Buvo išties smagu matyti, kaip mano optimizuotos sintezės dažiklis buvo panaudotas realiems tyrimams su vėžinėmis ląstelėmis, ir ne tik“, – dėstė  M. Surdokaitė, savo žinias tobulinusi Kauno tvirtovės VII forte veikiančioje mokykloje.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

03. Daiva MORKŪNAITĖ – trijų nuostabių dukrų mama, profesionali renginių organizatorė. Jos pastangomis ir idėjomis valstybinės šventės Kaune ėmė skleisti nepakartojamą patriotinę ir uždegančią atmosferą, pritraukiančią minias žmonių. Be to, Daiva – didžiulės širdies ir neaprėpiamo gerumo ambasadorė. Aktyviai savanoriauja, rūpinasi ir lietuviais, ir daugiau kaip 500 Kaune apsistojusių ukrainiečių.

„Ji tiesiog spinduliuoja ramybe ir gėriu, kurio šiais nelengvais laikais mums visiems taip trūksta. Kiekvieną sutiktą žmogų apgaubia šiluma ir rūpesčiu“, – taip D. Morkūnaitę apibūdina bičiuliai.

Ir nedidelių, ir masinių miesto renginių organizatorė dėl originalių ir įtraukiančių idėjų Kauno miesto šventėse tūkstančiams miestiečių dovanojo daugybę džiaugsmo ir pasididžiavimo akimirkų.

Daug širdies įdeda ir rūpindamasi 500 Kaune apsigyvenusių ukrainiečių, kuriems padeda spręsti pačius įvairiausius klausimus – nuo neįgalių vaikų gydymo galimybių iki dokumentų tvarkymo ar šiltų batų paieškos.

Įkvėpimo ir energijos semiasi šeimoje – augina tris puikias dukras, su kuriomis mėgsta ir jaukiai vakaroti prie židinio, ir leistis į beprotiškiausius nuotykius.

„Dainų dainelės“ laureatė, J. Naujalio muzikos gimnazijos moksleivė, chorvedė, kultūros vadybininkė. „Pradėjusi dirbti su vaikų kolektyvais supratau, kad man to maža – galvoje sukosi idėjos, norėjau, kad jos džiugintų kuo daugiau žmonių. Tai mane atvedė į Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrių, kur galutinai pasinėriau į renginių pasaulį, šiuo metu šį kelią tęsiu koncertinėje įstaigoje „Kauno santaka“, – pasakojo D. Morkūnaitė.

Renginių organizavimas ją žavi savo netikėtumais, iššūkiais, pateikiamais galvosūkiais, kurių sprendimas atskleidžia ir leidžia ir apie save sužinoti vis ką nors naujo. „Džiaugsmą, kurį pajuntu pasibaigus kiekvienam renginiui, galiu palyginti su kūdikio gimimu – užsimezga idėja, kurią brandini, paskui įgyvendini ir džiaugiesi rezultatu – tai man adrenalinas“, – teigė kaunietė.

Ji tiesiog spinduliuoja ramybe ir gėriu, kurio šiais nelengvais laikais mums visiems taip trūksta.

Jos įgyvendintų idėjų kraitelėje – sukurta daina „Labas“, su kuria pamokose pasisveikina ir atsisveikina veik visų Kauno mokyklų mokiniai, Sakurų alėja Nemuno saloje, metaliniai paukščiai VDU Botanikos sode, skulptūros Panemunės šile, šventinių Kauno Kalėdų eglių įžiebimo, valstybinių švenčių siautulio su trispalvėmis akcijomis koncepcijos, Europos vyrų krepšinio čempionato kultūrinė programa, miesto parkų atidarymai ir daugybė kitų renginių.

D. Morkūnaitė pasakojo, kad veiklos su ukrainiečiais jai pačiai, ko gero, reikėjo ne mažiau nei jiems. „Prasidėjus karui neradau sau vietos, baimė dėl trijų dukrų saugumo tiesiog paralyžiavo – negalėjau susikoncentruoti, mąstyti. Supratau, kad turiu kažko imtis – nepraėjus nė savaitei pasisiūliau savanoriauti fonde „Saulės smiltys“. Veikla mane nuramino, leido vėl pajusti žemę po kojomis. Kita vertus, jaučiu, kad tai yra visų mūsų karas, ir džiaugiuosi galėdama prisidėti prie pergalės“, – dėstė pašnekovė, kuri savo laimės receptą nusakė taip: šeima, Dievas, kūryba ir supantys žmonės.

19. Virginija VITKIENĖ – menotyros mokslų daktarė, tarptautinių meno ir mokslo projektų vadovė ir parodų kuratorė, dešimtmečio projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, tebegarsinančio Kauną ir Lietuvą visame pasaulyje, sukūrusio platformą šalies menininkams bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis organizacijomis, burtis ir skleisti kūrybines idėjas, paraiškos ir įgyvendinimo vadovė.

„Pagrindinė mano užduotis buvo suburti komandą, didinti žmonių, tikinčių šio projekto jėga, ratą“, – kalbėjo V. Vitkienė, kuriai su komanda pavyko išjudinti įsisenėjusius stereotipus, įtikinti nemažai skeptikų, kad kultūra pati savaime gali atnešti didžiulių pokyčių.

Labiausiai jai širdį glosto, kad projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiai, iniciatyvos pritraukė ne tik gausybę lankytojų, bet ir dalyvių į kūrybinį, organizacinį procesą. Tai buvo labai ryšku Bendruomenių programoje.

„Labai gera, kad visi suprato, jog tai ne nupirktas ir atvežtas iš užsienio šou. Programos renginiuose sugulė labai daug gyventojų istorijų iš įvairių miestelių, gyvenviečių, mikrorajonų. Tokia galimybė ir programos tikslas žmonėms paliko didelį įspūdį. Tai atsispindi visose apklausose“, – atkreipė dėmesį V. Vitkienė.

Po projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ skėčiu surengta daugiau nei 3 tūkst. renginių, kuriuos aplankė per 2 mln. žiūrovų ir lankytojų. Skaičiuojamas trečdaliu išaugęs muziejų ir galerijų lankomumas, pagausėję turistų srautai. Projektas pritraukė užsienio šalių žiniasklaidos dėmesį.

V. Vitkienės vertinimu, Kauno kultūrinis gyvenimas pernai susilygino su pirmaujančių pasaulio sostinių. Neabejojama, kad projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ poveikis Kaunui ir Lietuvai bus ilgalaikis. Taps postūmiu.

Man, kaip kultūros profesionalei, labai svarbu buvo paskatinti tarpusavyje bendradarbiauti kultūros įstaigas, kad užsimegztų ilgalaikės partnerystės su vietinėmis ir užsienio organizacijomis.

„Man, kaip kultūros profesionalei, labai svarbu buvo paskatinti tarpusavyje bendradarbiauti kultūros įstaigas, kad užsimegztų ilgalaikės partnerystės su vietinėmis ir užsienio organizacijomis. Tai leidžia tęsti ir plėtoti pradėtas kultūros iniciatyvas, festivalius“, – džiaugėsi V. Vitkienė.

Per dešimtmetį, kai buvo pradėta rengti projekto paraiška, kauniečiai užsiaugino smalsumo sparnus, išaugo poreikis kokybiškiems kultūros ir meno renginiams, jų įvairovei. Projektas padėjo išsigryninti, ką turime išskirtiniausio. Pradėjome tai labiau vertinti, saugoti ir puoselėti.

V. Vitkienė paskirta Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje 2024 m. komisare, kuriai patikėta koordinuoti organizacinius klausimus ir programą, skirtą Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinis ryšiams stiprinti, padėti Prancūzijai geriau pažinti Lietuvos kultūrą, mūsų pasaulėžiūrą.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

15. Rebeka BRUDER – tapytoja, pernai išrinkta Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadove ir jau spėjusi svariai prisidėti prie vietinių kūrėjų ir kultūros sklaidos. Ji yra pavyzdys, kad tapytojos talentas gali puikiai derėti su teisės mokslų diplomu ir su Generolo J. Žemaičio karo akademijoje įgytu atsargos leitenanto laipsniu.

„Mano, kaip skyriaus vadovės, tikslas, kad mūsų menininkai būtų matomi ir adekvačiai vertinami. Turime neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais“, – aiškino R. Bruder.

Kaunietė siekia, kad kolegos turėtų galimybių pristatyti savo darbus, būti matomi ir garsinti Lietuvą. „Ir čia susiduriame su iššūkiais, nes finansavimas kultūrai yra toks menkas, kad sudėtinga apskritai vykdyti bet kokias veiklas. Drįsčiau teigti, dauguma veiklų vyksta tik dėl absoliutaus kūrėjų altruizmo“, – konstatavo veikli moteris, dedanti pastangas, kad ši situacija ir požiūris į menininkus keistųsi.

R. Bruder, kaip ir daugybė kitų kauniečių, nori matyti savo miestą ir šalį klestinčius, stabilius, kuriuose gausu kultūros ir įvairių kitų veiklų, kur gyventų laimingi žmonės.

„Šie tikslai bendri mums visiems, nepriklausomai nuo lyties, todėl atskirai sau, kaip moteriai, jų nekeliu. Stengiuosi daryti tai, kas yra mano valioje, kad prisidėčiau prie bendros gerovės kūrimo, tikiu Kaunu, tikiu savo šalimi, nes kasdien matau žmones, kurie dirba su atsidavimu, ir tai neabejotinai motyvuoja stengtis dėl jų dar labiau“, – dėstė kandidatė į Metų kaunietės vardą.

Turime neeilinių gabumų žmonių, kurie savo kuriamais darbais ir jų kokybe nė kiek nenusileidžia šiuolaikinėms tendencijoms ir žengia koja kojon su pasauliniais meno procesais.

Atsakydama į klausimą apie įsimintiniausius veiklos momentus, R. Bruder kalbėjo, kad labiausiai įsimena tos akimirkos, kai, nepaisant iššūkių ir sunkumų, pavyksta pasiekti norimų rezultatų. Jeigu kažkas pavyko, pasidžiaugia ir eina dirbti toliau, nes veiklos – iki kaklo.

Svarbiausių R. Bruder gyvenime dalykų trejetuke – šeima, sveikata ir laisvė. „Esu dėkinga, kad turiu mylinčius tėvus, gerą sveikatą ir saugią šalį, kurioje nevyksta karas ir kurioje neribojama saviraiškos laisvė“, – vardijo pašnekovė.

09. Kristina MIŠINIENĖ – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė. Sutelkė specialistų ir savanorių padėti prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos aukoms teikiant socialines, psichologines, teisines, saugaus būsto paslaugas, vykdant prevencinę, šviečiamąją veiklą vietos ir nacionaliniu lygmeniu.

„Prieš 20 metų, kai šalies politinė, socialinė, kriminogeninė situacija buvo gana sudėtinga, prekeiviai žmonėmis be jokių kliūčių, būriais mūsų žmones vežė į Vakarų Europą seksualinei, darbo vergovei, kilo mintis, kad reikia duoti atkirtį, organizuoti pagalbą tylinčioms, iškankintoms aukoms“, – veiklos pradžią prisiminė K. Mišinienė.

Pati su bendramintėmis kūrė veiklos strategiją, praktikoje bandė taikyti įvairias pagalbos formas. „Jau tada išsikristalizavo pagrindinės kryptys ir pobūdis – nesėdime kabinetuose, aktyviai ieškome nukentėjusių asmenų, motyvuojame žmones priimti mūsų pagalbą ir, labai svarbu, nepaliekame aukų vienų teisiniuose procesuose, esame kartu nuo pat pareiškimo parašymo momento iki paskutinės teismo instancijos“, – pasakojo kaunietė.

Bendromis pastangomis pasiektas milžiniškas progresas. „Šiandien aukas vengiama taip užgaulioti, menkinti, tai girdėjome savo darbo pradžioje. Turime vienus griežčiausių ES įstatymų dėl prekybos žmonėmis. Egzistuoja tarptautinės kontrolės priemonės, kurios griežtai kontroliuoja tarptautinių susitarimų įgyvendinimą“, – lygino K. Mišinienė. Deja, mažiausiai progreso – seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ar suaugusiuosius užkardymo ir pagalbos šioms aukoms srityje.

KOPŽI centras padėjo keliems tūkstančiams moterų, vaikų, vyrų. „Ne visi jie iki galo atsistojo ant kojų, buvo ir yra atvejų, kai patirtos traumos, gyvenimo situacijos nutempia žemyn, tačiau mums visada yra labai svarbu grąžinti žmogui jo orumą, pastūmėti gijimo, augimo, išeities ieškojimo link. Neslėpsiu – džiaugiuosi ir dėl to margo būrio prekeivių žmonėmis, sutenerių, prievartautojų, kurie dėl nukentėjusiųjų drąsių liudijimų, pareigūnų ir prokurorų atsidavimo ir sunkaus darbo buvo patraukti atsakomybėn ir nuteisti“, – vardijo pašnekovė.

Ji apgailestavo, kad visuomenėje vis dar gaji aukos kaltinimo tradicija: kodėl pasitikėjo, kodėl siekė geresnio gyvenimo. Tačiau juk ne visi gebame suprasti manipuliacijas, pasipriešinti, ištverti vienatvę. Tai labai paranku išnaudotojams, ieškantiems naujų aukų, kuriomis visuomenė, teisėsauga sunkiai patikės ar net visai neišgirs.

Kartu su darbo inspektoriais galime verstis per galvą, tačiau teisėsaugai vis pritrūksta kažkokio įrodymo, aukų patikimumo.

K. Mišinienė pasigenda bendradarbiavimo iš įvairių tarnybų pusės. Jų dokumentai blizga, bet štai realybėje, teigė visuomenininkė, sunkiai dalijamasi informacija, ištekliais, geranoriškumu.

„Į duris beldžiasi nauji iššūkiai. Gaila, mūsų mieste jiems vis dar nėra tinkamo atsako. Pavyzdžiui, migrantų išnaudojimas darbe. Ne visada tai yra prekyba žmonėmis, tačiau dažnai matome tikros vergovės apraiškų, kai žmonės, atvykę iš besivystančių šalių ir nežinantys mūsų įstatymų, tampa nesąžiningų darbdavių įkaitais. Kartu su darbo inspektoriais galime verstis per galvą, tačiau teisėsaugai vis pritrūksta kažkokio įrodymo, aukų patikimumo. Buvo labai skaudu, nežinau, ar kauniečiai žino apie tuos įvykius, kai prabilę apie išnaudojimą miesto prestižiniame SPA salone iš egzotinių šalių atvykę masažo meistrai nieko nepasiekė. Triumfavo brangius advokatus nusisamdęs darbdavys“, – pateikė pavyzdį K. Mišinienė.

Jos kryptis – stiprinti, specializuoti teisinę pagalbą nukentėjusiems, kad advokatai laikytų garbės reikalu profesionaliai atstovauti nusikaltimų aukoms.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS

Tai puiki galimybė dar plačiau viešinti prasmingas kauniečių iniciatyvas, jų indėlį į miesto ir gyventojų gerovę, padėkoti už pasididžiavimo savo bendruomene jausmą.

Pagal projekto taisykles, į antrąjį etapą buvo pakviestos tik 20 kandidačių. Deja, jų lieka 18.

Paaiškėjo, kad dar viena pretendentė dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose. Sumaišties kyla dėl to, kad vis dar nepaskelbti rinkimų dalyvių sąrašai.

Laikydamasi Metų kaunietės rinkimų nuostatų, nurodančių, kad aktyvi politinė veikla nesuderinama su projektu, be to, tai taip pat kelia grėsmę pažeisti politinių kampanijų teisinio reguliavimo nuostatus, „Kauno dienos“ redakcija informuoja, kad toliau projekte negalės dalyvauti dr. Aušra Jurevičiūtė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė, Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ narė. Linkime jai kuo geriausios kloties.

Visus kviečiame susipažinti su kitomis pretendentėmis į Metų kaunietės titulą ir palaikyti vieną ar kelias, jūsų manymu, labiausiai vertas šio vardo.

04. Eglė ŠIUGŽDINYTĖ – teisininkė, mediatorė, kauniečiams nemokamai teikianti mediacijos paslaugas ir teisines konsultacijas. Visuomenę šviečia viešojoje erdvėje teisiniais ir mediacijos klausimais, taip garsindama šį taikų ginčų sprendimo būdą – mediaciją.

„Dirbdama pirmosios instancijos teisme stebėdavau žmones, klausydavausi jų, bandydavau suprasti kiekvieną ginčo šalį, svarstydavau, dėl ko kilo ginčas, ir suvokiau, kad dažnai, jei jie būtų nuoširdžiai pasikalbėję, išsiaiškinę kiekvieno interesą, to ginčo net ir nebūtų buvę. Tuomet svarsčiau, kaip galėčiau padėti žmonėms išspręsti konfliktus, kad jie išvengtų ilgo, brangaus ir varginančio teismo proceso. Ir tokį būdą radau – mediacija“, – pasakojo E. Šiugždinytė.

Didžiausias mediacijos pranašumas – ginčo šalys pačios priima sprendimą, kaip bus išspręstas jų ginčas. Ginčui persikėlus į teismą, sprendimą priima teisėjas. Teisėjo priimtas sprendimas gali netikti nė vienai iš ginčo šalių.

Pačiomis geriausiomis ji įvardija akimirkas, kai pamato ginčo šalių veiduose palengvėjimą, kad pavyko susitarti. Būna, kad ginčo šalys po visko nuoširdžiai apsikabina, paspaudžia rankas ir stebisi, kodėl anksčiau nepamėgino mediacijos.

Nemokamas mediacijos paslaugas nepasiturintiems asmenims Eglė nusprendė teikti norėdama paskatinti žmones ginti savo teises ir pirmiau išbandyti šį būdą.

Rinkdamasi studijas stovėjo tarp teisės ir psichologijos. „Pasirinkdama teisę, manau, vienu šūviu nušoviau du zuikius. Teisininko profesija yra labai įvairialypė. Norint padėti žmonėms, reikia gerai išmanyti ne tik teisės aktus, bet ir turi turėti psichologinių žinių. Ypač jų prireikia mediatorės veiklai“, – kalbėjo kandidatė į Metų kaunietės titulą.

„Kaune gimiau ir užaugau. Čia praleidau didžiąją gyvenimo dalį. Tai mano miestas“, – didžiuojasi E. Šiugždinytė. Kaunas ją žavi unikalia modernizmo architektūra, gausybe žaliųjų plotų, kultūros ir stiliaus pojūčiu.

Daugiausia sentimentų kelia Lietuvos zoologijos sodas, kuriame vaikystėje dažnai lankydavosi. Gyvūnų sąlygoms pagerinti ji skyrė ir savo pirmuosius uždirbtus pinigus.

„Džiugina, kad po rekonstrukcijos Lietuvos zoologijos sodas atitiks tarptautinius reikalavimus“, – sakė E. Šiugždinytė.

06. Indrė SEKEVIČIENĖ – šios kaunietės knyga „Dangus virš ežiuko vaikystės“, išleista dviem kalbomis, sukurta siekiant praskaidrinti Lietuvoje apsistojusių vaikų iš Ukrainos kasdienybę, virto ir spektakliu Kauno valstybiniame lėlių teatre. Spektaklis skamba irgi dviem kalbomis – ukrainiečių ir lietuvių.

Gimus vaikams Indrė nuolat kurdavo ir sekdavo pasakas apie Ežiuką. „Pamažu išsigrynino viena, kuri drąsina, skatina giedras, šviesias mintis, kursto vaizduotę leistis į stebuklingą kelionę. Šia pasaka panorau pasidalyti ne tik su savo ežiukais. Juo labiau kad šių dienų kontekste ji turi dar daugiau prasmių ir misijų“, – pasakojo I. Sekevičienė.

„Dangus virš Ežiuko vaikystės“ – apie Ežiuką, kuris savo vienatvės akimirką randa draugų debesyse. Jie leidžia Ežiukui nusiraminti, ir jau norisi šypsotis.

„Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai, bėgantys nuo karo, – tarsi mažieji ežiukai. Toli nuo savo namų ir draugų. Kilo mintis pasaką išleisti ne tik lietuvių, bet ir ukrainiečių kalba. Labai džiaugiuosi, kad pavyko padovanoti į Lietuvą atvykusiems Ukrainos vaikučiams net 1 000 knygų!“ – skaičiavo kaunietė.

Kiekvienoje knygoje ji ranka ukrainiečių kalba užrašė žodžius „Tu niekuomet nebūsi vienas, nes virš Tavęs yra Dangus!“.

Knygos pasiekė mokyklas, vaikų darželius, bibliotekas, ukrainiečių susibūrimo vietas, šeimas.

Iniciatyva neliko nepastebėta. Knygos „Dangus virš Ežiuko vaikystės“ buvo svarbus Ukrainos gynėjų dienos minėjimo, švęsto Vilniuje įkurtame Ukrainos centre, akcentas.

Į Lietuvą atvykę ukrainiečiai, bėgantys nuo karo, – tarsi mažieji ežiukai.

„Be galo buvo gera matyti lietuvių vaikučių ir ukrainiečių šypsenas vartant knygeles ir suspindusias jų akis. Vadinasi, misija vyksta taip, kaip tikėjausi“, – sakė I. Sekevičienė.

Maža to, knyga virto spektakliu. „Tikras stebuklas, kad mano knygos motyvais Kauno valstybiniame lėlių teatre gimė labai šiltas dvikalbis spektaklis „Ežiukas ir debesėliai“ (režisierė Natalija Parasočkina-Vichtinskaja, dailininkė Edita Lepšienė, kūrybinis mentorius – Andrius Žiurauskas)“, – pasakojo rašytoja.

Planuojama, kad spektaklis keliaus: jau sulaukta kvietimo iš Ukrainos centro Vilniuje, planuojama kelionė ir į Zarasus.

„Tikiu, kad ši pasaka mažųjų širdelėms atneša ramybės, šypsenų ir giedro vaikiško džiaugsmo. Labai norėčiau įrašyti šią pasaką dviem kalbomis ir dovanoti jos įrašų, kad būtų galima klausytis prieš miegą, o vaizduotės debesėliai atplauktų į šviesius sapnus“, – apie planus užsiminė I. Sekevičienė. „Dangus virš Ežiuko vaikystės“ – jau penktoji jos knyga.

I. Sekevičienė žavisi Kauno gatvelėmis, architektūra, labai mėgsta pasivaikščioti stebėdama įvairiausias detales: mažučius apvalius langelius, išlikusias duris su vitražais, išsaugotas žaviųjų medinių namų verandas.

„Neretai po tokių akistatų su praeities atspindžiais gimsta eilėraščiai. Labai norisi, kad žmonės suvoktų, kokių turtų turi greta. Kad juos vertintų, puoselėtų, išsaugotų. Perduotų iš kartos į kartą“, – vylėsi pašnekovė, didele laime vadinanti penkerius metus darbo vienoje gražiausių Kauno vietų – VDU Botanikos sode, kur įdomi istorija susipina su nuostabiais vaizdais, gėlių kompozicijomis ir tyru oru.

BALSUOTI GALITE:

DIENRAŠTIS

Iš dienraščio išsikirpkite ir užpildykite lapelį ir siųskite adresu: „Metų kaunietė“, „Kauno dienos“ redakcija,  I.Kanto 18 g. 44296, Kaunas;

arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g.18, Kaunas.

! Esant galimybei dienraščio iškarpas prašome į redakciją siųsti paštu.

Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų

SMS ŽINUTĖS

Balsuoti galite SMS žinutėmis.

Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1679 su tekstu „MKA XX“.

XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio.

SMS kaina – 1 Eur.

SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų

PORTALAS