A. Blinkenas po Vilniuje vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto Ukrainai, iš karto išskris į Džakartą derybų su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrais.

Praėjusį mėnesį A. Blinkenas apsilankė Pekine, siekdamas suvaldyti padidėjusią įtampą. Tačiau Jungtinės Valstijos teigia, kad po to nepajuto didelių Kinijos, kuri stiprina savo pozicijas ginčytinoje Pietų Kinijos jūroje, politikos pokyčių.

„Pastebėjome didėjančią nenaudingų, prievartinių ir neatsakingų Kinijos veiksmų Pietų Kinijos jūroje tendenciją“, – žurnalistams sakė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikalams Danielis Kritenbrinkas.

Jis sakė, kad Jungtinės Valstijos pritaria Pietryčių Azijos šalių nuomonei dėl netrukdomos laivybos laisvės strateginiame vandens kelyje, į kurį Kinija, nepaisydama Vietnamo, Filipinų ir kitų šalių protestų, yra pareiškusi dideles pretenzijas.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir ASEAN siekia „duoti atkirtį elgesiui, kuris prieštarauja šiai vizijai ir principams, įskaitant daugybę neatsakingų veiksmų, kuriuos Kinija atliko per pastaruosius kelerius metus ir kelias pastarąsias savaites“, sakė jis.

Tikimasi, kad ASEAN derybose taip pat bus aptarti neramumai Mianmare, kur kariuomenė 2021 metų vasarį nušalino išrinktą vyriausybę ir pradėjo represijas, per kurias, vietos stebėtojų teigimu, žuvo daugiau kaip 3 600 civilių.

Mianmaras buvo nušalintas nuo aukščiausio lygio ASEAN susitikimų, nes nesugebėjo įgyvendinti prieš dvejus metus sutarto penkių punktų taikos plano, nors kadenciją baigianti Tailando kariuomenės remiama vyriausybė neseniai pakvietė chuntos vyriausiąjį diplomatą į derybas.

Vengdamas kritikuoti Tailandą D. Kritenbrinkas sakė, kad Jungtinės Valstijos tikisi, jog blokas „ir toliau mažins Mianmaro atstovavimą ASEAN ministrų susitikimuose“.

„Taip pat tikimės rasti būdų, kaip padidinti spaudimą režimui, kad jis būtų priverstas nutraukti smurtą ir grįžti į demokratijos kelią“, – sakė jis.

JAV pareigūnai teigė, kad dar per anksti kalbėti apie tai, su kuo A. Blinkenas asmeniškai susitiks Džakartoje, kur tarp svečių yra ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios A. Blinkenas atsisakė daugumos kontaktų su S. Lavrovu, nors kovą Naujajame Delyje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime jie trumpai kalbėjosi.

Sukilėliai šį teiginį neigia.

Po to, kai kariuomenė 2021 metais perversmo metu iš posto nušalino demokratiškai išrinktą civilinę lyderę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či), Mianmare tvyro chaosas.

Chuntos ir oponentų kovos nuniokojo didžiulius šalies plotus.

Antradienį Kinijos kariškių ir jų kolegų iš Mianmaro konvojus, vykstantis į Mijitčiną šiaurinėje Kačinų valstijoje, buvo apšaudyta.

Pasak chuntos, į antrą pagal eiliškumą automobilį šauta penkis kartus.

Mianmaro saugumo pajėgos ėmėsi atsakomųjų veiksmų.

„Galime patvirtinti, kad (Kačino nepriklausomybės armijos) nariai užpuolė konvojų“, – nurodė chuntos atstovas spaudai Ko Zaw Tunas (Ko Zau Tunas).

Chunta pranešė, kad per šį incidentą niekas nebuvo sužeistas ar nužudytas.

Tačiau Kačinų nepriklausomybės armija (KNA) šią informaciją neigia.

„KNA nepuolė jokio konvojaus“, – naujienų agentūrai AFP teigė KNA atstovas pulkininkas Nawas Bu (Navas Bu).

Komentarų paprašyta ir iš Kinijos užsienio reikalų ministerijos.

Praėjusių metų spalio mėnesį Mianmaro kariuomenei surengus oro antskrydžius per KNA surengtą koncertą žuvo dešimtys žmonių.

Vietos stebėsenos grupės duomenimis, nuo perversmo pradžios per kariuomenės susidorojimą su disidentais žuvo daugiau kaip 3 700 žmonių.

Pasak transliuotojo MRTV, NLD, 2015 ir 2020 metų rinkimuose triuškinamai nugalėjusi kariškių remiamas partijas, nuo trečiadienio bus „automatiškai panaikinta kaip politinė partija“.

2021-ųjų vasarį kariuomenė teisino valdžios užgrobimą nepagrįstais teiginiais apie plataus masto sukčiavimą 2020-ųjų rinkimuose. Perėmę Mianmaro kontrolę kariškiai užbaigė 10 metų trukusį demokratinį valdymą ir šalį nuo to laiko krečia neramumai.

Sausį chunta suteikė politinėms partijoms du mėnesius persiregistruoti pagal griežtą naują rinkimų įstatymą, kariškių parengtą prieš žadamus naujus rinkimus.

Oponentai teigia, kad rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi.

Praėjusį mėnesį chunta paskelbė pusmečiui pratęsianti prieš dvejus metus įvestą nepaprastąją padėtį ir atidėjo rinkimus, kuriuos žadėjo surengti iki rugpjūčio, nes nekontroliuoja pakankamai šalies teritorijos, kad būtų galima surengti balsavimą.

Vietos stebėsenos grupės duomenimis, po perversmo žuvo daugiau kaip 3 100 žmonių, o daugiau kaip 20 000 buvo suimti.

Dėl beveik prieš dvejus metus įvykdyto karinio perversmo atsinaujino kovos su seniai įsitvirtinusiomis etninių sukilėlių grupuotėmis ir dešimtimis „Liaudies gynybos pajėgų“ grupių, kurios susibūrė tam, kad pasipriešintų chuntai.

Antradienio vakarą penkiems lėktuvams numetus bombas, žuvo penki kovotojai Činų nacionalinio fronto (CNF), kuris teigia atstovaujantis daugiausia krikščionių činų mažumai Vakarų Mianmare, būstinėje, naujienų agentūrai AFP sakė CNF atstovas Salai Htet Ni.

„Jie numetė septynias bombas... Kai kurie mūsų namai buvo sugriauti... Viena bomba nukrito Indijos pusėje“, – teigė jis.

Vietos žiniasklaida taip pat pranešė, kad žuvo penki kovotojai ir kad viena bomba nukrito Indijos Mizoramo valstijoje esančiame Čampajaus rajone.

Tačiau Indijos policija nurodė, kad bomba iš tikrųjų nukrito tiesiai į sausą upės vagą, žyminčią tarptautinę sieną.

„Atlikę pirminį tyrimą nustatėme, kad (indų) gyvybėms ar turtui žala nepadaryta“, – AFP pranešė Čampajaus rajono policijos viršininkas Lalrinpuia Varte (Lalrinpuja Vartė). – (...) Farkauno kaimas, esantis maždaug už 8–9 kilometrų nuo tarptautinės sienos, yra arčiausiai įvykio vietos.“

Pastaraisiais metais CNF kovotojų skaičius sumažėjo, ir 2015 metais ji pasirašė paliaubas su kariuomene.

Tačiau praėjusių metų gegužės mėnesį jis pasirašė susitarimą su šešėline vyriausybe, kurioje dominuoja Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) Nacionalinės demokratijos lygos (NLD) įstatymų leidėjai ir kuri siekia atšaukti perversmą.

Perversmo lyderis Min Aung Hlaingas pateisino savo valdžios užgrobimą teigdamas, kad 2020 metų lapkričio mėnesio rinkimuose, kuriuos laimėjo Aung San Suu Kyi NLD, buvo sukčiaujama.

Tuo metu tarptautiniai stebėtojai sakė, kad rinkimai iš esmės buvo laisvi ir sąžiningi.

ES Taryba paskelbė priemones Mianmarui dėl „besitęsiančio smurto eskalavimo ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų po karinio perversmo prieš dvejus metus“.

Tai buvo penktasis ES sankcijų paketas pietryčių Azijos šaliai, kurią kariuomenė valdo nuo 2020 metų, kai kariškiai įvykdė perversmą prieš civilinę vyriausybę, vadovaujamą Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či), kuri šiuo metu yra kalėjime dėl kaltinimų korupcija, Europos laikomų fiktyviais.

Mianmarą krečia neramumai, chuntai, susidūrusiai su plačiai paplitusiu ginkluotu pasipriešinimu, ėmusis žiaurių represijų.

Vietos teisių gynimo grupė teigia, kad per pastaruosius dvejus metus žuvo 2 300 žmonių, o Jungtinių Tautų vaikų teisių agentūra UNICEF apskaičiavo, kad milijonas žmonių buvo priversti palikti namus.

ES yra labai susirūpinusi dėl tebesitęsiančio smurto eskalavimo ir užtrunkančio konflikto, kuris išplito visoje šalyje ir turi regioninių pasekmių.

Naujausios sankcijos taikomos Mianmaro investicijų ir užsienio ekonominių ryšių ministrui Kan Zawui (Kan Zavui), aukščiausiojo teismo pirmininkui Htun Htun Oo (Htun Htun O) ir aukšto rango kariškiams.

Į sąrašą taip pat įtraukti rinkimų komisijos pareigūnai ir verslininkai, atstovaujantys su chunta susijusioms įmonėms.

Iš viso 84 asmenims ir 11 subjektų Mianmare dabar taikomos ES sankcijos, įskaitant draudimą išduoti vizas ir turto įšaldymą bloke.

„ES yra labai susirūpinusi dėl tebesitęsiančio smurto eskalavimo ir užtrunkančio konflikto, kuris išplito visoje šalyje ir turi regioninių pasekmių“, – sakoma ES Tarybos pareiškime.

Taryba pridūrė, kad padarys viską, kas įmanoma, kad asmenys, atsakingi už „žmogaus teisių pažeidimus, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui“ po perversmo, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Mianmaras tebėra apimtas suirutės po pernai vasarį įvykusio pučo. Žmogaus teisių gynimo grupės kaltina chuntą karo nusikaltimais, kariuomenei brutaliomis priemonėmis slopinant visuomenės pasipriešinimą generolų valdžiai.

Susidūrusi su Vakarų sankcijomis ir tarptautine izoliacija, chunta siekia stiprinti ryšius su pagrindine sąjungininke ir ginklų tiekėja Rusija, kurios įsiveržimą į Ukrainą vadina „pateisinamu“.

„Solidarizuojamės su [chuntos] pastangomis stabilizuoti padėtį šalyje“, – sakė S. Lavrovas per derybas kariuomenės pastatytoje sostinėje Neipide. Ministrą citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Kitais metais surengsite įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus, ir mes linkime jums sėkmės“, – pridūrė S. Lavrovas, turėdamas galvoje 2023 metų rugpjūtį planuojamus rinkimus. Perversmo priešininkai tvirtina, kad tie rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi.

Chuntos vadovas Minas Aungas Hlaingas, liepą lankęsis Maskvoje su „privačiu“ vizitu, pirmadienį sakė, kad rinkimai galės vykti tik tada, kai konflikto purtomoje šalyje bus įtvirtinti „stabilumas ir taika“.

Po pučo vėl įsiplieskė susirėmimai su etninių sukilėlių grupuotėmis pasienio rajonuose. Į kovą su kariuomene taip pat įsitraukė dešimtys „Liaudies gynybos pajėgų“ kuopelių.

Rusija ir jos sąjungininkė Kinija kaltinamos parūpinančios Mianmaro chuntai ginklų, kuriuos ji naudoja prieš civilius gyventojus.

S. Lavrovas ir chuntos vadovas Minas Aungas Hlaingas taip pat aptarė naujų konsulatų atidarymą, siekiant turizmą tarp abiejų šalių, nurodė TASS.

Chunta S. Lavrovo vizito kol kas nekomentavo.

S. Lavrovas planuoja vėliau vykti į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) užsienio reikalų ministrų susitikimą Kambodžoje. Mianmaro chuntos užsienio reikalų ministras į šį renginį nebuvo pakviestas.

Praėjusią savaitę ASEAN prisijungė prie tarptautinio Mianmaro chuntos pasmerkimo už jos įvykdytą mirties bausmę keturiems kaliniams, įskaitant vieną buvusį įstatymų leidėją ir demokratijos aktyvistą. Šios egzekucijos buvo pirmosios šalyje per kelis dešimtmečius.

Maskvos ryšiams su Vakarais pašlijus dėl invazijos Ukrainoje, Kremlius siekia pasukti šalį link Artimųjų Rytų, Azijos ir Afrikos.

„Planuojami susitikimai su užsienio reikalų ministru ir su Mianmaro vadovybe“, – antradienį žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Ji pridūrė, kad į darbotvarkę, be kitų temų, bus įtrauktas bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje.

Rusija ir jos sąjungininkė Kinija kaltinamos, kad nuo praėjusių metų perversmo tiekia ginklus Mianmaro chuntai, o ši juos nukreipia prieš savo civilius gyventojus.

Nuo 2021 metų vasario 1 dienos perversmo per karinius susidorojimus žuvo daugiau kaip 1 500 civilių gyventojų.

Praėjusią savaitę JT Saugumo Taryba pasmerkė Mianmaro chuntos įvykdytą egzekuciją keturiems demokratijos aktyvistams, pasiekusi retą sutarimą dėl krizės, kilusios po perversmo.

Šiam pasmerkimui pritarė Rusija ir Kinija – dvi chuntos sąjungininkės, kurios anksčiau ją užstodavo JT.

Mianmaro chuntos vadovas Min Aung Hlaing liepos mėnesį lankėsi Maskvoje su „privačiu“ vizitu ir, kaip pranešama, susitiko su Maskvos kosmoso ir branduolinės energetikos agentūrų pareigūnais.

Liepos mėnesį S. Lavrovas lankėsi Egipte, Konge, Ugandoje ir Etiopijoje.

Šis vizitas vyko JAV pažadėjus spausti jo karinį režimą dėl 2021 metais surengto perversmo.

Rusijos ambasada Mianmare naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad M. A. Hlaingas Maskvoje lankosi su „privačiu vizitu“.

„Jis planuoja sudalyvauti Mianmaro kultūros centro atidaryme“, – tvirtino ambasada.

Rusų valstybinė žiniasklaida savo ruožtu pranešė, kad Mianmaro chuntos vadas susitiks su Rusijos kosmoso ir branduolinės agentūrų pareigūnais.

Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), Tailande susitikęs su demokratijos aktyvistais, pažadėjo toliau daryti spaudimą Mianmaro chuntai.

Mianmaro chunta, per perversmą perėmusi valdžią praėjusių metų vasarį, sulaikė tūkstančius už demokratiją pasisakančių protestuotojų.

„Tai yra dar vienas žingsnis teisinės valstybės griovimo link, dar vienas akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas Mianmare ir dar vienas didelis demokratijos pralaimėjimas po 2021 metų vasario 1 dieną įvykdyto karinio perversmo“, – sakoma ES atstovo pareiškime.

Suu Kyi yra laikoma kariuomenės areštinėje nuo praėjusių metų perversmo, per kurį buvo nušalinta jos vyriausybė, o visoje šalyje kilo suirutė.

Trečiadienį jai buvo paskelbtas nuosprendis dėl kaltinimų korupcija – tai tik viena iš daugelio baudžiamųjų bylų, dėl kurių ji gali būti įkalinta dešimtmečiams.

ES teigimu, šis procesas yra „akivaizdus bandymas pašalinti demokratiškai išrinktus lyderius, įskaitant Aung San Suu Kyi“, iš dialogo proceso, kurį skatina ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių) regioninis blokas.

„Kartojame savo skubų raginimą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, taip pat visus nuo perversmo savavališkai sulaikytus asmenis“, – sakoma ES pareiškime.

27 šalių blokas jau įvedė sankcijas Mianmaro chuntai ir jos pagrindiniams ekonominiams šaltiniams dėl perversmo ir vėlesnių represijų.

„Raginame režimą paleisti Aung San Suu Kyi ir visus neteisingai sulaikytus [žmones], įskaitant kitus demokratiškai išrinktus pareigūnus“, – sakoma JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) pareiškime.

76 metų Aung San Suu Kyi yra suimta nuo vasario 1 dienos, kai generolai nušalino jos vyriausybę, užbaigdami dešimtmetį trukusį civilinį valdymą šioje Pietryčių Azijos valstybėje.

Pirmadienį chuntos lyderis Aung San Suu Kyi skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę dėl prieš kariuomenę nukreipto kurstymo ir už stichinių nelaimių įstatymo, susijusio su COVID-19, pažeidimą. Iš pradžių jai buvo skirta ketverių metų įkalinimo bausmė, bet netrukus ji buvo sutrumpinta iki dvejų metų.

„Tai, kad režimas toliau nepaiso įstatymo viršenybės ir plačiai naudoja smurtą prieš Birmos žmones, akcentuoja, kaip svarbu skubiai atkurti Birmos kelią į demokratiją“, – sakė A. Blinkenas, pavartodamas ankstesnį Mianmaro pavadinimą.

JAV diplomatijos vadovas paragino Mianmaro chuntą „nebenaudoti smurto, gerbti žmonių valią ir atkurti Birmos demokratinę pereigą“.