„Esu dėkingas JAV Atstovų Rūmams, abiem partijoms ir asmeniškai pirmininkui Mike‘ui Johnsonui už sprendimą, kuris išlaiko istoriją teisingame kelyje“, – rašė jis tinkle X. Įstatymas, kurį dar turi priimti Senatas, „užkirs kelią karo išplitimui, išgelbės tūkstančius žmonių gyvybių ir padės mūsų abiem šalims tapti stipresnėms“, pažymima žinutėje.

JAV Atstovų Rūmai šeštadienį po kelis mėnesius trukusios blokados pritarė milijardinei paramai Rusijos užpultai Ukrainai. Parlamentarai priėmė atitinkamą įstatymo projektą, kuriame numatyta Kyjivui skirti 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų).

Šiais metais Ukraina iš Jungtinių Valstijų, kurios Kyjivui suteikė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos, gavo tik nedidelę paramą, nes baigėsi pinigai, skirti iš JAV atsargų paimtiems dalykams pakeisti, o kai kurių respublikonų pasipriešinimas sutrukdė patvirtinti papildomą finansavimą.

Dėl susidariusių spragų Ukrainos kariams, kurių skaičius ir ginkluotės atsargos nusileidžia Maskvai, pritrūko svarbiausių reikmenų, pavyzdžiui, artilerijos šaudmenų.

Įstatymo projektas JAV Kongreso žemuosiuose rūmuose priimtas po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų, JAV sąjungininkų spaudimo ir pakartotinių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pagalbos prašymų.

Šeštadienį JAV Atstovų Rūmai taip pat patvirtino paramos paketus Izraeliui ir Taivanui, pagalbą Gazos Ruožui ir kitoms pažeidžiamoms gyventojų grupėms pasaulyje.

Visam paketui, sudarančiam apie 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų), dar turės pritarti Senatas, ir pasirašyti prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), tačiau tai laikoma formalumu.

„Atsiliepti į istorijos kvietimą“

V. Zelenskis šeštadienį sakė, kad nauja Vašingtono pagalba išgelbės tūkstančius gyvybių Ukrainoje.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime jis sakė: „Tikimės, kad įstatymams bus pritarta Senate ir jie bus nusiųsti ant prezidento Bideno stalo. Ačiū, Amerika!“

J. Bidenas gyrė įstatymų leidėjus iš abiejų partijų dėl šeštadienio balsavimų, pabrėždamas, jog „šiuo kritiniu momentu jie susibūrė, kad atsilieptų į istorijos kvietimą.“

„Šis paketas suteiks itin svarbią paramą Izraeliui ir Ukrainai, itin reikalingą humanitarinę pagalbą Gazai, Sudanui, Haičiui ir kitoms vietovėms [...] ir sustiprins saugumą bei stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi gyrė ilgai atidėliotą JAV Atstovų Rūmų žingsnį.

„Džiaugiuosi, kad JAV Atstovų Rūmai patvirtino naują didelį pagalbos Ukrainai paketą. Ukraina naudoja NATO sąjungininkų suteiktus ginklus, kad sunaikintų Rusijos kovinius pajėgumus. Dėl to mes visi Europoje ir Šiaurės Amerikoje esame saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“.

Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) taip pat palankiai įvertino JAV Atstovų Rūmų sprendimą.

„Ukraina nusipelno visos įmanomos paramos kovojant su Rusija. Dabar prašome JAV Senato kuo greičiau balsuoti, nes ant kortos pastatyta žmonių gyvybė. Transatlantiniai sąjungininkai vieningai remia laisvę ir demokratiją“, – sakė U. von der Leyen „X“.

Balsavimas pasiuntė „aiškią žinią Kremliui: tie, kurie tiki laisve ir JT chartija, ir toliau rems Ukrainą ir jos žmones“, sakė Ch. Michelis.

Vokietija irgi pasveikino JAV įstatymų leidėjų sprendimą ir pavadino tai „optimizmo diena“.

„JAV ir Europa kartu stovi laisvės pusėje – prieš Putino teroro karą. Tai optimizmo diena Ukrainai ir Europos saugumui“, – „X“ rašė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Tuo metu Maskva pasmerkė JAV Atstovų Rūmų pritarimą pagalbos paketui Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.

„JAV karinės pagalbos skyrimas Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui pagilins pasaulines krizes“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, pavadinusi pagalbą Kyjivui „tiesiogine parama teroristinei veiklai“.

Jungtinės Valstijos yra didžiausios Ukrainos rėmėjos daugiau kaip dvejus metus besitęsiančiame Rusijos sukeltame plataus masto kare.

Tačiau Kongresas daug mėnesių nepatvirtino didelio masto finansavimo savo sąjungininkei, daugiausia dėl vidinių politinių ginčų.

Prezidentas J. Bidenas ir demokratų įstatymų leidėjai Kongrese ilgą laiką ragino Ukrainai paskirti naują didelį pagalbos, taip pat ir karinės, paketą.

„Gyvybiškai svarbi“

Papildomas finansavimas Ukrainai kelis mėnesius buvo stabdomas dėl kai kurių griežtosios linijos respublikonų Atstovų Rūmuose pasipriešinimo.

Tačiau šeštadienį įstatymų leidėjai 311 balsais prieš 112 patvirtino 61 mlrd. dolerių paramą Kyjivui.

Šeštadienį priimtame įstatyme numatyta skirti beveik 14 mlrd. dolerių (13,1 mlrd. eurų) Ukrainos kariuomenės mokymui, aprūpinimui ir finansavimui.

Ukraina taip pat gaus 10 mlrd. dolerių (9,4 mlrd. eurų) „atleidžiamų paskolų“, skirtų gyvybiškai svarbiai ekonominei ir biudžetinei paramai, įskaitant energetikos ir infrastruktūros sektorius.

Paskolos, o ne dotacijos idėją pasiūlė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris išreiškė nuomonę, kad Jungtinės Valstijos turėtų nustoti dalyti pinigus.

Tokios paskolos gali būti iš dalies ar visiškai grąžintos arba atidėtos tam tikromis sąlygomis.

Dalis šių pinigų taip pat bus skirta JAV karinėms atsargoms papildyti.

Pentagonas nurodė, kad Ukraina gaus pagalbą neilgai trukus po to, kai jai pritars visas Kongresas.

„Esame pasirengę greitai reaguoti dėl saugumo pagalbos paketo“, kuris greičiausiai apims „tokius dalykus kaip oro gynyba ir artilerijos pajėgumai“, sakė atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis (Petas Raideris).

Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Markas Cancianas (Markas Kansianas) teigė, kad nauja karinė pagalba „yra gyvybiškai svarbi tolesniam Ukrainos pasipriešinimui“.

Dėl delsimo jį patvirtinti „Ukraina prarado tam tikrą teritoriją, patyrė papildomų nuostolių ir turėjo mažiau galimybių atremti oro atakas“, sakė jis, pažymėdamas, kad tai taip pat „tikriausiai paskatino Putiną tikėti, kad jis gali įveikti Vakarus ilgame kare“.

„RAND Corporation“ politikos tyrėja Ann Dailey (En Deili) atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgoms „beviltiškai trūksta 155 mm kalibro artilerijos sviedinių“, be to, „sunkiai sekasi užtikrinti oro gynybą“.

„Jei priešas jus apšaudo iš artilerijos [...] ir jūs neturite pakankamai šaudmenų, kad galėtumėte atsakyti į ugnį [...] labai sunku, jei ne neįmanoma, išlikti gynybinėje pozicijoje – greičiausiai teks persikelti“, – sakė A. Dailey, pažymėdama, kad būtent taip nutiko Avdijivkoje – mieste, kurį Rusija užėmė vasario mėnesį.

Tuo metu oro gynybos trūkumas verčia Ukrainą „priimti nepakeliamus sprendimus, ar palaikyti ir saugoti savo fronto liniją, kad užkirstų kelią tolesniam Rusijos puolimui, ar apsaugoti savo civilius gyventojus ir pramonę“, kuriuos taip pat puola Maskva.

Balsavimai dėl 95 mlrd. dolerių (89,2 mlrd. eurų) užsienio pagalbos ir ginklų paketų turėtų prasidėti 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Kad jie būtų priimti, sunkioje padėtyje atsidūrusiam Atstovų Rūmų pirmininkui respublikonui Mike'ui Johnsonui (Maikui Džonsonui) reikės ir demokratų balsų.

Įstatymų projektai parengti po mėnesius trukusių piktų derybų, JAV sąjungininkių spaudimo ir ne kartą skelbtų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymų suteikti pagalbą.

Įstatymų projektai dėl išlaidų išvertė iš posto ankstesnį Atstovų Rūmų pirmininką respublikoną. Finansavimo Ukrainai klausimas kėlė didelius partinius ginčus.

Vašingtonas yra pagrindinis karinės pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai teikėjas, bet JAV Kongresas jau beveik pusantrų metų nėra patvirtinęs didelio finansavimo Kyjivui, pirmiausia dėl respublikonų ir demokratų nesutarimų.

Prezidentas Joe Bidenas ir įstatymų leidėjai demokratai jau kelis mėnesius ragina patvirtinti naują didelį ginklų paketą Ukrainai.

Tačiau respublikonai, kuriems įtaką daro būsimas partijos kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), nenori skirti finansavimo Kyjivui užsitęsusiame konflikte.

Šio finansavimo klausimas kelia nesutarimus prieš lapkritį įvyksiančius prezidento rinkimus – tikėtiną naują J. Bideno ir D. Trumpo dvikovą.

Po kelių delsimo mėnesių M. Johnsonas pagaliau parėmė 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) paketą Ukrainai, apimantį ekonominę pagalbą ir ginklus.

„Atvirai kalbant, verčiau siųsčiau kulkas į Ukrainą, o ne amerikiečių vaikinus“, – sakė jis.

Įstatymo projekte taip pat numatomi įgaliojimai J. Bidenui konfiskuoti ir parduoti Rusijos turtą, o gautus pinigus skirti Ukrainos atstatymui finansuoti.

„Tikimės, kad balsavimas dėl galutinio šių įstatymų priėmimo įvyks šeštadienio vakarą“, – paskelbė parlamento pirmininkas Mike'as Johnsonas.

Šiuo žingsniu pradedamas susirėmimas su jo paties kraštutinių dešiniųjų sparnu, ne vieną mėnesį blokuojančiu paramą ginklų stokojančioms Ukrainos pajėgoms.

Jam tai paskelbus, Atstovų rūmų respublikonai pristatė naująjį karinės pagalbos paketą, į kurį įeina maždaug 61 mlrd. JAV dolerių ilgai atidėliota parama Ukrainai, daugiau nei 26 mlrd. dolerių Izraeliui ir 8 mlrd. dolerių Taivanui. Buvo paskelbti šių įstatymų tekstai.

Ukraina jau trečius metus atremia prezidento Vladimiro Putino pradėtą invaziją, o M. Johnsonas patiria didžiulį Baltųjų rūmų ir daugelio Kongreso narių spaudimą leisti žemiesiems rūmams balsuoti dėl pagalbos, kurią Senatas jau patvirtino. Tačiau dėl Donaldo Trumpo lojalistų išlaikomos jėgų pusiausvyros partijoje paties pirmininko pozicija kabo ant plauko.

M. Johnsonas paskelbė apie balsavimą netrukus po prezidento Joe Bideno straipsnio „The Wall Street Journal“, kuriame jis apibūdino Ukrainą ir Izraelį kaip dvi JAV sąjungininkes, kurioms labai reikia pagalbos.

„Abi šalys gali apginti savo suverenitetą, tačiau priklauso nuo Amerikos pagalbos, įskaitant ginklus, kad tai padarytų. Ir tai lemiama akimirka“, – parašė J. Bidenas. Jis pavadino Senato patvirtintą pagalbos paketo Ukrainai ir Izraeliui versiją „stipria ir protinga“. Ši pagalba „nebeturėtų būti dar ilgiau laikoma nedidelės grupelės ekstremalių Atstovų rūmų narių įkaite“, sakė jis.

Be to, pasak J. Bideno, ši pagalba lygiai taip pat svarbi ir JAV saugumui. „Ir Ukrainą, ir Izraelį puola įžūlūs priešai, siekiantys jų sunaikinimo. Putinas nori pavergti Ukrainos žmones ir įtraukti jų valstybę į naują Rusijos imperiją. Irano vyriausybė nori visiems laikams sunaikinti Izraelį – ištrinti iš žemėlapio vienintelę pasaulyje žydų valstybę, – parašė J. Bidenas. – Amerika niekada nesusitaikys su tokiu rezultatu – ne tik todėl, kad palaikome savo draugus, bet ir dėl to, kad tai atsilieps ir mūsų saugumui“.

Bandydamas atsakyti į respublikonų kritiką, kad Jungtinės Valstijos negali sau leisti skirti tiek pinigų Ukrainos kovai su Rusija, J. Bidenas pareiškė, kad ginkluotė Ukrainai bus gaminama JAV gamyklose. „Mes investuotume į Amerikos pramoninę bazę, pirktume amerikiečių produktus, pagamintus amerikiečių darbininkų, remtume darbo vietas beveik 40-yje valstijų ir stiprintume savo pačių nacionalinį saugumą. Padėtume savo draugams, padėdami sau“, – parašė J. Bidenas.

M. Johnsonas, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkas, vadovaujantis itin nedidelę persvarą turinčiai respublikonų daugumai Atstovų Rūmuose, atsisako teikti balsavimui vadinamąjį papildomo finansavimo įstatymo projektą, kuriuo JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) prašo skirti naują pagalbos paketą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.

Po dvejų karo su Rusija metų Ukrainos kariai yra išsekę ir nepakankamai apginkluoti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Kyjivas sprendimą dėl naujos JAV pagalbos turi gauti per mėnesį.

Antradienį pasirašytame bendrame laiške 19 Europos šalių, įskaitant Austriją, Prancūziją, Vokietiją ir Nyderlandus, asamblėjų vadovai paragino M. Johnsoną padėti „suteikti Ukrainai lėšų, reikalingų kovai tęsti“.

„Tikime, kad dėl Jūsų asmeninio vadovavimo Kongresas pademonstruos istorinę abiejų partijų vienybę, remdamas bendras pastangas padėti Ukrainai“, – sakoma laiške, kurio kopiją anglų kalba Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų – Nacionalinės Asamblėjos – pirmininkė Yael Braun-Pivet (Jael Braun-Pivė) trečiadienį paskelbė socialiniame tinkle „X“.

„Blogio ašis turi būti nugalėta, o visi kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai labai atgrasys nuo tolesnių konfliktų ir sugrąžins mūsų žmonėms kontrolės ir saugumo jausmą“, – sakė parlamentų lyderiai.

Laiške taip pat teigiama, kad Rusijos invazija į Ukrainą labai paveikė saugumo padėties pasaulyje raidą.

„Matome, kad Iranas ir Šiaurės Korėja pradėjo teikti tiesioginę karinę paramą Rusijai, o nusikalstami Kremliaus režimo veiksmai įkvėpė kitus diktatūrinius ir nedemokratinius režimus, tapo senų konfliktų eskalavimo katalizatoriumi ir nustūmė mus prie naujų konfrontacijų slenksčio“, – sakė jie.

„Pasaulis sparčiai juda link tvarios pasaulio tvarkos sunaikinimo. Mūsų pareiga ir užduotis – užkirsti kelią šiam nuopuoliui į chaosą ir nebaudžiamumą“, – pridūrė politikai.

Antradienį J. Bidenas sušaukė retą susitikimą Ovaliajame kabinete, kad įtikintų M. Johnsoną atblokuoti pagalbą Kyjivui. M. Johnsonas tvirtino, kad jo prioritetas yra krizė Meksikos pasienyje.

„Dar kartą asmeniškai kreipiuosi į pirmininką Mike'ą Johnsoną. Prašau leisti demokratijai veikti sava eiga. Prašau, perduokime tai balsavimui“, – sakė Vašingtone viešėjęs užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).

„Norėčiau, kad jis žinotų, jog visas pasaulis stebi, ką jis darys. Ir jei šis priedas nebus priimtas, o Ukraina patirs nesėkmę mūšio lauke, tai bus jo atsakomybė“, – sakė jis Atlanto taryboje prieš susitikimą su valstybės sekretoriumi  Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).

M. Johnsonas atstovauja itin nedidelei respublikonų daugumai Atstovų rūmuose ir atsisako teikti balsavimui vadinamąjį papildomo finansavimo įstatymo projektą, kuriame JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) prašo skirti 61 mlrd. dolerių (56,21 mlrd. eurų) Ukrainai.

M. Johnsonas, revanšo prieš J. Bidenu siekiančio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkas, palaikė buvusį prezidentą bandydamas susieti užsienio pagalbą su diskusijomis dėl priemonių prieš neteisėtą migraciją į Jungtines Valstijas iš Meksikos.

Griežtos R. Sikorskio pastabos nuskambėjo po to, kai naujasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas neįprastai aštriai sukritikavo JAV įstatymų leidėjus ir perspėjo, kad respublikonų ikona Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) apsiverstų kape.

R. Sikorskis teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrina JAV patikimumą, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija gauna ginklų iš Irano ir Šiaurės Korėjos.

„Šiuos teroristus ir diktatorius vienija vienas dalykas – neapykanta Amerikai, Vakarams ir demokratijai, neapykanta, kurią kursto baimė“, – sakė R. Sikorskis.

„Jie trokšta parodyti, kad JAV yra silpnos, neveiksmingos ir beviltiškai susiskaldžiusios, kad Amerika nebegali efektyviai veikti ir būti gėrį atstovaujanti jėga pasaulyje“, – pridūrė jis.

„Aš dar kartą kreipiuosi asmeniškai į pirmininką Mike'ą Johnsoną. Leiskite demokratijai eiti savo keliu. Prašau, leiskite balsuoti“, – per vizitą Vašingtone sakė Radoslawas Sikorskis.

„Norėčiau, kad jis žinotų, jog visas pasaulis stebi, ką jis darys. Ir jei dėl šio papildymo nebūtų balsuojama ir Ukraina patirtų pralaimėjimą mūšio lauke, tai bus jo atsakomybė“, – sakė R. Sikorskis Atlanto taryboje prieš susitikimą su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

M. Johnsonas atstovauja itin nedidelei respublikonų daugumai Atstovų rūmuose ir atsisako teikti balsavimui vadinamojo papildomo finansavimo įstatymą, kuriame JAV prezidentas Joe Bidenas prašo 61 mlrd. JAV dolerių naujos pagalbos Ukrainai.

M. Johnsonas, revanšo prieš J. Bideną siekiančio Donaldo Trumpo sąjungininkas, remia buvusio prezidento pastangas susieti užsienio pagalbą su debatais dėl priemonių prieš neteisėtą migraciją į JAV iš Meksikos.

Griežtas pastabas R. Sikorskis išsakė po neįprastai kandžios naujojo Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko kritikos JAV įstatymų leidėjams. D. Tuskas perspėjo, kad respublikonų garbinamas Ronaldas Reaganas „turbūt verčiasi karste“.

R. Sikorskis perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išbando JAV patikimumą, ir priminė, jog Rusija importuoja ginklus iš Irano ir Šiaurės Korėjos. „Šiuos teroristus ir diktatorius vienija vienas dalykas – jų neapykanta Amerikai, Vakarams ir demokratijai, baimės kurstoma neapykanta, – sakė R. Sikorskis. – Jie trokšta parodyti, kad JAV yra silpnos, neveiksmingos ir beviltiškai susiskaldžiusios, kad Amerika nebegali veikti veiksmingai ar būti gėrio jėga pasaulyje“.

V. Čmilytė teigė, kad svarbu nesusiaurinti Rusijos invazijos į Ukrainą iki regioninės krizės, nes visi saugumo iššūkiai – migracijos spaudimas, karas prieš Ukrainą, įvykiai Izraeliui, situacija Taivane – susiję ir yra tarsi atskiros didelio paveikslo dalys.

„Kartu tai – ir iššūkis Jungtinėms Amerikos Valstijoms, grasinantis JAV lyderystei ir viskam, ką sukūrė po Antrojo pasaulinio karo. Ji ruošiasi ilgai konfrontacijai su Vakarais. Siekia panaikinti JAV dominavimą Europoje, pasaulyje, sugriauti JAV sukurtą tarptautinę saugumo, politikos, ekonomikos sistemą, tikisi, kad po prezidento rinkimų JAV parama Ukrainai nuslūgs“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip teigiama Seimo išplatintame pranešime, V. Čmilytė-Nielsen su M. Johnsonu aptarė, kad nepaisant to, kad su Rusijos invazija atėjo iššūkių metas Europai, JAV, transatlantinei partnerystei, reikia jį tinkamai išnaudoti, kad iš kovos lauko pasaulio demokratijos išeitų sustiprėjusios.

„Krizių suteikiamas galimybes išnaudokime transatlantinei partnerystei, ypač saugumo, energetikos ir prekybos srityse, stiprinti. Tačiau pirmiausia dabar – saugumas. Nors karštoji fronto linija eina per Ukrainą, taip pat svarbi ir šaltoji, einanti palei rytines NATO sienas. Todėl būtina stiprinti Baltijos valstybių gynybą, kad šaltasis frontas nevirstų karštuoju“, – susitikime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, Rusija veikia kartu su kitomis autoritarinėmis valstybėmis, o jų tikslas – sukurti naują pasaulio tvarką, kuri būtų naudingesnė joms, o ne demokratijoms, ne JAV.

„Ir būtent todėl iš Vašingtono NATO viršūnių susitikimo tikimės svarbių saugumo, gynybos ir narystės sprendimų. Šiandien taip pat sakiau, jog svarbu, kad į gynybos ir nacionalinio saugumo reikalus aktyviai būtų įsitraukę ir NATO valstybių parlamentų pirmininkai. Taigi pasiūliau Vašingtonui pratęsti Vilniuje pradėtą praktiką prieš viršūnių susitikimą sukviesti NATO parlamentų pirmininkus“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį parlamento vadovė taip pat susitiko su Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininku Jacku Reedu (Džeku Rydu),

Trečiadienį V. Čmilytė-Nielsen ir Latvijos, Estijos parlamentų pirmininkai susitiks su JAV Kongreso nariais, lankysis Lietuvos Respublikos ambasadoje, kur bendraus su Vašingtono ir Baltimorės lietuvių bendruomenių atstovais.

Baltijos parlamentų pirmininkai JAV vieši tuomet, kai dalis respublikonų nebenori remti Ukrainos, sakydami, kad šiame kare trūksta aiškios galutinio rezultato perspektyvos.

Buvęs JAV vadovas ir tikėtinas respublikonų kandidatas lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), dažnai giriantis Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, ragina respublikonų įstatymų leidėjus atmesti imigracijos susitarimą, dėl kurio deramasi Kongrese. Tai taip pat sužlugdytų tolesnės pagalbos Ukrainai planus.

„Turime veikti greitai, kad patenkintume savo nacionalinio saugumo poreikius ir išvengtume uždarymo po 22 dienų“, – sakė J. Bidenas išplatintame pareiškime, kuriame pasveikino Mike'ą Johnsoną (Maiką Džonsoną) su išrinkimu po kelias savaites trukusios aklavietės.

„Nors iš tiesų nesutariame dėl svarbių klausimų, turėtume dėti abipuses pastangas, kad rastume bendrą kalbą visur, kur tik galime. Dabar yra laikas mums visiems elgtis atsakingai“, – pridūrė prezidentas.