„Mokesčių dydžiai priklausys nuo transporto priemonės kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio. Daugiausia tai palies trečiųjų šalių vežėjus atvykstančius į Lietuvą, kurių parkas pripažinkime yra pakankamai senas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė M. Tarnauskas.

Jo teigimu, daugeliui tolimojo susisiekimo maršrutais vykstančių autobusų kelių naudotojo mokestis augtų 4 arba 15 proc.

„Tolimojo susisiekimo maršrutais vyksta turbūt (...) apie 500 autobusų, iš kurių apie 80 proc. yra „Euro 5“ arba „Euro 6“ klasių. Kelių naudotojo mokesčio padidėjimas „Euro 6“ klasių autobusams būtų apie 4 proc., „Euro 5“ klasės – apie 16 proc.“, – teigė M. Tarnauskas.

„Tai jeigu vežėjai traukiasi iš rinkos, tai ne dėl padidėjusio vinjetės mokesčio“, – pridūrė jis.

Susisiekimo viceministras pažymėjo, kad papildomos lėšos iš kelių naudotojo mokesčio papildys kelių priežiūros ir plėtros programą.

Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis teigė nemanantis, jog nuo kitų metų didėsiantis kelių naudotojo mokestis lemtų didesnes tarpmiestinių autobusų bilietų kainas.

„Aišku tie autobusai, kurie dabar yra senesni, jie negalės būti panaudojami tarpmiestiniuose maršrutuose, bet jie galės būti panaudojami užsakomuosiuose. Taip, užsakomuosiuose atguls į savikainą, bet ten nėra bilietų, dėl to nemanau, kad bilietų kainos turėtų (didėti – BNS)“, – LRT radijui sakė G. Nakutis.

„Jeigu per metus nuvažiuoji 35 tūkstančius kilometrų, tai padidėja 0,3 cento savikaina, tai nemanau, kad dėl to vežėjai didintų (kainas – BNS)“, – pridūrė jis.

Vyriausybė liepą pritarė mokesčių už magistralinių Lietuvos kelių naudojimą didinimui nuo kitų metų – maksimalus metinis tarifas sieks beveik 3,1 tūkst. eurų, arba 4 kartus daugiau nei dabar.

Susisiekimo ministerijos parengtais pakeitimais numatoma, jog autobusams ir krovininiams automobiliams taikomų mokesčių dydžiai priklausys nuo jų kategorijos, ašių skaičiaus ir išmetamų teršalų kiekio.

Pavyzdžiui, žemiausio emisijos standarto, daugiau nei 12 tonų sveriančios ir bent keturių ašių transporto priemonės savininkui teks mokėti beveik 3,1 tūkst. eurų metinį mokestį vietoj 753 eurų. Didžiausias mokestis autobusams sieks 2,4 tūkst. eurų vietoj 550 eurų.

Tikimasi, kad patvirtinus naujus mokesčius į valstybės biudžetą papildomai būtų surenkama apie 30–40 mln. eurų kasmet.

Kelių naudotojo mokesčiai Lietuvoje nebuvo peržiūrėti nuo 2015 metų, siūlymui nustatyti naujus maksimalius jų dydžius Vyriausybė pritarė gegužės pradžioje.

Už Kelių transporto kodekso pakeitimus po pateikimo ketvirtadienį balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo penki, o susilaikė 28. Svarstymas po diskusijų komitetuose numatytas gruodžio 8-ąją.

Kaip sakė pataisas Seime pristatęs susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas, siūloma konkurencinga procedūra vežėjams patekti į šią sistemą.

„Bus įgyvendintas Konkurencijos tarybos nutarimas ir užtikrinta sąžininga konkurencija tolimojo susisiekimo srityje. Taip pat pagerintas susisiekimas tolimojo susisiekimo maršrutais, nes ten, kur neturėsime norinčių vežti vežėjų, bus galimybė organizuoti viešąsias paslaugas“, – teigė viceministras. 

Pasak jo, autobusų tvarkaraščiai turės būti suderinti su traukinių maršrutais.     

Pakeitimai nustato, kad tolimaisiais maršrutais bus galima vežti ne senesniais kaip 14 metų autobusus, o stotys turės vadovautis bendrais reikalavimais stotims: jose turės būti įrengtos laukimo salės ir patalpos stoties darbuotojams bei ekipažams, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai, autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės, bilietų kasos ar terminalai bei bagažo saugyklos, jos privalės turėti interneto svetaines ir jose skelbti visą informaciją.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė piktinosi, kad reikalavimai autobusų stotims per dideli, todėl „jų kai kuriuose miestuose ir neliks“, o konservatorius Edmundas Pupinis teigė, kad pertvarkymai „paveiks kainas“.

Tuo metu socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas baiminosi, kad savivaldybių autobusų stotys gali neatlaikyti konkurencijos.

„Gali tos didžiosios kompanijos pasirinkti pelningus maršrutus, gauti tas licencijas ir tie savivaldybių autobusų parkai gali nukentėti“, – svarstė jis.

Konservatorius Jurgis Razma priekaištavo, kad projektas „perkrautas smulkiais biurokratiniais“ reikalavimais.

„Kiek reikalavimų stotims: ir bagažo kameros, ir internetinės svetainė, ir bilietų pardavimas. Kur jūs kiekvienoje mažo rajono stotyje matėte tokius stebuklus? Ir ar buvo atlikta kaštų ir naudos analizė to projekto, kiek tie visi reikalavimai atsilieps ir kas iš to gausis?“ – kalbėjo parlamentaras. 

Pataisos numato, kad autobusų stotis prižiūrės Transporto saugos administracija, kuri nustatytų tolimojo susisiekimo maršrutų poreikį.

Susisiekimo viceministro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje geležinkeliais keleiviai vežami 27 maršrutais, o tolimojo susisiekimo autobusais – 260.

Nuo pirmadienio darbą pradėjęs M. Tarnauskas bus atsakingas už infrastruktūros plėtros ir teritorijų planavimo, tolimojo susisiekimo, bendradarbiavimo su savivalda klausimus, pranešė Susisiekimo ministerija.

Rugpjūčio 8 dieną patarėju pradėsiantis dirbti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas J. Nugaras bus atsakingas už aviacijos, strateginio planavimo klausimus.

Patarėjas transporto klausimais Aidas Rimkevičius paskirtas ministro kabineto vadovu – jis koordinuos ministro ir ministerijos politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklas.

2011–2015 metais M. Tarnauskas dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje, Investicinių projektų skyriuje, nuo 2015 metų yra Šakių rajono savivaldybės tarybos narys.

J. Nugaras nuo 2017 metų dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanu – jo penkerių metų kadencija baigsis rugpjūčio 5 dieną.

Vieną svarbesnių etapų pasiekė visos 31 lenktynėse dalyvaujančios komandos nepaisant to, jog kai kurių mechanikams teko bemiegė naktis keičiant jau pirmosiose ketvirtadienio treniruotėse sustreikavusius variklius ir kitus agregatus.

Atrankos varžybų pradžioje sportininkai buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmojoje dėl kelialapio į tolimesnį etapą varžėsi 16 komandų, o antrojoje – 15.

Varžybų komisarai šias grupes sudarė pagal penktadienio treniruočių rezultatus. Į pirmą pateko lėtesni, į antrą – kiek greitesni automobiliai.

Į TOP 10 buvo deleguotos 10 geriausius rezultatus pasiekusių komandų, kurios išaiškėjo susumavus dviejų lenktynininkų greičiausių ratų laikus.

O per penkiolika  TOP 10 kvalifikacijai skirtų minučių kiekviena komanda turėjo nuspręsti, kuris lenktynininkas išsaugojo daugiau potencialo ir ryžto pasiekti trokštamą rezultatą, o gal kurio forma tądien buvo geriausia.

Orientyras buvo daugiau nei aiškus. Tai šiandien naują trasos rekordą su „Audi R8 LMS“  užfiksavusio „Circle K MylesPlus Racing Team“ ekipos atstovo esto Ralf Aron pasiekimas - 1min. 07,492 sek.     

Greičiausiųjų TOP10 kvalifikacijos pradžioje (5 rate) „Gera dovana-Šiauliai By RD Sings“ sportininkas Paulius Paškevičius su „Lamborghini Huracan Super Trofeo“ sugrąžino trasos rekordą Lietuvai, užfiksavęs 1min. 06.428 sek. rezultatą.

Jau trečias penktadienį pasiektas trasos rekordas išsilaikė trumpiausiai – tik 1 min. su keliomis sekundėmis. Šeštajame rate P. Paškevičius buvo dar greitesnis – 1 min. 06,409 sek.

Tačiau ir šis puikus šiauliečių pasiekimas negarantavo pirmosios starto pozicijos 23-osiose „Aurum 1006 km lenktynėse“.

Paskutinį žodį tarė „Circle K MylesPlus Racing Team“ ekipos atstovas estas Ralfas Aronas, dar kartą įrodęs, jog dovanoti trasos rekordo nelinkęs niekam.

Rekordą jis susigrąžino 12 ratą su „Audi R8 LMS“ nuvažiavęs per 1 min. 06,148 sek. vidutiniu145,96 km/val. greičiu.     

Tai buvo jau penktas trasos rekordas, užfiksuotas per vieną dieną. To dar nėra nutikę nė vienose iš jau įvykusių 22 lietuviškojo maratono lenktynių.

Rekordų griūtis prognozuoja itin karštas šeštadienio „Aurum 1006 km. lenktynes“.

Kvalifikacijos nugalėtojus „Circle K MylesPlus Racing Team“ sportininkus pasveikino ir pagrindinį prizą – Susisiekimo ministro taurę – jiems įteikė ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.

Antrąją vietą TOP10 užėmė „Gera dovana-Šiauliai By RD Sings“ sportininkai su „Lamborghini Huracan Super Trofeo“, o iš trečiosios starto pozicijos šeštadienį lenktynes pradės „Circle K – Lesta Racing Team“ komanda, kurios sportininkai, kaip ir kvalifikacinių varžybų nugalėtojai, vairuoja tokią pat „Audi R8 LMS“.

Užkliuvo sovietinė simbolika

Pareiškimą policijai parašė A.Armonaitės pavaduotojas partijoje Mindaugas Tarnauskas.

"Aš ne teisininkas, tegul policija išsiaiškina – ar gali būti viešai naudojama sovietinė simbolika? Pareiškimą parašiau kovo mėnesį. Tačiau trečiadienį teko parašyti dar vieną. Sulaukiau A.Marčausko skambučių ir žinučių su grasinimais", – neslėpė M.Tarnauskas.

Pats A.Marčauskas tikino, kad skundų dėl sovietinės simbolikos naudojimo savo kūryboje sulaukia ne pirmą kartą.

2017 m. klaipėdiečiui jau teko aiškintis policijai po tuomečio Klaipėdos savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo skundo teisėsaugai.

A.Marčauskas sukūrė aplikaciją, kurioje V.Titovui už nugaros plaikstosi Sovietų Sąjungos vėliava su kūju ir pjautuvu, tačiau matyti ir nacistinės Vokietijos svastikos ženklas.

Arūno Marčausko memas

"Ne pirmas kartas. Aš juk žinau ir net savo paskyroje viešinu, kokiais teisiniais pagrindais remdamasis dirbu. Vis dėlto policijos pareigūno skambutis mane nustebino. Nežinojau, kas parašė pareiškimą, policija to neišdavė. Tai, kad Laisvės partijos pirmininkės pavaduotojas, susisiekimo ministro patarėjas M.Tarnauskas yra šio skundo autorius, sužinojau tik atvykęs į Klaipėdos apylinkės teismą, gavęs šaukimą", – pasakojo A.Marčauskas.

Klaipėdietis manė, kad liudytoju į teismo posėdį kviečiamas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliekamo tyrimo vienoje įmonėje, kur A.Marčauskas laikinai dirbo.

"V.Titovas manęs iki teismo salės nenutempė, o M.Tarnauskui pasisekė. Tik salėje pradėjus garsinti bylos medžiagą supratau, kad teismo posėdis vyksta dėl mano memo. Aš teisėjai ir paaiškinau, kodėl pasirinkau pionierišką simboliką. Tai yra asociacija į tuos naratyvus, kurie sklando apie Laisvės partiją viešoje erdvėje", – kalbėjo A.Marčauskas.

V.Titovas manęs iki teismo salės nenutempė, o M.Tarnauskui pasisekė.

Teismas skundą atmetė

A.Marčauskas pažymėjo, kad policija buvo atsisakiusi pradėti administracinę teiseną. Šį sprendimą Laisvės partijos pirmininkės pavaduotojas M.Tarnauskas skundė teismui.

Teismas taip pat nusprendė nepradėti administracinės teisenos dėl memo turinio.

"Kadangi į teismą neatvyko pats skundikas, tai yra M.Tarnauskas, byla buvo išnagrinėta ir baigta. Iki šiol galvoju, ar man taip lengva ranka ir palikti visą šį reikalą. Pirma, M.Tarnauskas yra valstybės tarnautojas, dirba patarėju Susisiekimo ministerijoje, yra valdančiosios partijos pirmininkės pavaduotojas ir demonstruoja tokį teisinį neišprusimą. Jei jis be reikalo trukdo policijos darbuotojus, trukdo teismo darbą, o pats į teismo posėdį neatvyksta, ką jis veikia šalį valdančioje partijoje? Lietuvą valdo partijos atstovai, kurie patys nesiskaito su įstatymais? M.Tarnauskas, lietuviškai tariant, "apsišiko" Lietuvos Temidės akyse, kaip ir prieš mane, kaip rinkėją. Jis nedrįso ginti savo nuomonės teisme. Tai, kas buvo daroma, panašu, buvo sąmoningas "dusinimas" tų, kurie jiems nepatinka. Visiškai vaikiška", – išpyškino A.Marčauskas.

Arūnas Marčauskas. Vytauto Petriko nuotr.

Užblokavo įkyruolį

Panašia retorika žinučių savo adresu sulaukęs M.Tarnauskas taip pat neatlyžo ir dėl A.Marčausko elgesio parašė dar vieną skundą policijai.

"Trečiadienio vakarą sulaukiau ne tik skambučių, bet ir žinučių. Parašiau pareiškimą policijai dėl grasinimų. Skambino gal 15 kartų. Kiekvienas žmogus turi teisę į asmeninį laiką. Mane ištiko šokas po tokio išpuolio", – aiškino M.Tarnauskas.

Į tai A.Marčiauskas sureagavo, pareikšdamas, kad neatsisako nė vieno žodžio, ištarto  M.Tarnauskui.

Sovietinės simbolikos naudojimas tokia išraiška nėra joks menas, tai yra politika.

"Aš jam pasakiau, kad jis yra bailys. Taip, aš jam grasinau, bet grasinau naujais memais", – patvirtino A.Marčauskas.

"Nesuprantu tokio elgesio. Paskambina žmogus ir grasindamas pareiškia – "prisipažink, tau geriau bus". Nepatikslino, kokiu būdu jis ruošiasi susidoroti", – kalbėjo M.Tarnauskas.

M.Tarnauskui teko feisbuke užblokuoti įkyrųjį A.Marčauską, nes feisbuke vyras iki vėlyvo vakaro atakavo politiką.

"Sovietinės simbolikos naudojimas tokia išraiška nėra joks menas, tai yra politika. Pagal jokį meno apibrėžimą čia meno aš nematau. Man visai nesinori viešai pešiotis su neadekvačiais asmenimis. Reakcija į skundą policijai buvo neadekvati. Toks bandymas išsiaiškinti, kas aš čia toks, ir grasinimai nelabai aišku kuo, na, pritarsite, kad nėra adekvatus elgesys. Jei žmogus turi kokių nors problemų, linkiu jam jas išspręsti", – savo požiūrį į klaipėdiečio kūrybą išsakė M.Tarnauskas.

Mindaugas Tarnauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Įtaria kerštą

M.Tarnauskas prisiminė, kad A.Marčauskas prieš rinkimus į savivaldybių tarybas ieškojo kontakto su Laisvės partija.

"Aš esu girdėjęs, kad viena partija jam už tai moka. Taip, girdėjau, kad kalbama apie liberalus. Prieš kurį laiką jis siūlė savo paslaugas ir mūsų partijos vienam atstovų. Minėjo, kad neturi darbo, ieško būdų užsidirbti duonai ir sviestui. Savo paslaugas siūlė už pinigus", – prisiminė M.Tarnauskas.

Laisvės partijos atstovai esą nusprendė nepasinaudoti A.Marčausko siūlymu.

"O kaip kitaip vertinti? Gal tai – kerštas ar šantažas? Mūsų jo paslaugos nesudomino. Po to sulaukta tokių memų", – pastebėjo M.Tarnauskas.

Mindaugas Tarnauskas ir Aušrinė Armonaitė. P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Už pinigus nedirba?

A.Marčauskas tikino, kad jokiu susidorojimu negrasino.

"Aš nesu kvailys. Fiziniu susidorojimu jam negrasinta. Dar vieną pareiškimą parašė? Na, gerai. Aš su politikais nesipykstu, aš juos kritikuoju ir darau memus. Su visais politikais sugyvenau. Lauk problemų tik iš radikalų ir marginalų", – stebėjosi A.Marčauskas.

Po klausimo, ar nėra labiau lojalus vienai partijai, nes ji duoda A.Marčauskui lėšų duonai su sviestu, A.Marčauskas sutriko.

"Laisvės partijai aš siūliau paslaugas? Nepamenu", – lėtai tą patį sakinį kartojo A.Marčauskas.

Paklaustas, su kuo jis dirba už pinigus, A.Marčauskas pritilo.

"Už pinigus aš nedirbu. Šiuo metu. Aš esu oficialus bedarbis. Jei šis puslapis man duotų naudos, aš ir nedirbčiau", – patikino A.Marčauskas.

Klaipėdietis tvirtino nebuvęs liberalų rinkimų kampanijos štabo nariu ir reikalų su partija neturi.

"Aš neturiu nieko bendro su rinkimų kampanija. Tai yra melas. Galiu prisiekti ant Konstitucijos. Natūralu, kad M.Tarnauskas galėjo žinoti, kad aš siūliau savo kūrybines paslaugas. Tai dariau tuomet, kai turėjau problemų dėl širdies. Tuo metu savo paslaugas siūliau visiems – labiau ar menkiau pažįstamiems asmenims. Jei kažkas sugalvojo, kad čia šantažas, tai jis yra kvailys. Po savivaldybių rinkimų dveji metai praėjo, kai memas pasirodė. Absurdas", – stebėjosi A.Marčauskas.

Ministerija pranešė, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į savivaldybių siūlymus ir prašymus.

Pasak ministerijos, jau šiemet išlaidos želdiniams kaip eismo saugumo priemonei, bus laikomos tinkamomis finansuoti iš KPPP, kitais metais įstatyme ketinama patikslinti, kokie želdiniai gali būti priskiriami šiai kategorijai.

Ministerija pažymi, kad iš kelių programos lėšų  gali būti finansuojami ne tik keliai, bet ir kelio elementai: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio juostoje augantys želdiniai. Todėl Susisiekimo ministerija kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad ši dar šiemet kelio juostų apželdinimo išlaidas laikytų tinkamomis finansuoti iš savivaldybėms skirtų KPPP lėšų.

„Vietoj metalinių atitvarų pasodinti želdiniai pakeistų mūsų miestų estetinį veidą, mažintų oro taršą, slopintų triukšmą. Želdiniai atliktų tą pačią saugaus eismo funkciją, kaip ir metaliniai atitvarai. Todėl tikimės, kad tai atneš teigiamų pokyčių miestuose“, – sako ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.

Anot M. Tarnausko, šiuo metu vyksta KPPP finansavimo tvarkos peržiūra ir artimiausiu metu pagrindiniai

šios tvarkos principai bus pristatyti Vyriausybėje. Šiai pritarus, nauja tvarka galėtų būti įtvirtinta KPPP finansavimo įstatymu bei KPPP finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu.

Dėl pokyčių finansuojant želdinių naudojimą eismo saugumui užtikrinti į ministeriją pirmoji kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybė.

Prieš mėnesį savivaldybė paskelbė ketinanti pasodinti per 10 tūkst. krūmų vietoje metalinių eismo atitvarų, taip pat tarp pėsčiųjų ir automobilių juostų.

„Prieš savaitę sėkmingai įsteigėme Vilniaus skyrių, Kaune Laisvės partijai priklauso virš 350 aktyvių žmonių. Kaunas visada buvo laisvės miestas, kuriame ji buvo saugoma sunkiausiais istorijos periodais, dabar metas į šį miestą sugrįžti liberalioms idėjoms. Džiaugiuosi, kad Laisvės partija nuosekliai stiprina struktūrą ir per šį rudenį įsteigsime skyrius visuose didžiuosiuose miestuose bei mažesniuose miesteliuose.“, – kalbėjo partijos pirmininkė, Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Nuo rudens iki metų pabaigos Laisvės partija planuoja įsteigti trisdešimt atstovybių visoje Lietuvoje, pirmieji skyriai buvo įsteigti Biržuose, Kaišiadoryse ir Vilniuje, rugsėjo mėnesį taip pat bus įsteigti skyriai Elektrėnuose, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Laisvės partija daugiausiai narių telkia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir užsienyje.