Vežimą pastačius prieš arklį, greitai iš vietos nepajudėsi. Planuojamas ministerijų pertvarkymas yra labiau politiškai motyvuotas nei pagrįstas viešosios politikos argumentais. Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą, nuo 2019 metų gruodžio mėnesio taip ir nepavyko paskirti naujo ekonomikos ir inovacijų ministro.

Nusprendus neteikti kitos ministro kandidatūros, po susitikimo su Prezidentu Ministras Pirmininkas S. Skvernelis paskelbė, kad trys ministerijos bus sujungtos į dvi. Todėl akivaizdu, kad pirmiausia politinės aplinkybės vertė ieškoti argumentų dėl ministerijų sujungimo užuot sprendus konkrečias viešojo valdymo problemas.

Šis klausimas buvo pradėtas svarstyti Vyriausybėje jau naujojo koronaviruso COVID-19 epidemijos Lietuvoje metu. Esant ekstremaliajai situacijai reikalinga daugiausia politinio dėmesio teikti koronaviruso stabdymui, remiantis ekspertų patarimais ir empiriniais įrodymais, o ne politiniais sumetimais. Taip pat šios krizės metu labai reikšmingas vaidmuo tenka Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, atsakingai už Lietuvos ekonomikos skatinimą. Todėl prasmingas Prezidento G. Nausėdos, kuris anksčiau irgi siūlė trijų ministerijų sujungimą į dvi, pozicijos patikslinimas, jog ministerijų jungimas dabar neturi būti vykdomas mechaniškai ir tai neturi trukdyti kovai su koronavirusu.

Pagal teisės aktų projektus prie mažesnės Energetikos ministerijos numatyta prijungti didesnę ir tik 2019 m. sausio 1 d. pradėjusią veikti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Nauja ministerija atsirastų 2020 m. spalio 1 d., bet jai Aplinkos ministerijos funkcijos būtų perduotos tik nuo 2021 m. sausio 1 d. Toks kompleksinis dviejų etapų reorganizacijos procesas reiškia, kad pereinamasis laikotarpis užsitęstų iki kitos Vyriausybės kadencijos pradžios. Kadangi atėjus į valdžią kiekviena nauja Vyriausybė paprastai peržiūri viešojo valdymo struktūras ir vadovų komandos sudėtį, tai dar labiau didintų netikrumą dėl atitinkamų ministerijų valdymo ir jų funkcijų vykdymo. Todėl viešojo valdymo proceso prasme būtų tikslinga šį pertvarkymą atidėti ne tik iki karantino pabaigos, bet iki kitos Vyriausybės kadencijos pradžios.

Bet koks valstybės institucijų pertvarkymas yra viešojo valdymo pokytis, kuris turi būti tinkamai valdomas. Kompleksinis reorganizavimas, kuriame dalyvautų net trys ministerijos, yra tikrai reikšmingas kaitos sprendimas, kuriam reikalinga kruopščiai pasiruošti. Tačiau planuojant trijų ministerijų pertvarkymą nebuvo atlikta sisteminė ar horizontali funkcijų analizė, kurios metu paprastai analizuojamos ir lyginamos pertvarkyti numatytų institucijų funkcijos, pateikiamos detalios rekomendacijos ir sprendimai, kaip tobulinti esamą valdymo sistemą ir didinti konkrečių institucijų veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, abejotinas pasiūlymas prisitaikymą prie klimato kaitos politikos padarinių, už kurį toliau būtų atsakinga Aplinkos ministerija, atskirti nuo klimato kaitos (švelninimo) politikos formavimo, nes pagal tarptautinių organizacijų rekomendacijas prisitaikymas turi būti integruotas į bendros klimato kaitos politikos formavimą.

Nesant aiškaus ministerijų reorganizavimo modelio ir konkretaus perėjimo plano Vyriausybių pasikeitimo laikotarpiu ministerijų pertvarkymas gali duoti daugiau žalos, nei naudos. Pavyzdžiui, bandymas perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną žlugo dėl prastos idėjos ir nesuvaldyto pertvarkymo proceso, kurio metu ši ministerija neteko dalies kompetentingų tarnautojų. Apie prarastų darbuotojų grėsmę reorganizuojamose ministerijose įspėjo ir Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijos narys, anksčiau ėjęs ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Lietuvos Vyriausybėje.

Tačiau reikia pripažinti, kad pagal viešosios politikos logiką Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerijos kūrimas apskritai gali būti naudingas siekiant geriau įgyvendinti klimato kaitos ir žiedinės ekonomikos prioritetus ateityje, jeigu jis būtų tinkamai įgyvendintas. Po ministerijų reorganizacijos šie aktualūs klausimai galėtų pakilti į aukštesnį politinį lygį, kurį atspindi ne tik Vyriausybės ir ministerijų prioritetų sąrašas, bet ir konkrečių viešosios politikos klausimų įvardijimas ministerijų pavadinimuose ir ministrų portfeliuose.

Nors Aplinkos ministerija kategoriškai nepritaria jos funkcijų perdavimui naujai kuriamai ministerijai, reikalinga išlikti atviriems galimiems pokyčiams klimato kaitos valdyme, siekiant šiuos klausimus spręsti labiau holistiniu būdu ir imantis aktyvesnio koordinavimo iš Vyriausybės centro. Kadangi Lietuvoje paprastai sudaromos koalicinės Vyriausybės, svarbiausių Vyriausybės pareigų – Ministro Pirmininko, finansų ir ekonomikos ministrų su plačiais įgaliojimais – priskyrimas vadovaujančiam koalicijos partneriui padėtų sukurti stiprų atitinkamų reformų branduolį naujoje Vyriausybėje.

Tačiau pasiruošimo galimam reorganizavimui metu būtų reikalinga kruopščiai įvertinti riziką, kaip būtų valdoma nauja „superministerija“, kuri būtų atsakinga net už septynias plačias valdymo sritis (klimato kaitą, energetinį saugumą, branduolinę energetiką, energijos išteklius, ekonomikos politiką, konkurencingumo didinimą ir valstybės informacinius išteklius). Kaip toliau būtų įgyvendinami kiti Vyriausybės prioritetai (tokie kaip skaitmenizacija ekonomikoje ir viešajame sektoriuje), dėl kurių Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo pertvarkyta ir pervadinta nuo 2019 m. sausio 1 d.?

Apibendrinant, pusiau skustas, pusiau luptas siūlymas sujungti ministerijas pateko į aklavietę ekstremalios situacijos sąlygomis. Šio pertvarkymo forsavimas XVII Vyriausybės kadencijos pabaigoje kelia riziką dėl kelių ministerijų ir jų funkcijų vykdymo nestabilumo esant ilgam pereinamajam laikotarpiui ir galimam valdančiosios daugumos pasikeitimui 2020 metų pabaigoje.

Koronaviruso epidemijos ir jos metu prasidėjusio ūkio nuosmukio metu būtų prasmingiausia, jeigu Ministras Pirmininkas S. Skvernelis ir Prezidentas G. Nausėda įveiktų ankstesnius nesutarimus ir kiek galima greičiau sutartų dėl naujo ekonomikos ir inovacijų ministro paskyrimo. Neabejoju, kad tikrai būtų galima rasti tinkamą patirtį turintį vadovą, kuris per trumpą laiką sugebėtų imtis aktyvios lyderystės tam, kad Lietuvos ūkis patirtų kiek galima mažesnį nuosmukį ir greičiau atsigautų.

Vyriausybė trečiadienį planavo priimti sprendimą naikinti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, ją prijungiant prie Energetikos ministerijos, taip pat perduodant ir dalį Aplinkos ministerijos funkcijų, tačiau šis klausimas išimtas iš darbotvarkės.

„Tai greičiausiai bendra Vyriausybės pozicija, atsižvelgiant į tai, kad didžiulis krūvis ir dėmesys yra kreipiamas į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Šiai ministerijai turbūt artimiausioje perspektyvoje teks priimti labai daug sprendimų. Todėl manau, kad tos diskusijos vis dar vyksta. Tikėkimės, kad tie sprendimai bus priimti racionalūs ir patys geriausi“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė K. Mažeika.

Jis nekonkretizavo, kuriam laikui šie planai atidedami.

Aplinkos ministerija teigė nesutinkanti su ministerijų jungimą numatančiais įstatymų projektais – jie teikiami neįvertinus funkcijų bei neatlikus kaštų ir naudos analizės.

Anksčiau planuota, jog iki šių metų spalio 1 dienos sujungus ministerijas, nauja institucija vadintųsi Darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerija.

Premjeras Saulius Skvernelis kovo pradžioje teigė, kad naujai ministerijai galėtų būti perduotos šiuo metu Aplinkos ministerijai pavestos funkcijos, susikusios su pastatų renovacija, žaliąja energetika.

Prezidentas Gitanas Nausėda vasario viduryje teigė, kad Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas sujungti galima, tačiau tai neturi būti daroma mechaniškai.

Energetikos ministerija Seime registravo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos panaikinimo įstatymo projektą, taip pat kitų su pertvarka susijusių įstatymų pataisas.

Tokiu būdu atsižvelgiama į Europos Sąjungos siekį, skatinant žiedinės ekonomikos plėtrą, palaipsniui pereiti prie uždaro ciklo ekonomikos, kurioje būtų tausojami ištekliai, vyktų atliekų prevencija, produktai būtų atnaujinami, panaudojami iš naujo ar perdirbami.

„Norint užtikrinti valstybės politikos pastovumą ir nuoseklumą darnaus žiedinės ekonomikos vystymosi požiūriu, pagrindinės žiedinės ekonomikos politikos formavimo ir koordinavimo kompetencijos turėtų būti deleguotos vienai institucijai“, – nurodė Energetikos ministerija.

Premjeras Saulius Skvernelis kovo pradžioje teigė, kad naujai ministerijai galėtų būti perduotos šiuo metu Aplinkos ministerijai pavestos funkcijos, susikusios su pastatų renovacija, žaliąja energetika.

Aplinkos ministerija: siūlomai pertvarkai nepritariame

Aplinkos ministerija teigia kategoriškai nesutinkanti su įstatymų projektais - jie teikiami neatlikus ministerijų ir jų institucijų funkcijų vertinimo bei kaštų ir naudos analizės.

„Neaišku, kokios problemos sprendžiamos ir neįvertinti galimi neigiami padariniai, ypač susiję su ministerijų ir jų institucijų vykdomomis funkcijomis, informacijos ir duomenų kaupimu, institucinės atminties, žmogiškųjų išteklių ir kompetencijų praradimais“, – rašo Aplinkos ministerija.

Anot jos, Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną praktika rodo, jog nesuvaldžius proceso, visų pirma prarandami žmogiškieji ištekliai.

Ministerija taip pat pasigenda teisinio pertvarkos pagrindo. Jos teigimu, Vyriausybės programos siekis mažinti ministerijų skaičių ir kartu optimizuoti valstybės valdymo sritis nėra pakankamas teisinis pagrindas jas pertvarkyti.

„Klimato kaitos atskyrimas nuo Aplinkos ministerijos ir jos sistemos institucijų, atsakingų už duomenų kaupimą, stebėseną ir ataskaitų ES institucijoms ir tarptautinėms organizacijos rengimą, padarys nepataisomą žalą visos klimato kaitos stebėjimo sistemos funkcionavimui, taip sukeliant grėsmę klimato kaitos tikslų pasiekimui“,  – teigiama rašte.

Neaišku, kokios problemos sprendžiamos ir neįvertinti galimi neigiami padariniai, ypač susiję su ministerijų ir jų institucijų vykdomomis funkcijomis.

Jame taip pat pabrėžiama, kad kitose ES valstybėse įprastai nacionalinės žiedinės ekonomikos politikos koordinavimą vykdo Aplinkos ministerijos.

„Žiedinės ekonomikos turinys neatsiejamas nuo tęstinių darbų atliekų tvarkymo srityje, sprendžiant augančio atliekų susidarymo kiekio, maisto švaistymo, pakuočių atliekų, vienkartinių gaminių naudojimo klausimus. Būtina įvertinti tai, kad vien žiedinės ekonomikos politikos valdymo perkėlimas kitai ministerijai savaime neužtikrins žiedinės ekonomikos tikslų ir reikalavimų integravimo į kitas sektorines politikas“, – tvirtina Aplinkos ministerija.

Ministerijų pertvarka – iki spalio pradžios

Ministerijų sujungimą planuojama užbaigti iki šių metų spalio 1 dienos. Teigiama, kad dėl pertvarkos iki 10 proc. sumažėtų darbuotojų, nuo 2021 metų kasmet galėtų būti sutaupoma iki 900 tūkst. eurų biudžeto lėšų darbo užmokesčiui.

Planuojama, kad išlaidos, susijusios su ministerijos pavadinimo pakeitimu, gali siekti iki 100 tūkst. eurų, jos būtų dengiamos ministerijų lėšomis.

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas. Vasario mėnesį prezidentas atmetė premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą tapti ministru.

Prezidentas Gitanas Nausėda vasario viduryje teigė, kad Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas sujungti galima, tačiau tai neturi būti daroma mechaniškai

Jo teigimu, bus perskirstytos Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos bei Aplinkos ministerijų funkcijos.

„Teikimo nebus. Pirmadienį buvo supažindintas prezidentas, kad bus įgyvendinama Vyriausybės programa ir vienos ministerijos neliks. Nebus tai mechaninis jungimas, bus peržiūrimos visų ministerijų funkcijos, kaip sustiprinti ir padaryti europinę darbotvarkę atliepiančius iššūkius ministeriją, kuri apimtų ekonomiką, energetiką, inovacijas ir klimato kaitą“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Kartu premjeras patikino, kad ministerijų jungimas bus atliktas dar šių valdančiųjų kadencijos metu.

„Tai bus padaryta dar šios politinės kadencijos metu, bet iš esmės bus taikytina 18-ai ministerijų. Mes planuojame, kad tai įsigaliotų spalio 1 d.“, – patikino S. Skvernelis.

„Tai nėra grand veiksmas. Energetikos ministerija atsirado iš Ūkio ministerijos, atskyrus funkcijas. Šiandien mes matome, kad daugybė energetinių projektų yra įgyvendinti, mes esame finišo tiesiojoje su, matyt, pagrindiniu projektu, kalbant apie sinchronizaciją. Manau, kad ta pati energetikos bei ekonomikos ir inovacijų dalis, jos yra svarbios. (...) Bus logiška – tame pačiame pastate per vieną aukštą esančios ministerijos, turinčios pakankamai nedaug žmonių, (...) sutaupysime tam tikrą resursą, bet net ne taupymo klausimas yra, tiesiog optimalaus valdymo“, – paaiškino premjeras.

Kaip primena ELTA, prezidento G. Nausėdos nuomone, būtų galima diskutuoti apie Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos bei Aplinkos ministerijų sujungimą į dvi ministerijas.

Sujungus Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijas, joms iš Aplinkos ministerijos būtų pavesta kuruoti su klimato kaita susijusius klausimus.

„Jeigu bus paskirtas ministras, ministerijos vis tiek bus jungiamos. Šitas klausimas nėra susijęs su tuo, ar bus paskirtas ministras, ar nebus“, – trečiadienį Žinių radijui tvirtino politikas.

„Kadangi Energetikos bei Ekonomikos ir energetikos ministerijų sujungimas yra mūsų rinkimų programoje, mes tą padarysime“, – pridūrė jis.

R. Karbauskio teigimu, svarstoma sujungtai ministerijai perduoti ir kai kurias Aplinkos ministerijos funkcijas.

„Taip, yra svarstoma dėl kai kurių funkcijų, kurios dabar yra Aplinkos ministerijoje, perdavimo sujungtai ministerijai. Diskusija buvo ir dėl statybų sektoriaus, nes dabar Aplinkos ministerija ir išduoda leidimus, ir po to kontroliuoja, kas nėra savaime suprantama ir teisinga“, – tvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Anot jo, ministerijos bus sujungtos iki naujo Seimo kadencijos pradžios, tai yra maždaug šių metų lapkričio vidurio.

Susirinkęs kitas Seimas jau turės vieną ministeriją ir atitinkamai jai ieškos ministro.

„Susirinkęs kitas Seimas jau turės vieną ministeriją ir atitinkamai jai ieškos ministro“, – teigė R. Karbauskis.

Apie galimą ministerijų jungimą pirmadienį kalbėta ir per prezidento bei premjero susitikimą. Tačiau tuomet prezidento Gitano Nausėdos atstovas Antanas Bubnelis žurnalistams sakė, kad situacija dėl ekonomikos ministro gali būti sprendžiama dviem būdais – premjerui teikiant naują kandidatą arba šią ministeriją sujungiant su kitomis ministerijomis.

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas. Praėjusį mėnesį prezidentas atmetė premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą tapti ministru.

„Buvo taip pat kalbėta apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos klausimą bei ministro kandidatūrą. Buvo svarstyti du scenarijai, vienas scenarijus – ministro naujos kandidatūros pateikimas arba apjungimas trijų ministerijų. Prezidento nuomone, būtų galima diskutuoti apie Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos bei Aplinkos ministerijų. Tai nėra nieko naujo, apie tai buvo kalbama kiek anksčiau“, – po prezidento susitikimo su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu komentavo A. Bubnelis.

Pasak A. Bubnelio, ar teikti kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą, ar jungti tris ministerijas, turės apsispręsti pats S. Skvernelis.

Prezidento nuomone, būtų galima diskutuoti apie Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos bei Aplinkos ministerijų. Tai nėra nieko naujo, apie tai buvo kalbama kiek anksčiau.

„Tolimesnį žingsnį darys premjeras. (...) Procesas galėtų prasidėti ir iki rinkimų“, – sakė A. Bubnelis.

Trečiadienį prezidentas susitiko su ministru pirmininku S. Skverneliu aptarti situaciją dėl koronaviruso, ekonomikos ir inovacijų ministro skyrimo klausimą ir prezidento įstatymines iniciatyvas Seimo pavasario sesijai.

ELTA primena, kad prezidentas vasario 12 d. nesutiko skirti Luko Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Komentuodamas Prezidentūros verdiktą, premjeras S. Skvernelis užsiminė, kad atsisakymą į ministrus skirti L. Savicką supranta kaip Prezidentūros reakciją į valdančiųjų ir prezidento nesutarimus dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus.

Šie scenarijai aptarti per prezidento pirmadienio susitikimą su premjeru Sauliumi Skverneliu, žurnalistams pranešė šalies vadovo atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis.

„Buvo svarstyti du scenarijai – ministro naujos kandidatūros pateikimas arba apjungimas ministerijų. Prezidento nuomone, būtų galima diskutuoti apie trijų ministerijų jungimą – Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ir Aplinkos ministerijų“, – žurnalistams sakė A. Bubnelis.

Buvo svarstyti du scenarijai – ministro naujos kandidatūros pateikimas arba apjungimas ministerijų.

Vėliau jis patikslino, kad kalbama apie šių trijų ministerijų perorganizavimą į dvi.

A. Bubnelio teigimu, konkretūs terminai prezidento ir premjero susitikime nebuvo aptarti, tačiau ministerijų jungimo procesas galėtų prasidėti iki spalį numatomų Seimo rinkimų.

Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigos laisvos nuo pernai gruodžio, kai buvęs ministras Virginijus Sinkevičius pradėjo eiti aplinkos eurokomisaro pareigas. Praėjusį mėnesį prezidentas atmetė premjero patarėjo Luko Savicko kandidatūrą tapti ministru.

Konservatorių lyderio siūlymu, jungti būtų galima Energetikos ir Susisiekimo ministerijas, o be ministro likusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pasak G. Landsbergio, iki pat rinkimų puikiai gali dirbti su viceministru Mariumi Skuodžiu priešakyje.

„Aš abejoju, ar kas ten dabar labai stipriai jungs ką nors“, – idėją jungti Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijas penktadienį „Žinių radijui“ komentavo G. Landsbergis.

Jo teigimu, galima būtų kalbėti apie Energetikos ir Susisiekimo ministerijų jungimą.

Aš abejoju, ar kas ten dabar labai stipriai jungs ką nors.

„Aš manau, kad jungti galima. Taip apsvarsčius, aš labiau manyčiau, kad galima galbūt Energetikos ir Susisiekimo ministerijas jungti – vadinti Infrastruktūros ministerija dėl to, kad jų funkcijos yra kiek panašios. Jeigu mes norėtume siekti mažesnio ministerijų skaičiaus, galima susitarti apie kitų ministerijų tokius jungimus, taupant kaštus ir efektyvinant Vyriausybės veiklą“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.

Politiko nuomone, Virginijui Sinkevičiui išvykus dirbti eurokomisaru, iki rinkimų Ekonomikos ir inovacijų ministerija gali dirbti su viceministru M. Skuodžiu.

„Dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – yra tikrai neblogų ten viceministrų, kaip ponas Skuodis, kuris atėjęs iš Lietuvos banko su aiškia programa – srities numanymu, išmanymu, aiškiomis pozicijomis. Jo iniciatyva buvo pradėtas Lietuvos, kaip FinTech (finansinių technologijų – ELTA) valstybės augimas ir pristatymas bei iškovota ten pergalių. Manau, kad šis viceministras galėtų puikiai laikinai valdyti ministeriją, ką, manau, dabar ir daro ponui Sinkevičiui išvažiavus į Briuselį. Manau, kad ta situacija iki rinkimų tikrai gali tokia būti“, – pridūrė G. Landsbergis.

Buvusio energetikos ministro Roko Masiulio teigimu, istorinė patirtis rodo, kad energetikos sritį paskyrus prie kitos ministerijos, dėmesys šiai sričiai sumenksta, dėl to, pasak jo, tai turi būti atliekama tik gerai įvertinus potencialias pasekmes. Pirmiausia, eksministro manymu, reikia visiškai įgyvendinti elektros tinklų sinchronizacijos projektą.

Tuo tarpu buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų jungimą vertina daug palankiau. Būtent dabar, jo teigimu, yra pats tinkamiausias laikas įgyvendinti šią idėją.

R. Masiulis: pirmiausia privalome užtikrinti elektros tinklų sinchronizacijos projekto įgyvendinimą

Buvęs energetikos ministras R. Masiulis, Eltai kalbėdamas apie ministerijų jungimą, priminė esminius Lietuvos projektus energetikoje – Suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija bei elektros tinklų sinchronizacija.

„Tai yra gyvybiniai dalykai. Iš tų darbų dabar yra likęs turbūt pats didžiausias – sinchronizacija su Vakarais. Čia ir yra klausimas: jeigu Vyriausybė yra įsitikinusi, kad šitas projektas nei kiek nesustos, nors praeitis rodo, kad energetika būdavo nustumiama į antrą planą, jeigu tas užtikrinimas ir garantija yra, tai tas sujungimas nebus tragedija. Jeigu mes valstybėje dar turime svarbių energetinių projektų, kuriuos turėtume padaryti, (…) tai tada ta dalis yra žymiai stipresnė“, – galimą ministerijų jungimą įvertino R. Masiulis.

Paklaustas, ar sujungti dvi ministerijas, likus mažiau nei metams iki artėjančių parlamento rinkimų yra protingas žingsnis, R. Masiulis atsakė, kad tokie sprendimai turi būti atliekami gerai apgalvojus į priekį.

Jeigu tuos tikslus galima pasiekti, tada galima jungtis, bet jeigu jie stringa, tai tada nereikia jungtis.

„Nereikia žiūrėti į rinkimus. Reikia žiūrėti visada į ilgalaikius tikslus. Jeigu tuos tikslus galima pasiekti, tada galima jungtis, bet jeigu jie stringa, tai tada nereikia jungtis. Pirmiausia, sakyčiau, reikia pasirūpinti sinchronizacijos projekto negrįžtamumu, užtikrinimu bei dėmesiu į ateitį. Praeitis rodo, kad Energetikos ministerijai esant sujungtai (...), dėmesys energetikai visada sumenksta“, – prisiminė buvęs energetikos ministras, pridūręs, kad ilgalaikiai darbai neturėtų, pasak jo, tapti „trumpalaikės politinės intrigos įkaitais“.

Jo nuomone, svarstymas jungti Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas yra nulemtas praktinių ir istorinių priežasčių. Energetikos ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų, seniau vadinta Ūkio ministerija, yra įkurtos viename pastate. Vis dėlto R. Masiulis atkreipė dėmesį, kad ministerijų jungimo procese galėtų būti įtraukiama ir Aplinkos ministerija arba jos dalis.

„Tikėtina, kad energetiką ir ūkį manoma jungti dėl to, kad ir praeityje jos buvo viename pastate – čia toks buitinis dalykas. Aš neatmesčiau minties, jeigu bus toliau eita prie jungimo, kažkuriuo būdu jungti Aplinkos ministeriją arba jos dalį, kuri susijusi su statybomis, perkelti į tą pačią ūkio ministeriją. Visa aplinkos sritis yra labai glaudžiai susijusi su energetika – žalioji energetika, taip pat energetinis efektyvumas. Man nenagrinėjant sunku pasakyti, kuris geresnis sprendimas, bet pagal sinergiją gali būti, kad su dalimi Aplinkos ministerijos jungti (būtų efektyvu. – ELTA)“, – kalbėjo R. Masiulis, prisiminęs, kad ši idėja buvo svarstyta dar jam būnant Ministrų Kabineto nariu.

M. Sinkevičius: sveikinčiau tokią idėją

Tuo tarpu kitas Eltos kalbintas politikas – buvęs tuometinės Ūkio ministerijos vadovas, dabar užimantis Jonavos mero pareigas Mindaugas Sinkevičius ministerijų jungimo idėją vertina pozityviau. Jo teigimu, tai nėra nauja idėja – apie tai, pasak jo, buvo kalbėta jau senokai.

Jeigu būtų du veikiantys ministrai, kažkuriam padėkoti už darbą arba kažkuriam tapti viceministru kito ministro komandoje galbūt būtų šiek tiek sudėtingiau.

„Iš šios dienos perspektyvos, galvoju, kad tai puiki proga, nes ekonomikos ministras išvyko atstovauti Lietuvą Europos Komisijoje, ir jeigu tos dvi ministerijos susijungtų, tikrai, manyčiau, nenukentėtų dėl to nei ekonomika, nei energetika. Toks sucentralizavimas, sustambinimas tos ministerijos kaip tik įneštų daugiau svorio“, – sakė M. Sinkevičius. Energetikos projektų įgyvendinimas, pasak jo, yra valstybės vadovų darbotvarkėje, todėl, tvirtina buvęs ūkio ministras, ši sritis nebūtų apleista, ją sujungus su ekonomikos ir inovacijų sritimi.

Dabartinė situacija, kai Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius tapo Europos Komisijos nariu ir atlaisvino ministerijos vadovo kėdę, M. Sinkevičiaus vertinimu, yra geriausia proga ministerijų jungimui.

„Manau, kad ta konjunktūrinė situacija, kada neturime vienos ministerijos vadovo ir galima būtų sujungiant nieko neatleisti arba nei vieno ministro neišprašyti nuo Vyriausybės stalo, yra palanki priimti sprendimą. Jeigu būtų du veikiantys ministrai, kažkuriam padėkoti už darbą arba kažkuriam tapti viceministru kito ministro komandoje galbūt būtų šiek tiek sudėtingiau“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras nespėtų pradėti svarbiausių darbų, likus mažiau nei metams iki artėjančių Seimo rinkimų.

„Manau, kad premjeras greičiausiai rastų kandidatą ir gal ne vieną, o jei ir nerastų, tai koalicijos partneriai, ar vieni, ar kiti, rastų, ką siūlyti pareigoms. Įvertinkime taip: dabar sausio pradžia, valdančioji dauguma randa kandidatą, teikia, prasideda diskusijos (...), aptariamos kandidatūros. Geriausiu atveju ekonomikos ministrą turbūt turėtume vasario mėnesį – belieka šiek tiek daugiau nei pusė metų. Ką per pusę metų galima labai daug nuveikti? Jei žmogus nėra iš politinės srities arba nėra visiškai tos srities specialistas, tai pusę metų reikės ir apsitrinti, apsiprasti, suprasti, įsigilinti. Ar tai verta daryti? Nežinau“, – svarstė M. Sinkevičius.

Paklaustas, ar dabartinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas būtų tinkamas vadovauti ir ekonomikos bei inovacijų sričiai, M. Sinkevičius atsakė teigiamai.

„Aš manau, kad jis susidorotų su tuo darbu“, – patikino buvęs ūkio ministras.

Eltai gruodžio viduryje duotame interviu premjeras S. Skvernelis neslėpė, kad sausio 14 d. vyksiančiame išplėstinės koalicijos posėdyje bus siūloma idėja sujungti Energetikos bei Ekonomikos bei inovacijų ministerijas. Tai, pasak jo, galėtų būti įgyvendinta dar šios kadencijos metu.

„Šioje kadencijoje tai gali būti realizuota“, – patvirtino S. Skvernelis.