„Tegul Kazys plėtoja, aš nekomentuosiu, nes kol kas jokių prielaidų, kad būtų kitaip ir aš nelaukčiau interpeliacijos, neturiu“, – BNS antradienį sakė K. Navickas.

„Dabar net neturiu interpeliacijos, tai ką galiu komentuoti. Jei kažkas bėga į priekį, tai tegu bėga, bet čia Kazio nuomonė, tai jo ir klauskite, neturiu ką komentuoti“, – pridūrė jis.

Valdančiųjų konservatorių atstovas K. Starkevičius, paklaustas, ar jo nuomone, ministras gali toliau dirbti Vyriausybėje, LRT radijui teigė manantis, jog sprendimą priims premjerė arba pats ministras.

„Jis yra Vyriausybės narys, tai sprendžia premjerė arba ir pats ministras turi spręsti. Jau buvo viena interpeliacija, iš savo patirties neatsimenu, kad vienam ministrui būtų dvi interpeliacijos, taip kad čia irgi kažką pasako“, – teigė parlamentaras.

„Turi priimti premjerė sprendimą, ir galvoju sprendimas vienoks ar kitoks bus, arba pats ministras turi apsispręsti. (...) Aš galvoju, kad iki tol (interpeliacijos – BNS) bus priimti sprendimai“, – sakė K. Starkevičius.

Diskusijas dėl K. Navicko likimo paskatino ir premjerės patarėjo žemės ūkio klausimais Igno Jankausko pasitraukimas iš posto, o jį lėmė ir nesutarimai su K. Navicku, – esą su juo nepavyko suderinti ir išspręsti problemų dėl pieno krizės.

Pasak buvusio patarėjo, ministras „nuėjo lengviausiu keliu“ ir dėl 8 mln. eurų paramos paskirstymo sprendimą priėmė nesitardamas su žemdirbiais: „Nuo pat pradžių mano vienas iš pagrindinių darbų ir misijų buvo priartinti ministrą prie ūkininkų, bet kažkaip jam tas labai nesisekė, taip pat ir šį kartą įvyko“. 

K. Navickui interpeliacijos iniciatoriai antradienį iki vakaro derino pusšimtį klausimų. Daugiausia jų susiję su krize pieno sektoriuje, reformomis ministerijos pavaldžiose įstaigose, problemomis skirtingose žemės ūkio šakose.  

Interpeliacijos iniciatoriai padėtį žemės ūkio sektoriuje vadina kritine ir abejoja ministro gebėjimu ją suvaldyti.

K. Navickas netrukus turėtų gauti Seimo nario įgaliojimus – jis užims mandato atsisakiusio buvusio konservatoriaus Mykolo Majausko vietą.

„Keistas man tai pasirinkimas, jeigu tai tikrai yra teisybė, nes dabar turbūt ne audituoti reikia sistemą, dabar bus labai karštas metas. Šiaip tikrai žmogus, kuris turi tokią patirtį valstybės kontrolėje, labai praverstų sveikatos sistemai, bet vargu ar šituo momentu“, – sakė A. Veryga.

Pasak jo, žmogui atėjusiam iš šono, sveikatos apsaugos sistemą suprasti nebus labai paprasta.

„Manau, kad tikrai reikėtų žmogaus, kuris suprastų sistemą, kuriam nereikėtų gal mokytis, nes man, nors ir atrodė, kad aš sistemoje ir dirbau, ir buvau, bet man reikėjo apie pusės metų įprastomis sąlygomis susipažinti ir susiburti komandą. O dabar labai sudėtingas laikas“, – sakė jis.

Penktadienį G. Landsbergis patvirtino kol kas pretenduosiantis užimti konservatorių frakcijos seniūno poziciją Seime.

„Ketinu kandidatuoti“, – teigė G. Landsbergis po penktadienį vykusio partijos posėdžio.

Žurnalistams pasiteiravus, ar tapęs konservatorių frakcijos seniūnu Seime jis pretenduotų ir į kurį nors portfelį ministerijoje, G. Landsbergis kalbėjo nekonkrečiai.

Visgi politikas pripažino, kad svarstymų užimti postą Ingridos Šimonytės vadovaujamoje Vyriausybėje buvo.

„Konkrečiai buvo klausimas, ar svarstyčiau, jei toks poreikis būtų“, – teigė jis.

ELTA primena, kad buriamos centro dešinės koalicijos lyderė I. Šimonytė ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad pretendentų gauti ministrų portfelius pavardžių Vyriausybėje, kuriai ji vadovaus, reikėtų tikėtis ateinančią savaitę. Pasak būsimos premjerės, dar nėra aišku, kokios partijos kokias konkrečiai ministerijas gaus.

Pastarąsias kelias savaites klausiamas, ar imtųsi vadovauti ministerijai, G. Landsbergis atsakydavo abstrakčiai, pabrėždamas, kad dirbs ten, „kur jo labiausiai reikės“. Visgi, yra užsiminęs politikas, jeigu kas nors matytų jį esant Vyriausybėje – to, ko gero, pats neatsisakytų.

ELTA primena, kad Naujosios valdančiosios koalicijos partneriai – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – šios savaitės antradienį teigė preliminariai pasitvirtinę ministrų portfelių kvotas. Tuomet teigta, kad nuspręsta į Seimo pirmininko postą kelti V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą. Taip pat teigta, kad bent du ministerijų postai atiteks Liberalų sąjūdžiui ir trys – Laisvės partijai.

Penktadienį į pirmąjį savo posėdį susirinko spalio mėnesį išrinkti Seimo nariai.

„Ketinu kandidatuoti (į frakcijos seniūnus)“, – penktadienį po pirmojo frakcijos posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Rinkti seniūną Seimo konservatoriai planuoja vėliau penktadienį, kai oficialiai pradės darbą naujas Seimas.

Anot G. Landsbergio, kitų kandidatų į seniūnus kol kas nėra: „Kol kas kitų tokių indikacijų nebuvo“.

Klausiamas, ar kandidatavimas į parlamentinės frakcijos vadovus reiškia, kad jis nepretenduoja į Ministrų kabinetą, G. Landsbergis patvirtino, kad „tuo pačiu metu ne“, nors apie jo vadovavimą ministerijai „pasvarstymų būta“.

Paklaustas, kokioje srityje svarstyta kandidatūra, jis atsakė: „Kažkaip konkrečiai tiesiog buvo klausimas, ar svarstyčiau, jeigu toks poreikis būtų, (atsakiau) tą patį, ką ir jums, jeigu poreikis būtų, svarstyčiau“.

Jis teigė, kad frakcijai šiuo metu svarbu turėti seniūną, o jis kol kas ateities darbus planuoja „po vieną dieną“.

„Frakcija turi turėt seniūną, tiesiog ta pradžia bet kuriuo atveju svarbi, kad ir nauji frakcijos nariai gerai jaustųsi, žinotų, ką daryti, kad būtų jiems šiokia tokia pagalba, tiesiog visas tas derybų darbas, reikalingas seniūnas“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Aš nenoriu irgi veltis į spekuliacijas, aš tiesiog žiūriu po vieną dieną, šiandien reikia frakcijai seniūno ir man atrodo, kad tas darbas yra svarbus, ir žiniasklaidai ne kartą esu sakęs, kad Seime matau savo užduotį nemažą“, – teigė jis.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad jei jį išrinks seniūnu, ministerijoje jo nebus, G. Landsbergis atsakė: „Šiandien ne“. Perklaustas apie „kitą savaitę“, jis atsakė: „Kitą savaitę pakalbėkim apie tai“.

Konservatoriai Seime turi 50 mandatų. Jų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė konservatorių ir dviejų liberalų partijų suformuotos centro dešinės koalicijos yra teikiama į premjeres.

„Sėkmės jam. Tai buvo blogiausias šitoje Vyriausybėje dirbęs ministras. Jeigu blogiausias mūsų Vyriausybės ministras tinka būsimai Vyriausybei, tai labai sunku įvertinti, kokios bus to pasekmės. Dar jei sveikatos apsaugos srityje, tai labai liūdna“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, LVŽS skirtas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo vienas geriausių.

„Sveikatos apsaugos srityje mūsų ministras buvo vienas iš geriausių“, – pridūrė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad pirmadienį Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pasirašė naujos koalicijos sutartį. Vis dėlto kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė neatskleidė nė vienos konkrečios pavardės, ką norėtų matyti savo buriamoje Vyriausybės komandoje.

Pirmadienio vakarą LRT televizija pranešė, kad, neoficialiais duomenimis, sveikatos apsaugos ministru gali būti siūlomas R. Masiulis. Pats R. Masiulis šios informacijos nekomentuoja.

Naujos kadencijos Seimas į pirmąjį plenarinį posėdį rinksis penktadienį. Jo metu bus renkama Seimo valdyba ir Seimo pirmininkas. Liberalų sąjūdis yra viešai išreiškęs norą deleguoti Seimo pirmininką.

„Dar jokių siūlymų nebuvo, o ir man atėjus į Tėvynės sąjungą mes apie tai irgi nekalbėjome. Aš pasakiau, kad ateinu padėti savo patirtimi, savo patarimais. Ir kiek būsiu reikalingas, aš manau, kad tiek mane ir kvies į tam tikras pozicijas. Bet, atvirai sakant, tikrai tos atsakomybės nepuolu pasiimti, atėjau į politiką ne postų, o atėjau padėti. O kaip bus, dar pažiūrėsime“, – LRT radijui teigė A. Pocius.

Buvęs kariuomenės vadas akcentuoja, kad gavęs pasiūlymą užimti krašto apsaugos ministro postą labai rimtai svarstytų, ar su juo sutikti.

Dar jokių siūlymų nebuvo, o ir man atėjus į Tėvynės sąjungą mes apie tai irgi nekalbėjome.

„Rimtai reikėtų svarstyti, nes aš save vertinu kritiškai, politikoje esu naujokas, ir man, kaip kariuomenės vadui, tiek metų atidavusiam Lietuvos kariuomenei, dabar būnant politikoje gal ir būtų kažkokia prasme nelabai korektiška tik atėjus daryti kažkokias reformas“, – teigė A. Pocius.

„Daug yra kolegų, daug yra pažįstamų, daug bendradarbių buvusių, tai šioje vietoje galbūt reikėtų labai rimtai apsvarstyti, ar tikrai mano kandidatūra yra viena iš tų, kur reikėtų labai rimtai siūlyti“, – pridūrė jis.

A . Pocius taip pat pažymėjo, kad yra nemažai jaunų, energingų žmonių, kurie krašto apsaugos ministro poste galėtų save realizuoti.

„Aš savo esu jau padaręs, savo pareigą tėvynei atlikęs, galvoju, kad galima leisti ir jaunimui pasireikšti daugiau“, – patikino jis.

„Tikrai nuoširdžiai užjaučiu tą žmogų, kuriam teks atsidurti mano pozicijoje, visi ketveri metai kadencijos man nebuvo labai lengvi ir paprasti dėl labai skirtingų priežasčių. Bet sveikatos apsaugos ministro pozicija nė vienoje šalyje nėra labai lengva ir paprasta, tai yra tikrai karšta kėdė, nes nepriklausomai nuo konteksto žmonėms sveikata rūpi visada“, – „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.

Ministras akcentuoja, kad, skirtingai nei kai kurių kitų ministerijų sritys, sveikata rūpi visiems gyventojams, todėl ir probleminių klausimų, pasak jo, yra labai daug.

„Tai yra sudėtingas, bet tikrai labai įdomus ir prasmingas darbas. Taigi ir užuojauta tam žmogui, kuriam galbūt teks atsidurti mano pozicijoje, bet tikrai aš norėčiau palinkėti avansu (...), kad tas, kas atsidus tokioje pozicijoje, dirbtų Lietuvos žmonių sveikatos labui“, – akcentavo A. Veryga.

LVŽS pirmininko teigimu, „tvarkiečių“ lyderis, mojuodamas nebegaliojančiais susitarimais, tiesiog siekia viešo matomumo, kurio, įsitikinęs R. Karbauskis, kaip ir kiti jį kritikavę ir iš „valstiečių“ gretų pasitraukę politikai, jau greitai apskritai nebeturės.

Visgi Seimo Kultūros komiteto pirmininkas pripažįsta, kad toks susitarimas buvo. Nors, teigia jis, apie šio dokumento egzistavimą valdantieji viešai nekalbėjo, jo turinys, pabrėžia R. Karbauskis, nebuvo slepiamas.

„Tai nebuvo slapta. Pirmiausia ministerija nebūtų atitekusi (...). Buvo pasirašytas susitarimas, kad tai būtų buvusi „Tvarkos ir teisingumo“ atsakomybės sfera. Tai reiškia, kad jie būtų turėję teisę siūlyti kandidatą (į ekonomikos ir inovacijų ministrus. – ELTA). Bet tai dar nereiškia, kad jis būtų paskirtas, tai ne Seimo prerogatyva, tai premjero ir prezidento klausimas“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Pasak „valstiečių“ lyderio, dvišalis susitarimas su „tvarkiečiais“ šiuo metu negalioja, nes pasikeitė politinės aplinkybės.  

„Pasikeitė aplinkybės, frakcijos neliko ir partija buvo pašalinta iš koalicijos. Tad jis dabar tiesiog bando rodyti, kad yra kažkoks dokumentas, kuris kažkam yra netikėtas... Bet viskas buvo garsiai sakoma“, – tikino R. Karbauskis, akcentuodamas, kad susitarimas, apie kurį užsiminė R. Žemaitaitis, nėra slaptas dokumentas.

Nors, tęsė R. Karbauskis, viešai ir nebuvo kalbama apie pasirašytą susitarimą su „tvarkiečiais“, savo kalbose „valstiečiai“, tikino jis, dokumento turinį ne kartą viešai ištransliavo.

Pasikeitė aplinkybės, frakcijos neliko ir partija buvo pašalinta iš koalicijos. Tad jis dabar tiesiog bando rodyti, kad yra kažkoks dokumentas, kuris kažkam yra netikėtas...

„Apie dokumentą, kaip faktą, mes galbūt nešnekėjome, bet tai mūsų susitarimo reikalas. Visgi tas faktas, kuris yra parašytas, buvo ne kartą pasakytas viešai“, – pasirašyto susitarimo su „tvarkiečiais“ aplinkybes detalizavo R. Karbauskis. Kartu jis pabrėžė, kad tai tikrai nebuvo „slaptas protokolas“.

Politikas teigė pernelyg nesistebintis tokiais buvusio kolegos R. Žemaitaičio pareiškimais. Jo teigimu, tai tiesiog politiko troškimas pasirodyti viešumoje, nes, įsitikinęs R. Karbauskis, „tvarkiečiui“ šiuo metu dėmesio trūkta kaip oro.

„Jam (R. Žemaitaičiui. – ELTA) reikia dėmesio, jam dabar reikia dėmesio kaip oro“, – tvirtino politikas. Visgi, jo nuomone, viešu dėmesiu „tvarkietis“ ilgai džiaugtis nebegalės. R. Karbauskio manymu, iš „valstiečių“ gretų pasitraukę ir jį intensyviai kritikavę politikai ilgainiui visuomenei pasidaro nebeįdomūs.

„Kai jis nebeturės ko parodyti, jis tiesiog nebeturės ir visuomenės dėmesio. Taip atsitiko su visais, kurie iš mūsų frakcijos išėjo. Kurį laiką jie dar būna įdomūs, kol jie kažką iš vidaus pasakoja, ant manęs pila. Tačiau jei ant manęs be perstojo pili kelis mėnesius, pasidarai nebeįdomus. Kur dabar yra Džiugelis, kur yra Urbšys, kur dabar yra Bakas. Visi jie pasidarė nebeįdomūs. Lygiai tas pats laukia ir Žemaitaičio. Jis tą puikiai supranta“, – svarstė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

Paieškos, kas pakeis V. Sinkevičių nevykdomos, tai nėra prioritetas

Galiausiai R. Karbauskis užsiminė, kad jau greitai atsilaisvinsiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos portfelis valdantiesiems nėra klausimas, kuris neduotų ramybės. Jo teigimu, valdantieji šiuo metu užsiėmę biudžeto reikalais, tad, prisipažino R. Karbauskis, greitai atsirasianti tuščia kėdė Ministrų kabinete apskritai yra pamiršta.

„Mes dabar esame taip užsiėmę biudžetu ir tuo, kad jis atitiktų visų visuomenės grupių interesus, tad tiesiog esame pamiršę tą klausimą“, – konstatavo valdančiųjų poziciją R. Karbauskis, pridurdamas, esą nieko blogo, jei V. Sinkevičiui perėjus dirbti į Europos Komisiją į jo vietą iš karto nebūtų deleguota pamaina.

„Dėl savaitės, dėl mėnesio nieko neatsitiks. Tai nėra pirmos būtinybės klausimas, tai nėra prioritetas. Mes nediskutuojame, mes nešnekame, neieškome kandidatų, nieko nedarome, nes dabar – biudžetas“, – apibendrino R. Karbauskis.

ELTA primena, kad R. Žemaitaitis interviu portalui LRT.lt atskleidė turįs pasirašytą dvipartinį susitarimą tarp „tvarkiečių“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kad atsilaisvinęs V. Sinkevičiaus postas atitenka „Tvarkos ir teisingumo“ prerogatyvai. Dokumentas, pasak politiko, teisiškai yra vis dar galiojantis.

„Tai buvo tiesiog susitarimas tarp dviejų politinių partijų – valstiečių ir „tvarkiečių“, kad, atsilaisvinus ekonomikos ir inovacijų ministro postui, jis atitenka „Tvarkai ir teisingumui“, – antradienį Seime žurnalistams paaiškino R. Žemaitaitis.

„Pastarosiomis dienomis netyla kalbos dėl postų dalybų ir ministrų likimų. Taip jau yra – ministras visada yra ant parako statinės, reikia būti susitaikius su likimu, ir kadangi ne aš sprendžiu tuos klausimus, o kiti žmonės sprendžia, kaip nuspręs, taip ir bus“, – savo feisbuko paskyroje, komentuodamas interviu Delfi, rašė R. Masiulis.

Aš tik vieno viliuosi – kad pradėti darbai bus tęsiami, o ypač kova su korupcija.

„Aš tik vieno viliuosi – kad pradėti darbai bus tęsiami, o ypač kova su korupcija, nes tai, kas buvo prie „senųjų bebrų“ susisiekimo sektoriuje ir kokios pelkės buvo užaugusios tiek kelių statyboje, tiek geležinkeliuose, – jie negali grįžti, nes tai nėra Lietuva. Būtina tęsti pradėtus tyrimus.

Visos bylos, kurios dabar pradėtos, jų neįmanoma baigti per metus ar dvejus, jos turės būti tęsiamos ir principingai reikalaujama atsakomybės. Baisiausia būtų, jei grįžtų „bebrai“ ir visas tas bylas panaikintų, o valstybinis teisingumas nebūtų įvykdytas. Senieji laikai negali grįžti“, – tęsė jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį portalo alfa.lt tiesioginėje transliacijoje „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas teigė, jog susisiekimo ministro Roko Masiulio klausimas esą beveik išspręstas, nepriklausomai nuo to, kuriai partijai atiteks ministerija. G. Kirkilas teigė manantis, kad R. Masiulis bus keičiamas, nes esą ministras yra padaręs didelių klaidų, pavyzdžiui, „sužlugdęs regioninių kelių programą“.

Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis penktadienį „Žinių radijui“ teigė taip pat galvojantis, kad po liepos 12-osios Roko Masiulio Vyriausybėje nebeliks.

„Aš manau, kad galbūt kitą savaitę bus kokių nors naujienų“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras pirmininkas.

„Šiai minutei nieko naujo nėra. Ieškoma, analizuojama, diskutuojami argumentai dėl funkcijų sujungimo galimybių tam tikrų ministerijų“, – pridūrė jis.

Aplinkos ministro pareigos yra tuščios nuo gruodžio 7-osios, kai buvo atleistas Kęstutis Navickas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vasario pradžioje atmetė „socialdarbietės“ Irmos Gudžiūnaitės kandidatūrą į šį postą.

Premjeras anksčiau yra sakęs, kad likusi tuščia ministro kėdė skatina jį galvoti apie Aplinkos ir Energetikos ministerijų jungimą.

Šiuo metu Aplinkos ministerijai laikinai vadovauja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.