„Turėjome paskirtą laiką – vienam 10.30 val., kitam – 10.36 val. Bet mes atvažiavome 15–20 min. anksčiau. Aš privažiavau prie to žmogaus, kuris reguliuoja srautus ir pasakiau, kad yra mums paskirtas laikas, aš su vaikais. Sakė – neįdomu, yra bendra eilė. O kai į eilės galą nuvažiavau, per „Google maps“ įsivedžiau adresą, man parodė du kilometrus“, – situaciją komentavo pašnekovė.

Aš privažiavau prie to žmogaus, kuris reguliuoja srautus ir pasakiau, kad yra mums paskirtas laikas, aš su vaikais. Sakė – neįdomu, yra bendra eilė.

Eilėje – pusantros valandos

Paklausta, kiek laiko teko laukti eilėje, moteris suskaičiavo: „Pusantros valandos. Mano vaikai su simptomais, su galvos skausmais... Nei gerti nebuvau paėmusi, į tualetą užsimanė. Pasijaučiau kaip pasienyje, kur laukia sunkiasvorės mašinos. Bet ten bent tualetai yra, o čia... Nežinau. Šiuo metu emocijos veržiasi per kraštus“, – nusivylimo mobilaus punkto srautų reguliavimu neslėpė Gintarė.

„Aš manau, kad turėtų būti atskirta bent viena zona su vaikais, kurie važiuoja, kad leistų. Aš suprantu, kad yra sergamumas didelis ir tokia situacija, bet vaikams to nepaaiškinsi“, – samprotavo pašnekovė.

Gintarė teigė bandžiusi su mobilaus punkto darbuotojais vesti diskusiją apie nežmoniško ilgio eilę, tačiau jokių veiksmų iš jų pusės nesulaukė. „Bandžiau, man pasiūlė: „Ponia, praeikite pro visas mašinas, jeigu ten nebus nei vieno vaiko, tada mes jus įleisime.“ Bandžiau, nes aiškinau, kad mes nepasiruošę. Būčiau bent gerti nupirkusi ar kažką, kad atlauktume tą eilę. Bet aš neisiu per mašinas ir netikrinsiu, ten yra vaikų ar ne. Kategoriškai atsisakė įleisti“, – tikino moteris.

Svarbiausia vaikų sveikata

Aš suprantu, kad yra sergamumas didelis ir tokia situacija, bet vaikams to nepaaiškinsi.

Paklausta, kaip vaikams, jaučiantiems COVID-19 simptomus, pavyko iškęsti pusantros valandos automobilyje, moteris pasakojo: „Miegojo. Ant galo užmigo abu. Nusirengiau savo striukę ir užklojau“.

Gintarė teigė, kad dabar jai svarbiausia vaikų savijauta ir sveikata, o apie tolimesnius veiksmus, kurių galbūt imsis dėl patirtos situacijos, ji planuoja pagalvoti vėliau. „Šiuo metu noriu pirmiausia sulaukti testų rezultatų, o paskui jau galvosiu. Bandžiau ten sėdėdama ieškoti telefono numerio, paklausti, kodėl taip yra. Važiuojant aš buvau labai drąsi, nes laikas paskirtas. Tu gali laukti 15–20 min.,  bet tikrai ne šitiek. Nesitikėjau, buvo šokas“, – emocijų neslėpė pašnekovė.

Laukti 25–30 min. ar virš valandos?

Kauno miesto mobilaus punkto koordinatorius Lukas Pavlavičius portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad pastaruoju metu eilės juda greičiau dėl atvertos naujos palapinės.

„Eilės taip pat, turbūt, kaip ir praėjusią savaitę. Vienu metu padidėja, kitu sumažėja. Nuo šios savaitės paleidome papildomą, jau ketvirtą palapinę, kuri funkcionuoja. Kad ir fizinės eilės formuojasi, tikrai jos juda greičiau nei praėjusią savaitę, kadangi papildoma palapinė paleista. Stengiamės, kad žmonės kuo mažiau lauktų eilėse. Per dieną besitestuojančių skaičius siekia apie 2,8 tūkst. Bent jau tiek yra užsiregistravusių, kažkiek būna neatvykusių. Tai apie 2,5–2,6 tūkst.“, – teigė L. Pavlavičius.

Paklaustas, kiek žmonėms tenka laukti eilėse, pašnekovas teigė: „Tiksliai laiko nepasakysiu, bet apie 25–30 min. Važiuojant atrodo, kad fizinė eilė ilga, bet kai suvažiuoja per minutę tikrai nemažai mašinų, tai eilė pakankamai sparčiai juda“, – bendrą tendenciją vardijo mobilaus punkto atstovas.

Važiuojant atrodo fizinė eilė ilga, bet kai suvažiuoja per minutę tikrai nemažai mašinų, tai eilė pakankamai sparčiai juda.

Kodėl tuomet Gintarei teko joje tūnoti daugiau nei valandą?

„Šitos situacijos pakomentuoti turbūt nelabai galėsiu, nes nemačiau fiziškai tos eilės. Aišku, atsiliepia eilės ir į tai, jeigu viskas gerai veikia, e. sveikata ir kitos sistemos veikia, aišku, eilės mažesnės. Jeigu yra kažkoks sutrikimas, kuris buvo vakar, aišku, stringa ir eilės, nes fiziškai žmonės negali atlikti savo darbo“, – teigė pašnekovas.

Pasiteiravus, koks sutrikimas buvo fiksuotas pirmadienį, L. Pavlavičius paaiškino: „Buvo turbūt visoje Lietuvoje e. sveikatos sutrikimas, kuomet dalis darbų tiesiog neveikė, nebuvo gaunama informacija apie užregistruotus asmenis, bet čia buvo iš e. sveikatos pusės. Šiam momentui naujų duomenų apie sutrikimą nebuvo, lyg nuo ryto kaip ir viskas veikia“.

Plėstis galimybių nėra?

Gintarė portalo žurnalistams teigė, kad būtų protinga mobiliame punkte padaryti atskirą palapinę automobiliams, kuriais tėvai atveža testuoti COVID-19 simptomus jaučiančius vaikus.

„Su srautų valdymu ir atskirų palapinių idėja viskas yra tvarkoje, mes priimame tas idėjas, bet pats įvažiavimas į mobilų punktą nėra toks platus. Jeigu mes turėtume keletą įvažiavimų ir galėtume planuoti srautą kažkaip iš vienos pusės ar iš kitos, tai būtų daug paprasčiau tai planuoti ir įgyvendinti. Kadangi yra ribotas patekimas į mobilų punktą ir fiziškai net nėra galimybės sukoordinuoti pravažiavimus ir įvažiavimus, tai šiuo metu turime tai, ką turime. Ačiū už idėją, bandysime tai aptarti susirinkimų metu ir spręsti situaciją dėl eilių“, – teigė Kauno miesto mobilaus punkto koordinatorius.

Kauno savivaldybės informacija

Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas kaunietis laiku gautų reikiamą pagalbą – Kauno patikros punkte (Jonavos g. 51A) atidaryta ketvirta testavimo linija. Tai leis per dieną tyrimui dėl koronavirusinės infekcijos priimti iki 3 tūkstančių kauniečių.

Kad procesai vyktų sklandžiai ir greitai, primename gyventojams laikytis keleto taisyklių:

* Iš anksto užsiregistruoti testavimui per sistemą 1808.lt. Asmenys be išankstinės registracijos nepriimami.

* Į punktą atvykti jums nurodytu laiku arba ne anksčiau nei 10 min. prieš jį.

* Su savimi turėti ir būti pasiruošus pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą bei registraciją patvirtinančią trumpąją SMS žinutę.

* Patikros metu privalu laikytis čia dirbančių specialistų nurodymų – nelipti iš automobilio, atidaryti langą tik sulaukus tokio nurodymo, vykdyti instrukcijas dėl mėginio paėmimo.

Kaip antradienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT, sostinėje šiuo metu nėra nė vieno laisvo registracijos laiko greitiesiems antigeno testams.

„Apimtys yra išaugusios beveik du kartus. Praėjusią savaitę greitiesiems antigeno testams buvome sukūrę ir paleidę apie 1,6 tūkst. vietų ir kasdien dar likdavo laisvų laikų nuo 400 iki 600“, – teigė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.

Pasak jos, šią savaitę kasdien buvo sukurta pustrečio tūkstančio vietų, tačiau visos jos užpildytos.

Išaugusios besitestuojančių apimtys fiksuojamos ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose – Kaune bei Klaipėdoje.

BNS primena, kad nuo trečiadienio keičiantis privalomo darbuotojų testavimo ir galimybių paso išdavimo tvarkoms, mobiliuosiuose punktuose nebebus atliekami greitieji antigeno testai.

Seimas šio mėnesio viduryje atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias, kad nuo gruodžio 1-osios darbuotojai, įtraukti į Vyriausybės patvirtintą veiklos sričių sąrašą, nebegalės periodiškai testuotis dėl COVID-19 valstybės lėšomis.

Šiame sąraše esančių profesijų atstovams leidžiama dirbti tik pasiskiepijus, persirgus arba periodiškai besitikrinant nuo COVID-19.

Skaičiuojama, kad Kauno mobiliajame punkte per dieną paimama apie 700 PGR ir 950 antigeno tyrimų, o per savaitę ištestuojamų asmenų skaičius siekia 10 tūkst.

„Tam, kad kiekvienas gyventojas laiku gautų reikiamą pagalbą, kviečiame atvykstant į patikros punktą (Jonavos g. 51A) laikytis taisyklių:

– Iš anksto užsiregistruoti testavimui per sistemą 1808.lt. Asmenys be išankstinės registracijos nepriimami.

– Į punktą atvykti jums nurodytu laiku arba ne anksčiau nei 10 min. prieš jį.

– Su savimi turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą bei registraciją patvirtinančią trumpąją SMS žinutę.

– Patikros metu privalomai laikytis čia dirbančių specialistų nurodymų – nelipti iš automobilio, atidaryti langą tik sulaukus tokio nurodymo, vykdyti instrukcijas dėl mėginio paėmimo“, – vardijama savivaldybės pranešime.

Savivaldybių, kuriose yra įsteigti mobilieji punktai, administracijos turės pasirūpinti, kad mobiliųjų punktų darbas būtų užtikrintas ne tik darbo dienomis, bet ir keletą valandų savaitgaliais.

Gydymo įstaigos, teikiančios pirmines sveikatos priežiūros paslaugas, esant poreikiui, turės skirti darbuotojus ir užtikrinti jų apmokymą bei tolesnį darbą mobiliajame punkte pagal mobiliojo punkto koordinatoriaus pateiktą grafiką.

SAM atkreipia dėmesį, kad į mobilųjį punktą negalima vykti savarankiškai – būtina užsiregistruoti tyrimui skambinant į Karštąją liniją 1808. Karštosios linijos konsultantas, įvertinęs paciento pateiktus duomenis, priims sprendimą, ar skambinantį žmogų tikslinga ištirti dėl koronaviruso.

Tuo atveju, jei žmogų bus nuspręsta tirti, jis konsultantui turės pateikti vardą, pavardę, asmens kodą, mobilaus telefono numerį, taip pat nurodyti savivaldybę, iš kurios skambina. Jei į mobilųjį punktą žmogus galės atvykti pats, su juo susisieks Karštosios linijos specialistas ir informuos apie galimą tyrimo laiką bei adresą.

Atvykus į mobilųjį punktą, negalima išlipti iš automobilio ar atidaryti lango, kol to nenurodė mobilios komandos narys, primenama tvarka SAM pranešime. Kartu su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu, kurį, atvykus į mobilųjį punktą, reikės padėti medicinos darbuotojo nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys.

„Automobiliai sustoję net dviem eilėmis – didžiausia spūstis. Ir rytais čia panašiai būna. Pastaruoju metu tirtis dėl koronaviruso atvažiuoja daugybė žmonių. Darbuotojas, kuriam atvykusieji pateikia gautas žinutes su registracija COVID-19 testui atlikti, šiandien buvo išėjęs net į gatvę ir vaikštinėjo tarp automobilių“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo pro Jonavos gatvę lapkričio 4-osios pavakarę vykusi Erika.

Žurnalistams telefonu susisiekus su Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovu Pauliumi Keru, jis teigė kaip tik tuo metu važiavęs pro vietą, kurioje stovi COVID-19 mobiliojo punkto palapinės. 

„Jau matau, kad ten puikiausiai vyksta eismas, bet eilutė yra, nes per dieną čia atliekama daugiau kaip tūkstantis COVID-19 testų. Testai atliekami maždaug kas dvi minutes – žmonės registruojami net dažniau. Natūralu, kad žmogus neatvažiuoja tiksliai jam paskirtu laiku. Tad tos eilutės susidaro, bet jos labai greitai juda. Taip yra dėl didelio atliekamų COVID-19 testų kiekio. Kai per dieną buvo atliekama apie 200 testų, stovėdavo trys penki automobiliai“, – apie esamą pokytį kalbėjo P. Keras.

Pasak jo, nors Jonavos gatvėje esančiame COVID-19 mobiliajame punkte testai yra atliekami visą dieną, didžiausi besitestuojančių žmonių srautai pastebimi rytais arba vakarais, po darbo valandų. 

„Natūralu, kadangi COVID-19 testus profilaktiškai atlieka dirbantys žmonės, jie dažniausiai registruojasi arba prieš darbą, arba įsispraudžia į laiką po darbo. Tad tikriausiai valandos tarp 17 ir 20 val. yra šiek tiek labiau apkrautos“, – detalizavo Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas.

Tiriami medikai ir socialiniai darbuotojai, kadangi daugėja užkrato židinių. Jei naujų atvejų skaičius didės, poreikis tirti bus dar didesnis.

Jo teigimu, profilaktiškai dėl koronaviruso besitestuojančių srautai mažėja, į mobilųjį punktą Jonavos gatvėje daugiausiai esą atvyksta žmonės vienaip ar kitaip susiję su COVID-19 židiniais. 

„Tiriami medikai ir socialiniai darbuotojai, kadangi daugėja užkrato židinių. Jei naujų atvejų skaičius didės, poreikis tirti bus dar didesnis“, – sakė P. Keras.

Užsiminus apie tai, kad Jonavos gatve važiuojančius kauniečius gerokai nustebino darbuotojas, kuriam parodomos registracijos su testo atlikimo laiku žinutės, nes šis vaikščiojo tarp automobilių, pašnekovas nenustebo.

„Jis, matyt, į priekį šiek tiek pasižiūri registracijas ir dėl to besitestuojančių žmonių srautai juda šiek tiek greičiau“, – svarstė Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas.

P. Keras užsiminė, kad Jonavos gatvėje esančiame COVID-19 mobiliajame punkte yra sudarytos išties geros sąlygos atlikti testus dėl koronaviruso. Čia dabar pastatytos trys specialios palapinės, o penktadienį atsiras dar viena.

„Manau, kad bent jau šitame etape tokio pajėgumo tikrai pakanka. Tarkime, šiandien, per pietus, turėjome apie 100 laisvų vietų, o rytoj yra likę apie 600 laisvų vietų tyrimams. Tačiau pastatydami dar vieną palapinę, padidinsime COVID-19 testų atlikimo greitį. Tad laukimo laikas sumažės“, – žadėjo P. Keras.

Vilniaus miesto savivaldybė antradienį išplatino kvietimą šiems darbuotojams registruotis koronaviruso testui elektroniniu būdu, greta jau egzistuojančios galimybės registruotis karštąja linija 1808.

Pasak savivaldybės, kasdien mobiliajam punkte atskira linija ištiriama 140 sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinės globos įstaigų darbuotojų, jie tiriami kasdien nuo 6.30 val. iki 13.45 valandos.

Nuorodos į darbuotojams skirtą registraciją išplatintos įstaigų administracijoms. Negavę šios nuorodos medikai kviečiami kreiptis į savivaldybę elektroniniu paštu sveikatos.sk@vilnius.lt

Savivaldybė nurodo, kad elektroninė registracija įvedama įvertinus tai, jog augant užsikrėtimų skaičiui, karštąja koronaviruso linija tampa sunku prisiskambinti, o gydymo įstaigos gali tapti viruso plitimo židiniais.

„Kovo mėnesį per pirmąjį karantiną mes turėjome dešimt tokių mobilių punktų, šiuo metu turime 29 ir planuojama, kad iki lapkričio 6 dienos turėsime 35 mobiliuosius punktus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras.

Pasak jo, svarbu tolygiai plėsti tiek Karštosios linijos, tiek mobiliųjų punktų pajėgumus, kad žmonės galėtų ne tik prisiskambinti, bet ir būtų užregistruojami.

A. Veryga teigė kreipęsis į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu, kad Karštajai linijai į pagalbą ateitų kariai. „Pirmasis mūsų prašymas buvo pasitelkti karo medicinos tarnyboje tarnaujančius karius, šiandien paprašėme deleguoti, jeigu įmanoma, ir ne tiek specifiškai, kad žmones būtų galima apmokyti ir paruošti tam tikrų paprastų veiksmų, tiesiog atsiliepti, kai kuriuos dalykus paaiškinti tiems, kurie skambina į Karštąją liniją“, – sakė ministras.

Svarstoma, kad jeigu kariuomenė negalės padėti Karštosios linijos darbuotojams, Vyriausybė skirs papildomas lėšas papildomų žmonių įdarbinimui.

Pasak A. Verygos, taip pat jau yra paruošti techniniai sprendimai dėl galimybės tyrimams registruotis internetu, svarstoma, kad pirmenybę taip registruotis galėtų turėti COVID-19 būdingus simptomus jaučiantys asmenys.

Karštosios linijos atstovai yra sakę, jog paskutiniu metu atsiliepiama į 10-12 tūkst. skambučių per dieną.

Koronavirusas patvirtintas iš viso 17 tūkst. 453 asmenims, 12 tūkst. 283 iš jų tebeserga, 4934 – pasveiko. Nuo COVID-19 mirė 175 žmonės.

COVID-19 mėginius iš žmonių imanti slaugytoja pasakoja, kad panevėžiečiai dėl koronaviruso tiriami kas 10–15 minučių.

„Darbo diena tikrai atrodo ilga. Galiausiai, kai ateina pamainos pabaiga ir, išvykus paskutiniam pacientui, einame rengtis į nešvariąją zoną. Sudedame drabužius į tam skirtas vietas, dezinfekuojamės patys, dezinfekuojame savo avalynę, apsauginius skydus. Ir tik tuomet grįžtame persirengti į švariąją zoną“, – toliau savo darbo dieną nupasakoja A. Lepeškienė.

Nepatogiausia vilkėti apsaugos priemones

Panevėžietė slaugytoja, kaip ir daugelis kitų su užsikrėtusiais asmenimis dirbančių medikų, tvirtino, kad nepatogiausia darbo dalis – vilkėti kombinezonus ir kitas privalomas apsaugas.

„Daug prakaituojame, nugara kartais būna visiškai šlapia. Taip pat dėl kaukių ir apsauginių skydelių būna sunku kvėpuoti, o ką jau kalbėti apie skydelių rasojimo problemą, dėl to kartais sunku matyti“, – pasakojo slaugytoja.

Mobiliojo punkto darbuotojai jaučiasi dėkingi Panevėžio įmonei „Devold“. Ji padovanojo net 35 komplektus vasarinių ir žieminių sportinių kostiumų, kuriuos darbuotojai gali rengtis po apsauginiu kombinezonu.

„Taip patogiau dirbti, reguliuojama kūno šiluma. Dabar, artėjant žiemai, rengiamės šiltesnius kostiumus“, – sakė mobilaus punkto administratorė ir kuratorė, atsakinga už punkto aprūpinimą reikalingomis priemonėmis, Danutė Stanevičienė.

Mėginių ėmėjai būna per ypač mažą atstumą nuo užsikrėtusiųjų.

Rizikuoja kiekvieną dieną

Pasak D. Stanevičienės, didžiausias iššūkis – rizika. „Mėginių ėmėjai būna per ypač mažą atstumą nuo užsikrėtusiųjų. Juk būna, kad sukutenus nosį, nusičiaudėjama ar sukosima. Tačiau labai džiaugiamės, kad nuo pat kovo mėnesio, kai Panevėžyje buvo atidarytas mobilusis punktas, dar nė vienas mūsų darbuotojas nesusirgo. Beje, jiems privalu kas dvi savaites tikrintis“, – pasakojo ji.

Slaugytoja A. Lepeškienė pripažino, kad pradėjus dirbti mobiliajame punkte, vyravo labai didelė baimė. „Ji buvo tokia didelė, jog net artimiesiems nesakėme, kur dirbame. Tačiau vėliau jie patys sužinojo. Teko raminti, kad nebijotų dėl mūsų sveikatos. Iš tiesų, patys netikėjome, kad visa tai taip ilgai tęsis“, – aiškino moteris.

R. Ančerevičiaus nuotr.

Džiugina naujos patalpos

Mobiliojo punkto komanda dabar džiaugiasi naująja darbo vieta. Slaugytojai neslepia, kad prieš tai šalia „Cido“ arenos buvusiame punkte sąlygos buvo prastos. „Reikėjo budėti palapinėse, kur vėjai švilpė per visus galus. Galima sakyti, dirbome lauko sąlygomis. Na, o dabar – vagonėliuose, kur kas šilčiau ir patogiau“, – džiaugėsi D. Stanevičienė.

Paklausta, kuri darbo dalis yra pati nemėgstamiausia, slaugytoja A. Lepeškienė atviravo, jog mėginių ėmimas iš mažų, verkiančių vaikų. „Labai jų gaila. Mažyliai būna išsigandę, nesupranta, kas vyksta, kodėl mes taip baisiai apsirengę. Kaip suaugusiesiems, taip ir jiems, yra ypač nemaloni mėginio paėmimo procedūra. Tai tikrai nemėgstamiausia darbo dalis“, – tvirtino medikė.

Mažyliai būna išsigandę, nesupranta, kas vyksta, kodėl mes taip baisiai apsirengę.

Trūksta darbuotojų

Dar pavasarį Panevėžio mobilusis punktas dirbo iki pat 20-os valandos. Todėl buvo reikalingos net trys pamainos. Pasak mobilaus punkto administratorės ir kuratorės D. Stanevičienės, neatmetama, kad prie tokio režimo reikės grįžti ir vėl, tačiau kol kas to padaryti neleidžia darbuotojų trūkumas.

„Pats darbas nėra sunkus. Mūsų yra apie 30 darbuotojų. Dabar ypač jų trūksta, kadangi daug kas grįžta į įprastus darbus medicinos skyriuose, todėl punkte nebėra kam dirbti. Todėl šiuo metu darbas mobiliajame punkte vyksta kiekvieną dieną. Išeiginės tik sekmadieniais. Žmonės net negali išnaudoti atostogų, kurių yra nemažai sukaupę“, – pasakojo administratorė D. Stanevičienė.

Valstybė priedų nebemoka

Pasak mobiliojo punkto koordinatoriaus ir Panevėžio poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino, punkte dirbantys medikai karantino metu gavo net po 100 proc. priedą.

„Pasibaigus karantinui, patys, kaip įstaiga, liepos mėnesį išmokėjome 50 proc. priedą. Na, o dabar stengiamės sumokėti papildomus priedus, tačiau jie nėra tokie dideli, kokie buvo. Tikrai gaila darbuotojų, kad valstybė jiems nebeskiria priedų“, – sakė jis.

Šauliai pasiruošę padėti

Mobiliojo punkto darbo pradžioje nemažai darbo atliko ir šauliai savanoriai, kurie buvo pakviesti padėti iš Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės. Pakalbinus 503-iosios kuopos vado pavaduotoją Audrių Masilionį, jis patvirtino, kad darbas šiame punkte nebuvo lengvas.

„Pirmasis dalykas, ką reikėjo padaryti – pasirašyti, jog sutinkame su rizika užsikrėsti. Taip pat buvome supažindinami su visais saugos reikalavimais. Tada vykdavo pasiruošimas: reikėdavo apsirengti apsaugos priemones, kostiumą, antbačius, pirštines, kaukę, apsauginius akinius. Savanoriai mobiliajame punkte yra pirmieji, kurie pasitinka atvykstančius asmenis. Jie turi sąrašą, kuriame pateikta, kas turi atvykti. Atvažiavus automobiliui, tikrindavome, ar atvykę žmonės turi teisę čia būti ir pasidaryti testą“, – pasakojo A. Masilionis.

Mobiliojo punkto darbo pradžioje nemažai darbo atliko ir šauliai savanoriai, kurie buvo pakviesti padėti iš Alfonso Smetonos šaulių 5-osios rinktinės.

Pasak jo, visas bendravimas su atvykstančiais asmenimis vyksta per uždarytą langą. „Ir tai yra labai griežta taisyklė, kurios negalima pažeisti. Savanoriai turi pasiruošę specialias lenteles, kuriose surašyta viskas, ko gali prireikti ir ką atvykęs asmuo turi žinoti“, – sakė šaulys.

Šiuo metu mobiliajame punkte savanoriauja tik Panevėžio miesto savanoriai. Tačiau šauliai yra pasiruošę grįžti į šias pareigas, jei būtų toks prašymas.

Pasak pranešimo, kovą atidarytame mobiliajame punkte V. Gerulaičio gatvėje, priešais verslo centrą „Technopolis“ nuo pirmadienio veikia trys atskiros tyrimų linijos, dirba kasdien 12 besikeičiančių komandų, kurias sudaro Vilniaus visuomenės sveikatos biuro bei Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono sveikatos priežiūros įstaigų specialistai.

Punktas dirba nuo 6.30 val. iki 21 val. 15 minučių.

Testuosime dabar jau iki 1 tūkst. žmonių per dieną, remsimės duomenimis, sveiktu protu, rekomendacijomis ir geriausiomis praktikomis.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tikina, kad situacija Vilniuje „nėra tokia bloga, kaip kitose savivaldybėse“, bet savivaldybė imasi šių rekomendacijų siekiant greitai lokalizuoti židinius.

„Testuosime dabar jau iki 1 tūkst. žmonių per dieną, remsimės duomenimis, sveiktu protu, rekomendacijomis ir geriausiomis praktikomis“, – sako P. Poderskis.

Į mobilius punktus iš anksto užsiregistravę karštąja linija 1808 ir gavę kvietimą testuotis atvyksta žmonės, kuriems pasireiškia ūminės viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos simptomų kompleksas, t. y. kosulys, karščiavimas, dusulys ar bent vienas iš specifinių COVID-19 ligos koronaviruso infekcijos simptomų – staigus uoslės, skonio praradimas ar susilpnėjimas.

Taip pat gali atvykti žmonės, kuriems būtinumą ištirti nustato Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojas, atliekantis epidemiologinį tyrimą, grįžusieji iš užsienio. Punktuose asmenys tiriami ir profilaktiškai.

Šalia mobiliojo punkto laikinoje testavimo patalpoje iki šiol buvo atliekami ir vadinamieji greitieji testai, parodantys, ar anksčiau žmogus turėjo sąlytį su SARSCoV-2 ir ar susidarė antikūnai. Šią savaitę, pasak savivaldybės, šie tyrimai laikinai bus pristabdyti dėl pernelyg mažo norinčiųjų jais išsitirti skaičiaus ir bus atnaujinti „įvertinus poreikį tirti naujas tikslines grupes“.

Pastarosiomis dienomis fiksuojant naujų koronaviruso atvejų rekordus, didžioji dalis jų nustatoma Vilniaus apskrityje.