V. Putinas anksčiau lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose – tai buvo reta  kelionė už buvusios Sovietų Sąjungos ribų, Rusijai siekiant sustiprinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose.

„Pasaulio e. sporto taurė yra natūralus kitas Saudo Arabijos žingsnis siekiant tapti svarbiausiu pasauliniu žaidimų ir e. sporto centru“, – išplatintame pranešime nurodė Saudo Arabijos faktinis valdovas, sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas).

Jame taip pat teigiama, kad sosto įpėdinis yra aistringas kompiuterinių žaidimų mėgėjas, mėgstantis kompiuterinių žaidimų seriją „Call of Duty“, ir kad Saudo Arabija daug investavo į šį sektorių nuo tada, kai prieš šešerius metus 38-erių M. bin Salmanas tapo pirmuoju žmogumi eilėje į sostą.

Praėjusiais metais jis paskelbė 38 mlrd. dolerių (35,83 mlrd. eurų) vertės investicijų strategiją, skirtą Saudo Arabijos kompiuterinių žaidimų įmonei „Savvy Games Group“, priklausančiai valstybiniam investicijų fondui.

Saudo Arabijos tikslas – iki 2030-ųjų sukurti 39 tūkst. su e. sportu susijusių darbo vietų.

Pareigūnai taip pat nori, kad Saudo Arabija taptų „žaidimų kūrėjų rojumi“, kuriame būtų kuriami nauji žaidimai, propaguojantys šalies ir arabų kultūrą, teigiama nacionalinėje e. sporto strategijoje. Taip pat numatoma šalyje iki 2030 metų sukurti 30 pasauliniu mastu konkurencingų kompiuterinių žaidimų.

Pirmasis e. sporto pasaulio taurės turnyras turėtų įvykti kitų metų vasarą ir pakeisti aštuonių savaičių e. sporto varžybų festivalį „Gamers8“, kurio prizinis fondas šiemet siekė 45 mln. dolerių (42,43 mln. eurų).

Vasarą Saudo Arabijoje, kur sostinėje oro temperatūra viršija 40 Celsijaus laipsnių, turizmas smarkiai sumažėja.

Pirmadienį paskelbtame pareiškime teigiama, kad „e. sporto pasaulio čempionatą papildys įvairi veikla ir renginiai, kurie pritrauks lankytojų ir turistų į sostinę ir pavers ją žaidimų sostine“.

Pareigūnai nenurodė, kokie kompiuteriniai žaidimai bus įtraukti į pasaulio e. sporto čempionatą ir pridūrė, kad ši informacija bus paskelbta kitų metų pradžioje.

„Turnyre dalyvaus populiariausi pasaulyje visų žanrų žaidimai, o jo prizinis fondas bus didžiausias e. sporto istorijoje“, – sakoma pranešime.

Tai įvyko po to, kai E. Macronas priėmė Saudo Arabijos faktinį vadovą į derybas Paryžiuje, kur tikėtasi, kad jis sieks M. bin Salmano paramos ieškant Libano vadovybės krizės sprendimo.

Trečiadienį Libano įstatymų leidėjams jau dvyliktą kartą nepavyko išrinkti naujo prezidento, tarp Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ ir jos oponentų kilus dideliam nesutarimų pavojui, kad šalyje užsitęs valdžios vakuumas.

Po abiejų vyrų susitikimo Paryžiuje Prancūzijos prezidentūra pareiškė, kad ilgalaikis prezidento nebuvimas „tebėra pagrindinė kliūtis, trukdanti išspręsti sunkią šalies socialinę ir ekonominę krizę“.

Pora taip pat aptarė karą Ukrainoje. E. Macronas išreiškė „gilų susirūpinimą dėl Rusijos agresyvaus karo,.. jo pražūtingo poveikio civiliams gyventojams ir pasekmių maisto saugumui“, pranešė jo biuras.

E. Macronas ir naftos turtingos karalystės faktinis vadovas „taip pat pakartojo savo bendrą įsipareigojimą užtikrinti saugumą ir stabilumą Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose ir išreiškė norą toliau dėti bendras pastangas, kad įtampa ilgam laikui sumažėtų“.

Jie ketina plėtoti ir gilinti abiejų šalių partnerystę, teigė biuras.

Prancūzija yra pasirengusi remti Saudo Arabiją stiprinant jos gynybos pajėgumus, o E. Macronas pabrėžė „Prancūzijos bendrovių pasirengimą toliau remti Saudo Arabiją įgyvendinant jos ambicingąją „Viziją 2030“ – karalystės ekonominių ir socialinių reformų darbotvarkę“.

Panašu, kad M. bin Salmano viešnagė Prancūzijoje užtruks ilgai: birželio 22–23 dieną sosto įpėdinis princas dalyvaus E. Macrono rengiamame Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime dėl naujojo pasaulinio finansavimo pakto.

Abiejų šalių santykiai nutrūko po 2018 metais kilusio ginčo dėl žmogaus teisių, dėl kurio Saudo Arabija išsiuntė Kanados ambasadorių ir įšaldė prekybą.

„Po praėjusiais metais įvykusių sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano (Mohamedo bin Salmano) ir Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau (Džastino Triudo) derybų nuspręsta atkurti ankstesnį diplomatinių santykių su Kanada lygį“, – teigiama Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.

Visiškas atšilimas

Saudo Arabijos vyriausybės biudžetą išeikvojusių, jos reputaciją sugadinusių ir potencialius investuotojus atgrasiusių konfliktų užbaigimas tapo vienu svarbiausių M. bin Salmano prioritetų. Jis pertvarko konservatyvios islamo Karalystės ekonomiką ir visuomenę, tikėdamasis, kad jo šalis taps pasauliniu verslo ir kultūros centru.

„Regiono šalis sieja bendras likimas, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalis bin Farhanas. – Todėl mums būtina dirbti kartu, kad sukurtume gerovės ir stabilumo modelius.“

Apie netikėtą Irano ir Saudo Arabijos suartėjimą, kuriam tarpininkavo Kinija, pranešta kovą. Prieš septynerius metus ryšius nutraukusių regiono varžovių užsienio reikalų ministrai Pekine surengė aukščiausio lygio susitikimą. Apžvalgininkai tai laiko ženklu, kad Kinija ir toliau rengs derybas, galinčias pakeisti Artimųjų Rytų geopolitiką.

Bendrame pareiškime Iranas ir Saudo Arabija sako, kad, atsižvelgdami į jų gamtos išteklius ir ekonomikos potencialą, šalys esą mato puikių galimybių siekti bendros naudos savo tautoms. Užsienio reikalų ministrai aptarė tokius klausimus kaip skrydžių, vizų savo piliečiams išdavimo ir diplomatinių atstovybių, kurios buvo uždarytos 2016 m., atnaujinimas.

Tikslas: sosto paveldėtojui Mohammedui bin Salmanui dabar svarbiausia – įgyvendinti savąją Saudo Arabijos atsinaujinimo viziją. (AFP nuotr.)

Kovą Rijade vykusioje finansų konferencijoje paklaustas, ar Saudo Arabija pradės investuoti į Iraną, Karalystės finansų ministras Mohammedas al Jadaanas sakė, kad tai gali įvykti greitai, jei tarp šalių bus pasiektas susitarimas.

Saudo Arabija ir Iranas jau seniai kalbėjo apie savo santykių atgaivinimą. Taigi tai nėra kažkas, ką Pekinas ėmė ir palengvino per naktį.

Vieni apžvalgininkai sako, kad įtampos atoslūgis – netikėtas, tačiau kiti mano, kad įvairios aplinkybės paprasčiausiai užkodavo šį postūmį. Be to, ir Kinijos vaidmuo šioje santykių dramoje taip pat yra labai pragmatiškai paaiškinamas.

Naujas požiūris

Konkurencija tarp dviejų Persijos įlankoje įsikūrusių islamo tautų, kurias skiria kiek daugiau nei 200 km atstumas, ilgą laiką formavo politiką ir prekybą Artimuosiuose Rytuose. Šių šalių santykių labai svarbus aspektas yra religija – Saudo Arabijos monarchija ir didžioji jos gyventojų dalis yra musulmonai sunitai, o didžioji dalis Irano žmonių yra musulmonai šiitai. Daugiausia ši priešprieša atsiskleisdavo per tarpinius konfliktus Jemene, Irake ir Libane.

Trintis tarp Rijado ir Teherano aukščiausią tašką pasiekė 2019 m., kai raketų ir bepiločių orlaivių puolimas prieš svarbią Saudo Arabijos naftos įrangą trumpam sutrikdė pusę Karalystės žalios naftos gavybos. Irano remiami kovotojai Jemene prisiėmė atsakomybę, o pats Iranas neigė prisidėjęs, tačiau JAV pareigūnai tada skelbė, kad Teheranas tiesiogiai prižiūrėjo šį išpuolį.

Pastaraisiais metais Saudo Arabijos ir Irano pareigūnai buvo įsitraukę į daugybę derybų, kurių tikslas – sumažinti įtampą, tačiau po kiekvienų iš jų būta tik mažos arba kone neapčiuopiamos pažangos. Tarpininkės vaidmenį perėmusi Kinija pakeitė dinamiką.

Ir Teheranas, ir Rijadas šiuo metu susiduria su dideliais iššūkiais, kurie skatina spręsti išorinius konfliktus. Iranas ištisus mėnesius kovojo su dideliais protestais ir ilgus metus trukusių sankcijų kamuojama ekonomika, o Saudo Arabijos vadovybė prižiūri bauginantį planą, pavadinimu „Vizija 2030“, kurio tikslas – pakreipti šalies ekonomikos kursą kita linkme ir atsikratyti didelės priklausomybės nuo naftos.

Dėl šių permainų Karalystė ieško kitokio požiūrio į Iraną, jai reikia sumažinti grėsmes saugumui, kurios galėtų paveikti naujus planus. Tarptautinės krizių grupės vyresnioji Persijos įlankos regiono analitikė Anna Jacobs teigia, kad, užuot mėginusi izoliuoti Iraną, dabar Saudo Arabija siekia suvaldyti ir sudominti šią šalį.

Kitos Persijos įlankos valstybės, pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai, taip pat atrodo mažiau susirūpinę dėl galimos trinties su JAV ar ES dėl Iranui taikomų sankcijų. „Daugelis ekspertų vis dar mano, kad tie, kurie yra Baltuosiuose rūmuose, vadovaus Saudo Arabijos politikai Irano atžvilgiu, – „The New York Times“ sakė A. Jacobs. – Bet šiandien tai tiesiog netiesa.“

Anot jos, Saudo Arabija ir Persijos įlankos arabų valstybės šiuo metu sutelkia dėmesį į savo ekonominius, politinius ir saugumo interesus, šalys saugosi nuo regioninių grėsmių, įskaitant galimą įtampos tarp Irano ir Izraelio eskalavimą.

„Vašingtonas sunkiai prisitaiko prie naujosios Saudo Arabijos, – laikraščiui teigė „Eurasia Group“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono vadovas Ayhamas Kamelis. – Tai sukuria visiškai naujų iššūkių, nes JAV sąjungininkės pradėjo kurti savo išskirtinę Irano politiką, kuri gali nesutapti su Vašingtono požiūriu.“

M. bin Salmanas taip pat priešinosi Amerikos raginimams dėl naftos politikos. Prieš kelias savaites Saudo Arabija ir kitos naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC+ narės, tarp jų ir Rusija, paskelbė netikėtą sprendimą sumažinti naftos gavybą daugiau nei 1 mln. barelių per dieną, o tai prieštarauja Baltųjų rūmų viltims išlaikyti panašų gavybos lygį.

Kitokia diplomatija

Į nesutaikomų priešininkių sutaikymą įsivėlus Kinijai, tapo aišku, kad Saudo Arabija – ilgametė Amerikos sąjungininkė – formuoja labiau nepriklausomą tiek užsienio, tiek ekonomikos politiką.

M. bin Salmanas nori plėsti sąjungas su kitais partneriais, ypač dėl to, kad santykiai su JAV prezidento Joe Bideno administracija tapo įtempti dėl žmogaus teisių klausimų. Vis ryžtingesnis Pekinas, kuris pasaulinėje diplomatijos arenoje prisistato kaip atsvara JAV, išplėtė savo vaidmenį Artimuosiuose Rytuose.

„Tai naratyvų dėl tarptautinės tvarkos ateities kova, – sako Vašingtone įsikūrusio tyrimų instituto Stimsono Centro Kinijos programos direktorė Yun Sun. – Kinija nori pasakyti, kad pasaulis atsidūrė chaose, nes JAV vadovavimas žlugo.“

Kinijos lyderio Xi Jinpingo išdėstyta vizija apima daugiašališkumo ir nesikišimo konceptus, kitaip tariant, tai yra Pekino požiūrio, kad tautos neturėtų kištis į viena kitos vidaus reikalus, pavyzdžiui, kritikuodamos žmogaus teisių pažeidimus, centras. Toks požiūris dera ir su Rijado brėžiama linija, tačiau labai nepatinka JAV.

Gruodį Xi Jinpingas priminė pasauliui apie didėjančią Kinijos įtaką, kai, lankantis Rijade, pokalbių su sosto įpėdiniu metu, Karališkosios Saudo Arabijos oro pajėgos jį nustebino tikru aeronautikos spektakliu. Herojaus sutikimas buvo visiškai priešingas nei kiek anksčiau įvykęs J. Bideno ir princo susitikimas, kai JAV prezidentas vietoj rankos paspaudimo su M. bin Salmanu norėjo sumušti kumščiais, o visa ši situacija atrodė ir nepatogiai, ir keistai.

Po dviejų mėnesių Xi Jinpingas Pekine ištiesė raudoną kilimą Irano prezidentui Ebrahimui Raisi, pasveikindamas jį 21 salve Tiananmenio aikštėje ir parodydamas pagarbą, kurios E. Raisi – autoritarinis tautos, kuri kaltinama slapta kurianti branduolinius ginklus, lyderis – niekada nebūtų sulaukęs Šiaurės Amerikos ar Europos sostinėse.

„JAV palaiko vieną pusę, bet kitą slopina, o Kinija bando priartinti abi šalis. Tai kitokia diplomatinė paradigma“, – sako Šanchajaus Fudano universiteto tarptautinių studijų dekanas Wu Xinbo.

Ekonominiai svertai

Jau 2013 m. Kinija pasinėrė į Artimųjų Rytų diplomatiją, pasiūlydama keturių punktų planą, kuriame persvarstė senas Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo idėjas. Tačiau proveržio pasiekti nepavyko. Priešingai, Irano ir Saudo Arabijos konflikto sušvelninimas kėlė mažiau iššūkių. Atsižvelgiant į tvirtus ekonominius ir prekybinius ryšius, Kinija turėjo geras sąlygas panaudoti savo svertus, kad galėtų paveikti šias šalis.

Kinija yra didžiausia Saudo Arabijos prekybos partnerė. Saudo Arabija yra viena didžiausių Kinijos naftos tiekėjų. Kaip teigia NYT apžvalgininkas Davidas Piersonas, kitaip nei Vašingtonas, Kinija išpažįsta pasirengimą užsiimti verslu be jokių apribojimų. Pekinas sutiko su Rijado paaiškinimu dėl 2018-aisiais įvykdyto „Washington Post“ apžvalgininko Jamalo Khashoggi žiauraus nužudymo, o Saudo Arabija atmetė pastangas pasmerkti Kinijos musulmonų uigūrų perauklėjimo stovyklas.

Kinija diplomatinius santykius su Iranu palaiko nuo 1971 m. – maždaug dviem dešimtmečiais ilgiau nei su Saudo Arabija. Pekinas 2021-aisiais pažadėjo Teheranui investuoti į šalį 400 mlrd. dolerių mainais į naftos ir degalų tiekimą, nors Vakarų sankcijos Iranui ir sutrukdė įvykdyti susitarimą.

Analitikai teigia, kad Xi Jinpingas mano, jog Iranas yra strategiškai svarbus, daugiausia kaip Vakarų kritikas, taip pat gamtos išteklių turtinga tauta su strateginėmis sienomis ir kovose užgrūdinta kariuomene.

Be to, Kinija taip pat yra suinteresuota regiono stabilumu. Pekinas iš jo gauna daugiau nei 40 proc. šalyje sunaudojamos žalios naftos. Be to, Persijos įlanka tapo pagrindiniu mazgu palei naująjį Kinijos šilko kelią, taip pat pagrindine Kinijos vartojimo prekių ir technologijų rinka. Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ teikia 5G tinklus Saudo Arabijoje, Katare, Kuveite ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Vis dėlto analitikė Y. Sun teigia, kad, atsinaujinus Saudo Arabijos ir Irano ryšiui, svarbu nepervertinti Kinijos vaidmens. „Saudo Arabija ir Iranas jau seniai kalbėjo apie savo santykių atgaivinimą. Taigi tai nėra kažkas, ką Pekinas ėmė ir palengvino per naktį“, – sako ji.

Jemenas ir Sirija

Kalbant apie sudėtingus Irano ir Saudo Arabijos santykius, svarbios ne tik Kinijos ar JAV figūros. Ilgus metus trukusios priešpriešos centre atsidūrė Jemenas. Rijado ir Teherano suartėjimas sužadino vilties proveržį, kad viena didžiausių krizių pasaulyje gali būti išspręsta.

Po aštuonerius metus trukusio triuškinančio pilietinio karo Jemene šią savaitę įvyko naujas taikos derybų raundas. Daugelį metų varžovės skurdžiausioje regiono šalyje maitino konfliktą, dėl šio karo žuvo daugiau nei 350 tūkst. žmonių, daugelis jų – iš bado.

Mūšiai Jemene pastaraisiais mėnesiais nurimo, nors paliaubos nutrūko spalį. Tarpininkaujant Omanui, šalys įsitraukė į taikos derybas, tačiau iki balandžio šie susitikimai tęsėsi be aiškios pabaigos.

Saudo Arabijos ambasadorius Mohammedas al Jaberas prieš kelias dienas lankėsi sukilėlių kontroliuojamoje Jemeno sostinėje Sanoje, tikėdamasis stabilizuoti nutrūkusias paliaubas ir siekti politinio sprendimo tarp Irano remiamų husių sukilėlių ir nušalintos vyriausybės.

Saudo Arabija subūrė tarptautinę koaliciją kovai su husiais 2015 m., kai sukilėliai užėmė Saną ir dideles šalies teritorijas, priversdami vyriausybę bėgti.

Balandžio pradžioje Saudo Arabija priėmė ne tik Irano, bet ir Sirijos delegacijas. Sirijos užsienio reikalų ministro atvykimas į Džidą yra pirmoji tokia kelionė nuo 2011-ųjų, kai šalyje prasidėjo pilietinis karas. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad šio vizito tikslas – pasiekti nacionalinį susitaikymą ir sugrąžinti Siriją į arabų šalių gretas. Diplomatai taip pat patvirtino, kad bus imtasi priemonių konsulinėms paslaugoms atnaujinti, ir pranešė apie planus atnaujinti skrydžius tarp šių šalių. Šią savaitę įvyko atsakomasis vizitas – Damaske lankėsi Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas.

„Ši teisinė pozicija neturi absoliučiai nieko bendra su pačios bylos esme“, – pareiškė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis), turėjęs omenyje civilinį ieškinį, kurį Saudo Arabijos sosto įpėdiniui ir kitiems saudiečiams pateikė Hatice Cengiz (Chatidžė Džengiz), nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) sužadėtinė.

J. Kirby taip pat pažymėjo, kad ši pozicija „neturi absoliučiai nieko bendra su dvišaliais santykiais su Saudo Arabija, kurie, kaip žinote, šiuo metu yra įtempti“, ir priminė, be kita ko, apie tai, kad Rijadas neseniai pritarė Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) sprendimui sumažinti naftos gavybą, o tai papiktino JAV vyriausybę.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „yra labai, labai aiškiai, labai garsiai kalbėjęs apie žiaurų ir barbarišką pono Khashoggi nužudymą“, sakė J. Kirby.

Jis pridūrė, kad J. Bidenas „yra dėjęs pastangų patraukti režimą atsakomybėn“.

J. Kirby taip pat priminė apie J. Bideno nurodymą peržiūrėti JAV ir Saudo Arabijos santykius, kurie ne vieną dešimtmetį buvo ypač glaudūs.

J. Bidenas nori užtikrinti, kad santykiai „tarnautų mūsų nacionalinio saugumo ir amerikiečių interesams“, pridūrė jis.

Rekomendaciją, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis turi neliečiamybę nuo teisinių veiksmų dėl 2018 metais įvykdyto žurnalisto disidento nužudymo, JAV vyriausybė pateikė ketvirtadienį.

Rugsėjo pabaigoje karališkuoju dekretu princas Mohammedas buvo paskirtas premjeru, o tai sukėlė žmogaus teisių aktyvistų ir vyriausybės kritikų susirūpinimą, kad jis siekia išvengti atsakomybės užsienio teismuose iškeltose bylose, įskaitant civilinį ieškinį, kurį 2020 metais pateikė H. Cengiz.

2018 metais karalystės konsulate Stambule įvykdytas J. Khashoggi – karališkosios šeimos aplinkos žmogaus, vėliau tapusio Rijado kritiku – nužudymas laikinai pavertė princą Mohammedą pariju Vakaruose.

Jo teisininkai anksčiau teigė, kad jis „yra Saudo Arabijos vyriausybės viršūnėje“, todėl jam gali būti taikoma tokia neliečiamybė, kokią JAV teismai suteikia užsienio valstybių vadovams ir kitiems aukšto rango pareigūnams.

JAV vyriausybė iki ketvirtadienio galėjo pateikti nuomonę šiuo klausimu, nors jos rekomendacija teismui nebuvo privaloma.

„Jungtinės Valstijos pagarbiai informuoja teismą, kad atsakovas Mohammedas bin Salmanas, Saudo Arabijos Karalystės ministras pirmininkas, yra einantis vyriausybės vadovo pareigas ir todėl turi imunitetą nuo šio ieškinio“, – sakoma JAV Kolumbijos apygardos apylinkės teismui pateiktame J. Bideno administracijos pranešime.

Tačiau jame priduriama, kad „Valstybės departamentas neturi nuomonės dėl šio ieškinio esmės ir pakartoja, kad vienareikšmiškai smerkia siaubingą J. Khashoggi nužudymą“.

Ši rekomendacija sukėlė H. Cengiz veiksmų šalininkų, įskaitant JAV įsikūrusios J. Khashoggi įkurtos nevyriausybinės organizacijos „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN) atstovus, įniršį.

„Šiandien Jamalas vėl mirė“, – „Twitter“ parašė H. Cengiz.

„Tai nebuvo sprendimas, kurio visi tikėjosi. Galvojome, kad gal atsiras šviesa teisingumui iš JAV, bet ir vėl pinigai buvo pirmoje vietoje“, – pridūrė ji.

Civilinėje byloje, kurią iškėlė H. Cengiz ir DAWN, ieškovai tvirtina, kad princas Mohammedas ir daugiau kaip 20 kitų asmenų, „veikdami sąmoksle ir iš anksto apgalvoję, pagrobė, surišo, apsvaigino narkotikais, kankino ir nužudė“ laikraščio „Washington Post“ apžvalgininką J. Khashoggi.

Jie prašo priteisti piniginę kompensaciją ir įrodyti, kad nužudyti J. Khashoggi įsakė „Saudo Arabijos vadovybės hierarchijos viršūnė“.

Vėlai ketvirtadienį įvykusio pokalbio metu abu lyderiai išreiškė „pasitenkinimą dėl užsienio piliečių karo belaisvių perdavimo Saudo Arabijai... asmeniškai tarpininkaujant sosto įpėdiniui“, sakoma pranešime.

Trečiadienį Ukraina paskelbė, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija atgavo rekordiškai daug – 215 – belaisvių, įskaitant karius, vadovavusius ukrainiečių pasipriešinimo simboliu tapusios Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynybai.

10 karo belaisvių iš kitų šalių, įskaitant JAV ir Didžiąją Britaniją, buvo perduoti Saudo Arabijai.

Rusijai buvo perduoti 55 nelaisvėje laikyti kariai ir Viktoras Medvedčukas, buvęs Ukrainos įstatymų leidėjas ir V. Putino sąjungininkas, kaltinamas valstybės išdavyste.

Šis susitikimas yra dar vienas žingsnis M. bin Salmano diplomatinės reabilitacijos kelyje po to, kai dėl J. Khashoggi nužudymo, kurį 2018 metų spalį karalystės konsulate Stambule įvykdė Saudo Arabijos agentai, jis Vakaruose tapo atstumtuoju.

Prieš vakarienę E. Macronas šiltai pasveikino atvykusį Saudo Arabijos faktinį valdytoją, pagal savo inicialus dažnai vadinamą tiesiog MBS. Jie šiltai paspaudė vienas kitam ranką.

Ignoruodamas žmogaus teisių aktyvistų ir J. Khashoggi sužadėtinės kritiką, E. Macronas raudonu kilimu palydėjo M. bin Salmaną į Eliziejaus rūmus.

Nė vienas iš jų nepateikė jokių komentarų, tačiau buvo numatyta, kad Eliziejus po derybų išplatins pareiškimą.

M. bin Salmanas, šalininkų laikomas ambicingu vadovu, o kritikų – negailestingu tironu, atvyko į Prancūziją po JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito Rijade anksčiau šį mėnesį.

Pakeliui į Prancūziją Saudo Arabijos sosto įpėdinis užsuko į Graikiją. Tai yra jo pirmoji kelionė į Europos Sąjungą po J. Khashoggi nužudymo.

„Šokiruota“

Jungtinių Tautų tyrėjai J. Khashoggi nužudymą įvardijo kaip „neteisminę egzekuciją, už kurią atsakinga Saudo Arabija“.

JAV žvalgybos agentūros nustatė, kad M. bin Salmanas „pritarė“ operacijai, dėl kurios žuvo J. Khashoggi. Rijadas tai neigia ir kaltina esą savavališkai veikusius operatyvininkus.

„Esu šokiruota ir pasipiktinusi, kad Emmanuelis Macronas iškilmingai sutinka mano sužadėtinio Jamalo Khashoggi žudiką“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė jo sužadėtinė Hatice Cengiz (Chatidžė Džengiz), laukusi žurnalisto prie konsulato Stambule, kai šis dingo.

Esu šokiruota ir pasipiktinusi, kad Emmanuelis Macronas iškilmingai sutinka mano sužadėtinio Jamalo Khashoggi žudiką.

„Visi iki šiol atlikti tarptautiniai tyrimai... pripažįsta MBS atsakomybę dėl šio nužudymo“, – sakė ji.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ vadovė Agnes Callamard (Anjes Kalamar) AFP sakė, kad šis vizitas jai kelia „didžiulį nerimą dėl to, ką jis reiškia mūsų pasauliui, ką jis reiškia Jamalui (Khashoggi) ir tokiems žmonėms kaip jis“.

MBS yra žmogus, kuris „netoleruoja jokio nuomonių skirtumo“, pridūrė ji.

„Vienintelis kelias“

Tačiau dabar, kai Vakarai desperatiškai ieško naujų energijos šaltinių, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos, Saudo Arabijos, didžiausios pasaulyje naftos gamintojos, faktinis valdytojas tapo itin svarbia figūra.

E. Macrono patarėjas gynė darbo vakarienę pasaulinės energetikos ir maisto krizės metu, žadėdamas, kad bus keliamas ir žmogaus teisių klausimas.

„Jis kalbės apie tai (teises) apskritai, bet taip pat pasinaudos galimybe iškelti atskirus atvejus“, – sakė patarėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Kad prezidentas galėtų daryti įtaką ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria Europos šalys ir Prancūzija... vienintelis kelias – kalbėtis su visais mūsų partneriais“, – pridūrė jis.

Padėjėjas pakartojo seniai Prancūzijos keliamą reikalavimą ištirti brutalų J. Khashoggi nužudymą ir „patraukti atsakomybėn“ visu atsakingus asmenis.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) atmetė kaltinimus, esą šalis nevykdo viešai prisiimtų įsipareigojimų ginti žmogaus teises, pabrėžusi, kad šis vizitas „tikrai nekelia abejonių dėl mūsų principų“.

Reikalaujama tyrimo

JAV dienraščio „The Washington Post“ apžvalgininko J. Khashoggi nužudymas sukėlė pasipiktinimą ne tik dėl to, kad buvo pašalintas iškilus Saudo Arabijos režimo kritikas, bet ir dėl pačios žmogžudystės brutalumo.

59-erių J. Khashoggi 2018 metų spalio 2 dieną buvo įviliotas į Saudo Arabijos konsulatą Stambule, pasmaugtas, o jo kūnas supjaustytas pjūklu. Žurnalisto palaikai taip ir nebuvo surasti.

Trys teisių gynimo grupės, įskaitant J. Khashoggi įkurtą organizaciją „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), ketvirtadienį Paryžiuje pateikė baudžiamąjį skundą, kaltindami M. bin Salmaną prisidėjus prie šio nusikaltimo.

„Prancūzijos valdžios institucijos turėtų nedelsdamos pradėti baudžiamąjį tyrimą MBS atžvilgiu“, – sakė DAWN vadovė Sarah Leah Whiston (Sara Li Viston).

Kritika aidi ir pačioje Prancūzijoje. Buvęs Žaliųjų partijos kandidatas į prezidentus Yannickas Jadot (Janikas Žado) klausė: „Ar meniu bus supjaustytas Khashoggi kūnas? Klimatas? Žmogaus teisės?“

„Ne – bus nafta ir ginklai. Visiška priešingybė tam, kas turėtų būti“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas pirmą kartą priėmė Saudo Arabijos sosto įpėdinį 2018 metais. Tąsyk E. Macronas nusivedė jį į meno parodą Luvro muziejuje. Pernai gruodį E. Macronas apsilankė karalystėje.

M. bin Salmanas liko nakvoti Luvesjene į vakarus nuo Paryžiaus esančioje Liudviko XIV pilyje, kurią jis nusipirko 2015 metais, sakė vienas šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Nepaisant pavadinimo, 7 tūkst. kvadratinių metrų pilis buvo pastatyta tik 2009 metais. Ją pastatė bendrovė, kuriai vadovavo J. Khashoggi pusbrolis Emadas.

Stengsis mažinti karo Ukrainoje padarinius

Prancūzijos prezidentas E. Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas M. bin Salmanas per derybas Paryžiuje sutarė dirbti, kad būtų mažinami karo Ukrainoje padariniai, penktadienį paskelbė prancūzų prezidentūra.

„Prezidentas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis akcentavo būtinybę nutraukti šį konfliktą ir intensyvinti savo bendradarbiavimą, siekiant mažinti padarinius Europoje, Viduriniuose Rytuose ir plačiau pasaulyje“, – sakoma pareiškime.

E. Macrono padėjėjai prieš derybas užsiminė, kad prezidentas ketina paraginti Saudo Arabiją didinti naftos gavybą ir taip padėti mažinti naftos kainą.

Pareiškime nafta ar dujos tiesiogiai neminimos, bet sakoma, kad E. Macronas „akcentavo tolesnio... koordinavimo su Saudo Arabija svarbą, kalbant apie energijos tiekimo Europos šalims diversifikavimą“.

Rusijos nafta ir dujos Europos Sąjungos šalims neprieinamos dėl sankcijų ar Maskvos sprendimo jų netiekti, todėl bloko narės aktyviai ieško alternatyvių iškastinio kuro šaltinių.

Saudo Arabija yra viena iš kelių pasaulio valstybių, galinčių padidinti gavybą.

Prancūzijos pranešime sakoma, kad E. Macronas ir M. bin Salmanas taip pat aptarė maisto saugumą, kilus nuogąstavimams, kad netekus Ukrainos grūdų daug kur gali kilti badas.

Derybose per darbo vakarienę kalbėta ir apie regiono krizes, įskaitant karą Jemene ir Irano branduolinę programą.

„Kalbant apie karą Jemene, prezidentas gyrė Saudo Arabijos pastangas surasti politinį, globalų ir įtraukų sprendimą globojant Jungtinėms Tautoms ir išreiškė viltį, kad paliaubos tęsis“, – sakoma pareiškime.

Ilgai trunkantis Jemeno konfliktas suintensyvėjo 2014 metais, kai Irano remiami husių sukilėliai užėmė dideles šalies teritorijas, įskaitant sostinę Saną.

2015 metais įsikišo Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, remianti Jemeno prezidentą Abedrabbo Mansourą Hadi (Abedrabą Mansurą Hadį).

Nuo tada žuvo beveik 10 tūkst. žmonių, šalis atsidūrė prie bado slenksčio.

Birželį abi konflikto šalys sutarė pratęsti dviejų mėnesių paliaubas.

Tai bus dar vienas žingsnis Saudo Arabijos lyderio diplomatinės reabilitacijos kelyje, praėjus mažiau nei ketveriems metams po Stambule įvykdyto žurnalisto ir disidento Jamalo Khashoggi (Džamalo Chašogdžio) nužudymo.

E. Macrono biuras ketvirtadienio vakarą numatytą susitikimą vadina „darbo vakariene“. Ji užbaigs ilgą Prancūzijos lyderio darbo dieną. Ketvirtadienio rytą jis dar buvo Bisau Gvinėjoje, kur baigė trijų dienų vizitą Afrikoje.

Tai pirma Saudo Arabijos princo kelionė į Europos Sąjungą po J. Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule. Jungtinėse Valstijose gyvenęs žurnalistas atvykęs į konsulatą, pasak turkų pareigūnų, buvo pasmaugtas, o jo kūnas – sukapotas.

Prieš atvykdamas į Prancūziją princas Mohammedas trumpam buvo užsukęs į Graikiją.

Prancūzija ir kitos Europos šalys siekia užsitikrinti energijos šaltinių, kad sumažintų savo priklausomybę nuo naftos ir dujų tiekimo iš Rusijos. Prancūzija taip pat yra pagrindinė ginklų ir gynybos priemonių tiekėja Persijos įlankos šalims.

Po J. Khashoggi nužudymo ilgainiui princas į karalystę pritraukė garsių investuotojų. Jis taip pat atnaujino Saudo Arabijos santykius su Turkija, o tai yra svarbus žingsnis siekiant susigrąžinti tarptautines pozicijas.

Vakarų žvalgyba priėjo išvados, kad M. bin Salmanas prisidėjo prie žurnalisto nužudymo. Dėl to princas neteko pasibaisėjusių savo rėmėjų paramos Vakaruose, kurie anksčiau sveikino jo karalystėje vykusias socialines reformas.

Karalystės pareigūnai neigia, kad sosto įpėdinis kaip nors susijęs su Saudo Arabijos agentų įvykdyta operacija, bet ši žmogžudystė sutepė M. bin Salmano reputaciją.

E. Macronas buvo vienas iš aukščiausio rango pasaulio lyderių, susitikusių su princu Mohammedu netrukus po žurnalisto nužudymo, kai 2018 metais Argentinoje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikime kameros užfiksavo įtemptą jų pokalbį. Nuo to laiko jie buvo susitikę kelis kartus.