Dabar bazinis krepšelis negali viršyti 1,37 euro per mėnesį, o socialiai remtiniems žmonėms – 0,68 euro per mėnesį. Tačiau baziniu krepšeliu naudojasi tik du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

„Gyventojams reikia daugiau paslaugų negu yra apibrėžta baziniame krepšelyje arba bankai sukuria unikalius pasiūlymus, kurie gyventojams yra patrauklesni“, – šį reiškinį aiškina finansų ekspertas Vilius Tamkevičius.

LB siūlo mažinti bazinio krepšelio mėnesinį mokestį.

„Mes skaičiuojame, kad pagal atnaujintą reguliavimą kaina būtų apie vieną eurą, socialinę paramą gaunantiems žmonės būtų taikoma 50 proc. nuolaida, o socialinę pašalpą gaunantiems – nemokamai“, – apie siūlymus pasakojo LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Klientai dėl to kas mėnesį sutaupytų 40 euro centų, o per metus – daugiau nei 4 eurus.

Pigesnį bazinį krepšelį privalės siūlyti bankai ir kitos kredito įstaigos, net jei jos neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

LB nori įkainį pririšti ir prie minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri dabar siekia 840 eurų popieriuje, kad įkainis neviršytų 0,119 proc. MMA. Bazinio krepšelio kaina būtų keičiama ne kas metus, kaip yra dabar, o kas trejus metus.

„Mes norime, kad įstatyme būtų nustatyti tam tikri aiškūs kriterijai, pagal kuriuos LB ir galėtų pateikti įvertinimą, kokia turėtų būti bazinio krepšelio paimti“, – teigė G. Šimkus.

Nauji pokyčiai įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, bet ar pataisos bus priimtos, priklausys nuo Seimo. Bankai privalės iš anksto informuoti apie mokėjimo krepšelio kainų pokyčius.

„Įstatymai neturėtų būti priimami apklausų pagrindu, juk dar pernai LB teigė, kad Lietuvos gyventojams bazinio krepšelio įkainiai yra mažiausi, palyginus su kitomis Baltijos ar Šiaurės šalimis“, – savo nepritarimą išreiškė Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys.

Per paskutinius penkerius metus mokėjimo paslaugų krepšelio įkainis keitėsi nedaug – vidutiniškai tris centus.

Finansų ekspertas mato rizikų mokestį nepasiturintiems išvis panaikinus. „LB lūkestis yra, kad tai bus padaroma bankų pelno sąskaita ir tikriausiai kiekvienas klientas, kuris mokės už paslaugas, kažkokia dalimi prisidės prie tų, kurie už paslaugas nemokės“, – jas įvardijo V. Tamkevičius.

Bankų atstovai sutiktų kompensuoti paslaugas pašalpų gavėjams su viena sąlyga. „Lygiai taip pat kaip už būsto šildymą, už karštą vandenį – verslo išlaidas kompensuoja valstybė“, – siūlymą pateikė A. Budrys.

Keistųsi ir už mėnesinį mokestį gaunamos pačios paslaugos. Kas mėnesį būtų leidžiama daryti penkiais pavedimais daugiau, tačiau iš bankomatų be papildomo mokesčio būtų leidžiama išsigryninti 50-ia eurų mažiau – iki 500 eurų kas mėnesį.

Anot LB vadovo, mažesnis išgryninimas bėdų nesukeltų, nes 9 iš 10 gyventojų kas mėnesį išsigrynina iki 500 eurų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančiai Pelno mokesčio įstatymo pataisai. Už balsavo 71 Seimo narys, prieš – 9, o susilaikė 18 parlamentarų.

Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar.

Toks siūlymas atsirado vietoje iniciatyvos apmokestinti bankų turtą, kaip siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas  sutinka, kad bankų pelno mokestis bus perkeliamas ant vartotojų pečių, nes bankų rinkoje konkurencija yra maža.

„Tačiau tokia tikimybė yra mažesnė, negu apmokestinus aktyvus, nes už aktyvus reikėtų mokėti nepaisant to, ar geri, ar blogi metai yra“, – pastebėjo M. Majauskas.

Parlamentaro duomenimis, išvengti mokesčio bankams būtų lengviau, jeigu būtų apmokestinamas ne pelnas, o bankų aktyvai, kurie būtų perkelti į kitas jurisdikcijas.  

Liberalo Simono Gentvilo duomenimis, pernai komercinių bankų pelnas sudarė 4 proc. visų Lietuvos įmonių pelno. 

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.

Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.

„Mes liekame prie savo varianto, kuris siūlo apmokestinti bankų turtą (...) Stengsimės, kad mūsų projektas būtų priimtas“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė Z. Jedinskis.

Parlamentaras šantažu ir žmonių gąsdinimu pavadino teiginius, kad apmokestinus bankų turtą didėtų paskolų palūkanos. Jis rėmėsi Lietuvos banko išvada, kad dėl bankų turto apmokestinimo palūkanos augtų tik 0,02–0,5 procentinio punkto.

LB skelbtais skaičiavimais, priklausomai nuo to, kokią dalį mokesčio naštos bankai perkeltų klientams, paskolų gyventojams palūkanų norma galėtų išaugti 0,2–0,5, o įmonėms – 0,2–0,4 punkto.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymas bankų pelną apmokestinti 20 proc. tarifu, anot Z. Jedinskio, „ne visai atitinka realijas“.

Anto jo, bankai yra puikiai įvaldę schemas, kaip susimažinti pelną. Pavyzdžiui, 2011 metais SEB pelno mokesčio sumokėjo tik apie 3 tūkst. litų. 

Z. Jedinskis pabrėžė, kad Seimui padidinus bankų pelno mokestį 5 procentiniais punktais iki 20 proc., į biudžetą būtų surinkta triskart mažiau pajamų negu apmokestinus bankų turtą: „Bus surinkta trigubai mažiau į biudžetą lėšų negu pagal mūsų variantą“. 

Pasak Z. Jedinskio, iš turto mokesčio į biudžeto įplauktų apie 60 mln. eurų.   

Finansų ministras Vilius Šapoka BNS penktadienį sakė, kad pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų. Jis teigė nematantis priežasčių, kodėl šių metų bankų pelnas būtų mažesnis nei pernai.

Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.

„Mano nuomone, apskritai nei vienas, nei kitas variantas nėra geras, nes jis diskriminuoja atskirą ekonominę veiklą kitų atžvilgiu“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, didinami mokesčiai bankams neigiamai veikia Lietuvos verslo aplinką ir patrauklumą užsienio investuotojams.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigia, kad bankų pelno mokestis atrodo logiškesnis, tačiau bet kuriuo atveju, anot jo, taip mokesčiai nepriimami.

„Jeigu reiktų rinkti iš dviejų variantų, tai pelno mokestis visada yra teisingesnis apmokestinimas negu turto ar apyvartos mokestis. Iš tų dviejų variantų renkantis, be abejo, antras, mokestine prasme, atrodo logiškesnis“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Pasak jo, vis dėlto net ir naujasis pasiūlymas nekeičia fakto, kad tokia mokesčių priėmimo praktika yra ydinga.

Kaitalioti mokesčius ir ištraukti iš kepurės kiškį, kuris niekam nėra žinomas, yra absurdas.

„Kas dabar daroma, yra absoliuti nesąmonė, dėl to, kad (...) praktiškai dvi savaitės liko iki Kalėdų, kur jau nustos viskas dirbti. Kaitalioti mokesčius ir ištraukti iš kepurės kiškį, kuris niekam nėra žinomas, yra absurdas“, – sakė jis.

Valdantieji savo siūlymą apmokestinti bankų pelnus grindžia tuo, kad jie Lietuvoje yra dideli, todėl bankai galėtų daugiau prisidėti prie šalies gerovės.

Tačiau I. Genytė-Pikčienė sako, kad tokia logika yra klaidinga.

„Tai yra kreiva logika, nes matėme, kad iš rinkos jau pasitraukė dalis bankų, tai tikrai nenorėtume, kad iš tų likusiųjų pasitrauktų pasitrauktų dar vienas ir tada turėtume dar labiau koncentruotą rinką. Kažkaip bausti tuos, kurie šiuo metu veikia, manau yra trumparegiška ir populistinė politika“, – sakė ji.

Pasak ekspertės, politika turėtų būti orientuota į konkurencijos bankų rinkoje didinimą, nes konkurencija Lietuvai, kaip mažai valstybei, turėtų būti itin svarbi.

Savo ruožtu M. Dubnikovas sako, kad mokestis yra „žiauriai kritikuotinas“, nes nebuvo išdiskutuotas, o valdantieji rodo „desperaciją“. Jo teigimu, užsienio šalyse mokesčių aptarimui skiriama kur kas daugiau laiko.

„Mokesčiai tokiu būdu nepriimami. Skandinavijos šalyse kartais diskutuojama porą metų dėl kažkokių naujų mokesčių. Dabar čia yra grynai pinigų medžioklė ir ta medžioklė yra, maža to, su tokiais baudos elementais, kur norima pasakyti, kad va, vienas sektorius yra kažkoks blogas“, – sakė M. Dubnikovas.

Tuo pat metu jis pripažino, jog didesnis bankų pelno apmokestinimas turės mažesnę įtaką paskolų kainoms, nei turto mokestis.

Ketvirtadienį paskelbta, kad valdantieji atsisako bankų turto mokesčio, bet vietoje to siūlo nuo 15 iki 22 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pelno mokesčio įstatymo pataisą pasiūlė „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys ir Viktoras Rinkevičius bei socialdarbietis Andrius Palionis.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.

Pastarąjį siūlyta mokėti daugiau kaip 300 mln. eurų turto sukaupusiems bankams, kredito unijoms bei kitoms paskolų bendrovėms.

„Jeigu šnekėti apie bankų ir prekybos tinklų mokestį, tai turėtų būti sprendimai priimti nuo sausio 1-osios“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Karbauskis.

Jis neigė, kad Lietuva gali patirti žalos dėl prekybos mokesčio, dėl kurio teisėtumo šiuo metu bylinėjamasi Europos Sąjungos (ES) teismuose.

„Žalos negali būti, nes šis projektas yra Lenkijos priimto sprendimo atitikmuo. Mes priiminėjame tokį sprendimą, kokį jie derina. Tai problemų nekils“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas taip pat teigia tikintis, kad bankų turto ir prekybos tinklų mokesčiai bus įvesti nuo kitų metų.

„Tikiuosi, kad bus, o eigoje pamatysime, koks bus sprendimas“, – žurnalistams sakė V. Ąžuolas.

Kalbėdamas apie NT mokesčio bazės išplėtimą, R. Karbauskis sakė, kad tikriausiai bus priimtas sprendimas jo kartelę mažinti iki 150 tūkst. eurų, o ne iki 100 tūkst. eurų, kaip pradžioje siūlė Vyriausybė bei pats R. Karbauskis.

„NT tikriausiai liks projektas, kuris yra, ten bus 150 tūkst. eurų. Jeigu šnekėti apie automobilių taršos mokestį, tai dabar atsakyti negalėčiau“, – teigė jis.

Anksčiau R. Karbauskis yra sakęs, kad NT vertės kartelę nuo 100 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų siūloma didinti, nes mažiau žmonių tektų šį mokestį mokėti. 

Tuo pat metu valdantieji „valstiečiai“ siūlo apmokestinti stambiųjų prekybos tinklų apyvartą, nors dėl šio mokesčio, kurį taip pat svarsto įsivesti Lenkija, teisėtumo šiuo metu bylinėjamasi Europos Sąjungos teismuose.

Savo ruožtu Lietuvos lenkų rinkimų akcija siūlo apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą, tačiau kritikai teigia, kad toks mokestis vartotojams pabrangintų paskolas.

„Man atrodo, kad, jei tai ateis į Seimą ir nebus didžiulių protestų, tai tie įstatymai bus priimti. Prezidentas galbūt tars žodį, o po metų turėsime situaciją, kad didelė dalis Lietuvos žmonių, kurie perka prekes prekybos centruose, kurie yra oligopolinė rinka, ima paskolas arba turi paskolas bankuose, kurie dar labiau oligopolinė rinka, tai tie žmonės susimokės, o kas bus atsakingas, tai aš nežinau“, – penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, yra didelė tikimybė, kad prekybos centrų apmokestinimui bus pritarta.

„Manau, kad yra didelė tikimybė, kad jie tą priims. Nematau galimybės ir poreikio nediskutuojančią pusę pasodinti prie stalo ir diskutuoti, jie nenori diskusijos. Mes pasakėme, už tą mokestį susimokės klientai“, – teigė G. Landsbergis.

Kaip ELTA jau rašė, ketvirtadienį vakare Seimas ėmėsi anksčiau atidėto įstatymo projekto dėl bankų, kredito unijų apmokestinimo.

Numatoma, kad mokesčio objektas – finansų rinkos dalyvių turtas, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.

Projektą parengęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis siūlo, kad mokestis būtų įskaitomas į valstybės biudžetą.

Seimas po pateikimo taip pat yra pritaręs „valstiečių“ frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambią prekybą.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą, taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

Prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė mano, kad Lietuva atsidurtų šalia tokių valstybių, kurios linksniuojamos kaip nepatrauklios investicijoms dėl savo neprognozuojamumo, ypač mokestinėje aplinkoje.

„Mums yra ryžtas surinkti biudžeto pajamas iš tų sričių, kurios paliestų Lietuvos žmones mažiausiai. (...) Nesurenkant lėšų per mokesčius negalėsime užtikrinti pajamų augimo ir socialinių reikmių. Lietuvoje mokesčiai yra vieni mažiausių ES.

Pelningumas Lietuvos bankų yra du kartus didesnis nei vidutinis pelningumas ES bankų veiklos. Mūsų šnekėjimas apie tą mokestį yra kreipimasis į bankus dėl socialinio solidarumo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė R. Karbauskis

Pasak „valstiečių“ lyderio, bankai, atsakydami į jo laišką, nepateikė argumentų, kodėl jie negalėtų mokėti bankų aktyvų mokesčio.

„Pradedame gauti bankų savininkų atsakymus į mano laišką, kuriame jie šneka, kad skaičiavimų kažkokių, kad jie negalėtų priimti didesnių mokesčių ir negalėtų prisidėti prie socialinės situacijos gerinimo, nėra.

Buvę skaičiai, kurie buvo paminėti bankų atstovų, kad jie brangins palūkanas, yra iš piršto laužti, nes bankai tokių skaičiavimų niekada nėra darę. Bankininkai, kaip ir bet kuri kita sritis, nesakys į mokesčių mokėjimą, kad „mes džiaugiamės, ačiū jums, valdžiai“, – laidoje teigė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad spalio 22 d. dėl galimo prieštaravimo kai kurioms Konstitucijos nuostatoms iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės buvo išbrauktas siūlymas dėl bankų ir kredito unijų apmokestinimo. Tai numatantį Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą Seimui ketino pateikti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.

Seimo Teisės departamentas savo išvadoje pažymi, kad teikiamos projekto nuostatos yra diskutuotinos keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jų atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikiamu projektu siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams.