Pasak premjero, Japonijos vyriausybė neatmeta, kad bus fundamentaliai didinamos šalies gynybinės galimybės. Kartu Japonijos premjeras pabrėžė, kad vienašališkas status quo keitimas Rytų Azijoje yra neleistinas.

F. Kishida pareiškė, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą gali sukelti pasaulyje „didžiausią krizę“ nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jis taip pat pabrėžė, kad Japonija yra pasirengusi teikti pagalbą Ukrainai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Už strategiją balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo septyni, susilaikė 16 parlamentarų.

„Mes turime naują dokumentą, kuris remiasi visaapimančiu saugumo modeliu, o jo mintis labai paprasta − saugumas nėra tik Krašto apsaugos, Užsienio reikalų, ar Vidaus reikalų ministerijų reikalas. Krašto saugumas, nacionalinis saugumas yra visų ministerijų, visų institucijų reikalas, todėl ir krizių valdymas turi būti kuo labiau koordinuotas, kuo labiau tarpusavyje integruotas“, − per Seimo posėdį sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Jo teigimu, labai svarbu, kad ši strategija nenugultų į stalčių, ji turi būti gyvas dokumentas.

„Tai reiškia, kad kasmet į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą kviesimės Vyriausybę, Vyriausybės institucijas ir klausime, kaip įgyvendinamos strategijos nuostatos. Žinau, kad tą patį darys ir Valstybės gynimo taryba. Tik paversdami šitą dokumentą gyvu, mes pasieksime ir išsikeltų tikslų“, − tvirtino komiteto vadovas.

Pabrėžia autoritarinių valstybių keliamus iššūkius

Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje pabrėžiama, kad tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų.

„Stiprėjant autoritarinių ir demokratinių valstybių priešpriešai, autoritarinės valstybės, visų pirma Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika, kelia naujus iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai“, – teigiama dokumente, konstatuojant, jog Lietuva turi prisitaikyti prie šių pokyčių ir gebėti veikti mažiau prognozuojamoje aplinkoje.

Strategijoje akcentuojama, kad Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu ir prisideda prie tarptautinės taikos bei visa apimančio saugumo, grįsto laisvės ir demokratijos sklaidos, žmogaus teisių ir laisvių gynimo, tarptautinės teisės viršenybės bei daugiašalio bendradarbiavimo palaikymu.

Didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui strategijoje nurodomas augantis Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimas karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis.

„Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“, – rašoma dokumente.

Kaip grėsmės taip pat minimas didėjantis autoritarinio Baltarusijos politinio režimo priešiškumas ir nenuspėjamumas, Kinijos ekonominės bei karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarką, įvardijamos kaip „svarbiausia geopolitinės konkurencijos ir augančios įtampos tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių ašimi“.

„Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams“, – teigiama strategijoje.

Skatins verslą bendradarbiauti su demokratinėmis valstybėmis

Tarp grėsmių nurodoma ir Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje veikla, kibernetiniai bei informaciniai išpuoliai, technologijų įtakos didėjimas, augantis religinis ekstremizmas Europoje, įšaldyti konfliktai, klimato kaita, pandemijos įtaka ir kt.

Strategijoje keliami uždaviniai didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir parengtį, daugiausia dėmesio skiriant kariavimo sausumoje gebėjimams vystyti, siekti kuo didesnio nuolatinio JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų sąjungininkų buvimo Lietuvoje bei regione, stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija, Latvija, Estija.

Taip pat užsibrėžiama sukurti vientisą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, užtikrinti jos sąveiką su mobilizacijos sistema, stiprinti ES išorės sienos apsaugą.

Kaip prioritetas minimas valstybės sienos apsaugos modernizavimas, ypatingą dėmesį skiriant pažangioms techninėms sienos stebėjimo priemonėms diegti ir fizinei sienos apsaugai stiprinti.

Ekonomikoje žadama parengti priemones, skatinančias Lietuvos verslininkus ieškoti rinkų ir bendradarbiauti su demokratinėmis valstybėmis.

„Mažinti Lietuvos Respublikos transporto sektoriaus, ypač geležinkelių ir uosto, priklausomybę nuo vienos šalies bei didinti diversifikaciją“, – rašoma dokumente.

Jame Lietuva taip pat žada nuosekliai ir aktyviai remti NATO atvirų durų politiką, Ukrainos ir Sakartvelo narystės NATO siekius, išlaikyti nuoseklią paramą ES plėtros procesui ir siekti didesnės ES paramos Rytų partnerystės valstybių saugumui bei atsparumui.

Iki šiol galiojo 2017 metais patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.

Už balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 4 parlamentarai.

Šioje Nacionalinio saugumo strategijoje yra atnaujinti nacionalinio saugumo interesai, apimantys gyvybinius ir pirmaeilius interesus. Taip pat aprašyta saugumo aplinka, įvardijami rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Teikiamu nutarimu siekiama atnaujinti ir patikslintini Nacionalinio saugumo strategiją, pritaikant nacionalinio saugumo politiką prie pasikeitusios šalies situacijos. Ir atnaujinta strategija leis tinkamai visapusiškai stiprinti šalies saugumą pasikeitusioje saugumo situacijoje“, – Seime pristatydamas projektą teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Brėžiamos dvi kryptys: pirmoji, uždaviniai, kuriais siekiama prisidėti prie tarptautine teise grįstos pasaulio tvarkos ir euroatlantinės bendrijos stiprinimo. Ir antroji – užsienio politikos prioritetai, kuriais stiprinamas Lietuvos interesų atstovavimas pasaulyje ir mažinama priklausomybė nuo autoritarinio režimo“, – pažymėjo ministras.

Siekiant aiškesnės struktūros ir prioritetų nacionalinio saugumo srityje nustatymo, nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo uždaviniai sugrupuoti į tris ramsčius: valstybės gynyba, valstybės ir piliečių atsparumas bei Lietuvos Respublikos interesus atitinkanti tarptautinė saugumo aplinka.

Atsižvelgiant į saugumo aplinkos pokyčius, strategijoje atnaujinti ir patikslinti nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo prioritetai ir keliami uždaviniai, detaliau aprašytas Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimas. Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos leis tinkamai ir visapusiškai stiprinti šalies saugumą pasikeitusioje saugumo situacijoje.

„Projekte numatomos viešojo saugumo stiprinimo priemonės, skirtos organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos keliamoms grėsmėms visuomenės saugumui, valstybės ekonominiam ir politiniam gyvenimui mažinti, todėl teisės aktas turės teigiamą poveikį gerinant kriminogeninę situaciją ir mažinant korupciją“, – rašoma aiškinamajame projekto rašte.

Taip pat pažymima, kad Nacionalinio saugumo strategija būtų įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą, ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, plėtros programas ir nacionalines darbotvarkes, kaip tai aprašyta Strateginio valdymo įstatyme.

ELTA primena, kad atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai spalio mėnesį pritarė ir Valstybės gynimo taryba (VGT) bei Ministrų kabinetas.

Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimui vadovavo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Specialiai strategijos atnaujinimui sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, patvirtinta kovo 26 d. ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu.

Prieš tai ją svarstė Valstybės gynimo taryba, o galutinai priims Seimas.

„Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų. Stiprėjant autoritarinių ir demokratinių valstybių priešpriešai, autoritarinės valstybės, visų pirma Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika, kelia naujus iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai“, – teigiama dokumente, konstatuojant, jog Lietuva turi prisitaikyti prie šių pokyčių ir gebėti veikti mažiau prognozuojamoje aplinkoje.

Grėsmė – autoritarizmas ir nenuspėjamumas

Strategijoje akcentuojama, kad Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu ir prisideda prie tarptautinės taikos bei visa apimančio saugumo, grįsto laisvės ir demokratijos sklaidos, žmogaus teisių ir laisvių gynimo, tarptautinės teisės viršenybės bei daugiašalio bendradarbiavimo palaikymu.

Didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui strategijoje nurodomas augantis Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimas karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis.

„Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“, – rašoma dokumente.

Kaip grėsmės taip pat minimas didėjantis autoritarinio Baltarusijos politinio režimo priešiškumas ir nenuspėjamumas, Kinijos ekonominės bei karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarką, įvardijamos kaip „svarbiausia geopolitinės konkurencijos ir augančios įtampos tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių ašimi“.

„Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams“, – teigiama strategijoje.

Tarp grėsmių nurodoma ir Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje veikla, kibernetiniai bei informaciniai išpuoliai, technologijų įtakos didėjimas, augantis religinis ekstremizmas Europoje, įšaldyti konfliktai, klimato kaita, pandemijos įtaka ir kt.

Siekiama stiprinti karinį bendradarbiavimą

Strategijoje keliami uždaviniai didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir parengtį, daugiausia dėmesio skiriant kariavimo sausumoje gebėjimams vystyti, siekti kuo didesnio nuolatinio JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų sąjungininkų buvimo Lietuvoje bei regione, stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija, Latvija, Estija.

Taip pat užsibrėžiama sukurti vientisą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, užtikrinti jos sąveiką su mobilizacijos sistema, stiprinti ES išorės sienos apsaugą.

Kaip prioritetas minimas valstybės sienos apsaugos modernizavimas, ypatingą dėmesį skiriant pažangioms techninėms sienos stebėjimo priemonėms diegti ir fizinei sienos apsaugai stiprinti.

Ekonomikoje žadama parengti priemones, skatinančias Lietuvos verslininkus ieškoti rinkų ir bendradarbiauti su demokratinėmis valstybėmis.

„Mažinti Lietuvos Respublikos transporto sektoriaus, ypač geležinkelių ir uosto, priklausomybę nuo vienos šalies bei didinti diversifikaciją“, – rašoma dokumente.

Jame Lietuva taip pat žada nuosekliai ir aktyviai remti NATO atvirų durų politiką, Ukrainos ir Sakartvelo narystės NATO siekius, išlaikyti nuoseklią paramą ES plėtros procesui ir siekti didesnės ES paramos Rytų partnerystės valstybių saugumui bei atsparumui.

Šiuo metu galioja 2017 metais patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.

Naujos redakcijos strategijos projektą rengė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) kuruojama darbo grupė. Ministerijos Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius teigė, kad naujosios redakcijos dokumentas yra parengtas, atsižvelgiant į pastarojo laikmečio aktualijas, saugumo situaciją.

„Atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje atnaujinti nacionalinio saugumo interesai, įvertinta saugumo aplinka ir atspindėta ta situacija, kurią mes dabar žiūrime iš 2021 m., įvardijami nauji rizikos veiksniai ir pavojai“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo T. Vainius.

KAM Teisėkūros skyriaus vedėjo teigimu, Nacionalinio saugumo strategijos prioritetai suskirstyti į tris pagrindines grupes.

„Uždaviniai ir prioritetai suskirstomi į pagrindinius tris ramsčius: valstybės gynyba, valstybės ir piliečių atsparumas, Lietuvos Respublikos interesus atitinkanti tarptautinio saugumo aplinka“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad peržiūrimam Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimui vadovauja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Specialiai strategijos atnaujinimui sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, patvirtinta kovo 26 d. ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu.

Nacionalinio saugumo strategiją tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Specialiai strategijos atnaujinimui sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, patvirtinta kovo 26 d. ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu.

„Paskata kalbėti apie šiuo metu galiojančios Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą tapo kintanti tarptautinė saugumo aplinka ir vis kylantys nauji iššūkiai. Tokie veiksniai kaip auganti Kinijos galia, besitęsianti Rusijos Vakarinės apygardos karinė modernizacija ar COVID-19 pandemija reikalauja permąstyti priemones, kuriomis užtikriname valstybės saugumą ir svarbiausius jos interesus. Man tai bus trečias kartas, kai tenka dalyvauti strategijos tobulinime“, – sako krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Peržiūrėti Nacionalinio saugumo strategiją numatyta ir Vyriausybės programoje pabrėžiant, kad būtinas kokybiškai naujas požiūris į nacionalinį saugumą, pažymima Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime. Programoje teigiama, kad atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija bus pamatinis dokumentas, integruojantis atskirų sričių saugumo politikos elementus į vientisą visumą.

„Peržiūrint strategiją bus siekiama ne tik atliepti karinių ir nekarinių priemonių poreikio naudojimą koordinuojant atsaką į kylančias grėsmes. Kartu bus siekiama išgryninti valstybės institucijų atsakomybes, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus įtraukimo būdus, strategijos įgyvendinimo mechanizmą“, – sako ministras A. Anušauskas.

Diskusiją apie Nacionalinio saugumo strategiją dar gruodį inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kurio organizuotame ekspertiniame seminare buvo aptartos strategijos peržiūros kryptys, primena KAM.

„Neabejoju, kad bendradarbiaudami šį peržiūros procesą galėsime įgyvendinti konstruktyviai ir laiku. Taip pat sieksiu, kad į Nacionalinio saugumo strategijos peržiūros procesą galėtų įsitraukti ne tik visų darbo grupėje dalyvausiančių institucijų atstovai, bet ir akademinė bendruomenė, privatus bei nevyriausybinis sektorius“, – teigia ministras A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministerija su akademinėmis ir analitinėmis institucijomis planuoja organizuoti ekspertinius apskrituosius stalus bei viešąsias konsultacijas.

Darbo grupei pavesta parengti atnaujintą Strategijos projektą iki 2021 m. birželio 30 d. Nacionalinio saugumo strategiją tvirtina Seimas.

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad po darbo su saugumo analitikais atnaujintos strategijos tekstas, kuriame akcentai skiriami Rusijos, Kinijos grėsmėms, taip pat su COVID-19 pandemija susijusiems iššūkiams, ketvirtadienį teikiamas Vyriausybei, o galutinai ją tikimasi patvirtinti Seime birželį. 

Jis pabrėžė, kad bus siekiama, jog strategija nebūtų „dar viena sektorinė strategija“, tik įvardijanti grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius, bet sietų tai „su tikslais ir atsako priemonėmis“.

„Mes pasieksime visą apimantį saugumo modelį, sampratą, kuri yra įtvirtinta ir mūsų Vyriausybės programoje, tada, kai tokios ministerijos, kaip Švietimo, Socialinės apsaugos negalvos, kad saugumas yra tik Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos reikalas, kad ir jos galvotų, kaip ir jų veikla gali prisidėti prie mūsų saugumo“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.

Jis tvirtino, kad kintant grėsmių sampratai, Lietuva turėtų išlaikyti grėsmių prioritetus ir “nekalbėti apie viską“.

„Turime kalbėti apie tai, ką mes galime paveikti, kokias grėsmes galime neutralizuoti“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Anot politiko, ketvirtadienį siūlymai išsiųsti Vyriausybei ir Krašto apsaugos ministerijai, kuri bus pagrindinė rengiant strategijos tekstą vyriausybiniame lygmenyje. Tuomet, suderinus Valstybės gynimo taryboje, strategija grįžtu į NSGK, kuris, įvertinęs korekcijas, ją teiks Seimui.

„Aš labai tikiuosi, ir toks yra tikslas, kad ateinančioje pavasario sesijoje, jos pabaigoje, turbūt, birželio mėnesį mes galėtumėme Seime patvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją“, – sakė jis.

Penki iššūkiai nacionaliniam saugumui

L. Kasčiūnas sako, kad diskusijose su ekspertais išgryninti ir penki, jo nuomone, svarbiausi iššūkiai Lietuvos saugumui: siekis 2021-aisiais suvaldyti COVID-19 pandemiją, daugiašalių formatų galios silpnėjimas sprendžiant konfliktus ir kitas problemas prieš atskirų valstybių iniciatyvas, svarstymai dėl Europos Sąjungos strateginės autonomijos, Kinijos „komunistinė technologinė diktatūra“ ir Rusijos kariuomenės buvimas Baltarusijoje.

Svarstant, ar 2021-aisiais pavyks suvaldyti koronaviruso pandemiją, pagrindiniai klausimai, anot jo, yra vakcinos pristatymas ir gyventojų skiepijimas laiku, sugebėjimas įtikinti abejojančius skiepais, taip pat būtinybė įvertinti naujas koronaviruso atmainas. Taip pat politikas akcentuoja spartinti COVID-19 diagnostiką, įvertinti rizikas dėl mažesnio sistemos dėmesio sirgusiems kitomis ligomis, pavyzdžiui, onkologinėmis.

Kalbėdamas apie stiprėjantį didžiųjų valstybių vaidmenį lyginant su tarptautinėmis organizacijomis, jis tvirtina, jog Izraelio, Jungtinės Karalystės pavyzdžiai dėl gyventojų vakcinavimo parodė, jog „kai kuriais atvejais nacionalinės valstybės buvo efektyvesnės“.

Sirijos, Kalnų Karabacho konfliktuose, anot jo, tarptautinės organizacijos taip pat nustumtos į šoną ir iniciatyvą perėmė atskiros valstybės. Politikas šį reiškinį įvardija kaip „Didžiųjų valstybių koncerto sugrįžimas“. Lietuvos atveju, jis pabrėžė būtinybę išlaikyti ryšius NATO, ES formatuose, gebėjimą laviruoti kylant įtampoms tarp JAV ir didžiųjų Europos valstybių.

L. Kasčiūnas akcentuoja ir po „brexito“ suintensyvėjusias kalbas apie Europos autonomiją, o šis kelias, pasak jo, veda  „ne į Europos virtimą strateginiu pasauliniu žaidėju, bet į Europos fragmentaciją“. Jo nuomone, Nacionalinio saugumo strategijoje reikia akcento, jog Lietuva siekia „ euroatlantinės saugumo bendruomenės europinio ramsčio stiprinimo“, o ne strateginės ES autonomijos.

Politikas kalba ir apie „Kinijos technologinę diktatūrą“, kai 5G ryšys ir komunikacijos, internetas, duomenų srautų kontrolė, satelitai, povandeniniai kabeliai „tampa padalinti tarp JAV bei jos sąjungininkų ir Kinijos“.

Jo manymu, Lietuvos ryšiai su Kinija „negali kenkti bendradarbiavimui su JAV ir kitais NATO sąjungininkais“ ir sukurti svertų veikti Lietuvos vidaus ir užsienio politikos sprendimus. Politikas įžvelgia būtinybę atnaujinti investicijų į nacionaliniam saugumui svarbius sektorius apsaugos mechanizmą, taip pat mano, jog Lietuva galėtų būti tarpininkė siūlant JAV ir ES derinti strateginį požiūrį ir veiksmus dėl Kinijos.

L. Kasčiūnas akcentuoja, jog Lietuvos interesas yra Baltarusijos nepriklausomybė ir demokratėjimas, bei pabrėžia, jog „Rusijos ir Baltarusijos sąjunga kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes jai tapus realybe Rusija de facto būtų tiesiogine Lietuvos kaimynė“.

„Todėl bus svarbus iššūkis parengti Lietuvos institucijoms veiksmingą Baltarusijos strategiją“, – sako jis.

Komiteto pirmininkas teigia, kad įmonės „Nuctech“ rentgeno patikros įranga oro uostuose gali kaupti duomenis apie keleivius ir bagažą, kurie pagal Kinijos įstatymus būtų prieinami Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms.

L. Kasčiūno teigimu, ši įmonė dalyvauja Lietuvos oro uostų pakelbtame aviacijos saugumo įrangos viešajame pirkime.

Jis prašo, kad šios įmonės patikimumą įvertintų premjero sudaryta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Politiko rašte minimi žiniasklaidos pranešimai apie kaltinimus „Nuctech“ atstovams papirkimais Namibijoje ir Taivane, taip pat JAV perspėjimai.

L. Kasčiūnas sako, kad informaciją apie įmonės planus Lietuvos oro uostuose gavo iš europarlamentarų.

Pagal įstatymą, tarptautinius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdanti Lietuvos įmonė yra pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše.

JAV laikraštis „Wall Street Journal“ šiemet birželį pranešė, kad Jungtinių Valstijų agentūros ėmėsi aktyvios kampanijos prieš „Nuctech“ veiklą Europoje.

Straipsnyje buvo rašoma, kad Nacionalinio saugumo taryba ir keletas kitų JAV agentūrų stengiasi įtikinti Europos vyriausybes atsisakyti „Nuctech“, kurios krovinių, bagažo ir keleivių tikrinimo sistemos tampa įprastos jūrų ir oro uostuose bei pasienio kontrolės punktuose visoje Europoje.

„Kaip ir „Huawei“ atveju, kampanija prieš „Nuctech“ yra išbandymas JAV gebėjimams įtikinti savo sąjungininkes atsisakyti palankesnę kainodarą siūlančių įrangos tiekėjų, atsižvelgiant į Amerikos susirūpinimą dėl saugumo, nors taikiniais tapusios bendrovės teigia, kad joms reiškiami kaltinimai yra nepagrįsti“, – buvo rašoma straipsnyje.

Vyriausybinė komisija pradėjo patikrą

Vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija pradėjo Lietuvos oro uostų paskelbtame aviacijos saugumo įrangos viešajame pirkime dalyvaujančios Kinijos įmonės „Nuctech“ patikrą.

Apie tai BNS penktadienį informavo šios komisijos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis.

„Komisijos posėdyje ketvirtadienį nusprendėme pradėti šios kompanijos vertinimą, nes gavome valstybės įmonės Lietuvos oro uostai prašymą atlikti tokią patikrą“, – BNS sakė A. Mačiulis.

Jis sakė negalintis atskleisti, ar Lietuvos oro uostų prašymas atlikti „Nuctech“ patirtą reiškia, kad ši įmonė pretenduoja tapti pirkimo laimėtoja.

Komisijos posėdyje ketvirtadienį nusprendėme pradėti šios kompanijos vertinimą, nes gavome valstybės įmonės Lietuvos oro uostai prašymą atlikti tokią patikrą.

„Konkursą organizavo Lietuvos oro uostai, ne vyriausybinė komisija. Mes negalime nei nutraukti konkurso, nei kažkaip jo patvirtinti. Mes tik galime nacionalinio saugumo požiūriu įvertinti sandorio turinį ir sandorio šalį bei pateikti savo išvadą“, – aiškino A. Mačiulis.

Jis sakė negalintis prognozuoti, kiek laiko užtruks komisijos vertinimas.

„Labai sunku pasakyti, ketvirtadienį tik formaliai pradėjome procedūrą. Įstatymas numato, kad gali būti daroma pertrauka, gali būti prašoma papildomos informacijos“, – sakė vicekancleris.

Prašydamas įvertinti, ar Kinijos valstybės valdomos „Nuctech“ siekis įrengti rentgeno patikrą Lietuvos oro uostuose nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, į vyriausybinę komisiją penktadienį kreipėsi ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Pasak A. Mačiulio, L. Kasčiūno pateikta informacija bus panaudota Kinijos bendrovės vertinimo metu.

Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas BNS teigė, jog į komisiją kreiptasi dėl „Nuctech“, kuri dar nepaskelbta registruoto bagažo tikrinimo sistemų įrengimo konkurso laimėtoja, bet yra pirmoji eilėje.

Anot jo, kinai konkurse dalyvauja kartu su Lietuvos kompiuterių, kopijavimo ir ryšių įrangos tiekėja „Inta“.  

„Praėjusią savaitę patys kreipėmės į vyriausybinę komisiją, kad jos nariai atidžiai įvertintų konkursuose dalyvaujančią minimą įmonę, jos pasiūlymą", – BNS sakė T. Vasiliauskas.

T. Vasiliausko teigimu, atnaujinant Vilniaus ir Kauno oro uostų bagažo patikros sistemas, šiuo metu vyksta du konkursai – vienas skirtas rankinio bagažo, o kitas – registruoto bagažo tikrinimo sistemoms atnaujinti. Pirmajam konkursui paraiškos dar teikiamos.

Jo parengtoje rezoliucijoje Vyriausybė raginama kuo skubiau pasirašyti dvišalį susitarimą su JAV dėl bendradarbiavimo užtikrinant 5G ryšio saugumą ir paremti JAV iniciatyvą dėl švaraus 5G informacijos perdavimo kanalo, siekiant užtikrinti netrukdomą bei saugų diplomatinės bei gynybinės informacijos apsikeitimą tarp Lietuvos ir JAV.

Rezoliucija siūloma peržiūrėti Nacionalinio saugumo strategiją, grėsmių sąrašą papildant rizikomis susijusiomis su 5G ryšio saugumu bei nesaugių informacinių technologijų naudojimu nacionaliniam saugumui svarbiuose objektuose bei valstybės institucijose, vėliau parengiant ir atskirą Lietuvos technologinės nepriklausomybės nuo nepatikimų gamintojų strategiją.

Taip pat siūloma papildyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, į tokių objektų sąrašą įtraukiant visus telekomunikacijų operatorius bei 5G ryšio infrastruktūrą.

Technologijos mūsų gyvenime vaidins vis didesnį vaidmenį. Tuo pačiu didindamos saugumo rizikas susijusias su nepatikimų gamintojų technologijų naudojimu sektoriuose, nuo kurių priklauso valstybės nacionalinis saugumas.

Dokumento projekte rekomenduojama atnaujinti kibernetinio saugumo reikalavimus ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų operatoriams bei parengti nepatikimų gamintojų, kurių įrangos naudojimas draudžiamas šiuose objektuose, sąrašą. Taip pat siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį šiuo metu naudojama nepatikimų gamintojų įranga turi būti pakeista.

Raginama parengti nepatikimų informacinių ir komunikacijos technologijų gamintojų vertinimo metodologiją, taip pat nepatikimų gamintojų sąrašo sudarymo bei peržiūros tvarką. Į sąrašą siūloma įtraukti gamintojus, kurie gali patirti įtakas iš valstybių, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir neatitinka europinės bei transatlantinės integracijos kriterijų.

„Technologijos mūsų gyvenime vaidins vis didesnį vaidmenį. Tuo pačiu didindamos saugumo rizikas susijusias su nepatikimų gamintojų technologijų naudojimu sektoriuose, nuo kurių priklauso valstybės nacionalinis saugumas. Pastebima, kad Lietuvos institucijos bei Lietuvos partneriai atskleidžia vis daugiau rizikų nacionaliniam saugumui, susijusių su nepatikimų technologijų naudojimu jautriuose sektoriuose. Todėl Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį užtikrinant naujos kartos judriojo ryšio (5G ryšio) infrastruktūros, nuo kurios priklausys valstybės ekonominis bei socialinis gerbūvis, saugumą“, – sako L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, Lietuvai būtina aktyviai dalyvauti ES ir NATO diskusijose 5G ryšio saugumo klausimais, stiprinti dvišalį dialogą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei kuo skubiau pasirašyti dvišalį susitarimą su JAV dėl bendradarbiavimo užtikrinant 5G ryšio saugumą.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Nacionalinio saugumo strategijoje reikia peržiūrėti klausimus, susijusius su valstybės rezervo stiprinimu, globalių prekybos grandinių peržiūra, epidemijų poveikiu nacionaliniam saugumui, bioterorizmu.

„Žinoma, tokį darbotvarkės klausimą turėjo įtraukti komiteto pirmininkas, o ne opozicija. Tai turėjo būti mūsų visų diskusija, ką darome su šiuo dokumentu. Šis dokumentas teikia gaires mūsų institucijoms, ruošiant valstybę nacionaliniam saugumui. Šiame dokumente nieko nėra apie viruso poveikį nacionaliniam saugumui. Džiaugiuosi, kad VSD vadovybė jau pripažino, kad reikia medicininės žvalgybos (...) Bet reikia pagalvoti, kad tai kompleksinis dalykas. Jūs matote, kad viskas yra bendrame didžiuliame paveiksle. Mokslo vaidmuo, VSD vaidmuo, SST vaidmuo ir t.t. Jeigu mes rimtai žiūrime į nacionalinį saugumą, tai siūlau rimtai apie tai pagalvoti. Taip pat valstybės rezervo klausimas, Suomija buvo su priimtu valstybės rezervu, tai labai įdomu kaip jiems tai padėjo suvaldyti krizę. Tam tikrų apsaugos priemonių gamyba ir turėjimas šalia mūsų. Tai ar tai yra nacionalinio saugumo strategijos valdos ar nėra? Krizių valdymo sistema, ar ji tenkina mus? Ar mes turėjome iš anksto užsidegančias raudonas lemputes ir t.t. Galime diskutuoti, bet aš nemanau“, – teigė L. Kasčiūnas.

Konservatoriui pritarė ir socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė. Anot jo, epidemijų poveikis nepažymėtas strategijoje.

„Tikrai manau, kad bendrai sutarsime, jog atnaujinimo strategijai tikrai reikia. Pirmiausia turėtume įsivertinti, kokiose srityse tų atnaujinimų reikia ir su kuo mes turėtume pasitarti (...) Turėtume tartis su tam tikrais ekspertais priiminėdami sprendimus. Kalbant apie epidemijų poveikių nacionaliniam saugumui, ką minėjo Laurynas, (...) kuomet viskas persikėlė į nuotolinę erdvę, kibernetinio saugumo užtikrinimas tapo ypač aštriu klausimu. Šalia to yra iškilusios kitos grėsmės, kai pandemija panaudojama kaip galimybių langas labai aktyvioms dezinformacijos kampanijoms ir t.t. Mano pasiūlymas būtų sukurti vidinę darbo grupę komitete, kur galėtume gal ne viso komiteto laiko neskirdami, tiesiog pasigilinti ir pateikti pirminius pasiūlymus, kurias sritis reikia koreguoti. Atnaujinimo reikia“, – teigė D. Šakalienė.

G. Kirkilas: pokyčius turėtų inicijuoti prezidentas

TS–LKD partijos narys Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerija turėtų imtis iniciatyvos organizuojant darbo grupę.

„Strategijų rašymas yra tarpinstitucinis dalykas, niekas to neginčija, tai ekspertai būtini. Kaip ir 2013 m., 2016 m., kai buvo keičiama nacionalinio saugumo strategija, tai institucijos atlieka vedantį vaidmenį, bet mes tame procese irgi dalyvaujame. Vedantį vaidmenį visuomet atlikdavo Krašto apsaugos ministerija. Siūlau priimti protokolinį sprendimą, NSGK vardu su siūlymu pradėti Nacionalinio saugumo strategijos papildymą, atsižvelgiant į būsimas ir išmoktas pamokas, atsižvelgiant į atskirų Seimo narių siūlymus, tiesiog pavesti KAM imtis iniciatyvos sudarant darbo grupę“, – A. Anušauskas.

Manau, per mažai, kad kažkuri ministerija imtųsi. Manau, tai ir prezidento reikalas.

Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tuo metu siūlė, kad strategijos keitimo iniciatorius turėtų būti ne KAM, o prezidentas Gitanas Nausėda.

„Manau, per mažai, kad kažkuri ministerija imtųsi. Manau, tai ir prezidento reikalas. Mes drąsiai galėtume pasakyti prezidentui, kad, pavyzdžiui, vienoje pirmųjų strategijų iniciatorius buvo Brazauskas, kad tai tiesioginė prezidento funkcija. Taip, galima bus visas žinybas įjungti. Tai kaip komitetas, manau, galime kreiptis į prezidentą, kad strategija turi būti atnaujinta, atsiradus naujiems iššūkiams ir panašiai. Tikrai nemanau, kad tai vienos KAM reikalas. Manau, tai prezidento reikalas būti iniciatoriumi“ , – teigė G. Kirkilas.

Komitetas nusprendė sudaryti darbo grupę Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrai. Prie darbo grupės bus siūloma prisidėti ministerijų bei Prezidentūros atstovams bei saugumo ekspertams.

Paskutinį kartą Nacionalinio saugumo strategija buvo atnaujinta 2017 m. sausį.