„Džiugu, kad pagrindinė Lietuvos strateginė sąjungininkė Lenkija tapo NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro šeimos dalimi. Lenkija buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri ėmėsi ryžtingų veiksmų mažindama energetinę priklausomybę nuo Rusijos, nes puikiai žino, kaip svarbu mažinti energetinį pažeidžiamumą šiame sektoriuje“, – vėliavos pakėlimo ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Anot jo, centrą remiančių narių skaičius auga. Tikimasi, kad Lenkijos pavyzdys įkvėps prisijungti dar daugiau valstybių

Lenkija NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro veikloje  dalyvauja nuo 2019 metų.

Lenkija buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri ėmėsi ryžtingų veiksmų mažindama energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

2012 metais įkurtam NATO ESKC priklauso Lietuva, Estija, Suomija, Prancūzija, Sakartvelas, Vokietija, Italija, Latvija, Lenkija, Turkija, Ukraina, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos.  Šiuo metu centrui vadovauja pulkininkas Darius Užkuraitis.

Savo veikla ESKC remia NATO institucijas, šalis nares ir partneres. Centras atlieka su energetiniu saugumu susijusią ekspertizę, padeda vystyti karines doktrinas, tobulina išteklių panaudojimo efektyvumą, teikia rekomendacijas dėl alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo. Centras kasmet organizuoja pratybas ir kursus, bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis bei švietimo įstaigomis.

Vėliavos pakėlimo ceremonijos metu sveikinimo kalbas sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka. Vėliavą kėlė Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos kariai. Renginyje dalyvavo NATO ESKC šalių narių bei kitų NATO šalių ambasadoriai ir gynybos atašė.

„Su Ukrainos prisijungimu ateina ne tik vėliava. Mums svarbu į centrą gauti personalą ir ekspertizę. Dabar turėsime ekspertą iš Ukrainos, o to pridėtinė vertė bus neįkainojama. Dėl praeityje patirtų kibernetinių išpuolių prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą susikaupusi ukrainiečių patirtis mūsų centrui labai pravers“, – sakė NATO ESKC direktorius pulkininkas Romualdas Petkevičius.

Vilniuje veikiantis NATO energetinio saugumo kompetencijos centras, įkurtas 2012 m. liepą, analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja pratybas bei jose dalyvauja.

Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, iki šiol centre dirbo ekspertai iš vienuolikos šalių – Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Lenkijos ir Suomijos. Ukrainos prisijungimas buvo patvirtintas šių metų kovo mėnesį Kijeve vykusios Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos metu.

Ukrainos prisijungimo Lietuvoje įsikūręs centras laukė jau kurį laiką. Šių metų antroje pusėje jau yra suplanuotos NATO finansuojamos ir lietuviškojo ENSEC COE rengiamos pratybos Ukrainos mieste Odesoje. Šiuo metu ruošiamas pratybų scenarijus, pagal kurį bus treniruojamasi jūrų ir pakrančių kritinės infrastruktūros bei energetinės infrastruktūros apsaugos srityse.

Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba apie 30 žmonių, o centro iniciatorė ir steigėja Lietuva skiria ne tik patalpas – lietuviškas yra visas palaikantis institucijos personalas, kuris užsiima teisės, personalo, logistikos ir kitais klausimais. Be to, Lietuva turi šešias ekspertų vietas. Kiekviena centro narė į Vilnių siunčia po vieną ekspertą, o Vokietija yra atsiuntusi du ekspertus.

Jis šiam centrui jau yra vadovavęs dvejus metus po įkūrimo, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Vadovavimą NATO energetinio saugumo kompetencijos centrui baigiantis G. Bagdonas išvyksta į tarnybą NATO ryšių biuro grupėje Gruzijoje.

Šiuo metu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba ekspertai iš 11 šalių: Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Čekijos ir Suomijos. Artimiausiu metu planuoja prisidėti Ukraina.

Vilniuje veikiantis NATO centras įkurtas 2012 metų liepą. Jis analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir saugumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus.

Centro darbuotojai taip pat teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja mokymus ir pratybas ir juose dalyvauja.

Penktadienį prie Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje įsikūrusio centro pastato iškelta Suomijos vėliava.

NATO energetinio saugumo kompetencijos centro direktorius pulkininkas Gintaras Bagdonas su Suomijoje įsikūrusio Europos hibridinių grėsmių atrėmimo kompetencijos centro direktoriumi Matti Saarelainenu (Mačiu Sarelainenu) taip pat pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo ateityje.

„Tai svarbus žingsnis abiem centrams ir šalims, siekiant tolesnio bendradarbiavimo energetinio saugumo srityje ir identifikuojant hibridines grėsmes“, – sakė G. Bagdonas.

Šiuo metu NATO Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje dirba ekspertai iš 11 šalių: Estijos, Prancūzijos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Čekijos ir Suomijos.

Artimiausiu metu planuoja prisidėti Ukraina.  

Vilniuje veikiantis NATO centras įkurtas 2012 metų liepą šalims steigėjoms NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) pasirašius steigimo dokumentus. 2012 metų spalį, atlikus akreditacijos procedūras, Šiaurės Atlanto Taryba centrui suteikė tarptautinės karinės organizacijos statusą.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir saugumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai taip pat teikia rekomendacijas, siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja mokymus ir pratybas, juose dalyvauja.

Antradienį pasirašytas ketinimų protokolas dėl dvišalio bendradarbiavimo apsaugant ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, pranešė portalas cire.pl. PSE ir NATO kompetencijos centras keisis įslaptintais tyrimų rezultatais, informacija apie infrastruktūros apsaugą, įgyvendins bendrus projektus, organizuos seminarus.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro direktorius, pulkininkas Gintaras Bagdonas teigė, kad centras orientuojasi ne tik į kariuomenės atstovus, bet siekia bendradarbiauti su verslu.

„NATO nustatė tris sritis, kurios galėtų padėti bendradarbiaujant. Viena jų yra kritinės infrastruktūros apsauga. NATO gali kurti kompetencijas, kuriomis gali būti keičiamasi tarp valstybių narių. (...) PSE turi vertingų žinių ir patirties siekiant užtikrinti energetinį saugumą“, – teigė G.Bagdonas, kuris atstovauja visiems 24 NATO kompetencijos centrams

PSE prezidentas Ericas Klossowskis (Erikas Kolosvskis) teigė, kad ypač svarbu elektros tinklus apsaugoti nuo kibernetinių išpuolių.

„Ukrainos pavyzdys parodė, kad kibernetinis terorizmas gali sugadinti visą perdavimo sistemą. Mes labai rimtai žiūrime į tokio pobūdžio pavojus“, – teigė E.Klossowskis.

NATO iš viso veikia 24 kompetencijos centrai, 23 iš jų yra akredituoti. Po vieną jų įsikūrę kiekvienoje Baltijos šalyje: Vilniuje - Energetinio saugumo kompetencijos centras, Latvijoje – Strateginės komunikacijos kompetencijos centras, o Estijoje – Kibernetinio saugumo kompetencijos centras.

NATO kompetencijos centrai yra tarptautiniai tyrimų centrai, kuriuos finansuoja ir jų kadrus komplektuoja viena ar kelios valstybės. Jie veikia greta Aljanso, bet nėra NATO struktūros dalis. Šiuose centruose dirba beveik tūkstantis ekspertų.

Baltijos šalių oro policijos misija buvo puiki patirtis Italijos pilotams, sako Vilniuje viešintis Italijos kariuomenės vadas generolas Claudio Graziano (Klaudijus Gracianas).

„Tai buvo labai gerai patirtis mūsų pilotams, jie galėjo treniruotis, susidurti su tikrais iššūkiais, taip pat pažinti visuomenę su tomis pačiomis vertybėmis. Tai buvo žingsnis pirmyn mūsų ginkluotosioms pajėgoms“, - interviu BNS antradienį sakė generolas.

Italijos naikintuvai Baltijos šalių oro erdvę iš Aviacijos bazės Šiauliuose šiemet saugojo nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos.

Pasak C.Graziano, Italija tvirtai parėmė NATO Pasirengimo veiksmų planą, kuris sukurtas reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Pagal šį planą sustiprintas NATO matomumas Rytų Europoje, įkurtos NATO itin aukštos parengties pajėgos.

BNS paklaustas apie Baltijos šalių ir Lenkijos siekį regione nuolat dislokuoti sąjungininkų karius, Italijos generolas atsakė, kad šiuo klausimu vyksta diskusija NATO viduje, ir pabrėžė, kad pirmiausia būtina tinkamai išnaudoti jau turimus pajėgumus.

Italijos kariuomenės vado teigimu, NATO turi rengtis atsakyti į iššūkius tiek Rytuose, tiek Pietuose, kuriuos sukėlė „Islamo valstybės“ grupuotės įsitvirtinimas Irake bei Sirijoje ir migrantų krizė.

Generolas sakė tikįs, kad „labai naudinga“ bus Europos Sąjungos (ES) operacija prieš nelegalius žmonių gabentojus Viduržemio jūroje.

Lietuvos kariuomenės vadas  generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas savo ruožtu antradienį sakė padėkojęs Italijos kolegai už karių dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, skirtą karininką į Lietuvoje veikiantį NATO štabą ir paramą Lietuvoje veikiančiam NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrui.

J.V.Žukas sakė pasiūlęs apsvarstyti galimybę jau kitąmet keletui mėnesių dislokuoti Lietuvoje Italijos sausumos pajėgų karinį vienetą ir tokiu būdu dalyvauti Lietuvoje organizuojamose tarptautinėse NATO pratybose.

Čekija prisijungia prie Vilniuje veikiančio NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro veiklos ir kovo 1 dieną deleguos ekspertą į centro Strateginės analizės ir tyrimų skyrių.

Antradienį tai įtvirtinantį susitarimą pasirašė kompetencijos centro direktorius pulkininkas Gintaras Bagdonas ir Čekijos užsienio ryšių ir informacijos biuro generalinio direktoriaus pavaduotojas Janas Pad’ourekas (Janas Padourekas), pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pasirašius šį susitarimą, centre dirbs aštuonių NATO valstybių - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Italijos, Prancūzijos, Turkijos, Jungtinė Karalystės, Čekijos - ir partnerės statusą turinčios Gruzijos atstovai.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras įkurtas 2012 metais.

Prie Lietuvoje veikiančio NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro prisijungs Gruzija, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Sutartį  dėl Gruzijos prisijungimo prie centro veiklos ketvirtadienį pasirašys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Gruzijos ekonomikos ir darnaus vystymosi ministras Giorgi Kvirikashvili ir kitų NATO energetinio saugumo kompetencijos centro šalių steigėjų atstovai – ambasadoriai, gynybos atašė.

Gruzijos į NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą deleguotas ekspertas prisijungs prie vieno iš trijų centro padalinių –  Koncepcijų ir doktrinų skyriaus.

Centre jau dirba ekspertai iš Estijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Turkijos. Planuojama, kad dar šiais metais prie NATO Energetinio saugumo kompetencijos prisijungs ir Jungtinė Karalystė.

Vilniuje veikiantis NATO centras įkurtas 2012 metų liepą, 2012 metų spalį jam suteiktas tarptautinės karinės organizacijos statusas. Nuo šių metų rugpjūčio centrui vadovauja  pulkininkas Gintaras Bagdonas.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir saugumo, kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai  taip pat teikia  rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje bei gamtai draugiškų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja mokymus ir pratybas ir juose dalyvauja.

Pernai rudenį Vilniuje atidarytas NATO energetinio saugumo kompetencijos centras, teikiantis aljansui rekomendacijas dėl efektyvių energetikos sprendimų, plečiasi. Šiam centrui vadovaujantis Lietuvos deleguotas pulkininkas Romualdas Petkevičius sako, kad centras yra mūsų šalies indėlis stiprinant NATO kovinę galią, o kuo stipresnis NATO, tuo saugesnė Lietuva.

„Kuo stipresnis, tvirtesnis, pajėgesnis NATO, tuo saugesnė ir Lietuva. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad centre jau dabar dirba ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos, Italijos, Turkijos, Estijos, Latvijos kariškiai ir civiliai pareigūnai. Jūs minėjote, kad centras atidarytas tik praeitų metų rudenį, bet mes jau plečiamės. Prieš porą mėnesių norą prisijungti prie centro veiklos pareiškė Jungtinė Karalystė ir Gruzija. Prie centro jungiasi Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ vardija R. Petkevičius.

– Svarstoma galimybė kuo greičiau pakartotinį skalūninių dujų išteklių naudojimo konkursą. Aplinkos ministras yra sakęs: „Energetinės nepriklausomybės klausimas tampa vis svarbesnis.“ Pulkininke, ar, žinant pastaruosius įvykius Ukrainoje, Jūsų vadovaujamas centras sulaukia didesnio dėmesio?

– Norėčiau pirmiausia pasakyti, kad NATO energetinio saugumo kompetencijos centras yra tarptautinė ir, pabrėžčiau, karinė organizacija, įsteigta, kaip sakėte, turint tikslą remti NATO ir partnerių valstybių pajėgumo plėtrą, teikiant ekspertinę paramą energetinio saugumo klausimais. Šiuo atveju energetinis saugumas reikštų efektyvesnį energetinių resursų naudojimą, vykdant karines operacijas, sykiu vykdant kritinės energetinės infrastruktūros apsaugą ir pan.

– Kuo Lietuvai svarbu turėti tokį centrą? Kokius uždavinius sau kelia NATO energetinio saugumo kompetencijos centras?

– NATO energetinio saugumo kompetencijos centras yra dar vienas svarbus Lietuvos ir valstybių, kurios įsteigė NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą, įnašas stiprinant NATO kovinę galią. Ir stiprinant ne bet kaip, o siekiant skatinti naujų technologinių inovacinių įdiegimą karyboje, turint tikslą mažinti energetinių resursų naudojimą, vykdant karines operacijas, nemažinant NATO kovinės galios ir taip taupant resursus.

Sykiu norėčiau pasakyti, kad, jei LRT radijo klausytojai, o ypač – Lietuvos verslininkai norėtų pažiūrėti, kokios technologinės inovacijos karyboje yra taikomos, tai šių metų lapkričio mėnesį „Litexpo“ parodų rūmuose NATO energetinio saugumo centras kartu su NATO organizuoja didelę parodą „Energetinės inovacijos karyboje“. Kviesčiau Lietuvos žmones apsilankyti, o verslininkus – dalyvauti ir pristatyti savo produkciją. Tai viena iš centro veiklos krypčių.

Taip pat centras šiuo metu vykdo projektą, po kurio siūlys NATO energetiškai efektyvaus bataliono dydžio kovinio vieneto modelį. Tai labai svarbus elementas, stiprinant NATO kovinę galią ir ateityje vykdant kovines operacijas.

– Toks centras yra unikalus, vienintelis pasaulyje ir įsteigtas Lietuvoje. Kuo mums, Lietuvai, jis yra svarbus?

– Pirmiausia, kaip minėjau anksčiau, tai dar vienas būtent Lietuvos indėlis, stiprinant NATO kovinę galią. Kuo stipresnis, tvirtesnis, pajėgesnis NATO, tuo saugesnė ir Lietuva.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad centre jau dabar dirba ne tik Lietuvos, bet ir Prancūzijos, Italijos, Turkijos, Estijos, Latvijos kariškiai ir civiliai pareigūnai. Jūs minėjote, kad centras atidarytas tik praeitų metų rudenį, bet mes jau plečiamės. Prieš porą mėnesių norą prisijungti prie centro veiklos pareiškė Jungtinė Karalystė ir Gruzija. Prie centro jungiasi JAV. Taigi centrui priklausys ne šešios, o devynios valstybės. Ir tai dar ne viskas.

Taigi turime tokią unikalią karinę organizaciją Lietuvoje, kuri stiprina NATO pajėgumus.