Naujojo Orleano „Pelicans“ centras bendravo su didžiausiu miesto tinklalapiu nola.com. Žurnalistui Christianui Clarkui jis aiškiai iškomunikavo, kurią pusę palaiko.
„Visų pirma, noriu pasakyti, kad mano širdis ir visos mintys yra su Ukrainos žmonėmis, kurie yra nekalti, – penktadienį sakė Valančiūnas. – Žmonės, kurie kenčia, miršta ir praranda savo artimuosius. Vyrai, kurie gina savo šalį.“
Publikacijoje primenami faktai apie tai, kad Valančiūnas yra gimęs ir užaugęs Lietuvoje, Rytų Europos tautoje, kuri turi 2,7 mln. gyventojų.
Taip pat minima, kad 2012 m. krepšininkas buvo rodomas dokumentiniame filme „Kita svajonių komanda“. Jame pasakojama apie Lietuvos rinktinės vyrų kelią nuo 1988 m. Seulo olimpinio aukso iki 1992 m. bronzos Barselonoje. Didžiausias medalių skirtumas – Ispanijoje mūsiškiai kovėsi jau po sava trispalve.
JV tame filme buvo rodomas kaip itin perspektyvus jaunuolis, kuriam kelias į NBA nebėra užvertas taip, kaip buvo seniau Šarūnui Marčiulioniui ar Arvydui Saboniui.
Valančiūnas savo pavardę 2011 m. NBA naujokų biržoje išgirdo penktasis (Toronto „Raptors“). Po metų stažuotės Vilniaus „Lietuvos ryte“, 2012 m. jis pravėrė stipriausios planetos lygos duris.
„Karas nėra išeitis, – nola.com pridūrė Valančiūnas. – Karas turi sustoti“.
Valančiūnui šis sezonas statistiškai yra vienas geriausių per karjerą. Jonas per vid. 31 minutę fiksuoja 18 taškų (37,6 proc. trit.), 11,6 atkovoto kamuolio, 2,5 rezultatyvaus perdavimo statistiką.
