JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkė informavo, kad N. Pillay vadovaus trijų narių tyrėjų grupei, susitelksiančiai į pažeidimus ir jų „esmines priežastis“ per dešimtmečius besitęsiantį Artimųjų Rytų konfliktą.

Šis tyrimas buvo inicijuotas per tarybos specialųjį posėdį, visų pirma skirtą aptarti gegužę vykusiam pražūtingam smurtui tarp izraeliečių ir palestiniečių..

Tyrimo komisija (angl. Commission of Inquiry, COI) yra aukščiausio lygio tyrimo organas, kurį gali paliepti suformuoti Žmogaus teisių taryba..

Ženevoje įsikūrusi taryba nepaprastąjį posėdį surengė gegužės 27 dieną.

Per jį buvo nutarta įkurti nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją, nagrinėsiančią „visus numanomus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir visus numanomus pažeidimus ir piktnaudžiavimo tarptautine žmogaus teisių teise atvejus“ Izraelyje ir okupuotose palestiniečių teritorijose, įskaitant Rytų Jeruzalę.

Komisijai buvo pavesta ištirti „besikartojančios įtampos, nestabilumo ir konflikto tęsimosi visas gilumines esmines priežastis, įskaitant sistemingą diskriminaciją ir represijas nacionalinės, tautinės, rasinės ar religinės tapatybės pagrindu“.

Komisijos nariams buvo suteiktas mandatas nustatyti faktus ir aplinkybes, susijusius su šiais pažeidimais, taip pat nustatyti atsakinguosius, „siekiant atsakinguosius už pažeidimus patraukti atsakomybėn“.

JT Žmogaus teisių taryba anksčiau buvo inicijavusi aštuonis tyrimus dėl teisių pažeidimų palestiniečių teritorijose, tačiau dabar buvo pirmąkart suteiktas mandatas ištirti „esmines priežastis“ ir sistemingus pažeidimus.

Tyrimo komisijos ataskaita tarybai turėtų būtų teikiama kiekvienais metais nuo 2022-ųjų birželio.

Ši komisija yra pirmasis neterminuotos veiklos trukmės tokio pobūdžio organas. Kitų, pavyzdžiui, paskirtų tirti padėčiai Sirijoje, mandatas turi būti kiekvienais metais atnaujinamas.

Iš Pietų Afrikos kilusi buvusi teisėja N. Pillay 2008–2014 metais dirbo JT žmogaus teisių komisare.

Kartu su ja tyrimą vykdys indas Miloonas Kothari (Milunas Kotaris), pirmasis JT specialusis pranešėjas aprūpinimo tinkamais būstais reikalams, taip pat tarptautinės žmogaus teisių teisės ekspertas australas Chrisas Sidoti (Krisas Sidotis).

Jungtinių Tautų (JT) vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay (Navi Pilai) pirmadienį pareiškė, kad „Islamo valstybės“ džihadistų Irake vykdoma negailestinga „etninio ir religinio valymo“ kampanija yra nusikaltimas žmoniškumui.

Pasak jos, teroro viešpatavimas yra neatsiejamas nuo tikslinių žudymų, priverstinių atvertimų, grobimų, kontrabandos, vergystės, lytinio išnaudojimo ir šventų bei kultūrinių objektų naikinimo.

„Jie sistemingai taikosi į vyrus, moteris ir vaikus, priklausomai nuo jų etninės, religinės... priklausomybės ir negailestingai plačiu mastu vykdo etninį ir religinį valymą jų kontroliuojamuose rajonuose“, – sakoma N.Pillay pareiškime.

„Toks persekiojimas prilygsta nusikaltimams žmoniškumui“, – pridūrė ji.

Džihadistai, kurie yra užėmę dalį Sirijos, birželį pradėjo puolimą Irake ir greitai užėmė didelę dalį sunitų teritorijų.

Ši džihadistų grupuotė, kuri anksčiau vadinosi „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ILIV, angl. ISIL), pasivadino „Islamo valstybe“ po to, kai paskelbė kalifatą savo užimtose teritorijose Irako ir Sirijos pasienyje.

„ILIV ir su ja susijusios ginkluotos grupuotės kasdien vykdo sunkius, siaubingus žmogaus teisių pažeidimus“, - nurodė N.Pillay.

Pasak jos, nusikaltimai vykdomi prieš krikščionis, jezidus, šabakus, turkmenus ir kitas mažumas.

Pranešta, kad Nainavos provincijoje Irako šiaurėje nuo rugpjūčio pradžios nužudyta šimtai jezidžių, apie pustrečio tūkstančio jų pagrobta.

Izraelio kariniai veiksmai Gazos Ruože gali prilygti karo nusikaltimams, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisarė Navi Pillay (Navi Pilai), kuri taip pat pasmerkė palestiniečių judėjimo „Hamas“ raketų atakas.

„Atrodo, jog yra tvirta galimybė, kad buvo pažeisti tarptautiniai įstatymai, būdu, kuris gali prilygti karo nusikaltimams“, – sakė N.Pillay per neeilinę sesiją JT Žmogaus teisių taryboje dėl Izraelio puolimo Gazos Ruože. Ji paminėjo atakas, per kurias žuvo civiliai palestiniečiai, tarp jų – vaikai.

Pasak jos, Izraelio vaikai ir kiti civiliai gyventojai taip pat turi teisę gyventi be nuolatinės raketinių atakų baimės.

„Ir vėl atskyrimo ir atsargumo principų aiškiai nesilaikoma per tokias „Hamas“ ir kitų ginkluotų palestiniečių grupių atakas nesirenkant prieš civilius rajonus“, – sakė N.Pillay.

46 nares turinti Taryba, kuri yra aukščiausioji JT žmogaus teisių institucija, ketina pareikalauti tarptautinio tyrimo dėl Izraelio puolimo palestiniečių teritorijose.

Šį posėdį inicijavo arabų ir kitos musulmoniškos šalys.

Taryba balsuos dėl rezoliucijos projekto, pateikto Palestinos, kuri Jungtinėse Tautose turi stebėtojos statusą. Tame dokumente smerkiamas „didelio masto, sistemingi ir šiurkštūs žmogaus teisių bei fundamentalių laisvių pažeidimai“, įvykdyti nuo Izraelio puolimo pradžios praeitą mėnesį, siekiant sustabdyti palestiniečių kovotojų rengiamas raketų atakas.

Per puolimą Gazos Ruože, kuris yra kruviniausias smurto prasiveržimas po dviejų šio konflikto paaštrėjimų 2009 ir 2012 metais, žuvo bent 639 palestiniečiai, daugiausiai civiliai, taip pat 31 izraelietis.

„Palestinos žmonių teisė priešintis okupacijai negali pateisinti tūkstančių raketų ir minosvaidžio sviedinių leidimo, nukreipto prieš Izraelio civilius“, – per posėdį sakė JT žmogaus teisių stebėtojas tame regione Makarimas Wibisono (Makarimas Vibisonas).

„Raketų atakos negali pateisinti Izraelio oro, jūrų ir sausumos pajėgų neproporcingos ugnies galios prieš taikinius, įskaitant tunelius ir raketų paleidimo įrenginius, esančius tarp 1,7 mln. gyventojų, užspeistų vienoje iš tankiausiai pasaulyje apgyventų teritorijų“, – pridūrė jis.

Rusija JT ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje vadina politiniu užsakymu

Rusija penktadienį atmetė kaip „neobjektyvią ir politiškai motyvuotą“ Jungtinių Tautų (JT) ataskaitą, kurioje įspėjama apie „nerimą keliantį“ žmogaus teisių situacijos pablogėjimą Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamuose Ukrainos rytiniuose regionuose.

„Turime konstatuoti, kad ataskaita turi nedaug bendra su realia žmogaus teisių padėtimi Ukrainoje“, - rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Visiškas objektyvumo nebuvimas, pasipiktinimą keliantys neatitikimai ir „dvigubi standartai“ neleidžia abejoti, kad (ataskaitos) autoriai vykdė politinį užsakymą „nuvalyti mundurą“ tiems, kas pasiskelbė valdžia Kijeve“, - sakoma URM oficialiojo atstovo Aleksandro Lukaševičiaus komentare, kuris paskelbtas žinybos tinklalapyje.

Vokietija sveikina derybas Ukrainoje, bet įspėja apie žmogaus teisių pažeidimus

Vokietijos vyriausybė penktadienį sveikino matomą pažangą Ukrainos apskritojo stalo derybose, tačiau taip pat pažymėjo, jog tarptautiniai stebėtojai turi įrodymų apie rimtus žmogaus teisių pažeidimus aneksuotame Kryme ir šalies rytuose, už kuriuos atsakingos prorusiškos formuotės.

Angelos Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) sakė, jog Vokietijos kanclerė patenkinta, kad šį savaitgalį apskritojo stalo derybos bus pratęstos rytiniame Charkovo mieste.

Tačiau jis pabrėžė, kad Berlynas labai susirūpinęs dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį.

„Esama bauginimo ir netgi dar blogiau - priekabiavimo, kankinimo, dingimo ir nužudymo - atvejų, ypač Ukrainos rytuose ir pietuose“, - sakė S.Seibertas spaudos konferencijoje.

„Rusijos kaltinimų dėl pažeidžiamų rusų mažumos teisių ši ESBO žmogaus teisių ataskaita nepatvirtina“, - pridūrė jis.

JT įspėja apie smarkiai pablogėjusią žmogaus teisių padėtį Rytų Ukrainoje

Jungtinės Tautos (JT) penktadienį įspėjo apie „nerimą keliantį“ žmogaus teisių situacijos pablogėjimą Ukrainos rytuose, kur vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais.

Naujoje ataskaitoje JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay (Navi Pilai) taip pat reiškia didžiulį susirūpinimą „rimtomis problemomis“ dėl Krymo totorių bendruomenės persekiojimo ir bauginimo.

Maskva, nepaisydama tarptautinės bendruomenės pasipiktinimo, kovo mėnesį aneksavo šį Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį.

Rusija JT ataskaitą iš karto atmetė kaip „neobjektyvią ir politiškai motyvuotą“.

„Turime konstatuoti, kad ataskaita turi nedaug bendra su realia žmogaus teisių padėtimi Ukrainoje“, - sakoma URM oficialiojo atstovo Aleksandro Lukaševičiaus komentare, kuris paskelbtas žinybos tinklalapyje.

„Visiškas objektyvumo nebuvimas, pasipiktinimą keliantys neatitikimai ir „dvigubi standartai“ neleidžia abejoti, kad (ataskaitos) autoriai vykdė politinį užsakymą „nuvalyti mundurą“ tiems, kas pasiskelbė valdžia Kijeve“, - priduriama jame.

N.Pillay ataskaitoje minimi „tikslinio nužudymo, kankinimo ir mušimo, pagrobimo, bauginimo ir keli seksualinio priekabiavimo atvejai“ , už kuriuos, kaip teigiama dokumente, atsakingos Ukrainos rytuose veikiančios antivyriausybinės formuotės.

Ukrainos laikinoji vyriausybė vykdo karinę operaciją prieš prorusiškus separatistus, kurie sukilo prieš centrinę valdžią, kai vasarį buvo nušalintas Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Susirėmimai vyksta beveik kasnakt, ypač prorusiško sukilimo židiniu tapusio Slovjansko miesto apylinkėse. Nuo balandžio vidurio, kai Kijevas pradėjo vadinamąją antiteroristinę operaciją, jau žuvo dešimtys žmonių.

Pasak JT ataskaitos, Ukrainos rytuose pastebimas „nerimą keliantis“ žurnalistų, aktyvistų, vietos politikų, tarptautinių organizacijų atstovų bei kariškų pagrobimų ir neteisėto sulaikymo atvejų skaičiaus augimas.

Ataskaitoje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančių žiniasklaidos darbo sąlygų rytuose, kur separatistai paskelbė dviejų regionų nepriklausomybę, kai savaitgalį vykusiuose jų organizuotuose referendumuose triuškinama dauguma balsavusių rinkėjų pasisakė už savivaldą. Kijevas ir Vakarai šiuos balsavimus laiko nelegitimiais.

Kryme, pasak ataskaitos, dėl Rusijos įvykdytos aneksijos, kuriai kelią atvėrė pusiasalyje organizuotas analogiškas referendumas dėl nepriklausomybės, daug gyventojų, ypač etninių totorių bendruomenė, susiduria su sunkumais.

Dokumente minimi fizinis priekabiavimas ir bauginimai, suvaržymai žiniasklaidai ir religinio persekiojimo baimė, kurią jaučia praktikuojantys musulmonai Kryme.

Rytų Ukrainoje milicininkai patruliuoja kartu su plieno gamyklų darbininkais

Turtingiausiam Ukrainos verslo magnatui priklausančių metalo apdirbimo gamyklų darbininkai kartu su milicininkais patruliuoja keliuose neramiuose miestuose šalies rytuose.

Tuo tarpu verslininko kompanija ketvirtadienį pranešė, kad jos atstovai viename iš miestų sudarė susitarimą su milicininkais ir prorusiškais separatistais, pagal kurį sukilėliai turėtų pasitraukti iš užimtų vyriausybinių pastatų.

Kol kas neaišku, kiek reikšmingi šie įvykiai. Milicininkų paskelbtose nuotraukose nematyti, ar patruliuojantys darbininkai turi ginklus, taip pat neaišku, ar jie priešintųsi ginkluotiems separatistams, kurie paskelbė dviejų rytinių Ukrainos regionų nepriklausomybę nuo Kijevo.

Tačiau milicija nurodė, kad Mariupolyje ir Makijivkoje vykdomas patruliavimas padėjo užkirsti kelią nusikaltimams, įskaitant apiplėšimą.

495 tūkst. gyventojų turintį Mariupolį, esantį Donecko srityje, praėjusią savaitę buvo apėmęs smurtas - čia per milicininkų ir protestuotojų susirėmimus žuvo mažiausiai septyni žmonės.

Prie patruliuojančių milicininkų prisijungę darbininkai yra iš plieno gamyklų, kurių savininkė yra „Metinvest“ - ši įmonė priklauso turtingiausiu žmogumi Ukrainoje laikomo Rinato Achmetovo verslo imperijai.

Trečiadienį verslo magnatas paskelbė pareiškimą, kuriame paragino Donecką likti Ukrainos dalimi, teigdamas, kad nepriklausomybė ar prisijungimas prie Rusijos regionui turėtų katastrofiškų ekonominių padarinių.

Šis įspėjimas, regis, neatšaldė Donecko separatistų, kurie regioną paskelbė „Donecko liaudies respublika“, įkarščio - jie ketvirtadienį pranešė įsteigę savo aukščiausią įstatymų leidžiamąją instituciją.

Vis dėlto „Donecko liaudies respublikos“ lyderis Mariupolyje kartu su plieno gamyklos vadovais ir vietos milicija sudarė susitarimą dėl saugumo situacijos mieste pagerinimo ir separatistų užimtų vyriausybinių pastatų atlaisvinimo, teigiama „Metinvest“ pareiškime.

Tai rodo, kad R.Achmetovas per savo įmones galėtų atlikti svarbų vaidmenį ieškant krizės sprendinio.

Jungtinių Tautų (JT) žmogus teisių komisarė Navi Pillay (Navi Pilaj) trečiadienį paskelbė „rimto pavojaus signalą“ dėl Bangladešo teismo skirto mirties nuosprendžio 152 kariams, nuteistiems už dešimčių karininkų nužudymą per maištą 2009 metais.

Per maištą įvykdytus nusikaltimus komisarė pavadino „baisiais“ ir „smerktinais“, tačiau nepateisino masinių nuosprendžių jo dalyviams.

Per dvi dienas trukusį maištą Dakoje buvo nužudyti 74 žmonės, iš jų 57 aukšto rango kariuomenės pareigūnai. Kai kurie jų buvo mirtinai užkapoti, kankinti, sudeginti gyvi, o paskui sumesti į kanalizaciją ar negilius kapus.

N.Pillay pareiškime sakoma, kad „teisingumo negalima pasiekti“ vykdant „teismo procesus, kurie neatitinka pagrindinių procesinių reikalavimų“.

Anksčiau trečiadienį Bangladešas pateisino šiuos mirties nuosprendžius, tvirtindamas, kad nuteistieji turi teisę į apeliaciją ir paneigdamas, kad nuteistųjų prisipažinimai buvo išgauti kankinimų keliu.

„Nuteistieji turi mažiausiai dvi galimybes pateikti apeliaciją“, – sakė teisės ministras Shafique'as Ahmedas (Šafikas Ahmedas) kitą dieną po Dakos teismo paskelbtų nuosprendžių 823 sukilime dalyvavusiems kariams.

„Mirties bausmės nebus vykdomos, jeigu jų nepatvirtins aukštesnės instancijos teismai“, – pridūrė ministras.

Tačiau N.Pillay paragino pradėti nepriklausomą tyrimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, ypač suimtųjų kankinimo ir žudymo po sukilimo.

„Tyrimo rezultatai turėtų būti paskelbti viešai ir kaltieji turi atsakyti“, – sakė ji.

Pasak komisarės, kiekvienam įtariamajam pateikti kaltinimai ir dėl jų priimti nuosprendžiai „privalo būti peržiūrėti individualiai, ir bet kokie kankinimų keliu gauti parodymai negali būti panaudoti teisme“.
JT pasisako prieš mirties bausmę bet kokiomis aplinkybėmis, net jeigu ji yra skiriama už karo nusikaltimus ir genocidą.

Dakos specialusis teismas antradienį dar skyrė laisvės atėmimo bausmes daugiau nei 400 nuteistųjų. Šis teismo procesas buvo didžiausias šalyje per visą jos nepriklausomybės laikotarpį nuo 1971-ųjų.

Mirties bausmė buvo skirta asmenims, kurie buvo pripažinti kaltais dėl ginklų grobimo ir žudynių karinėje bazėje 2009 metų vasarį, taip iš dalies prasiveržė jų nepasitenkinimas, kad jų reikalavimai didesnio atlyginimo ir geresnių tarnybos sąlygų buvo ignoruojami.
Kol teismas skaitė teisiamųjų prisipažinimus, žmogaus teisių gynėjai tvirtino, kad kariuomenė ir elitinės saugumo pajėgos kankino įtariamus maištininkus.

Pasak Meenakshi Ganguly (Minakši Ganguli) iš Niujorke įsikūrusios organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW), po sukilimo įkalinimo įstaigose mirė 47 kariai.

Ji sakė, jog HRW aktyvistai apklausė kitus įtariamuosius, kurie po kariuomenės arba Greitojo reagavimo bataliono (RAB) pajėgų tardymo visiems laikams tapo neįgalūs arba kenčia nuo psichologinių problemų.

„Daugelis kaltinamųjų nežinojo, kuo yra kaltinami ir neturėjo jiems atstovaujančių teisininkų“, – sakė M.Ganguly.

„Jie sakė, kad juos apklausę RAB ir kariuomenės pareigūnai juos kankino, norėdami juos nubausti anksčiau, nei teismas pripažino kaltais“, – kalbėjo HRW atstovė.

Teisės ministras Sh.Ahmedas į šiuos kaltinimus atsakė klausimu : „Ir kodėl reikėjo kankinti?“

Vyriausiasis prokuroras Mosharrafas Hossainas (Mošarafas Hosainas) taip pat atmetė, jo žodžiais, „pagrindo neturinčius“ įtarimus ir patikino, kad teismo tvarka buvo pavyzdinė.
„Buvo 654 liudytojai, – tai yra precedento neturinti atvejis pasaulyje“, – sakė M.Hossainas.

„Kaltinamųjų advokatai turėjo daug laiko apklausti liudytojus. Kiekvienas teisiamasis turėjo advokatą“, – pridūrė prokuroras.

Teismas taip pat išteisino 271 teisiamąjį dėl dalyvavimo maište.

Mirtininkų eilėje atsidūrusių karių advokatai žadėjo apskųsti teismo sprendimą.