Kur ta „Nemuno aušra“?

Per pastarąjį Klaipėdos tarybos posėdį nepateiktas joks politinis pareiškimas dėl kokių nors permainų frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ pavadinime.

Frakciją sudaro septyni deputatai, kurie nors nėra partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai, bet rinkimuose dalyvavo ir į tarybą pateko kaip nepartiniai, įtraukti į šios partijos sąrašus.

Jų vedlys buvo R. Žemaitaitis, kuris prieš mėnesį paskelbė įkūręs naują partiją jau kitu pavadinimu.

Lygiai prieš mėnesį atsirado politinis darinys būtent Klaipėdoje.

Socialiniame tinkle politikas tuomet parašė, jog jis dabar yra partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, ir gyrėsi, kad prie naujosios politinės jėgos prisijungė per 3 tūkst. žmonių, tarp jų – daugybė klaipėdiečių.

Praėjo jau mėnuo po naujos partijos įkūrimo, bet taip ir nepaaiškėjo, ar klaipėdiečiai tarybos nariai, į tarybą patekę vedini R. Žemaitaičio su ankstesnės partijos vėliava, juo seks ir toliau.

Jei taip, kaip turėtų būti pervadinta jų frakcija?

L. Šukytė-Korsakė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vicemerė – lakoniška

Naujosios partijos pirmininko pavaduotojos, Klaipėdos vicemerės Linos Šukytės-Korsakės pasiteirauta dėl miesto tarybos frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ perspektyvų, nes per mėnesį taip ir nebuvo viešai pareikšta politinė pozicija.

Jūsų minima politinė partija nėra įregistruota Registrų centre.

L. Šukytės-Korsakės paklausus, ar tai reiškia, kad minėti politikai atsisako šlietis prie naujos politinės jėgos ir jie liks partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovais, moteris buvo itin lakoniška: „Informuoju, kad jūsų minima politinė partija nėra įregistruota Registrų centre.“

Pasiteiravus, kaip ji vertina partijos vedlio R. Žemaitaičio neseniai viešai išsakytas mintis apie tai, kad perduotų „koordinates, kur sprogdinti“, ir ar tai dera su politine etika bei partijos linija, kuriai atstovauja, politikė vėlgi nedaugžodžiavo: „Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymų nevertinu ir nusišalinu.“

Garsėja keistais pareiškimais

Per savivaldybių ir merų rinkimus šiemet R. Žemaitaitis pretendavo į Klaipėdos mero postą, bet į antrą turą nepateko, tačiau net septyni tuometės jo partijos bendražygiai tapo uostamiesčio tarybos nariais.

Nors R. Žemaitaitis po balsavimo ir buvo pirmasis sąraše, Klaipėdos tarybos nario mandato galiausiai atsisakė ir liko Seime.

Apie R. Žemaitaitį visa Lietuva ir pasaulis šį pavasarį išgirdo po jo skandalingų pareiškimų žydų klausimu.

Tada tuometės politiko partijos nariai Vilniuje sureagavo žaibiškai ir tuoj pat atsiribojo nuo parlamentaro kalbėjimų, tačiau klaipėdiečių pozicija liko ne visai aiški.

Klaipėdos vicemerės postą užimanti L. Šukytė-Korsakė tada pabrėžė, kad antisemitiniai pasisakymai tiesiog yra tik „gerbiamo Seimo nario nuomonė“.

Matomi pokyčiai

Ties įvairiomis gatvelėmis, vedančiomis į senąjį Kauną, pastaruoju metu darbuojasi darbininkai. Čia tvirtinamos vaizdo kameros, fiksuosiančios automobilių valstybinius numerius, ir švieslentės, kuriose vairuotojai matys, kiek laiko praleido Senamiestyje ir kiek reikia susimokėti.

Diegiama Senamiesčio apmokestinimo sistema kelia vis daugiau klausimų tiek vietos gyventojams, tiek ir čia veikiantiems verslams. Kauniečiams rūpi, kada pradės veikti kameros, kiek teks mokėti, ar įvažiavimai bus mokami visiems, o gal gyventojams numatytos išimtys?

Naujovė: ties įvažiavimais į Senamiestį jau įrengtos vaizdo kameros ir švieslentės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Rugsėjį visi susirinks ir niekas nežinos, kas vyksta. Dabar jau stato stulpus ir ties M. Daukšos, ir Kumelių gatvėmis, tačiau žmonės nieko nežino, kaip čia reikės gyventi ir dirbti. Juk šita tvarka palies ne tik gyventojus, bet ir Senamiestyje dirbančius žmones, bet niekas iki šiol nieko nežino, kaip bus renkami pinigai. Kažkokia netvarka“, – pasipiktinimo neslėpė į redakciją paskambinusi kaunietė.

Ji nurodė, kad namo bendruomenė nusprendė formuoti sklypą, planuojama teritorijoje įrengti užkardą, kad automobilius galėtų statyti tik gyventojai. Tad kauniečiai investuoja pinigus į stovėjimo vietas, bet niekas nesiteikia paaiškinti, ar, įdėjus pinigų į tokias pertvarkas aplink namus, neteks papildomai mokėti už įvažiavimą į Senamiestį.

Tvarka: dar tik svarstoma, ar teks atskirai mokėti už įvažiavimą ir parkavimą, ar mokestis bus sujungtas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Mus ir taip jau savivaldybė apgavo. Pasakė nusiimti ženklus, kad parkavimo vietos priklauso gyventojams, tačiau vieną rytą visi gavo baudas už tai, kad nesusimokėjo, nes esą sklypas dar nesuformuotas. Tad ir dabar neaišku, kaip veiks ši sistema, ar reikės išsiimti kokius leidimus, ar visiems mokėti kas kartą, kai tik įvažiuosime. Niekas nieko neaiškina, nors jau stulpus stato. Ar nebus taip, kad vieną dieną nesusimokėję į namus negalėsime patekti. Juk pirmiausia turėtų apklausti žmones, ar jiems tinka tokia sistema“, – savo nuomonę išsakė skaitytoja.

Sistemos bandymai

Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius „Kauno dienai“ patvirtino, kad iš tiesų kauniečiai Senamiestyje jau gali matyti pokyčius, tačiau sistema dar neveikia ir bent keletą mėnesių už įvažiavimą į šią Kauno zoną mokėti nereikės. Pirmiausia laukia visos sistemos bandymai.

„Šiuo metu įrengiamos atramos, ant kurių montuojamos kameros. Jau atvesti visi reikiami elektros įvadai, atlikti kiti techniniai darbai. Taip pat jau turime sukurtą pačią sistemą, sujungsiančią visas kameras. Planuojame, kad šią savaitę jau galėsime pradėti programos testavimą. Tai bus ne galutiniai, o tarpiniai bandymai“, – komentavo miesto eismo specialistas.

Jau įrengiamos vaizdo kameros, kurios fiksuos automobilių valstybinius numerius.

Jis nurodė, kad apmokestinimo į Senamiestį sistemos administravimas greičiausiai bus patikėtas biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“.

Įkainiai neaiškūs

Savivaldybės atstovai kol kas negalėjo atsakyti dėl įkainių ir lengvatų gyventojams. Tačiau, pasak M. Matusevičiaus, kažkas panašaus jau kurį laiką veikia Laisvės alėjoje, į kurią leidžiama gyventojams įvažiuoti, tačiau reikia turėti leidimus.

„Specialiosioms tarnyboms, žinoma, nebus jokių ribojimų, tačiau dėl gyventojų, verslininkų įvažiavimo į Senamiestį daug kalbame su užsienio miestais, kuriuose tokios sistemos jau seniau įdiegtos. Gyventojams tikrai nebus problemų patekti į namus, tačiau dar diskutuojama, ar bus leidžiama statyti automobilius gatvėje, ar bus kiek kitokia tvarka tiems, kurie yra suformavę sklypus“, – nurodė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Neaišku: gyventojai vis dar nežino, ar jiems bus taikomos lengvatos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Panaši sistema veikia Laisvės alėjoje – jos gyventojai gali patekti į savo namus. Gyventojai turi leidimus ir gali laisvai įvažiuoti. Kažkas panašaus bus ir Senamiestyje. Į Laisvės alėją tokiu pat principu gali patekti ir paslaugas verslui teikiantis transportas“, – minėjo M. Matusevičius.

Dabar, pasak eismo specialisto, bus stebima, kokie automobiliai – taršūs ar netaršūs – važiuoja į Kauno senamiestį. Taip pat bus skaičiuojamas ir šioje zonoje praleidžiamas laikas. Tada duomenys bus susisteminami. Pagal tai esą ir bus rengiamos detalios įvažiavimo į Senamiestį taisyklės ir išimtys, kam bus taikoma lengvata.

„Elektromobilių įvažiavimo neketiname riboti, kaip tik ir žiūrėsime, kiek čia važiuoja taršių transporto priemonių. Dėl tarifų svarstome, kad tai turėtų būti susieta kartu su stovėjimo laiku, gal tai palengvintų patį mokesčio administravimą, tačiau ir dėl to galutinio sprendimo dar nėra“, – kalbėjo M. Matusevičus.

Savivaldybės specialistai yra minėję, kad dėl galutinės Senamiesčio apmokestinimo tvarkos ir įkainių turės apsispręsti Kauno miesto taryba. Artimiausias posėdis numatytas rugsėjo 12 d., tačiau iki jos, greičiausiai, dar nebus išbandyta sistema ir surinkti duomenys apie realius automobilių srautus, tad sprendimų gali tekti ilgiau palaukti.