Neaišku, kiek rusų ir baltarusių atvyko į Lietuvą po pernykštės Rusijos invazijos į Ukrainą. Politikas Laurynas Kasčiūnas mini tokius skaičius: „55 tūkst. baltarusių ir beveik 20 tūkst. rusų“, tačiau leidimus išduodantis Migracijos departamentas nurodo perpus mažesnį skaičių rusų: „Rusijos piliečiams buvo išduota iki 8 tūkst. leidimų gyventi ir vizų nuo karo pradžios iki dabar, o Baltarusijos piliečiams – iki 60 tūkst. dokumentų“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Anot jos, nebūtinai visi po invazijos atvykę rusai ir baltarusiai liko Lietuvoje, galėjo išvykti į kitas ES šalis. „Tikslaus skaičiaus pasakyti negalime, todėl, kad žmonės atvyksta, išvyksta, ir tai, kad jie atvyko, nebūtinai reiškia, kad jie čia yra iki šios dienos.“

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visi, gavę leidimą gyventi Lietuvoje, privalo registruoti gyvenamąją vietą. Registrų centras nurodo, kad pernai, vasario 24 d., Lietuvoje gyvenamąją vietą buvo registravę 17 200 rusų ir 32 700 baltarusių. Dabar prisiregistravę 20 300 rusų ir 55 300 baltarusių. Taigi, nuo pernykštės invazijos į Ukrainą Lietuvoje esančių Rusijos piliečių padaugėjo 3 100, o baltarusių – 22 600.

„Dabar Europoje gali būti nuo 250 tūkst. iki 0,5 mln. baltarusių. Daugybė mūsų struktūrų pasitraukė išskirtinai į Lenkiją arba Lietuvą. Dabar Baltarusijos demokratijos centrai – Vilnius ir Varšuva“, – dėkojo Lietuvai ir Lenkijai baltarusių opozicionierės Svetlanos Cichanouskajos pavaduotojas Pavelas Latushka.

Aliaksandras Lukašenka pernai smarkiai sustiprino represijas jo režimą kritikuojantiems baltarusiams. Į Vilnių pabėgo ir advokatė Maria Kolesava–Hudzilina. „Man iškelta baudžiamoji byla, nes dirbau advokate politinėse bylose. Baltarusijos režimas mano, kad aš teroristė. Penki mano kolegos jau įkalinti nuo 6-erių iki 10-ies metų“, – pasakojo ji.

Tačiau su saugumo Lietuvoje ieškančiais atvykti bando ir šimtai pavojingų pačiai Lietuvai. Per pusę metų dėl grėsmių Lietuvos saugumui neįleista tūkstantis rusų ir baltarusių.

„Nuo praėjusių metų gruodžio iki dabar baltarusiams buvo uždrausta atvykti virš 800 atvejų, o Rusijos piliečiams – apie 150“, – skaičiavo Migracijos departamento vadovė.

Ir patys Baltarusijos pabėgėliai neslepia, kad, kai jų Lietuvoje, Lenkijoje šimtai tūkstančių, nėra sunku infiltruotis ir rusų ar baltarusių agentams.

Agresorių prioritetas – destabilizuoti visuomenę, nes Lietuvos ir Lenkijos lyderiai dabar remia Ukrainą.

„Jei čia yra 10, 50 ar 100 tūkst. migrantų, nesudėtinga turėti žmonių, kurie susiję su specialiosiomis tarnybomis. Dėl to, kad esate paramos Ukrainai lyderiai, jie nori pakeisti visuomenės nuomonę apie karą“, – sakė P. Latushka.

Lietuvos žvalgybos tarnybos skelbė, kad ieškoma būdų, kaip supriešinti pabėgusius rusus, baltarusius su lietuviais. Yra sakančių, kad grėsmių saugumui gali kelti ir rusų ar baltarusių požiūris į Lietuvą arba Lietuvos istoriją. Baltarusių opozicija teigia suprantanti, kad supriešinti juos su lietuviais ar lenkais – Vladimiro Putino ir A. Lukašenkos tikslas ir to reikia vengti.

„Agresorių prioritetas – destabilizuoti visuomenę, nes Lietuvos ir Lenkijos lyderiai dabar remia Ukrainą“, – sakė P. Latushka.

„Aš nesu nusiteikusi prieš užsieniečius, bet jiems sakau: jeigu atvykstate į mūsų šalį, nesitikėkite, kad jumis bus pasirūpinta, kad būsite prižiūrimi (sveikatos sistemos) ir jūsų vaikai gaus nemokamą mokslą“, – sakė M. Le Pen.

„Dabar tai jau baigta, atėjo žaidimo pabaiga“, – sakė ji vienos viešosios nuomonės tyrimų grupės organizuotoje konferencijoje Paryžiuje.

Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimai, Nacionalinio fronto (FP) lyderė kitų metų prezidento rinkimuose turėtų likti antra, tačiau Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalė jai suteikia naujų jėgų.

Po konferencijos M. Le Pen naujienų agentūrai AFP patikslino, kad ji ketina atimti nemokamą švietimą tik iš tų imigrantų, kurie šalyje gyvena nelegaliai, o ne iš visų užsieniečių.

Tačiau ji taip pat pareiškė, kad bet kuris užsienietis, kuris nemokėdamas mokesčių Prancūzijoje naudojasi valstybine švietimo sistema, turės kažkaip prisidėti.

„Mes ruošiamės tausoti savo pastangas ir mūsų nacionalinį solidarumą varganiausiems, kukliausiems ir neturtingiausiems iš mūsų“, – M. Le Pen sakė konferencijoje.

Praėjusio mėnesio D. Trumpo triumfo prezidento rinkimuose įkvėpta FN save laiko pasaulinio pasipriešinimo judėjimo imigracijai, atsibodusioms senosioms politinėms partijoms ir globalizacijai dalyve.

Ji nuolat kritikuoja biudžeto galimybes viršijantį Prancūzijos socialinės apsaugos sistemos lėšų švaistymą užsieniečiams, tvirtindama, kad pirmenybė turėtų būti teikiama prancūzams.

Kviečia reikalauti pensijos

M. Le Pen ketvirtadienį klaidingai pareiškė, kad bet kuris vyresnis nei 65-erių metų asmuo gali atvykti į Prancūziją ir pradėti reikalauti senatvės pensijos.

Visuomenės apklausos rodo, kad M. Le Pen pateks į gegužę vyksiančių prezidento rinkimų antrąjį turą, kuriame susirungs su dešiniosios Respublikonų partijos kandidatu Fancois Fillonu (Fransua Fijonu) ir patirs pralaimėjimą.

Nors labai retas apžvalgininkas mano, kad ji galėtų perimti valdžią, pastarųjų metų politiniai pokyčiai buvo sunkiai prognozuojami, be to negaluojanti Prancūzijos ekonomika ir imigracija yra tarp labiausiai rinkėjams rūpinčių problemų.

Dar M. Le Pen nori išvesti Prancūziją iš eurozonos ir ragina surengti referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje.

Nors F. Fillonas taip pat laikosi griežto požiūrio į imigraciją, žadėdamas ją sumažinti „iki griežto minimumo“ ir ragindamas atvykėlius prisitaikyti prie prancūzų kultūros.

Jis atmeta „daugiakultūriškumo“ idėją ir tvirtina, kad Prancūzija privalo ginti savo tradicijas, kalbą ir nacionalinį identitetą.