Berniuko mama prisimena, kad pirmuosius gimdymo pradžios simptomus pajuto netikėtai. „Pasirodė, kad nubėgo vandenys, todėl grįžau į namus ir iš karto nuvykau į ligoninę, – pasakoja moteris. – Vėliau, naktį, pajutau stiprų skausmą. Atėjęs gydytojas pasakė, kad prasidėjo sąrėmiai ir turiu skubėti į gimdymo palatą.“

Šiauliuose gimęs Tajus dėl sunkios būklės nedelsiant atvežtas į Kauno klinikas, kuriose praleido apie tris mėnesius. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė pastebi, kad dėl itin nebrandžių berniuko plaučių apie du mėnesius jam taikyta pagalbinė plaučių ventiliacija. „Pirmąsias aštuonias paras jam skirta dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV), vėliau – teigiamo slėgio deguonies terapija (CPAP) ir didelės tėkmės deguonies terapija, – apie berniuko gydymą kalba profesorė. – Taip pat jam taikytas sudėtingas gydymas antibiotikais.“

Tajui prireikė ir eritrocitų perpylimo dėl besivystančios anemijos, o kadangi negalėjo valgyti pats, jam skirtas parenterinis maitinimas. „Pacientas turėjo neišnešiotiems naujagimiams būdingą atvirą arterinį lataką, trikdantį kraujotaką ir kvėpavimą. Pritaikius medikamentinį gydymą, šis latakas prisivėrė, todėl berniuko būklė pradėjo gerėti“, – teigia prof. R. Tamelienė.

Šiuo metu Gitanos sūnelis jaučiasi gerai. „Tajus priaugo svorio, pradėjo pats valgyti, – šypsosi mama. – Dėkojame visai Kauno klinikų medikų komandai, kad šiandien galime džiaugtis šiuo mažu stebuklu savo namuose.“

Klinikos vadovė pastebi, kad Lietuvoje gimstančių neišnešiotų naujagimių skaičius – pastovus, tačiau džiugina neišnešiotų naujagimių, gimusių anksčiau nei 32 nėštumo savaitę, išgyvenamumo rodikliai. „Jei 2013 metais naujagimių, gimusių 22-23 nėštumo savaitę išgyvenamumas siekė 20 proc., o gimusių 24-25 savaitę – 60,9 proc., tai 2017 m. 22-23 nėštumo savaitę gimusių naujagimių išgyvenamumas jau siekė 62,5 proc., o gimusių 24-25 savaitę – 70,6 proc.“, – pasakoja prof. R. Tamelienė.

Anot jos, pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys – regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai. „Galime didžiuotis, kad Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. 2020 metais kūdikių mirtingumo rodiklis Lietuvoje buvo 2,78 iš 1000 gimusių naujagimių, kai tuo tarpu 1990 metais šis rodiklis siekė 10-15 mirštančių naujagimių iš 1000“, – pasakoja profesorė.

Kauno Perinatologijos centre gydomi neišnešioti naujagimiai, gimę iki 34 nėštumo savaitės arba sergantys naujagimiai, turintys įgimtas infekcijas, genetines ar kitas ligas, taip pat naujagimiai gimdymo metu patyrę hipoksiją.

Lapkričio 17 dieną minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Minint šią progą, Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje atidaryta asociacijos „Padedu augti“ fotografijų paroda, kurioje įamžintos neišnešiotų naujagimių šeimos. Nuo 2011 metų asociacija „Padedu augti“, teikianti visokeriopą pagalbą neišnešiotų ir sergančių kūdikių šeimoms, kasmet Kauno klinikose organizuoja Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos renginius, lanko ir sveikina šeimas palatose.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje gydomam Gabijos mažyliui donorinio kraujo reikėjo net kelis kartus.

„Mūsų sūnus gimė 25 nėštumo savaitę, svėrė vos 788 gramus. Jam prireikė operacijos ir net penkis kartus pylė kraują: keturis kartus reikėjo eritrocitų ir vieną kartą – trombocitų masės. Kadangi jis yra mažesnis, po operacijų kraujo nespėja taip greitai prisikaupti ir organizmas nusilpsta. Perpylus kraują, vaikelis iš karto pasidaro guvesnis, o jo imuninė sistema – stipresnė“, – pasakoja berniuko mama.

Pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovės dr. Ilonos Aldakauskienės, kuo mažesnis naujagimio gestacinis amžius, gimimo svoris ir kuo sunkesnė ligos eiga, tuo didesnė tikimybė, kad naujagimiui bus reikalingas kraujo perpylimas.

Neišnešiotiems naujagimiams dažniausiai kraujo reikia dėl trumpesnio eritrocitų gyvavimo laiko ir blogesnės jų gamybos. „Kuo naujagimis mažesnis ir didesnis jo neišnešiotumas, tuo daugiau įvairių tyrimų jam reikia atlikti, kurių metu reikia paimti kūdikio kraują. Nuolat kartojant tyrimus, naujagimis netenka kraujo ir kai pasiekiama riba, jam būtina perpilti kraują. Jei naujagimiui prireikia operacijos, jis kraujo praranda dar daugiau“, – sako dr. I. Aldakauskienė.

Gydytoja pažymi, kad naujagimiams kraują gali reikėti perpilti ir dėl hemolizinės naujagimių ligos, kuri vystosi dėl mamos ir kūdikio kraujo rezus faktoriaus ir kraujo grupės nesuderinamumo.

Jei naujagimiui prireikia operacijos, jis kraujo praranda dar daugiau.

„Jau kelis dešimtmečius taikomos profilaktinės priemonės iki minimumo sumažino šios ligos dažnį. Deja, praėjusiais metais gydėme neišnešiotą naujagimį, kuriam reikėjo atlikti pakeičiamąjį kraujo perpylimą“, – pasakoja gydytoja.

Dr. I. Aldakauskienė teigia, kad naujagimių kraujo perpylimui naudojami įvairūs kraujo produktai: eritrocitų, trombocitų masė, šviežiai šaldyta kraujo plazma arba krioprecipitatas.

2020 m. Kauno klinikose tiek neišnešiotiems, tiek išnešiotiems naujagimiams buvo sunaudota 135 vienetai eritrocitų ir 16 vienetų trombocitų masės, 18 vienetų šviežiai šaldytos plazmos ir 11 vienetų kriprecipitato. Tam reikėjo 180 donorų kraujo.

„Maždaug 17 proc. neišnešiotų naujagimių atlikta vieno ar kito kraujo komponento perpylimas. Vienam naujagimiui gydymo metu reikėjo 8 eritrocitų masės perpylimų“, – kalbėjo gydytoja.

2020 m. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje gydyti 427 pacientai, iš kurių buvo 276 neišnešioti naujagimiai, t.y. naujagimiai, gimę 22-36 nėštumo savaitę.

Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojai daro viską, kad apsaugotų kraujo donorus ir personalą:

Kauno klinikų nuotr.

• Reguliuojami srautai, todėl prašome dėl vizito iš anksto skambinti tel. +37037326856 ir suderinti individualų laiką;

• Kiekvieno donoro pasiteiraujama, ar jis nebuvo išvykęs į bet kurią kitą šalį, ar neturėjo kontakto su sergančiu asmeniu;

• Įėjimas į Kraujo centrą yra atskiras nuo visų klinikų. Taip pat suteikiamas leidimas automobiliu privažiuoti prie pat Kraujo centro;

• Atvykus į Kraujo centrą, matuojama kraujo donorų kūno temperatūra bekontakčiu termometru;

• Prašoma dezinfekuoti rankas dezinfekciniais skysčiais, esančiais Kraujo centre;

• Išduodamos vienkartinės kaukės ir prašoma ją dėvėti vizito metu;

• Nuolat dezinfekuojamos patalpos ir įranga.

Laukiame Jūsų Eivenių g. 2, Kaunas

Kraujo donorams parkavimas prie Kauno klinikų Kraujo centro yra nemokamas. Pageidaujantiems atvykti iki Kraujo centro automobiliu, prašome apie tai pranešti tel. nr.: +37037326856, +37037787372.

Kasmet Lietuvoje gimsta apie du tūkstančius neišnešiotų naujagimių. Vilniaus universiteto Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas doc. dr. Arūnas Liubšys, vertindamas šiuos skaičius, sako, kad ši statistika, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, yra džiuginanti.

„Svarbiausias dalykas, ką padarėme jau pirmaisiais Nepriklausomybės metais, buvo sudaryta ekspertų grupė, kuri parengė perinatologijos programą. Ši programa numatė, kad moterys, gimdyvės ir nėščiosios, kurioms kyla didesnė rizika pagimdyti neišnešiotus ar sergančius naujagimius, turi būti prižiūrimos didesniuose ir geriau aprūpintuose medicinos centruose. Jos turi gimdyti tose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios gali suteikti aukštesnio lygio medicinos pagalbą“, – pastebėjimais dalinasi jis.

Pradėjus vykdyti šią programą, rizikos grupės moteris pradėjo prižiūrėti 5 stambiausios ligoninės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Ligoninės buvo suskirstytos į tam tikrus lygius, o pagal tai buvo pasirūpinta medicinos įranga, apmokytas personalas.

Neišnešiotu laikomas naujagimis, kuris gimė anksčiau nei 37 savaitę. Intensyvios medicinos pagalbos labiausiai reikia tiems, kurie gimsta sverdami mažiau nei 1500 gramų.

Gydytojas džiaugiasi, kad neišnešiotų naujagimių tėvai yra įkūrę nemažai organizacijų – „Neišnešiotuką“, „Padėkime augti“ ir kitas, buriančias tėvus į savipagalbos grupes. Dabar kuriama socialinė platforma internete „Auginu  Lietuvą“, kur taip pat bus dalijamasi neišnešiotukų tėvams naudinga informacija.

Projektu Lietuvos žmonės kviečiami ne tik numegzti kojinytę ankstukui ir padovanoti jam šilumą, bet ir prisidėti prie pačios mažiausios gyvybės išsaugojimo aukojant, perkant specialiu ženklu pažymėtas prekes ar skiriant dalį gyventojų pajamų mokesčio.

„Ankstukais tapti nesirengiama. Gilesnis problemos suvokimas gali sutelkti mus kryptingai veiklai ir tikslingai paramai. Visų pirma, moralinei. Po truputį, kad ir mažu konkrečiu indėliu prisidėdami, vieningai galime nuveikti be galo daug. Tegul įvyksta paprastas, bet didingas stebuklas, gimsta šviesi ir jautri bendruomenė, kuriai brangus kiekvienas jos narys. Juk kiekvienas ankstukas gali tapti ypatingu Lietuvos piliečiu: genialiu mąstytoju, kūrybingu menininku, mokslininku ar tiesiog puikiu žmogumi“, – Prezidentūros pranešime cituojama šių metų paramos projekto „Ankstukai“ globėja D. Nausėdienė.

Pirmoji šalies ponia tapo nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“, kurios dalis ir yra paramos projektas „Ankstukai“, globėja. Iniciatyva apima gyvybės išsaugojimo, naujagimio ir šeimos sveikatinimą, edukaciją, atsakingos tėvystės skatinimą.

Šis unikalus paramos projektas „Ankstukai“ pradedamas kojinyčių mezgimo iššūkiu neatsitiktinai. Pasak neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ir paramos projekto „Ankstukai“ vadovės Astos Speičytės-Radzevičienės, taip norima pabrėžti naujos gyvybės mažumą ir trapumą.

„Paramos projektas prieš šešerius metus buvo pradėtas siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria anksčiau laiko gimę kūdikiai ir jų šeimos. Tačiau tiesa ta, kad žmonės, kurie savo artimoje aplinkoje nėra susidūrę su neišnešiotais naujagimiais, net neįsivaizduoja, kokie gležni ir maži yra pasaulį anksčiau laiko išvydę kūdikiai. Tokių mažų kojinyčių mezgimas atspindi ankstukų trapumą ir tai, kaip svarbu jais tinkamai pasirūpinti. Remdami mažiausius kovotojus, mes auginame Lietuvą kartu“, – apie projektą pasakoja A. Speičytė-Radzevičienė.

Šiais metais visos paramos projekto „Ankstukai“ metu surinktos lėšos bus skiriamos emocinei pagalbai neišnešiotų naujagimių šeimoms stiprinti, „Ankstukų“ šeimos kraitelio projekto tęstinumui įgyvendinti, būtinajai medicininei įrangai Lietuvos ligoninėse atnaujinti. Taip pat lėšos reikalingos ir kurti nuotolinei mokomajai platformai „Auginu Lietuvą“, suteiksiančiai operatyvią, kvalifikuotą ir lengvai prieinamą informaciją šeimoms visoje šalyje, inovatyviems neišnešiotus naujagimius prižiūrinčio personalo mokymams rengti, naujos kartos neišnešioto naujagimio simuliatoriui įsigyti ir naujagimio netekusioms šeimoms skirtos knygos projektui įgyvendinti.

„Ankstukai – „nematomi“ kūdikiai, jiems padėti užaugti gali tik ypatinga medicinos pažanga, profesionali medikų pagalba ir rūpestinga šeimos priežiūra. Kiekvienas priaugtas gramas ar ūgtelėtas milimetras yra iššūkiai, kuriems įveikti reikia specializuotos medicinos įrangos. Palaikyti už gyvenimą kovojančius ankstukus ir padėti jiems užaugti galime kiekvienas – pirkdami „Ankstukų“ akcijos ženklu pažymėtas prekes mūsų parduotuvėse arba aukodami į specialias akcijos dėžutes, kurias rasite prie kasų“, – sako tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė.

Taip pat ankstukus paremti galima pavedimu, skiriant dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ar aukojant www.ankstukai.lt.

Vilniuje purpurine spalva aštuonias dienas švies Žvėryno tiltas. Nuo 2011-ųjų likus kelioms dienoms iki lapkričio 17-osios – Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos – šia spalva apšviečiami įvairūs pasaulio pastatai daugiau nei 60 šalių. Anot neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovės Astos Speičytės Radzevičienės, purpurinė spalva skleidžia žinią visuomenei apie neišnešiotą naujagimį, priešlaikinį gimdymą, jo priežastis, problemas ir pavojus.

Be Žvėryno tilto sostinėje, purpurine spalva taip pat sužibo Vilniaus bei Klaipėdos rajonų ir Šiaulių, Marijampolės, Klaipėdos, Pasvalio, Kretingos, Pagėgių, Visagino miestų savivaldybės, Kauno ir Anykščių kultūros centrai, Palangos koncertų salė, Radviliškio miesto seniūnijos pastatas, Vilniaus raj. socialinių paslaugų centras, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, Skuodo Švc. Trejybės bažnyčia, Šilutės Hugo Šojaus dvaras bei Jonavos Šviesos bokštas ir Šviesos takas Sąjūdžio aikštėje.

„Svarbu suprasti, jog neišnešiotukas gali gimti bet kuriai šeimai, besilaukiančiai kūdikio. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 1500 neišnešiotų naujagimių ir šis skaičius tik auga, juk gerėja sveikatos priežiūra, technologijos, greitėja gyvenimo tempas, didėja stresas, įtampa. Todėl anksčiau laiko gimę naujagimiai sudaro didžiausią naujagimių pacientų grupę. Nepaisant šio didelio ankstyvo gimstamumo skaičiaus ir galimos rizikos, visuomenė dar labai menkai žino apie priešlaikinio gimdymo prevenciją, problemas bei pavojus ir visuomet mano, kad ši problema yra toli nuo jų šeimų“, – apgailestauja neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ įkūrėja.

Šie metai – ypatingi, mat švenčiamos 10-osios Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos minėjimo metinės.

„Todėl Lietuvoje kaip tik šiemet startavome su nacionaline iniciatyva už sąmoningą tėvystę ir kokybišką vaikystę „Auginu Lietuvą“. Šiuo projektu siekiame informuoti visuomenę apie iššūkius, su kuriais susiduria anksčiau gimusių naujagimių šeimos, bei skleisti pozityvią žinią apie neišnešiotus ar sergančius naujagimius ir gerinti jų priežiūrą visoje Lietuvoje“, – teigia A. Speičytė Radzevičienė.

Šįvakar Arkangelo ir konferencijų meno centre asociacija organizuoja pirmąjį Ankstukų paramos vakarą. Vakaro metu surinktos lėšos bus skiriamos ankstukų bei sergančių naujagimių gerovei – gyvybiškai svarbiems transportavimo monitoriams VUL Santaros Ginekologijos ir akušerijos centro Naujagimių skyriuje.

Anot A. Speičytės Radzevičienės, tokie renginiai turėtų ne tik padėti sutelkti neišnešiotus kūdikius remiančią bendruomenę, bet ir padėti užtikrinti visapusišką pagalbą mažyliams ir jų šeimoms: „Nors Lietuvoje neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodiklis aukštas, tačiau šalyje svarbu gerinti  tęstinę naujagimių priežiūrą, tolimesnį kūdikio ir šeimos vystymąsi bei rūpintis pacientų saugos ir higienos praktika. Būtent šiems tikslams atliepti buvo parengti Europos naujagimių priežiūros standartai. Tikime, jog įdiegus standartus ne tik pagerės naujagimių priežiūra, bet ir šeimos jausis saugesnės, bus labiau informuotos apie tai, kas jų laukia, galės ramiau planuoti kūdikio pasitikimą. Gruodžio 5 d. Lietuvoje pirmą kartą vykstančiame Penktajame Pasauliniame neišnešiotų naujagimių forume ekspertai ir pasaulio tėvų bendruomenė susijungs diskusijai, kaip keisti pasaulį, išgirsti abi puses ir rasti geriausią kompromisą šeimoms“.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1 iš 10 naujagimių gimsta anksčiau laiko. Tai apie 15 mln. naujagimių kasmet – 500 tūkst. gimsta vien Europoje.

Asociacija „Neišnešiotukas“ – 2012 m. neišnešiotų naujagimių tėvų įkurta pirmoji ir vienintelė organizacija, veikianti visoje šalyje ir atstovaujanti neišnešiotiems naujagimiams bei jų tėvams. Asociacija yra tarptautinės organizacijos Europos Naujagimių sveikatos priežiūros fondo (EFCNI) ir Global Alliance for Newborn Care (GLANCE) steigiamojo komiteto narys.

„Pagimdžiusi neišnešiotą sūnelį supratau, kad nieko nežinau apie anksčiau laiko gimusius vaikus. Pažįstami ir giminaičiai ramino, kad viskas bus gerai, kad tereikia priaugti svorio. Realybė yra kiek kitokia...Reanimacijoje nuolat teko matyti operuojamus, sunkios būklės vaikučius ir kasdien meldžiau, kad mano vaikas gyventų! Tapo nesvarbu, kada ims vaikščioti, kaip seksis mokykloje, ar bus genijus. Svarbiausia, kad aš turiu savo vaiką – gyvą ir sveiką!“.

„Augindama neišnešiotą dukrytę pastebėjau – užsispyrimas, savo tikslo siekimas, kova už save – lydi neišnešiotukus nuo pat gimimo“. „Tik gimus neišnešiotai dukrytei supratau, kad net ir patys stipriausi tėčiai – verkia“. „Gimus sūneliui, artimieji, ateidami mūsų aplankyti, man nešė gėles, dovanas... O man buvo labai nepatogu, jaučiausi neverta jų“.

„Kai dukrytė gimė anksčiau laiko, aš pasijutau praradusi dalį savo svajonių: vaikščioti su dideliu pilvu, pagimdyti sveiką, daugiau nei 3 kg. sverianti vaiką, po gimdymo praėjus kelioms dienoms važiuoti iš ligoninės namo... Tačiau dabar, praėjus šiek tiek laiko, suprantu, kad mano tobula dukrytė man davė žymiai daugiau negu aš praradau.“

Savo patirtimi dalinasi neišneśiotukų susilaukusios šeimos.

Tai kelios iš visą mėnesį vykusios socialinės akcijos „Sakau tai garsiai“ žinutės, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į priešlaikinį gimdymą, neišnešioto naujagimio slaugymą, auginimą bei šeimos patiriamus sunkumus.

„2013 m. lapkričio 17 d. asociacija „Padedu augti“, kartu su partneriais, Lietuvai pristatė naują socialinę iniciatyvą – garsų šalies pastatą apšviesti purpurine –neišnešiotų naujagimių spalva, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į neišnešiotukus ir jų tėvelius. Taip mūsų miesto simbolis – Kauno Rotušė tapo pirmuoju garsiu pastatu Lietuvoje, nušvitusiu purpurine spalva bei prisidėjusiu prie visame pasaulyje skleidžiamos žinutės apie neišnešiotus naujagimius“, – kalbėjo asociacijos vadovė Inga Laukytė-Budrienė.

Tokiu būdu siekiama atkreipti dėmesį ir paminėti Pasaulinę Neišnešiotų naujagimių dieną Kaune – lapkričio 17 d. ateiti prie Kauno Rotušės (17 – 20 val.), pasigrožėti nuostabiu reginiu bei prisidėti prie socialinės šios dienos sklaidos: nusifotografuoti prie purpurinės Rotušės bei įkelti nuotrauką į savo socialinius tinklus („check in“ nurodžius Purpurinis Kaunas) su tag`u #PadeduNeisnesiotukuiAugti “.

Šiemet šią purpurinę iniciatyvą palaiko ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Asociacija „Padedu augti“ yra vienintelė organizacija Lietuvoje savanoriškai teikianti tiesioginę socialinę ir psichologinę pagalbą, ne tik konsultuojant šeimas Kauno klinikose, kuriose daugiausia ir gimstama naujagimių per anksti, bet ir teikianti nuotolinę pagalbą.

Kodėl reikia įprasminti šią dieną?

Pasaulyje net 15 milijonų naujagimių gimsta per anksti, Lietuvoje – apie 1500 naujagimių kasmet. Nemokantys kvėpuoti, palaikyti kūno temperatūros, dažnai telpantys į mamos/tėčio delną ir tokie trapūs...bet kartu ir labai dideli kovotojai. Šeimos patiria daugybę išgyvenimų ligoninėje, kai taip lauktas vaikelis balansuoja tarp gyvybės ir mirties. Neretai jos ligoninėje praleidžia keletą mėnesių. O grįžimas į namus išlieka kupinas nerimo ir klausimų: kaip toliau augs mano kūdikis? ar jis vaikščios, žais? ar bus pilnavertis visuomenės narys?

Svarbu suprasti, kad neišnešiotukmas gali aplankyti bet kurią šeimą ir skleisti žinią visame pasaulyje.

Fotografės Jūratės Karkauskienės nuotraukose 12 ankstukų įkūnijo 12 žymių, anksčiau laiko gimusių istorinių asmenybių. Jų gyvenimai įrodo, jog per anksti gimę kūdikiai yra kovotojai nuo pirmosios savo gyvenimo akimirkos.

Parodos atidaryme anksčiau gimusius vaikus ir visą jų bendruomenę sveikins bei savo dainomis džiugins atlikėja grakščioji Karina Krysko. Atlikėja teigia, jog tokie renginiai neišnešiotų kūdikių šeimas telkia į tvirtą bendruomenę, kurioje kiekvienas sulaukia taip reikalingos paramos.

„Pati esu mama ir puikiai pažįstu tą vaiko atsiradimo stebuklo džiaugsmą, esu patyrusi visas laimės akimirkas bei sunkumus. Žinau, kad per anksti gimusiems vaikams reikia ypatingos priežiūros. Tačiau jos dėka jie gali pasivyti savo bendraamžius. Žinoma, palaikymo reikia ir ankstukų tėvams. Aš galiu tik įsivaizduoti, kaip emociškai ir psichologiškai sunku išgyventi tas pačias neramiausias akimirkas“, - teigia ji.

Parodos ambasadorius Kaune penkiametis Rojus, pasaulį išvydęs sverdamas vos 495 g, yra gyvas įrodymas, kad net ir patys mažiausieji gali sustiprėti bei gyventi pilnavertį gyvenimą. 

„Gimę su genijaus žyme“ atidarymo metu „Neišnešiotukų“ himną „Ašarėlė“ atliks linksmasis vaikų kolektyvas "Linksmasis Do", vadovaujamas Jūratės Miliauskaitės.  Renginį ves ankstukų ambasadorė Daiva Tamošiūnaitė.

Neišnešiotukas laiką dažnai aplenkia ne tik gimdamas, bet ir mąstydamas, pastebėdamas tai, ko nepastebi kiti. 

VDU iki spalio 30 d. veiksiančioje parodoje jau ūgtelėję ankstukai įkūnija tokias istorines asmenybes kaip Vinstonas Čerčilis, Albertas Einšteinas, Izaokas Niutonas, Napoleonas Bonapartas, Ana Pavlova, Pablo Pikaso, Markas Tvenas, Styvas Vonderis. 

„Pastebima, jog anksčiau laiko gimę žmonės pasižymi ypatingu mąstymo mechanizmu, todėl tarp jų pasitaiko daug įžymių menininkų, politikų, filosofų. Neišnešiotukas laiką dažnai aplenkia ne tik gimdamas, bet ir mąstydamas, pastebėdamas tai, ko nepastebi kiti“, – sako asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Radzevičienė.

Anot jos, kad neišnešiotukai augtų kiek įmanoma sveikesni, reikalingas jų tinkamas raidos sekimas ne tik grįžus namo, bet ir iki mokyklinio amžiaus. Kauno klinikose slaugoma daugiausiai Lietuvos ankstukų, todėl jų raidos sekimas grįžus namo į regionus yra ypač aktualus iki mokyklinio amžiaus. Asociacija „Neišnešiotukas“ deda visas pastangas, kad Lietuvoje atsirastų tinkama neišnešiotų naujagimių sekimo sistema. 

Paroda „Gimę su genijaus žyme“ startavo kovo 16 d. Vilniuje ir jau aplankė septynis Lietuvos miestus: Ukmergę, Anykščius, Panevėžį, Šiaulius, Klaipėdą, Palangą bei Marijampolę.

Lietuvos ankstukams padėti užaugti galima ir prisidedant prie neišnešiotiems naujagimiams skirto paramos projekto „Ankstukai“. Aukoti galima pavedimu, skirti 2 proc. GPM arba metant pinigus į aukojimui skirtas dėžutes, esančias „Pegaso“ tinklo knygynuose.