Per dešimtmetį iki 2019 metų nuskendo maždaug 2,5 mln. žmonių, teigė PSO, nurodydama paprastas priemones, kurios padėtų sumažinti šį „visiškai išvengiamą“ skaičių.

Sekmadienį minima pirmoji Pasaulinė skendimų prevencijos diena. Tai savalaikis priminimas šiauriniam pusrutuliui, nes vasaros mėnesiais nuskendusių žmonių skaičius visada būna didžiausias.

PSO teigė, kad maždaug 60 proc. visų nuskendusių yra jaunesni nei 30 metų asmenys, o didžiausias skendimų skaičius tarp vaikų – iki penkerių metų.

„Tai yra visiškai išvengiama mirties priežastis“, – žurnalistams Ženevoje sakė gydytojas Davidas Meddingsas iš PSO Socialinių sveikatą lemiančių veiksnių departamento.

Pasak jo, „skaičiai šokiruoja“, nes vien tik 2019 metais nuskendo apie 236 tūkst. žmonių.

Mirtingumas dėl potvynių, vandens transporto avarijų ir tyčinių nusiskandinimų nėra įtrauktas į bendrą statistiką.

Jo teigimu, vaikų iki penkerių metų amžiaus mirtingumas dėl įvairių priežasčių, sumažėjęs per pastaruosius 40 metų, užmaskavo neišspręstą mirčių dėl skendimo problemą.

„Skendimas dabar yra pagrindinė vaikų iki penkerių metų mirties priežastis daugybėje šalių“, – sakė D. Meddingsas.

Jis teigė, kad skendimas yra pagrindinė vaikų iki 5 metų mirties priežastis Kinijoje ir antra svarbiausia priežastis JAV bei Prancūzijoje.

D. Meddingsas sakė, kad Bangladeše vien 2016 metais kasdien nuskęsdavo apie 40 vaikų.

Azijoje dažniausiai paskęsta būtent mažamečiai vaikai.

Tačiau neseniai atlikti tyrimai Tanzanijoje ir Ugandoje parodė, kad ten 80 proc. nuskendusiųjų sudarė jauni suaugę žvejai, nurodė PSO.

Skendimų skaičiai mažų ir vidutinių pajamų šalyse yra daugiau nei tris kartus didesni nei didelių pajamų šalyse.

PSO teigimu, skendimas neproporcingai paveikia neturtingas ir marginalizuotas bendruomenes, kurios turi mažiausiai išteklių prisitaikyti prie jas supančių pavojų.

D. Meddingsas teigė, kad daugelio mirčių būtų galima išvengti atliekant paprastus veiksmus, pavyzdžiui, įrengiant barjerus aplink šulinius, užtikrinant saugias vietas vaikams žaisti toliau nuo vandens ir mokant vaikus pagrindinių plaukimo ir saugumo vandenyje įgūdžių.

Geresnis saugių gelbėjimo bei gaivinimo būdų mokymas taip pat padėtų išmokti teikti pagalbą skęstantiems.

Dar dvi PSO rekomenduojamos prevencijos priemonės – saugaus krovinių gabenimo laivais ir keltų taisyklių laikymasis, taip pat potvynių rizikos valdymo tobulinimas.

Tragedija nutiko šeštadienio vakarą Kelmės rajone, kai nebeišnėrė į eketę tvenkinyje šokęs vyras. Jo kūnas rastas tik sekmadienį ryte.

Du į vandens telkinius įlūžę žmonės savaitgalį buvo išgelbėti dar iki atvykstant ugniagesiams, tad pareigūnams teliko surinkti jų daiktus.

Šeštadienį popiet Raseinių rajone, Norgėlų kaime, į tvenkinį įlūžo žvejojęs vyras, jis išlipo pats ir buvo perduotas medikams. Ugniagesiai gelbėjimo rogėmis pasiekę už 25 metrų nuo kranto paliktus nukentėjusiojo daiktus, surinko juos ir perdavė artimiesiems.

Sekmadienį apie vidurdienį pro šalį ėję žmonės išgelbėjo į Druskonio ežerą Druskininkuose įlūžusį vyrą. Gelbėjimo rogėmis ugniagesiai į krantą partempė 30 metrų atstumu buvusius žvejybos įrankius.

Taip pat šį savaitgalį gelbėtojai tris kartus traukė į vandens telkinius įlūžusias transporto priemones – keturračius Nevėžyje, ties Panevėžio rajonu ir tvenkinyje Skuodo rajone bei lengvąjį automobilį Varėnos rajone esančiame Glėbo ežere.

Šiuose įvykiuose žmonės nenukentėjo.

PAGD primena, kad ant vandens telkinių ledo draudžiama stovėti ar važiuoti transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai naudojamos žvejybai būtinos transporto priemonės.

„Vyrai skęsta gerokai dažniau nei moterys dėl fiziologijos: vyrai turi daugiau (...) testosterono ir yra linkę labiau rizikuoti, pasirodyti prieš kitus“, – BNS atsiųstame komentare sakė PAGD Civilinės saugos planavimo ir koordinavimo skyriaus viršininkė Tatjana Milkamanovič.

Vyrai vandens telkiniuose skęsta maždaug keturis kartus dažniau nei moterys. 45–64 metų žmonių grupė yra rizikingiausia.

Anot PAGD atstovės, vyrai labiau mėgsta įvairias aktyvias vandens pramogas, kurių metu įvyksta nelaimės. Taip pat vyrai labiau linkę vartoti alkoholį, dėl to prie vandens telkinių elgiasi neatsakingai.

Vyrai skęsta gerokai dažniau nei moterys dėl fiziologijos: vyrai turi daugiau testosterono ir yra linkę labiau rizikuoti, pasirodyti prieš kitus.

„Moterys turi didesnį saugumo ir atsargumo jausmą, be to, joms nėra taip svarbu įtvirtinti save kitų akivaizdoje“, – teigė T. Milkamanovič.

Pagrindinės skendimo priežastys Lietuvoje yra neatsargus elgesys prie vandens, savo galimybių neįvertinimas ar pervertinimas, saugaus elgesio vandenyje nepaisymas, alkoholio vartojimas.

Pastebėtina, kad šios tendencijos panašios ir kitų nelaimių, tokių kaip gaisrai, atvejais.

Per birželį nuskendo 26 vyrai ir šešios moterys, o nuo metų pradžios – 52 vyrai ir devynios moterys.

Remiantis PAGD statistika, per praėjusių metų birželį nuskendo 19 asmenų, tai apie 40 proc. mažiau nei šiais metais.

Iš viso per šiuos metus vandens telkiniuose nuskendo 61 žmogus.

Naujienų agentūrą AFP yra skelbusi, kad Lenkijoje per šių metų birželį nuskendo 113 žmonių.

Anot agentūros pranešimo, 90 procentų nuskendusiųjų Lenkijoje buvo vyrai.

Tai, kad vandens pramogos yra vieni mėgstamiausių laisvalaikio užsiėmimų, patvirtina ir šiemet vasarį BTA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo 1006 respondentai. Jos duomenimis, 43 proc. gyventojų mažiausiai kartą per metus maudosi vandens telkinyje, 30 proc. plaukioja valtimi, 16 proc. – vandens dviračiu, 12 proc. – baidare.

„Karšti vasariški orai į Lietuvą šiemet atėjo anksti, ir tai turėjo didelės įtakos žmonių pasirinkimui, kur ir kaip leisti laisvalaikį. Vandens pramogos – vienas populiariausių ir labiausiai prieinamų poilsio būdų. Išsimaudyti ežere, tvenkinyje ar upėje nieko nekainuoja, išsinuomoti valtį, irklentę ar vandens dviratį nėra brangu, o plaukiojimas jais nereikalauja jokių specialių įgūdžių – nenuostabu, kad tai yra įprastos masinės pramogos, kurių rizika dažnai nuvertinama panašiai kaip ir kitų kasdienių dalykų“, – sako BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

Ekspertas pastebi, kad saugumą vandenyje padidintų paprasčiausios saugaus elgesio taisyklės: nesirinkti užžėlusių, sulaukėjusių pakrančių, nepulti į vandenį neišsiaiškinus, koks krantas, neplaukti per toli, tinkamai įvertinti jėgas, ar jų užteks grįžti į krantą.

„Vasarą būtina vartoti pakankamai skysčių, dėvėti galvos apdangalus ir saugotis terminio šoko: įkaitus nešokti į šaltą vandenį. Tokiu atveju raumenys susitraukia, gali atsirasti mėšlungis, sustreikuoti širdis, sutrikti kvėpavimas. Mažiausia klaida gali reikšti traumą ar net atimti gyvybę“, – teigia A. Žilėnas.

Gelbėtojai jau ne vienerius metus kartoja ir pagrindines saugumo taisykles plaukiant valtimi, vandens dviračiu: nerekomenduojama vaikščioti, suptis, baksnoti ar kutenti bendrakeleivių. Tokios priemonės leidžia nuplaukti toli į ežerą, kur gylis gerokai didesnis nei pakrantėje, todėl saugumo taisyklių ignoravimas, valčiai ar vandens dviračiui pakrypus ar apvirtus, gali turėti labai skaudžių padarinių.

Pasak specialistų, atsipalaidavę poilsiautojai linkę užmiršti saugumą.

„Išvykos prie vandens telkinių dažniausiai neatsiejamos ir nuo piknikų, kartais vartojamas alkoholis. Jo nereikia išgerti daug, kad žmogus smarkiai apsvaigtų ir nebegalėtų deramai įvertinti savo elgesio rizikos, o nuo čia iki nelaimės – vienas žingsnis. Šiemet per penkis mėnesius Lietuvos vandens telkiniuose nuskendo jau 57 žmonės, o išgelbėta dvigubai mažiau – 29 žmonės. Situacija kelia didelį nerimą“, – tvirtina ekspertas.

Karštų orų nulemtą plūstelėjimą prie vandens telkinių atspindi ir draudikų fiksuojama nelaimingų atsitikimų statistika. Plaukiodami vandens telkiniuose žmonės šiemet jau patyrė pjautinių traumų, kaulų lūžių, patempimų. Vienam BTA klientui trūko ausies būgnelis, kai jis vandenyje netyčia susidūrė su ten irgi plaukiojusiu sūnumi.

Draudikai atkreipia dėmesį, kad 95 proc. traumų prie vandens patiria vyrai.

„Būtų netikslu ir neteisinga sakyti, kad būtent vyrai kažkaip ypatingai nesisaugo ar rizikuoja. Tai, kad traumos tarp vyrų tokios dažnos, siečiau su tuo, kad jie aktyviau leidžia laisvalaikį, be to, valtį ar pakrantę išnaudoja ir kaip galimybę pažvejoti. Kaip rodo mūsų patirtis, žvejyba pasižymi savomis rizikomis: susitraumuojama valtyje, traukiant žuvį susipjaustomos rankos. Teko administruoti tokį atvejį, kai žvejys paslydęs krito ant dėžės ir susilaužė šonkaulį“, – sako A. Žilėnas.

Per septynis mėnesius Lietuvoje kilo daugiau nei 7 tūkst. gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 6,6 proc. Gaisruose žuvo 60 žmonių (2015 m. – 76), iš jų 3 vaikai (pernai – 6), o 112 gyventojų (pernai –132) patyrė traumų. Tai pats mažiausias per dvylika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Pastaruoju metu sparčiai daugėja skęstančių ir nuskendusių žmonių. Nuo birželio iki liepos 31 dienos vien tik ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 59 skenduolius, kai pernai per tą patį laikotarpį – 35.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių ir vandenyje: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų, nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.

Šiemet jau kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 3 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes. Per miestuose kilusius gaisrus žuvo 21 gyventojas, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 39.

8 žmonės žuvo Kauno mieste, 7 – Vilniaus rajone, 6 – Šalčininkų rajone, po 5 – Kėdainių rajone bei Vilniaus mieste, 4 – Varėnos rajone, po 3 – Alytaus ir Anykščių rajonuose bei Šiaulių mieste.

Dėl neatsargaus rūkymo žuvo 17 gyventojų, 15 – dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, po 1 – dėl padegimų bei kitų priežasčių. Dar 11 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 110 žmonių (iš jų 10 vaikų), 78 transporto priemones, 890 gyvūnų, 540 pastatų.

„Kasmet per sezoną į Kauno klinikų Stuburo neurochirurgijos skyrių su traumomis po šuolių į vandenį patenka vidutiniškai 20 žmonių. Tai priklauso nuo vandens, oro temperatūros, laisvadienių. Nesvarbu, ar tai Joninės, ar Mindaugo karūnavimo diena, žmonės tuomet vartoja alkoholį ir nardo į vandenį, mušasi.

Per Joninių savaitgalį į Kauno klinikas pateko devyni tokie pacientai, per praeitą savaitgalį – penki. Šiemet trys iš visų patekusių pacientų patyrė labai sunkius sužalojimus, ir greičiausiai liks neįgalūs. Dėl vieno jų gyvybės vis dar kovojama reanimacijoje. Sėkmingiau nėrę išvyksta namo, o dalis įvykių pasibaigia mirtimi“, – teigia neurochirurgas.

Dažniausiai kaltas alkoholis

Lemtingą smūgį, pasak gydytojo, žmogus patiria ne atsimušdamas į vandenį, bet atsimušdamas į dugną arba dažniau į dugne esančius įvairius daiktus – akmenis, šakas.

Dalis pacientų, patyrusių minėtus sužalojimus, teigia, kad šuolį atliko žinomoje vietoje, kurioje maudosi metų metus. Tačiau vanduo, pasak B. Špakausko, yra gyvas ir judrus: vyksta atoslūgiai, potvyniai, srovių pokyčiai, todėl niekuomet negali žinoti, kaip pasikeičia dugno reljefas. To žmonės dažnai neįvertina.

„Kita vertus, toje pačioje vietoje sėkmingai gali šokinėti vaikai, tačiau suaugusiojo šuolis gali baigtis nesėkme. Yra skirtumas, ar į vandenį šoka jaunas, lankstus 40 kilogramų svorio žmogus, ar vyresnis, 100 kilogramų sveriantis žmogus, kurio susižalojimo tikimybė yra didesnė.

Dar viena svarbi aplinkybė yra ta, kad dažniausiai tokias traumas patiria išgėrę asmenys. Statistinis pacientas – jaunas, energingas išgėręs vaikinas“, – pažymi pašnekovas.

Lietuviai išsiskiria tokiomis traumomis

Žmogaus kūne, pasak gydytojo, pažeidžiamiausia vieta yra kaklas, ypač toje vietoje, kur kaklas jungiasi su krūtine.

„Dažniausiai lūžta 5–6-tas kaklo slanksteliai, o virš 5-to kaklo slankstelio įvykę lūžiai yra pavojingi gyvybei, todėl žmonės dažniausiai neišgyvena.

Lūždami kaklo slanksteliai sužaloja šalia esančias nugaros smegenis, perduodančias nervinius impulsus žmogaus galūnėms, kitiems organams. Pažeidus stuburo smegenis, atsiranda negalia, o nuo pažeidimo aukščio priklauso, ar kojų, ar ir aukščiau esančių galūnių negalės žmogus valdyti“, – aiškina medikas.

Pasak B. Špakausko, iš vidutiniškai 20-ties pacientų per sezoną 30–40 proc. patiria sunkias traumas, po kurių visam gyvenimui įgyja negalią.

„Tačiau svarbu pastebėti, kad Lietuva tokiomis traumomis išsiskiria iš daugelio Europos šalių. Bendraujant su užsienio kolegomis galiu pastebėti, kad į vakarus nuo Lenkijos ši problema yra niekam nesuprantama. Deja, tendencijos, kad tokių traumų mažėtų, nepastebime“, – kalba pašnekovas.

Skaičiai Lietuvoje siaubingi – kasmet iš 300 nuskendusių žmonių 30 būna vaikų, LRT RADIJUI sako Seimo pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas, penktadienį vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Ką daryti, kad vaikų skęstų mažiau?“ skaitysiantis pranešimą. „Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų nuskęsta 9 žmonės, o Olandijoje šis skaičius siekia tik 0,4. Taip yra, nes Olandija turi daug didesnes galimybes, geresnę infrastruktūrą, dirba daug daugiau žmonių, tad vaikai apmokomi plaukti beveik 100 proc. Mes to paties sieksime ir Lietuvoje, nes pagrindinė priežastis, kodėl skęsta vaikai, ir yra nemokėjimas plaukti“, – pabrėžia V. Gedvilas.

– Pone Gedvilai, vaikų skendimas įvardijamas kaip viena baisiausių Lietuvos problemų. Ką rodo skaičiai? Ar mūsų šalies situacija kuo nors ypatinga?

– Mūsų šalies situacija ypatinga, nes turime labai mažai baseinų – 20 kartų mažiau, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, kurių atstovai dalyvaus konferencijoje ir pristatys savo gerąją patirtį, yra 700 baseinų, o Lietuvoje yra tik 44 baseinai, kuriuose mūsų vaikai turi galimybę mokytis plaukti. Skaičiai, žinoma, yra siaubingi ir kiekvienais metais auga. Iš 300 nuskendusių žmonių 30 yra vaikų.

– Konferencijoje bus įvertinti ir Vaikų mokymo plaukti bendrojo ugdymo mokyklose programos rezultatai. Kokia tai programa?

– 2008 m. vyriausybė priėmė sprendimą, kad mokymo plaukti programai reikia skirti lėšų. Iš pradžių tos lėšos buvo labai mažos – 2010 m. buvo skirta tik 60 tūkst. litų (17,4 tūkst. eurų). 2014 m. lėšų skirta daug daugiau – 400 tūkst. litų (115,85 tūkst. eurų), o 2015 m. – jau 600 tūkst. litų (173,77 tūkst. eurų). Beje, buvo planuojama iš Švietimo ir mokslo ministerijos skirti 200 tūkst. litų (apie 58 tūkst. eurų), o iš Kūno kultūros ir sporto departamento – per 1,7 mln. litų (492,4 tūkst. eurų), tačiau to padaryti nepavyko, nes vyriausybės nutarime buvo nurodyta šiai programai lėšų skirti esant galimybei. Todėl lėšų nebuvo skirta tiek, kiek norėtume skirti.

– Visi specialistai vieningai pripažįsta, kad skęstamumo mažinimas – kompleksinis procesas ir kad tik išmokyti plaukti neužtenka. Kaip minėjote, net išmokyti plaukti kai kuriose Lietuvos vietose sunkiai išsprendžiama problema dėl baseinų trūkumo. Jūsų manymu, ko labiausiai trūksta šiandien ir ką daryti, kad vaikų skęstų mažiau?

– Galima pasinaudoti ir esama situacija, nes labai greitai baseinų nepristatysime – statyti ir išlaikyti baseinus yra labai brangu. Visų pirma, sporto mokyklų ir kiti baseinai iki pietų būna beveik tušti. Nors vidurinių mokyklų baseinuose per kūno kultūros pamokas dirbama, tačiau 90 proc. visų Lietuvos mokyklų baseinų išvis neturi. Kita galimybė – išnaudoti baseinus vasarą, nes tuo metu daugelis jų yra uždaryti ir nenaudojami (taip yra, nes juos išlaikyti brangu).

Taip pat svarbu, kad ir vyriausybė, ir Kūno kultūros ir sporto departamentas, ir Švietimo ir mokslo ministerija skirtų daugiau lėšų. Vis dėlto galiu pasakyti, kad mūsų sporto treneriai, kūno kultūros mokytojai vis tiek 2010–2014 m. sugebėjo išmokyti plaukti daugiau nei 11 tūkst. vaikų. Manau, kad ateityje lėšos turėtų būti didesnės ir infrastruktūra išnaudota 100 proc.

Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų nuskęsta 9 žmonės, o Olandijoje šis skaičius siekia tik 0,4. Taip yra, nes Olandija turi daug didesnes galimybes, geresnę infrastruktūrą, dirba daug daugiau žmonių, tad vaikai apmokomi plaukti beveik 100 proc. Mes to paties sieksime ir Lietuvoje, nes pagrindinė priežastis, kodėl skęsta vaikai, ir yra nemokėjimas plaukti.

– Gal, sprendžiant problemą, ir aktyvesnio politikų įsikišimo reikia?

– Mes šią konferenciją vykdome būtent Lietuvos Respublikos Seime, tad tikiuosi, kad bus politikų, kurie tuo susidomės – galės pasižiūrėti transliaciją ir internete, susipažinti su esama situacija. Manau, kad pabandysime informaciją išplatinti ir Seimo nariams, nes tai didelė problema: vieno žmogaus mirtis padaro apie 1,9 mln. litų (550,3 tūkst. eurų) žalos, o valstybė kasmet dėl skendimo patiria apie 588 mln. (170,3 mln. eurų) žalos. Tai didžiulė žala ekonomikai.

Kitas dalykas – ir sveikatos prevencija. Plaukimas suteikia labai daug žmogui gyvybiškai svarbių įgūdžių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 euras, investuotas į sveikatos prevenciją per sportą, sveikatos apsaugai sutaupo 2 eurus. Taigi ši programa, be abejonės, Lietuvai reikalinga.

Skendimai - didžiulė, tačiau išvengiama problema, kasmet nusinešanti daugiau kaip 400 tūkst. žmonių gyvybių visame pasaulyje. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežasčių ir antroji pagal dažnumą vaikų iki 14 metų amžiaus netyčinių traumų nulemtos mirties priežasčių pasaulyje.

Lietuvos statistika

2012 metais Lietuvoje paskendo 232 žmonės, 2013 metais - 198, o 2014 metais - 229 asmenys. Lietuvoje 2014 metais nuo išorinių mirties priežasčių mirė daugiau tik eismo įvykių metu ir nukritę. Nors per paskutinius 15 metų pastebima, jog paskendimų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau išlieka vienas didžiausių Europoje, o tai reiškia, kad skendimų prevencija Lietuvoje nepakankama. Palyginimui reiktų paminėti, kad beveik 80 proc. 2013 metais Olandijoje paskendusių asmenų sudarė ne vietiniai gyventojai, o imigrantai iš kitų šalių, didžioji dalis jų paskendo apsinuodiję alkoholiu.

Pasaulyje dažniau paskęsta vaikai, o Lietuvoje - jauni, darbingo amžiaus vyrai. Jie paskęsta 5 kartus dažniau nei moterys ir 4 kartus dažniau nei vaikai, todėl kalbant apie prevencijos priemones pirmiausiai reiktų paminėti šiai labiausiai dėl skendimų pažeidžiamai grupei skirtas prevencijos priemones.

Alkoholis, alkoholis ir dar kartą alkoholis

Apsvaigę asmenys yra linkę rizikuoti, pavyzdžiui, šokti į vandenį iš didelio aukščio ar varžytis tarpusavyje, kuris nuners toliau ar giliau, dėl ko įvyksta didžioji dalis paskendimų. Dažnai įkaušę poilsiautojai užmiega atviroje vietoje esant tiesioginiams saulės spinduliams, o nubudę šoka į vandenį atsivėsinti. Dėl didelio temperatūrų skirtumo organizmas gali patirti šoką, neretai raumenis sutraukia mėšlungis ir dalis tokių poilsiautojų nebeišneria.

Apsvaigę nuo alkoholio gerokai dažniau skęsta vyrai: paaugliai, kurie dar neįvertina tikrojo alkoholio poveikio, bei jauni vyrai. Moterys, apsvaigusios nuo alkoholio, skęsta retai. Suaugusieji, kurie vartoja alkoholį šalia vandens telkinių ir prižiūri savo atžalas, plaukiojančias vandenyje, taip pat labai rizikuoja: išgėrus sumažėja dėmesingumas, ilgėja reakcijos laikas, todėl išauga galimybė laiku nepastebėti skęstančio vaiko. Maži vaikai skęsta tyliai, todėl jiems reikalingas ypač didelis dėmesys.

Kaip rodo statistika, ne visi poilsiautojai prie vandens yra pakankamai sąmoningi, todėl prevencijos priemonės turėtų būti:

Alkoholio pardavimo/vartojimo prie vandens telkinių ribojimas.

Draudimo vartoti alkoholį valtyse ir maudynių vietose kontrolė.

Mokymas nevartoti alkoholio šiose vietose.

Tik sumažinę girtų, neatsakingų poilsiautojų skaičių galėsime tikėtis ženklaus skendimų sumažėjimo.

Mokėjimas plaukti

Lietuvoje ne ką mažiau aktuali ir vaikų paskendimų problema. 2014 metais nuskendo 8 vaikai iki 14 metų amžiaus. Berniukai skendo dažniau nei mergaitės. Ypač pavojinga prie atvirų vandens telkinių be suaugusiųjų priežiūros palikti mažamečius vaikus. Taip pat negalima palikti jų prižiūrėti vyresniems draugams, broliams ar sesėms. Vaikai, kurie nemoka plaukti, paprastai būna atsargesni, nemokėjimas plaukti dažnai juos apsaugo, nes jie nelenda į vandenį. Vis dėlto viena iš sėkmingiausių skendimų prevencijos priemonių yra vaikų mokymas plaukti.

Prevencinės priemonės Lietuvoje įgyvendinamos neseniai, o kitose Europos šalyse skendimų prevencija turi gilias šaknis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikystėje pradėjus mokyti atsargaus ir atsakingo elgesio vandenyje bei išmokius plaukti, ateityje galima išvengti daugybės skaudžių netekčių. Būtina telkti visas jėgas, suvienyti už vaikų saugumą, sveikatą ir vertybių formavimą atsakingas institucijas. Mokyklose ir kitose vaikų ir paauglių susibūrimo vietose turi būti skleidžiama informacija skendimų prevencijos tema, taikomos efektyvios skendimų prevencijos priemonės savivaldybėse, šviečiami tėvai ir kuriama saugi ir darni aplinka vaikams.

Esminiai skendimų prevencijos principai

Pašalinti pavojų - išpilti vandenį iš talpų (vonios, tvenkinio, kibiro).

Įrengti apsauginius barjerus - aptverti vandens telkinius, maudymosi baseinus, žuvų tvenkinius, griovius, kurie prisipildo lietaus vandens, įvairius vandens telkinius prie namų ir viešose vietose. Aptverti namus, esančius netoli vandens telkinių (vasarnamius). Įrengti saugius tiltus prie vandens telkinių, upelių. Uždengti šulinius.

Apsaugoti tuos, kurie priklauso rizikos grupei - skatinti mokytis plaukti.

Aiškinti apie vaiko priežiūros svarbą, organizuotai prižiūrėti vaikus (tėvams susiburiant į grupes).

Mokyti vaikus laikytis toliau nuo srovės ir aiškinti, kad nesimaudytų vieni.

Drausti ir kontroliuoti, kad draudimas vartoti alkoholį valtyse ir maudynių vietose būtų vykdomas, mokyti nenaudoti alkoholio šiose vietose.

Visi laiveliai turi būti reguliariai tikrinami dėl jų techninės būklės ir saugos įrangos juose. Negalima viršyti leidžiamo žmonių skaičiaus laiveliuose, juose turi būti tiek gelbėjimo liemenių, kiek yra plaukiančių asmenų.

Padėti įvykus nelaimei - mokytis gaivinti.

Dauguma žmonių mano, jog skęsdami sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl savo saugumu rūpinasi nepakankamai. Kad žiemą būtų galima prisiminti karštą ir smagią vasarą, būkite sąmoningi ir atidūs prie vandens, saugokitės patys ir saugokite kitus.

Vaikus būtina išmokyti plaukti. Tai sąlyga apsaugoti juos nuo nelaimių, kaip ir būtinybė pramogauti blaiviems, nes tėvai, vartojantys alkoholį, tampa mažiau dėmesingi vaikams ir maudydamiesi skęsta patys.

Išgelbstimas kas dešimtas

Vasarą maudynės vandenyje yra vienas didžiausių malonumų. Tačiau jau šiemet per vieną karštojo savaitgalio dieną Lietuvoje nuskendo šeši žmonės, pernai per metus – 198.
Skendimų galima išvengti, tačiau iki šiol tai išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Skendimai yra pagrindinė 1–5 metų vaikų mirties priežastis ir antroji pagal dažnumą 1–14 metų vaikų netyčinių traumų mirties priežasčių.

Išgelbstima tik apie 10 proc. skęstančių vaikų – vienas iš dešimties. Jie turi problemų dėl tolesnio vystymosi, be to, gali būti sunkiai sužaloti ar tapti neįgalūs dėl smegenų pažeidimo.
Siekiant atkreipti į tai viso pasaulio visuomenės dėmesį,  birželio 20 d. 17 val. Lietuvos laiku, arba 3 pm GMT Grinvičo laiku, daugelyje šalių vyks akcija "Didžioji pasaulinė plaukimo pamoka".

Jos iniciatoriai – Pasaulio vandens parkų asociacija. Tai renginys, vienijantis viso pasaulio visuomenę vienam tikslui: visiems tuo pačiu laiku dalyvaujant plaukimo pamokoje pranešti, kaip svarbu, kad kiekvienas vaikas mokėtų plaukti ir saugiai elgtis vandenyje.

Tampa būtina sąlyga

"Vidutiniškai Lietuvoje per metus netenkame net vienos klasės mokinių. Skendimų galima išvengti – moksliškai įrodyta, kad plaukimo pamokos gali sumažinti vaikų skendimo riziką net 88 proc.", – įsitikinusi Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Jolita Mackevičiūtė.

Vilniuje 1–3 klasių moksleiviams organizuojama vasaros plaukimo mokyklėlė, kad vaikai ne tik išmoktų plaukti, bet ir saugiai elgtis vandenyje.

Per plaukimo pamokas vaikai bus mokomi išpūsti orą vandenyje, išsitiesti ir atsispyrus nuo sienelės ir gulint ant pilvo arba nugaros slinkti vandens paviršiumi. Galima išmokti tuo pat metu  atlikti sinchroniškus rankų ir kojų judesius, suderintus su kvėpavimu. Dar vaikai mokysis plūduriuoti, atlikti starto šuolį, nerti galva, šokti atbulomis, susirietus ir panašiai.

"Tikimės, kad vieną dieną visuomenė supras, kad mokyti vaikus plaukti yra taip pat gyvybiškai svarbu kaip segėti saugos diržą automobilyje ar dėvėti dviratininko šalmą", – neabejoja visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Jolita Mackevičiūtė.

Bus siekiama naujo rekordo

Didžiosios pasaulinės plaukimo pamokos renginyje Lietuva, atstovaujama Vilniaus visuomenės sveikatos biuro ir baseino "Olimpinė pradžia", dalyvaus pirmą kartą.

2013 m. Didžiosios pasaulinės plaukimo pamokos rezultatai buvo puikūs. Joje dalyvavo 32 450 plaukikų iš trylikos skirtingų šalių: JAV, Meksikos, Jungtinių Arabų Emyratų, Jungtinės Karalystės ir kt. Taip buvo pasiektas naujas Guinnesso rekordas, nes 2012 m. pamokoje dalyvavo 24 873 plaukikai.

Didžiosios pasaulinės plaukimo pamokos pagrindinė žinia – pranešti pasauliui ne tik apie naują Guinnesso pasaulio rekordą, bet ir tai, kad plaukimo pamokos gali išsaugoti mūsų ir artimųjų gyvybę. Rengėjai tikisi, kad šiais metais penktus metus iš eilės vyksiančioje Didžiojoje pasaulinėje plaukimo pamokoje dalyvių skaičius bus dar didesnis, apie 50 tūkst.

Nelaimių statistika ir priežastys

2013 m. Lietuvoje nuskendo 198 žmonės, vyrų (dažniausiai skęsta 45–64 m.) 4,5 karto daugiau nei moterų (65 metų ir vyresnės). Mažiausias mirtingumas užfiksuotas vaikų grupėje: 9 berniukai ir 1 mergaitė.

Dažniausiai žmonės skęsta maudydamiesi natūraliuose vandens telkiniuose (56,1 proc.). Apie trečdalis – 29,8 proc. – dėl to, kad įkrito į vandenį.

Daugiausia žmonių – 33 (16,7 proc.) paskendo Kauno apskrityje.  Vilniaus apskrityje – 28 žmonės (14,1 proc.), Klaipėdos apskrityje – 27 žmonės (13,6 proc.).
Pernai buvo išgelbėti 33 skendę žmonės. Dauguma skendusiųjų, kurie pateko į ligoninę, buvo vaikai.

Dažnai suaugę žmonės eina maudytis neblaivūs, neatsargiai elgiasi vandenyje. Alkoholį vartojantys tėvai tampa mažiau dėmesingi vaikams, jie, likę be prižiūros, skęsta.
Laikas, per kurį paskęstama, nuo panikos iki sąmonės netekimo trunka nuo 12 iki 20 sek.

Skęstantys suaugusieji ant vandens gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sek.

Pagalba skęstančiajam ar skendusiajam

Skęstantis žmogus dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis, nes negali įprastai kvėpuoti, tik chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Gali kosėti, žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti.

Labai svarbu kuo anksčiau skęstantįjį pastebėti ir šauktis aplinkinių pagalbos. Greitąją medicinos pagalbą kvieskite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Tuo pačiu metu apsidairykite – gal rasite kokį nors vandenyje neskęstantį daiktą, kurį galėtumete nusviesti skęstančiajam. Tai gali būti gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę.

Jei neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo ir ištempti jį į nepavojingą vietą. Tačiau taip elkitės tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių.

Ištraukę nukentejusįjį iš vandens, apverskite ji veidu žemyn ir išvalykite jam burną. Jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti.

Prieš pradedant gaivinimą, nukentejusįjį būtina paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį. Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro.

Gaivinimo schema: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), statmenai krūtinkaulio ištiestomis per alkūnę rankomis.

Paspaudimų gylis vaikams turėtų būti mažiausiai1/3 krūtinės ląstos skersmens, tai yra apie 4 cm kūdikiams ir apie 5 cm vaikams.

Labai svarbu po to leisti krūtinės ląstai pakilti. Tiek kūdikiams, tiek vaikams paspaudimų dažnis turėtų būti ne mažesnis nei 100 kartų per minutę, bet ne didesnis nei 120 kartų per minutę. Jei gaivina vienas žmogus, kūdikiams krūtinės ląstą reikia spausti dviem pirštais, o jei gaivina du ar daugiau, paspaudimai atliekami dviem nykščiais, apglėbus krūtines ląstą. Vyresniems vaikams paspaudimus galima atlikti viena arba abiem rankomis, taip, kaip patogiau gaivinančiajam.

Atvykus greitosios medicinines pagalbos darbuotojams ar gelbėtojams, nukentejusiojo gaivinimą perims specialistai.

Šaltinis: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras