Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms svajojančioms apie vaikus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad tam svarbu tiek vyro, tiek moters kasdieniai įpročiai. Specialistai sako, kad nėštumo planavimas turėtų būti atsakingas pasiruošimo etapas ir apie tai verta pradėti galvoti iš anksto.

5 svarbūs pasiruošimo žingsniai:

1.  Planuojant vaikus svarbu iš anksto abiem tėvams atsikratyti žalingų įpročių – rūkymo (ne tik aktyvaus, bet ir pasyvaus), alkoholio vartojimo, sumažinti suvartojamo kofeino kiekį, taip pat daugiau dėmesio skirti visavertei mitybai, valgyti gerai termiškai apdorotą maistą, ypač nėštumo metu.

2.  Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote verčiau nepersistengti ir pastojus. Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Rekomenduojamas kūno masės indeksas – 20–25.

3.  Moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. „Eurovaistinė internete“ klientus konsultuojanti vaistininkė Greta Maksimavičiūtė sako, kad kasdien svarbu, jog būtų suvartojama 400–800 mg folio rūgšties, ją rekomenduojama pradėti vartoti trys mėnesiai iki pastojimo ir tai daryti iki 12–13 nėštumo savaitės.

4.  Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo. Naudojant skirtingas kontraceptines priemones reikalingi ne vienodos trukmės pereinamieji laikotarpiai, kai vėl galima pastoti.

5.  Taip pat planuojančioms nėštumą poroms labai svarbu pasirūpinti savimi, rekomenduojama vengti pastoti sergant ūmiomis ligomis, jeigu sergate lėtinėmis ligomis, pastoti geriausia esant ligos remisijai. Prieš pastojant moterims rekomenduojama apsilankyti pas gydytojus, naudinga pasikonsultuoti su ginekologu, apsilankyti pas odontologą, pasitikrinti sveikatą.

Priemonės namuose, padedančios suprasti moters ir vyro vaisingumą:

Dažnai negalinčios vaikų susilaukti poros susiduria su per mažu spermos vaisingumo lygiu. Jį nustatyti gali padėti ir greitosios diagnostikos testai. Dažnai jaučiamasi nejaukiai kreipiantis dėl intymių problemų, tačiau vyrų spermos testą galima atlikti ir namuose, greitasis testas parodo, ar spermatozoidų kiekis spermoje atitinka normalų vaisingumo lygį. Normalus aktyvių spermatozoidų kiekis yra siejamas su didesne tikimybe pastoti.

Norint pastoti svarbu žinoti, kada vyksta ovuliacija, tam gali būti pasitelkiami ovuliacijos nustatymo testai. Ovuliacijos diagnostikos testas nustato liuteinizuojančio hormono LH padidėjimą šlapime. Šio hormono visada yra moters organizme, tačiau, likus 24–36 valandoms iki ovuliacijos, prasideda staigus jo pakilimas, reiškiantis optimalias vaisingumo dienas. Tuo metu, kai testas yra teigiamas, galima manyti, kad hormonų lygis pasiekė aukščiausią tašką ir yra palankiausias metas pastoti.

Vaisingas dienas apskaičiuoti gali padėti ir kruopščiai vedamas ciklo kalendorius, tam šiandien galima rasti įvairių mobilių programėlių (pavyzdžiui, „Clue – Period and Cycle Tracker“ „Flo My Health and Period Tracker“, „Glow Period, Fertility Tracker“ ir kitos), skirtingiems telefonų gamintojams siūlomos skirtingos programėlės, todėl rekomenduojama išbandyti keletą variantų ir atrasti patogiausią jums.

Kai kurioms poroms pastoti gali padėti ir pastojimo taurelė, kuri veikia kaip apsauginis spermos lopšys, skatinantis didesnį spermos kiekį keliauti per gimdos kaklelio gleives. Tokiu būdu padidėja spermatozoidų tikimybė patekti į kiaušidę.

Jeigu per metus nepavyksta pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nenaudojant kontracepcijos priemonių, rekomenduojama pasikonsultuoti po specialistu.

1 tipo cukrinis diabetas – autoimuninės kilmės susirgimas, kai organizme vyrauja absoliutus insulino trūkumas. „Svarbu, kad visa šeima būsimą etapą planuotų atsakingai, o mes, gydytojai, padėsime moteriai pasiekti gerų sveikatos rodiklių. Sutelkę gydytojų specialistų komandą, kartu su šeima užtikriname, jog mamos būklė nėštumo metu būtų gera, o vaisius – sveikas“, – pabrėžia gydytoja endokrinologė M. Francaitė-Daugelienė.

Cukrinio diabeto kontrolė svarbi viso nėštumo metu, nes padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali sukelti papildomas komplikacijas tiek mamai, tiek vaisiui. „Cukriniu diabetu sergančios moterys dažniau nei sveikos nėščiosios patiria savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, dažniau nustatomas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, preeklampsija, taip pat įvairios infekcinės komplikacijos, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija“, – vardija gydytoja.

Tretinio lygio specialistų priežiūra viso nėštumo metu svarbi ne tik moteriai, tačiau ir vaisiui. Pasak M. Francaitės-Daugėlienės, komplikacijos vaisiui yra tiesiogiai susijusios su glikemijos kontrole nėštumo metu. „Komplikacijos gali būti įvairios: tai diabetinė embriopatija – širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos, vystymosi anomalijos, neišnešiotumas, kvėpavimo sutrikimo sindromas, gimdymo trauma ir kitos. Dėl blogai kontroliuojamo 1 tipo cukrinio diabeto antroje nėštumo pusėje vaisiui gali pasireikšti augimo, brendimo, organų funkcijų ir medžiagų apykaitos sutrikimai“, – sako gydytoja.

Kauno klinikų nuotr.

Gydytoja pabrėžia, jog su nėštumą planuojančia, 1 tipo cukriniu diabetu sergančia moterimi, svarbu bendradarbiauti dar iki nėštumo. „Kauno klinikose konsultacijų metu paaiškiname apie tinkamo cukrinio diabeto kontrolės ryšį su sėkmingu nėštumu. Moterims primename sveikos gyvensenos, mitybos ir higienos principų svarbą: nerūkyti bei nevartoti alkoholio, prieš pastojimą pradėti vartoti folio rūgštį 1-5 mg per parą, rekomenduojama būti fiziškai aktyvioms – tik veiksmų visuma gali užtrinti sėkmingą nėštumą ir laimingą šeimą“, – vardija gydytoja.

Išskirtinių grupinių Kauno klinikų gydytojų konsultacijų metu primenami hipoglikemijos simptomai, profilaktikos ir gydymo principai. Jeigu moteris pageidauja, jai suteikiama psichologo konsultacija.

„1 tipo cukrinio diabeto diena“ – nauja iniciatyva Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje, kviečianti visus, sergančius šia liga, susipažinti su naujausiomis gydymo rekomendacijomis, sužinoti daugiau apie 1 tipo cukrinio diabeto valdymo ypatumus, nėštumo planavimą ir priežiūrą. Paskaitas veda gydytojai endokrinologai, slaugytojai diabetologai ir psichologai, kurie domisi 1-ojo tipo cukriniu diabetu.

Grupiniai užsiėmimai vyksta kiekvieną penktadienį Kauno klinikų Endokrinologijos klinikoje (Eivenių g. 2), 8-14.30 val. Registracija į paskaitas vyksta telefonu +370 373 26570 arba atvykus į Endokrinologijos klinikos registratūrą. Dalyviams su savimi reikia turėti du šeimos gydytojo siuntimus – gydytojui endokrinologui ir slaugytojui diabetologui.

Vaisingų dienų skaičiavimas – praeityje

Šiuolaikinei, amžinai skubančiai moteriai, jeigu ji nenaudoja kontraceptinių priemonių, vaisingų dienų skaičiuoti net nebereikia – už ją tai padaro išmaniųjų telefonų programėlės, tačiau šio būdo veiksmingumu abejoja NŠP asociacijos vadovė, konsultantė Elena Kosaitė-Čypienė.

Pasak jos, moderniausia ir plačiausiai tarp civilizuoto pasaulio žmonių taikoma NŠP patikima priemonė – simptoterminis metodas, kurio Lietuvoje mokoma jau pora dešimtmečių. Tačiau kodėl jis yra kur kas mažiau žinomas už kalendorinį metodą? NŠP lektorės manymu, žmonėms, nenorintiems vartoti kontraceptinių priemonių, yra kur kas paprasčiau taikyti vaisingų dienų skaičiavimo pseudo-taisykles nei išmokti šiuolaikinių metodų.

Simptoterminis metodas – kas tai?

Jeigu sutuoktinių pora nori reguliuoti vaikų skaičių pagal moters vaisingumo požymius, nenaudodama dirbtinių apsisaugojimo priemonių, toks principas vadinamas natūraliu šeimos planavimu. Simptoterminio metodo yra mokoma Lietuvos Šeimų centruose.

Metodas apima dviejų vaisingumo požymių – vidinės kūno temperatūros bei gleivių stebėjimą ir interpretavimą. Retais atvejais stebimi ir gimdos kaklelio pokyčiai.

Per pirmąją kursų mokymų dalį poros susipažįsta su vaisingumo stebėjimo principais, mokosi pažinti tam tikrus požymius, pavyzdžiui, vidinės kūno temperatūros pokyčius ir pildo juos specialiose lentelėse, o po kelių mėnesių įvyksta kontrolinis susitikimas, kurio metu drauge su konsultantais peržiūrimi stebėjimų rezultatai. Pasak lektorės, į paskutiniąją paskaitą ateina devynios iš dešimties porų.

Užtruksite penkias minutes

Kyla natūralus klausimas – ar teorinis pažinimas atitinka šiuolaikinės nuolat skubančios visuomenės lūkesčius? Juolab kad po teorinių kursų laukia kantri ir nuosekli kūno stebėsena kiekvieną dieną.

NŠP praktikuojanti trijų vaikų mama E.Kosaitė-Čypienė tikina, kad kasdienė simptoterminio metodo sistema nėra itin sudėtinga: „Išmokę stebėti vaisingumo požymius užtruksite penkias minutes per dieną, ir tai yra laikas, kurio metu dar snūduriuojate po nakties miego, tarp dviejų žadintuvo skambučių. Dantų valymas man užima daugiau laiko. Idealiuoju atveju temperatūrą reikia matuoti kiekvieną rytą, realiuoju – tiktai vaisinguoju laikotarpiu. Tai užtruktų maždaug dešimt dienų per mėnesį. Gleivių stebėjimas jums atims porą sekundžių – pakanka įrašyti vieną raidę į lentelę“, - pasakoja mokytoja.

Ar galima teigti, kad simptoterminis metodas tinka tik tiems, kurie neturi žalingų įpročių ir nepatiria stresinių situacijų? NŠP lektorė sako, kad susilaikyti nuo žalingų įpročių svarbu keletą dienų per moters ciklą, kai siekiama nustatyti, ar įvyko ovuliacija.

Visuomenės požiūris keičiasi

Per devynerius metus porų požiūris į natūralų šeimos planavimą keičiasi. Jeigu anksčiau tuoktis besiruošiančios poros juokdavosi, kad be pagalbinių priemonių apsisaugoti neįmanoma, dabar situacija yra kitokia.

Pati lektorė pripažįsta, kad išmokti simptoterminio metodo ryžtasi maža dalis sužadėtinių kursus lankančių porų, tačiau susidomėjimas auga.

Tiesa, apklausos rodo, kad natūralus šeimos planavimas Lietuvoje tebėra mažai taikomas. Tyrimų bendrovės „Norstat“ šiemet atliktos apklausos duomenimis, iš įvairių apsisaugojimo ir kontracepcijos metodų 54 proc. žmonių renkasi prezervatyvus, 19 proc. – nutrauktą lytinį aktą, 11 proc. – kontraceptines tabletes.

Į NŠP kursus yra kviečiamos ne tik moterys, bet ir jų vyrai. Mokytojos Elenos teigimu, kursų metu poros mokosi ne tik stebėti vaisingumą, bet ir tarpusavio pagarbos, tokių porų santykiai tampa glaudesni.

Tai – ne medicina, bet vis tiek mokslas

Koks yra medikų požiūris į NŠP? Ar jį galima lyginti su kur kas plačiau naudojamomis priemonėmis – prezervatyvais, hormoninėmis tabletėmis, spiralėmis? Lektorė E.Kosaitė-Čypienė tokių lyginimų vengia: „Simptoterminis metodas negali būti lyginamas nei su tradicine, nei su alternatyviąja medicina. Tai yra vaisingumo pažinimas – šiuo metodu kūnas nėra gydomas, o jį taikyti gali bet kuri moteris, nepaisant ciklų reguliarumo.“

Su NŠP yra supažindinami ir kai kurių mokyklų vyresnių klasių gimnazistai. E. Kosaitė-Čypienė sutinka, kad pažinti savo kūną ir jame vykstančius procesus paaugliai turėtų būti mokomi anksti, kai dar tik formuojasi jų supratimas apie lytiškumą.

Pasaulyje

Viena garsiausių simptoterminio metodo mokyklų pasaulyje priklauso Vokietijos Maltos ordinui. Joje nuo 1985-ųjų iki šiol yra vykdomi didžiuliai moksliniai tyrimai, įtraukiant Ispanijos, D. Britanijos, Vengrijos universitetų mokslininkus.

Komentaras

Vilniaus gimdymo namų direktorė, gydytoja akušerė ginekologė Kornelija Mačiulienė:

- Į mane kreipiasi nemažai biologinį šeimos planavimą propaguojančių moterų. Per visą mano darbo praktiką buvo tik vienas atvejis, kai tokio metodo šalininkė pastojo ne savo noru, nes neapskaičiavo vaisingų dienų, nors šį būdą propagavo ne vienerius metus.

Biologinio šeimos planavimo moteris priskirčiau atsakingų žmonių grupei – jeigu pastoja neplanuotai, jos niekada nenutraukia nėštumo.

Kai kurios moterys atvirauja, kad gyvendamos pagal natūralų šeimos planavimo principą vaisingu laikotarpiu visgi naudoja neužbaigtą lytinį aktą, kitos – susilaiko.

Toks metodas nėra populiarus, nes tam reikalingas normalus ciklas, moteris privalo būti puikiai išsistudijavusi literatūrą apie vaisingų dienų skaičiavimą, taip pat turėti patikimą partnerį.

Manoma, kad kontraceptikai ir spiralės užtikrina maždaug devyniasdešimt devynių procentų saugumą, o biologiniai metodai – apie septyniasdešimt-aštuoniasdešimt procentų.