Nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuratūra nusprendė rugpjūčio viduryje, konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes nupjovus ąžuolą nebuvo padaryta didelė žala.

Nutarime atmesti mero skundą nurodoma, jog prokuroras teisingai konstatavo, kad nekilnojamojo turto bendrovė, nukirsdama ąžuolą, nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos ir padarė neteisėtą veiksmą, tačiau nesant didelės žalos, padarytos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, dėl kurio realizavimo asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, padarė pagrįstą išvadą, kad nepadaryta nusikalstama veika.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad statybos projektą Vilniaus centre vysčiusi nekilnojamo turto bendrovė šį ąžuolą nukirto nesilaikydama įstatymais nustatytos tvarkos ir be Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo jį kirsti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi savo metodika, paskaičiavo, jog aplinkai buvo padaryta 141 tūkst. eurų žala, o Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija, remdamasi Aplinkos ministerijos patvirtinta metodika, nurodė, jog neteisėtai nukirtus ąžuolą aplinkai buvo padaryta 2889 eurų žala.

Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras vadovavosi būtent departamento apskaičiuota aplinkai padaryta žala.

Atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, prokuroras konstatavo, kad minima beveik 3 tūkst. eurų žala pagal Baudžiamąjį kodeksą nėra vertinama kaip didelė, o tai būtina kvalifikuojant savavaldžiaujant atliktus kaltininkų veiksmus kaip nusikalstamus.

Vilniaus miesto savivaldybės mero skundo nagrinėjimo metu konstatuota, jog nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo vertinamas ir moralinis neteisėto veiksmo aspektas.

„Sutiktina su prokuroro padaryta išvada, jog nekilnojamojo turto bendrovė, nukirsdama ąžuolą, nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos ir toks neteisėtas veiksmas moraliniu aspektu vertinamas itin neigiamai bei nepateisinamai, nes turėjo neigiamos įtakos tam tikrai visuomenės daliai, tačiau šis aspektas negali būti lemiamas ir vienintelis, apsprendžiantis didelės žalos požymį“, – nurodo prokuratūra.

Gegužės pabaigoje Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, buvo nupjautas brandus ąžuolas, įtariama, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė tuomet pranešė skyrusi 141 tūkst. eurų baudą. Bendrovė dėl šio žingsnio atsiprašė, tačiau savo kaltę neigė ir tvirtino, jog veikė pagal galiojantį detalųjį planą, taip pat siūlė miesto valdžiai ąžuolą perkelti.

„Juokinga bauda tokio dydžio kompanijai. Aš skirčiau maksimalią baudą, kad žinotų, kad negalima taip elgtis. Galėtų būti procentas nuo metinių įmonės pajamų“, – nuomonę išreiškė vyras.

„Man atrodo, kad net mediena brangiau kainuoja, negu tie 3 tūkst.“, – teigė praeivis.

Kokios baudos, kokie įstatymai, kokie draudimai vis tik neleistų pakelti rankos prieš šimtamečius medžius?

„Tos skiriamos baudos ir nuobaudos turi būti iki galo išieškomi. O dabar vėl dirbtinai buvo sukurtas burbulas, kad čia didelė istorija, didelė bauda, bet finale viskas nutilo. Ir dar klausimas, ar susimokės“, – kalbėjo praeivė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kalbinti vilniečiai mano, kad reikėtų paskirti baudą nuo projekto bendros vertės.

„Manau, kad tai būtų teisinga. Kad įmonei tai tikrai pasijaustų ir būtų ženklas kitoms įmonėms, bandančioms atlikti tuos pačius veiksmus. Ši situacija ir toliau kartosis, jei nebus imtasi veiksmų“,  – kalbėjo vyriškis.

„Manau, kad čia visiškai ne piniguose esmė. Tai yra mūsų turtas. Šimtmečiai praeina, kol tokį medį užaugini. Reikia pagalvoti apie tokias bausmes, kad nekiltų ranka kirsti. Šitiems verslininkams 100 tūkst. yra vienas niekas, kai jie uždirba tokius didelius pinigus. Jie su niekuo nesiskaito“, – pasipiktino moteris.

Kaip jau buvo skelbta, iškart po incidento suskaičiuota, kad už nupjautą ąžuolą bendrovei teks sumokėti 141 tūkst. eurų. Bet įmonė nesumokėjo ir, panašu, tikisi išbristi sausa.

„Įmonei „Rinktinės NT“ birželio pabaigoje įteiktas žalos paskaičiavimas 2 tūkst. 889 eurai, pagal žalos aplinkai paskaičiavimo metodiką ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintais įkainiais. Žalą apmokėti įmonė turi per 40 kalendorinių dienų“, – teigė Aplinkos apsaugos departamentas.