Gautomis žiniomis, oro uoste ją sutiko šalies ministras pirmininkas Claude`as Josephas. Portalo publikuojamose nuotraukose matyti, kad moteris dėvi neperšaunamą liemenę, jos ranka sutvarstyta.

Prezidentas buvo mirtinai sužeistas per jo rezidencijos užpuolimą liepos 7 d. Šautinių žaizdų patyrė ir jo žmona. Vėliau ji buvo evakuota į JAV ir ten gydoma.

C. Josephas paragino šalies gyventojus laikytis rimties ir patikino, kad policija ir ginkluotosios pajėgos kontroliuoja saugumo situaciją.

Iki šiol sulaikyti 23 žmonės, įtariami J. Moïse`o nužudymu, tarp jų – mažiausiai 18 kolumbiečių. Taip pat sulaikyti du iš Haičio kilę JAV piliečiai.

„Esu gyva, ačiū Dievui, – įrašytoje garso žinutėje, kuri buvo paskelbta jos oficialioje tviterio paskyroje, sakė moteris. – Esu gyva, tačiau netekau savo vyro Žovenelio.“

Šio pareiškimo kreolų kalba autentiškumą agentūrai AFP patvirtino Haičio kultūros ir ryšių ministras Pradelis Henriquezas (Pradelis Enrikesas).

Haičio pirmoji ponia po ankstų trečiadienio rytą surengtos atakos buvo nugabenta į vieną Haičio ligoninę, o vėliau gydymui buvo išskraidinta į Majamį.

Haičio valdžia skelbia, kad pirmosios šalies poros namus užpuolė 26 kolumbiečiai ir du iš Haičio kilę amerikiečiai. Iki šiol jau suimta 17 žmonių, o dar mažiausiai trys yra nukauti. Nedidelė dalis užpuolikų vis dar slapstosi, praneša policija.

Išpuolio motyvai vis dar nėra paviešinti.

„Per akimirką samdiniai įėjo į mano namus ir suvarpė mano vyrą kulkomis ... jam nespėjus pasakyti nė žodžio, – garso įraše sakė Martine Moise. – Aš verkiu, tai tiesa, tačiau negalime leisti šaliai pamesti savo kelio. Negalime leisti, kad jo kraujas ... būtų pralietas veltui.“

Prezidento nužudymas itin sunkioje padėtyje esantį Haitį – skurdžiausią Šiaurės ir Pietų Amerikų šalį – įstūmė į tikrą chaosą. Nepaisant išliekančio didelio netikrumo dėl šalies politinės ateities, tarptautinė bendruomenė šią Karibų valstybę paragino neatsisakyti planų vėliau surengti prezidento ir parlamento rinkimus.

„Aš jūsų nepaliksiu“, – sakė pirmoji ponia.

Prezidentą nužudė grupė ginkluotų asmenų, sakė C. Josephas ir pranešė, kad dabar jis yra valstybės vadovas.

Pasak laikinojo premjero, sužeista J. Moise'o žmona paguldyta į ligoninę.

C. Josephas paragino visuomenę išlikti ramią ir patikino, kad policija bei kariuomenė užtikrins gyventojų saugumą.

„Prezidentą jo namuose nužudė užsieniečiai, kalbėję angliškai ir ispaniškai“, – sakė C. Josephas.

J. Moise'as savo šalį – skurdžiausią Amerikos žemynuose – atidėjus rinkimus valdė įsakais. Parlamento rinkimai, turėję įvykti 2018 metais, buvo atidėti dėl ginčų, taip pat ir dėl to, kada baigiasi prezidento kadencija.

Be politinės krizės, šalyje pastaraisiais mėnesiais padaugėjo pagrobimų dėl išpirkos, atspindinčių augančią nusikaltėlių gaujų įtaką šioje Karibų valstybėje.

Haitis taip pat kenčia dėl chroniško skurdo ir stichinių nelaimių.

Prezidentas taip pat susidūrė su didelės gyventojų dalies, laikiusios jį neteisėtai užimant savo postą, pasipriešinimu. Be to, per ketverius metus jis pakeitė septynis vyriausybės vadovus. Šią savaitę turėjo būti pakeistas ir C. Josephas, premjero poste dirbęs vos tris mėnesius.

Be prezidento, parlamento ir vietos valdžios rinkimų Haityje rugsėjo mėnesį turėjo įvykti referendumas dėl konstitucijos, kuris buvo du kartus atidėtas dėl koronaviruso pandemijos.

Daugybė krizių

Konstitucine reforma, kurią palaikė J. Moise'as, buvo siekiama sustiprinti vykdomąją valdžią. Opozicija ir daug pilietinės visuomenės organizacijų šiai reformai nepritarė.

Dabar šalyje galiojanti konstitucija įsigaliojo 1987 metais po Duvalier (Diuvaljė) šeimos diktatūros. Joje skelbiama, kad „bet kokios konsultacijos su visuomene, siekiant pakeisti Konstituciją referendumu, yra oficialiai uždraustos“.

Konstitucinės reformos kritikai taip pat sakė, kad tokiu metu, kai padėtis šalyje bendrai yra nesaugi, surengti balsavimą būtų neįmanoma.

J. Moise'as buvo kaltinamas neveiklumu, šaliai susidūrus su daugybe krizių, be to, daug gyventojų jo nepalaikė.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, Jungtinės Valstijos ir Europa ragino Haitį iki 2021 metų pabaigos surengti laisvus ir skaidrius parlamento bei prezidento rinkimus.

Vos prieš kelias dienas J. Moise'as naujuoju Haičio premjeru paskyrė Arielį Henry (Arielį Anri) – Prancūzijoje studijavusį neurochirurgą.

71 metų A. Henry dirbo Haičio atsaką į koronavirusinę pandemiją koordinavusioje ekspertų grupėje ir užėmė vidaus reikalų ministro bei socialinių reikalų bei darbo ministro postus vyriausybėje atitinkamai 2015 ir 2016 metais.

Nuo 2006 metų birželio iki 2008 metų rugsėjo jis dirbo tuometinio sveikatos apsaugos ministro komandoje, vėliau tapo administracijos vadovu ir šį postą užėmė nuo 2008 metų rugsėjo iki 2011 metų spalio.

J. Moise'as  pavedė A. Henry „sudaryti plačios sudėties vyriausybę“, kad ji „spręstų didelę nesaugumo problemą“ ir siektų „surengti visuotinius rinkimus ir referendumą“.

A. Henry yra artimas opozicijai, todėl jo paskyrimą pasveikino dauguma opozicijoje esančių partijų, toliau reikalavusių prezidento atsistatydinimo.

Baltieji rūmai: Haičio prezidento nužudymas – siaubingas įvykis

Baltieji rūmai trečiadienį Haičio prezidento Jovenelio Moise'o (Žovenelio Moizo) nužudymą pavadino „siaubingu“ ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios padėti atliekant tyrimą.

Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) šį kol kas neįvardintų užpuolikų įvykdytą nusikaltimą pavadino „siaubinga ataka, tragiška ataka“.

„Mes visais būdais padėsime Haičio žmonėms, Haičio vyriausybei, jeigu bus vykdomas tyrimas“, – sakė ji.

Prezidento atstovė pridūrė, jog Baltieji rūmai „teberenka informaciją“ ir netrukus prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) bus informuotas apie šį įvykį“.