„Prieš trejus metus jau tikrinausi, nes žinojau, kad mama sirgo krūties vėžiu, o močiutė yra mirusi nuo šios ligos. Man kartais prieš menstruacijas atsirasdavo prie spenelio dėmelė, lyg skaudėjo. Būtent dėl šios problemos konsultavausi su gydytoju – išrašė tepalo ir po menstruacijų ta dėmelė išnykdavo. Pernai spalį nuvažiavau konsultuotis būtent dėl šios krūties. „Su šia krūtimi problemos nėra, viskas tvarkoje. Bet va, kas čia, kitoje krūtyje,“ – pasakė gydytojas. Jau kuris laikas kitoje krūtyje jaučiau tokį mažą žirnio dydžio sukietėjimą. Gydytojas pasakė, jog reikės sekti tą darinuką. Sukietėjimas nepraėjo, buvo diagnozuota fibrocistinė mastopatija. Patarė šalinti, kadangi tokie navikai linkę supiktybėti. Dar nebuvo atlikta biopsija, tik ultragarsinis tyrimas, pagal kurį gydytojas negalėjo tiksliai pasakyti ar darinys turi kraujotaką ar ne. Pas gydytoją buvau vasario 23 d., o kitą dieną prasidėjo karas“, – pasakoja savo ligos istoriją jauna moteris.

Atvykus į Lietuvą Natalijai prasidėjo skausmai krūtyje, padidėjęs darinys pulsavo. „Kreipiausi Biržuose pas onkologą. Panevėžyje atliko biopsiją, patarė nedelsti ir padėjo atrasti kelią į Nacionalinį vėžio institutą“, – sako Natalija.

NVI buvo greitai atlikti visi reikalingi tyrimai – magnetinio rezonanso bei kompiuterinė tomografija, kaulų skenavimas, ultragarsinis tyrimas. „Štai esu po operacijos. Man pašalino krūties liauką palikdami odą ir spenelį. Planuojama ateityje rekonstruoti krūtį su implantu. O priešvėžinis gydymas dar prieš akis. Gydytojai pasakė, jog po histologinio tyrimo atsakymo ir daugiadalykės krūties vėžio komisijos sprendimo bus patvirtintas gydymo planas. Be abejo, skirs medikamentinį gydymą. Spindulinį gydymą, greičiausiai, taip pat“, – Natalija pasiruošusi būsimiems gydymo etapams.

Esu mokytoja, su visa šeima atvažiau prasidėjus karui. Tėvelis turėjo pažįstamų Biržuose.

Dėl paveldėto mutavusio geno teks išsitirti ir seseriai

Moteris turėjo nuojautą dėl ligos, mat žinojo šeimos istoriją – močiutė mirusi nuo krūties vėžio, šia liga serga ir jos mama. jau 15 metų praėjo kai susirgo mama.

Nacionalinio vėžio institute nustatyta, kad Natalija yra patogeninio BRCA1 geno varianto nešiotoja. „Iki šiol to nežinojau, mama sakė, jog jai nebuvo atliktas genetinis tyrimas. Tai naujiena onkologijoje. Gydytoja pataria, jog reikėtų ir kitą krūtį rekonstruoti implanto pagalba. Taip pat ir kiaušides reikės tirti. Turiu seserį, ji likusi Ukrainoje. Ją įspėjome, kad išsitirtų. Ieško galimybių tai padaryti Ukrainoje“, – sako Natalija.

Lygindama NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyrių su Ukrainos gydymo įstaigomis Natalija sako, jog čia ženkliai geriau: ir aplinka, ir paslaugos, ir personalo darbas, ir maitinimas. „Mes dar tik kelyje į tokį lygį, tikiuosi, kad pasieksime. Kai tik karas baigsis, nedelsdami grįšime namo“, – tiki geresne ateitimi moteris.

„Esu mokytoja, su visa šeima atvažiau prasidėjus karui. Tėvelis turėjo pažįstamų Biržuose, tai čia ir atvykome – penkiese, apsigyvenome trijų kambarių bute. Esame labai dėkingi, net nesitikėjome tokios prabangos. Pradėjau dirbti vaikų darželyje, nors esu vyresniųjų klasių mokytoja. Dėsčiau ukrainiečių kalbą ir literatūrą 5–11 klasių moksleiviams. Mokykloje vietos man neatsirado, ten jau dirbo mokytoja, todėl sutikau su didžiausiu malonumu imtis naujos srities – darbo su mažais vaikais“, – pasakoja apie gyvenimą Lietuvoje Natalija.

Kadangi Natalija oficialiai įregistravo savo gyvanamąją vietą, dirba, moka socialinio draudimo mokesčius ir turi laikiną piliečio statusą, jai gydymas Lietuvoje nekainuoja, kaip ir kitiems PSDF lėšomis draustiems Lietuvos piliečiams.

BRCA geno mutacijos didina riziką susirgti jauname amžiuje

Paklaustas, ar iš tiesų jaunėja krūties vėžiu sergančiųjų pacienčių amžius, Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus laikinai einantis vedėjo pareigas gydytojas chirurgas dr. Saulius Bružas sako, jog vėžio statistika duomenų dėl jaunėjančio pacienčių amžiaus nepateikia.

„Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologine liga tarp premenopauzę ir menopauzę išgyvenančių moterų. Būtent todėl šios amžiaus grupės moterys – nuo 50 iki 69 metų, kviečiamos aktyviau dalyvauti prevencinėje mamografinės patikros programoje. O tai, kad krūties vėžiu suserga ir jaunesnės moterys, siejama su paveldimais mutavusiais BRCA1, BRCA2 genais. Smarkiai vystantis genetikos mokslui jo pasiekimai diegiami praktikoje – mūsų poliklinikoje konsultuoja du gydytojai genetikai. Turime visas ištyrimo galimybes ir jei moteris paveldėjusi genų mutaciją, galime prognozuoti ligos eigą ateityje, galime pasiūlyti profilaktinę chirurginę taktiką arba aktyvią stebėseną,“ – sako dr. S. Bružas.

Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologine liga tarp premenopauzę ir menopauzę išgyvenančių moterų.

Pasak gydytojo, sergamumas krūties vėžiu didėja. „Šiuo atžvilgiu mes „vejamės“ civilizuotą pasaulį, kur sergamumas krūties vėžiu vis dar ženkliai didesnis nei Lietuvoje. Pvz., Belgijoje, Olandijoje. Bet mokslas eina į priekį, mokslinių tyrimų rezultatai prieinami, tik daug kas priklauso nuo finansinių išteklių, pagal kuriuos mes galime teikti pagalbą. Rekonstrukcinės operacijos – tai dar viena sritis, kur mums reikia pasitempti, kad neatsiliktume nuo Vakarų pasaulio. Estetinė išvaizda, mes puikiai žinome, moterims yra labai svarbi, gali daug nulemti jų asmeniniame gyvenime“, – sako dr. Saulius Bružas.

Jau diagnozuoto krūties vėžio, kai pacientei nustatomos BRCA1, BRCA2 geno mutacijos, gydymas nesiskiria nuo standartinio. „Kiekvienos pacientės gydymas visada aptariamas daugiadalykėje komisijoje, kurioje dalyvauja krūties vėžio gydyme dalyvaujantys specialistai – onkologai chemoterapeutai, radiologai, chirurgai, radioterapeutai, patologai. Dažniausiai taikomas kombinuotas gydymas – operacinis, chemoterapinis, spindulinis, esant poreikiui – hormonoterapija. Gydymo eiliškumas parenkamas individualiai atsižvelgiant į naviko biologiją, išplitimą, pacientės amžių, bendrą būklę, gretutines ligas. Esant indikacijoms, kaip jau minėjau, skiriama genetiko konsultacija“, – sako dr. S. Bružas.

Gydytojos genetikės Olgos Liaugaudienės komentaras:

„BRCA1 ir BRCA2 genai yra vadinami naviko „slopinimo“ genais. Normalioje būklėje šie genai kaip tik saugo mūsų organizmą nuo onkologinio proceso išsivystymo. Tačiau šių genų veikla gali sutrikti – žalingi aplinkos veiksniai (mityba, rūkymas, alkoholis ir kt.) sukelia jų pokyčius (mutacijas), dėl to organizmo ląstelės pakinta (supiktybėja) ir pradeda nevaržomai dalytis – atsiranda vėžys. Patogeninio BRCA1 ar BRCA2 geno varianto (mutacijos) nešiotojai yra jau tarsi „praėję“ dalį kelio link onkologinės ligos atsiradimo, todėl jiems papildomų aplinkos veiksnių vėžio atsiradimui reikia žymiai mažiau, nei tiems, kurių genų veikla yra normali. Taigi ir rizika susirgti vėžiu patogeninio varianto nešiotojams yra daug didesnė.

BRCA1 ir BRCA2 genų patogeniniai variantai padidina krūties vėžio riziką (ir moterims, ir vyrams), kiaušidžių, prostatos, kasos vėžio, melanomos riziką.

Nustačius patogeninį BRCA1 ar BRCA2 geno variantą, pacientas priskiriamas padidintos rizikos grupei, jam sudaromas specialus sveikatos priežiūros planas, siekiant užkirsti kelią onkologinei ligai. Pacientui skiriami kryptingi ir detalūs tyrimai, leidžiantys anksti nustatyti ir pagydyti onkologinę ligą (mamografija, krūtų MRT, vyrams – prostatos antigeno tyrimai) arba rekomenduojamos profilaktinės krūtų, kiaušidžių šalinimo operacijos.

BRCA1 ir BRCA2 genų patogeniniai variantai yra paveldimi, t.y. gali būti perduodami iš kartos į kartą. Todėl nustačius, kad pacientas yra pakitusio geno nešiotojas, svarbu atlikti genetinį tyrimą jo vaikams, kitiems giminaičiams. Anksti sužinojus apie padidintą onkologinės ligos riziką, įmanoma laiku ją nustatyti ir pagydyti, išvengiant sunkių komplikacijų, arba reikšmingai sumažinti jos riziką, atlikus profilaktinę operaciją.

Rekomenduojama kreiptis į gydytoją genetiką, jei:

· jums nustatytas onkologinis susirgimas iki 50 m. metų amžiaus (išskyrus onkohematologines ligas (“kraujo vėžį”), plaučių vėžį, gimdos kaklelio vėžį);

· jums nustatytas “trejopai neigiamas” krūties vėžys (gaunami neigiami estrogeno, progesterono ir HER2 receptorių tyrimų (visų trijų tyrimų) rezultatai (ER, PR, HER2(-));

· jums nustatytas pirminis abiejų krūtų vėžys;

· jums nustatytas kiaušidžių/kiaušintakių vėžys;

· jums nustatytas krūties vėžys ir kiaušidžių vėžys/kasos vėžys/skrandžio vėžys/melanoma;

· jums ir vienam iš jūsų pirmos eilės giminaičių: motinai, tėvui, seseriai, broliui, ar pilnamečiui vaikui (bet kurios lyties)) nustatytas krūties vėžys;

· jums nustatyta 10 ir daugiau storosios žarnos polipų;

· jums ir bent 2 artimiems giminaičiams nustatytas storosios žarnos vėžys;

· krūties vėžys nustatytas vyrui;

· patvirtintas geno patogeninis variantas šeimoje (atvykstant būtina turėti jūsų šeimos narių atliktų genetinių tyrimų išvadas);

· jūsų gydytojas specialistas įtaria genetinį sindromą, remiantis klinikiniais požymiais.

Gydytojo genetiko konsultacijai patariame kreiptis ir kitais atvejais, kai Jūs įtariate, kad turite paveldimą polinkį sirgti onkologine liga.

Valstybinė ligonių kasa apmoka konsultaciją, kai pacientas atvyksta su siuntimu gydytojo genetiko konsultacijai. Konsultacijos metu gydytojas genetikas nusprendžia dėl genetinių tyrimų tikslingumo, įvertinęs LR SAM nurodytas genetinio tyrimo indikacijas. Pagal indikacijas paskirtus genetinius tyrimus apmoka Valstybinė ligonių kasa. Nesant indikacijų atlikti genetinį tyrimą, bet pageidaujant pacientui, genetinis tyrimas gali būti atliktas paciento lėšomis.“

Vyras sako, kad nei prieš kolonoskopiją, nei prieš operaciją baimės nejautė, nes pasitiki medikais. O ir gyvenimas po operacijos Petrui mažai tepasikeitė: tenka tik valgiaraštį pakoreguoti ir sunkių daiktų nekilnoti. Birželis – įveikusiųjų vėžį mėnuo, todėl Petras dalinasi savo sėkmės istorija.

Baimės dėl tyrimų ir operacijos nejautė

Gegužę dėl storosios žarnos vėžio operuotas 72-ejų Petras šiandien dirbantis, geros nuotaikos ir optimistiškas. Vilniečiui onkologinė liga aptikta pačioje pradžioje – pirmoje stadijoje. Petras pasakoja kiek delsęs dėl vėžio pasitikrinti prevenciškai – gąsdino pandemija. Tačiau dabar savo sprendimu išsitirti labai džiaugiasi.

„Sausio mėnesį gavau kvietimą iš Antakalnio poliklinikos sudalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Tada pamaniau, ai, visur koronavirusas, palauksiu pavasario ir tada nunešiu tyrimus. Kovo pabaigoje man paskambino slaugytoja iš poliklinikos ir pasakė, kad kovas yra storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo ir vėl paragino išsitirti. Taip pat paprašė atnešti išmatų mėginėlį. Tą ir padariau. Vėliau pažiūrėjau tyrimo rezultatus internete ir sužinojau, kad slapto kraujo išmatose tyrimo atsakymas yra teigiamas,“ – pasakojo Petras.

Vilnietis sako nustebęs dėl slapto kraujo išmatose tyrimo rezultato, todėl nusipirko testą vaistinėje ir tyrimą namuose pakartojo pats. „Iš pradžių nelabai norėjau tikėti, juk prieš trejus metus atsakymas buvo neigiamas. Todėl vaistinėje nusipirkau testą ir tyrimą pasidariau namuose. Ir šis testas parodė teigiamą atsakymą. Nors kraujo išmatose ir nesimatė. Tuomet šeimos gydytoja parašė siuntimą kolonoskopijai atlikti,“ – kalbėjo vilnietis.

Per tyrimą vyro žarnyne aptikta polipų, kilo įtarimų dėl vėžio, todėl Petras tolimesnei konsultacijai buvo nusiųstas pas Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoją chirurgą dr. Audrių Dulską. „Kolonoskopija man buvo atlikta su nejautra. Prabundu, o gydytojas man sako: brolyti, radau penkiolika mažyčių polipėlių. O pora atrodo įtartini, siunčiu tave pas daktarą Audrių Dulską. Daktaras nusiuntė mane pasidaryti kompiuterinės tomografijos. Gegužės pabaigoje man buvo išoperuotas navikas,“ – pasakojo Petras.

Vyras sako žinią apie onkologinę ligą sutikęs ramiai: vidinės drąsos suteikė pasitikėjimas gydytojais. „Neišsigandau. Po kolonoskopijos man nepasakė nieko baisaus. Todėl pagalvojau, kad jeigu kas ir yra, tai yra pradžia. Nejaučiau jokios baimės, aš pasitikiu gydytojais. Po pusės metų turėsiu vėl apsilankyti pas daktarą.“

Žmogus gi visada – tai laiko, tai noro neturi.

Šiandien vilnietis džiaugiasi, kad į prevencinę patikros programą ranka nenumojo ir laiku išsityrė. „Gydytojas man pasakė, kad išsityriau pačiu laiku, nes tai buvo vėžio pradžia. Todėl dabar, ką sutinku, ar bendraamžius, ar jaunesnius, sakau, kad jei tik priklauso prevencinė programa, eitų tikrintis. Nepražiopsokite ir eikite,“ – tikrintis ragino Petras. Vyras ramino ir bijančius kolonoskopijos tyrimo.

„Absoliučiai nėra ko bijoti. Žmonės, nebijokite eiti. Jei tik yra galimybė, siunčia – eikite ir darykite. Pagalvojau, kaip gerai, kad gyvenu mieste. Jei gyvenčiau kur nors kaime, turbūt nebūčiau pasitikrinęs profilaktiškai ir vėliau man vėžį rastų jau kokios trečios stadijos. O paskui gydytojai sakytų: o kur tu buvai anksčiau? O žmogus gi visada – tai laiko, tai noro neturi...“ – samprotavo vilnietis.

O ar po operacijos pasikeitė vilniečio kasdienybė? Petras sako, kad gyvenimas teka sena vaga: teko tik pakoreguoti valgiaraštį ir nekilnoti sunkių daiktų.

Kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys – tuo geresnė prognozė

Anot A. Dulsko, Petro atvejis – sėkmės istorija apie tai, kodėl verta tikrintis prevenciškai.

„Petro situacija buvo labai „dėkinga“ ir tai yra tobulas pavyzdys, kad veikia ir kam reikalinga storosios žarnos vėžio patikros programa. Ponas Petras jokių skundų neturėjo, tiesiog profilaktinio patikrinimo metu nustatyti keli polipai, iš kurių vienas jau buvo supiktybėjęs. Atlikta operacija – pašalinta dalis žarnos. Patologinis atsakymas parodė, jog tai pirmos (ankstyvosios) stadijos vėžys. Jokio papildomo gydymo nebereikia. Sekimas reikalingas, kaip ir bet kurios stadijos vėžio, tačiau tai galima daryti rečiau – kartą į pusmetį. Be to, ankstyvosios stadijos vėžio atkryčio galimybė yra labai reta,“ – pasakojo dr. A. Dulskas.

A. Dulskas / NVI nuotr.

Gydytojas chirurgas pabrėžia, kad kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys, tuo didesnis paciento išgyvenamumas. „Jeigu vėžys nustatomas pirmos stadijos, penkerius ir daugiau metų išgyvena beveik visi pacientai (100 proc. išgyvenamumas), tuo tarpu IV stadijos išgyvenamumas gerokai sumažėja (mažiau nei 15 proc. išgyvena penkerius metus). Ankstyvesnių stadijų išgyvenamumas geresnis, nebereikia jokio papildomo gydymo, galima rečiau tikrinti – taip sumažėja stresas. Ankstyvas stadijas lengviau ir operuoti, dažniau galima taikyti minimaliai invazyvias priemones, reikalingi gerokai mažesni pjūviai. Tokiu būdu sutrumpėja ir buvimo ligoninėje laikas,“ – apie ankstyvąją diagnostiką pasakojo dr. A. Dulskas.

Anot gydytojo chirurgo, todėl ir prevencinėje storosios žarnos vėžio programoje dalyvauti svarbu: įrodyta, jog dalyvaujant patikros programose nustatomos ankstyvesnės stadijos, tokiu būdu sumažinamas mirtingumas, ilgėja gyvenimo trukmė. Visgi, anot dr. A. Dulsko, per prevencinę patikrą dažniausiai diagnozuojamas pažengęs storosios žarnos vėžys, ankstyvosios vėžio stadijos sudaro nedidelę dalį. Todėl taip pat labai svarbi šios ligos prevencija – sveikas gyvenimo būdas. „Rizikos veiksniai yra universalūs, standartiniai ir labai gerai žinomi, tačiau visiems labai sunkiai įgyvendinami. Tai fizinio aktyvumo nebuvimas, viršsvoris ir nutukimas, greito maisto valgymas, raudona termiškai apdorota mėsa, alkoholis ir rūkymas. Yra žinoma ir veiksnių, kurių negalima keisti – genetiniai faktoriai, aplinka,“ – reziumavo dr. A. Dulskas.

Lietuvoje 2009 m. patvirtinta valstybės finansuojama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Gyventojams dalyvavimas šioje profilaktinėje programoje nieko nekainuoja, tyrimai apmokami iš PSDF lėšų. Programa priklauso 50–74 m. amžiaus moterims ir vyrams: kartą per dvejus metus reikia atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. Maždaug 10 proc. programoje dalyvaujančių žmonių slapto kraujavimo testas būna teigiamas ir jie siunčiami atlikti išsamesnį endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

„Tiek įstaigos administracija pateikė savo nuomonę, kad, na, procesą mes pradėjome kaip gydymo įstaigos teisinio statuso keitimą į viešąją įstaigą su dviem valdytojais, tai jį ir tęsime – kaip Seimas pritarė, kaip prezidento parašas padėtas“, – žurnalistams antradienį sakė laikinoji įstaigos vadovė.

„Kažkokie keitimai proceso eigoje tikrai nėra galimi, ypač pradėti reorganizaciją, kai ji nebuvo inicijuota“, – pridūrė ji.

Pasak profesorės, instituto bendruomenei užkliūva tai, jog SAM liktų vienintele būsimos viešosios įstaigos dalininke.

„Mums užkliūva tai, kad iš dviejų valdytojų – Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų paliekamas tik vienas valdytojas. Tai supaprastina požiūrį į vėžio centrus (...) Mokslinė veikla kaip ir nubraukiama paliekant vieną ministeriją, nes Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume nėra mokslo proceso valdymo, tai truputį bijome grįžimo į praeitį“, – teigė S. Jarmalaitė.

Birželio 21 dieną Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, taip pat Vilniaus universitetui (VU) ir Nacionaliniam vėžio institutui skirtame SAM rašte teigiama, kad dalininku po pertvarkos liktų vienintelė SAM, vėliau paliekant galimybę dalininku tapti ir VU.

Tai supaprastina požiūrį į vėžio centrus. Mokslinė veikla kaip ir nubraukiama paliekant vieną ministeriją, nes Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume nėra mokslo proceso valdymo, tai truputį bijome grįžimo į praeitį.

„SAM manytų, kad siekiant efektyviausios integracijos į sveikatos sistemoje veiksiančio sveikatos priežiūros įstaigų tinklą proceso įgyvendinimo bei Nacionaliniam vėžio institutui kaip ir kitoms (...) įstaigoms siekiant skirti tokią pačią Europos Sąjungos investicinių lėšų dalį kaip ir kitoms (...) įstaigoms, po pertvarkymo veiksiančio Nacionalinio vėžio instituto pavaldumas turėtų pereiti į SAM reguliavimo sritį“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekto derinimo dokumente.

„SAM kartu su Vilniaus universitetu turėtų tapti po pertvarkymo veiksiančios viešosios įstaigos Nacionalinio vėžio instituto dalininkais“, – priduriama jame.

SAM teigia, kad 95 proc. instituto pajamų dabar sudaro lėšos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo už suteiktas sveikatos priežiūras paslaugas.

Ministerija taip pat tikina, kad „dėl tinkamų paslaugų teikimo ir sudėtingiausiems pacientams tikslinga būtų turėti integruotą pagalbą universiteto ligoninėje“.

Taip pat, anot SAM, tokie pokyčiai leistų užtikrinti, kad žmogiškieji, kapitalo ir informaciniai resursai būtų naudojami racionaliai, taip pat būtų užtikrinta paslaugų kokybė, nes dabar iki 30-40 paslaugų onkologijoje yra dubliuojamos instituto ir Santaros klinikų.

Vyriausybė nutarimo projektą siekia suderinti iki rugpjūčio 1 dienos. Iki tos dienos numatyta, kad dalininku taptų ir VU, tačiau nespėjus to padaryti vieninteliu dalininku būtų SAM.

Mano supratimu, siekiama sugriauti puikiai veikiančią įstaigą.

Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Jarošienė sako, kad matoma rizikų dėl skubos tvarka vykdomos pertvarkos.

„Tokie pakeitimai nebuvo nei pristatyti bendruomenei, nei derinamos jų pasekmės darbuotojams, toliau derinant tokius planus, ypač skubos tvarka, profsąjunga mato ne tik didelę riziką, kad pertvarkos metu bus netesėti pažadai darbuotojams nebloginti darbo sąlygų, bet ir papildomas rizikas prarasti darbo vietų“, – sakė R. Jarošienė.

„Profsąjunga mano, kad tokie projektai turi būti pateikti bendruomenei su jais pilnai susipažinti, išstudijuoti visas sąlygas ir atvirai diskutuoti“, – pridūrė ji.

Mokslo tarybos pirmininkė Giedrė Smailytė teigė, kad SAM pertvarka siekiama „sugriauti puikiai veikiančią įstaigą“.

„Pertvarka turi būti daroma tik su tikslu kažką pagerinti, patobulinti (...) Mano supratimu, siekiama sugriauti puikiai veikiančią įstaigą. Esame vienas geriausių medicinos mokslo institutų pagal savo mokslinę veiklą ir esu įsitikinusi, kad tuos gerus mokslo rezultatus ir leidžia užtikrinti mokslinio padalinio buvimas kartu su gydomąją veiklą vykdančiais padaliniais“, – kalbėjo G. Smailytė.

Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta informavo BNS, kad instituto pertvarkymas padės sustiprinti šią įstaigą ir užtikrins platesnes paslaugas pacientams.

„Šiuo metu vykstantis Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymas padės sustiprinti šios įstaigos, kaip šalies pagrindinio vėžinių susirgimų kompetencijos centro, statusą, atvers naujas finansavimo galimybes ir užtikrins platesnį paslaugų spektrą onkologiniams pacientams. Daugybinėmis ligomis sergantys pacientai sulauks skirtingų specialistų pagalbos, o mokslinę veiklą padės plėtoti Vilniaus universitetas“, – sakė ministro atstovė.

SAM atkreipia dėmesį, kad kad šiame pertvarkymo etape yra atliekamos tik Nacionalinio vėžio instituto pertvarkymo iš biudžetinės į viešąją įstaigą teisinės procedūros, dėl ko instituto teikiamos paslaugos pacientams nesikeis. Šiuo pertvarkymu nėra ribojama ar siaurinama nei instituto mokslinė veikla, nei sveikatos priežiūros paslaugos.

Biudžetinę įstaigą Nacionalinį vėžio institutą planuojama pertvarkyti į viešąją įstaigą.

Nacionalinis vėžio institutas šiuo metu yra pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms.

Dėl penktadienio naktį įvykusios „Vilniaus vandenų“ avarijos sutriko Nacionalinio vėžio instituto (NVI) darbas.

Kaip informuoja portalas delfi.lt, užlieti Santariškių medicinos įstaigas jungiantys tuneliai, vanduo pateko NVI rūsius.

Dėl šios avarijos laikinai sutriko NVI Konsultacinės poliklinikos, klinikos stacionaro skyrių darbas, laikinai išjungta diagnostinė ir terapinė aparatūra. Atidėtos konsultacijos, gydymo procedūros, taip pat ir spindulinė terapija, atšauktos suplanuotos operacijos. Įjungta aparatūra, naudojant vietinį elektros generatorių, palikta tik reanimacijoje.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ laikinoji Komunikacijos skyriaus vadovė Kristina Kazakienė BNS teigė, kad specialistai vis dar šalina avarijos padarinius. Ji sakė kol kas negalinti pasakyti, koks yra avarijos mastas.

„Šiuo metu dar dirba mūsų atstovai, yra iškviesta papildomai darbuotojų. Kol nėra likviduoti padariniai, labai sunku apibrėžti, kokio masto avarija. Šiaip vandens tiekimas yra atstatytas, trūkęs vamzdis šiuo metu jau yra sutvarkytas, tiktai likviduojami avarijos padariniai“, - sakė K.Kazakienė.