Kijevas Nuolatiniam arbitražo teismui (PCA) sakė, kad 2014 metais Krymą aneksavusi Rusija neteisėtai blokavo priėjimą prie Juodosios bei Azovo jūrų ir Kerčės sąsiaurio.

Rusija pirmadienį savo įžanginėje kalboje ragino teismą atmesti bylą.  

„Rusijos pozicija grindžiama imperiniu istoriniu naratyvu, stumiamu jos lyderių. Vakar Rusijos pristatytame realybės perteikime niekas nepakitę nuo Rusijos imperijos laikų“, – arbitraže sakė Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Olena Zerkal.    

„Tai paaiškina, kodėl Rusija mano, kad tik ji gali nustatyti taisykles. Tačiau ji negali“, – kalbėjo vicemnistrė. 

O. Zerkal kritikavo Rusiją dėl „visiško tarptautinės jūrų teisės nepaisymo“.

„Rusija nutiesė neteisėtą tiltą per tarptautinį sąsiaurį. Jis trukdo visų šalių laivams, kai šie plaukia į Ukrainos uostus ir iš jų. Ji vagia mūsų energijos išteklius mūsų vandenyse. Ji neleidžia mūsų žvejams žūklauti vandenyse, kur jie visada gaudė žuvį“, – pabrėžė ji.   

Po 2014-ųjų Krymo aneksijos Rusija kontroliuoja Kerčės sąsiaurį - vienintelį vandens kelią, jungiantį Juodąją ir Azovo jūras.

Ukraina kreipėsi į PCA, seniausią pasaulyje arbitražo teismą, 2016 metais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2018 metų gegužę asmeniškai atidarė tiltą per Kerčės sąsiaurį. Žemyninę Rusiją ir Krymą sujungusiu tiltu piktinosi tiek Europos Sąjunga, tiek NATO, o Ukraina tvirtina, kad didesni jos laivai negali po juo praplaukti.   

Pernai lapkritį Rusijos pasieniečiai prie Kerčės sąsiaurio apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, taip pat suėmė jų įgulų narius.

Incidentas Kerčės sąsiauryje buvo pirmasis tiesioginis Ukrainos ir Rusijos pajėgų susirėmimas per jau ilgiau kaip penkerius metus besitęsiantį konfliktą.

Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Olena Zerkal tokį pareiškimą padarė Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje, antrąją argumentų dėstymo dieną Kijevo Maskvai iškeltoje byloje.

Pirmadienį Rusija teigė, kad Ukraina nepateikė jokių naujų įrodymų prieš ją, ir paragino Teismą nutraukti bylą.

O. Zerkal antradienį atsakė kaltinimu Rusijai, kad ji neužkerta kelio kruvinam smurtui Ukrainoje.

„Ar ji sustabdė terorizmo finansavimą Ukrainoje? Ne. Ar ji padėjo mums surasti teroristinių aktų autorius? Ne, – sakė ji. – Rezultatas? Buvo numuštas reiso MH17 lėktuvas. Buvo bombų atakų, raketos krito gyvenamuosiuose rajonuose. Šimtai žmonių žuvo ar buvo sužeisti, tūkstančiai buvo įbauginti.“

2014-ųjų liepą sudužus reisu MH17 skridusiam Malaizijos civiliniam lėktuvui žuvo visi 298 jame buvę žmonės.

Ukraina bylą Rusijai iškėlė 2017 metais, pagal tarptautinius įstatymus dėl terorizmo finansavimo.

Kijevas siekia kompensacijos už atakas prieš civilius, kurias, pasak jo, separatistai įvykdė Rytų Ukrainoje, įskaitant Malaizijos lėktuvo numušimą.

Ukrainos teigimu, Maskva suteikė raketų „žemė–oras“ sistemą BUK, iš kurios buvo numuštas laineris. Rusija tai ne kartą neigė.

Pirmadienį Rusija įrodinėjo, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos šioje byloje.

O. Zerkal antradienį tvirtino: „Rusija neigia tai, ką žino visas pasaulis. Ji siekia nusikratyti atsakomybės.“

Bylos svarstymas tęsis iki penktadienio.

Konfliktas Rytų Ukrainoje prasidėjo prieš penkerius metus ir, Jungtinių Tautų duomenimis, jau nusinešė 13 tūkst. gyvybių.

„Šiandien stovėdama prieš šį teismą prašau apsaugoti pagrindines žmonių teises Ukrainoje“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Olena Zerkal Hagos Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT).

„Tūkstančiai nekaltų ukrainiečių jau patyrė mirtinas atakas“, – kalbėjo ji.

Kiek vėliau prie teismo rūmų susirinkusiems žurnalistams O.Zerkal pareiškė, kad „Ukraina laimės šią bylą, nes mes esame teisingoje pusėje“.

Rusijos atstovai po tris valandas trukusio posėdžio su žurnalistais nekalbėjo. Tačiau į Hagą yra atvykusi didelė jų delegacija, kuri Kremliaus poziciją teisme pristatys antradienį.

Beveik trejus metus nesiliaujantis separatistinis konfliktas rytinėje Ukrainoje jau nusinešė apie 10 tūkst. gyvybių ir labai pakenkė Rusijos ir Vakarų santykiams, ypač kai 2014 metais Rusija atėmė Ukrainos pietinį Krymo pusiasalį.

O.Zerkal teismui sakė, kad Kijevas siekia „stabilumo ir ramybės (užtikrinimo) priemonės neprognozuojamoje ir pavojingoje padėtyje“.

Ukraina prašo, kad TTT nurodytų Rusijai nutraukti įtariamą pinigų, ginklų ir karių srautą į Ukrainos rytinę dalį ir liautis „diskriminuoti“ Rusijos okupuotame Kryme gyvenančias mažumas.

Kijevas taip pat siekia kompensacijos dėl civilių aukų per šį konfliktą, taip pat ir dėl 2014 metais numušto Malaizijos oro linijų lėktuvo 298 keleivių ir įgulos narių žūties.