Ypatinga architektūra ir svarba miestui pasižyminčiuose pastatuose vyks nemokamos ekskursijos, jas ves gidai savanoriai, pastatų architektai arba jų atstovai.

„Open House Vilnius“ festivalis vyks šeštadienį ir sekmadienį, šių metų renginio tema – „Architektūra yra jausmas“.

Kaip pranešė organizatoriai, keliuose pastatuose vyks jau tradicija tapę meniniai pasakojimai, trijuose maršrutuose žmonės bus patys sau gidai –  tam reikės išmanaus telefono, ausinių ir „OHV“ programėlės.

Savaitgalį lankytojams bus atviri Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės rūmai, ministerijų ir kitų valstybinių institucijų pastatai, Lietuvos Nacionalinis operos ir baleto bei kiti teatrai, buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas.

„Open House Vilnius“ – atviros architektūros savaitgalis Vilniuje, nuo 2015 metų organizuojamas „Architektūros fondo“. Jo metu duris atveria miesto pastatai, pasižymintys architektūros kokybe, svarba Vilniui ir bendruomenėms.

„Open House Vilnius“ yra tarptautinio tinklo „Open House Worldwide“ narys.

Seimas jau šeštą kartą prisijungia prie atviros architektūros savaitgalio „Open House Vilnius“ ir kviečia apsilankyti viename svarbiausių ir žinomiausių Lietuvos moderniosios architektūros statinių.

Į Seimo rūmus užsukę lankytojai bus supažindinti su istorinėmis Seimo Kovo 11-osios Akto, Konstitucijos salėmis, pagrindine įstatymų leidėjų darbo vieta – Posėdžių sale, kitomis Seimo rūmų erdvėmis ir jas puošiančiais meno kūriniais. Seimo kanceliarijos darbuotojai ir gidai savanoriai organizuojamų ekskursijų metu supažindins tiek su Seimo rūmų eksterjero ir interjero elementais, rūmų pastatymo istorija, tiek su Seimo darbu, valstybės ir parlamentarizmo raida susijusiais įvykiais ir datomis.

Kaip informuoja Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, šių metų renginys vyks be išankstinės registracijos, registruotis į ekskursijas po Seimo rūmus bus galima atvykus prie įėjimo į Seimo I rūmus. Įeinant į pastatą reikalinga turėti asmens dokumentą ir dėvėti apsauginę veido kaukę. Ekskursijos bus vedamos laikantis nuo liepos 1 dienos Vyriausybės nustatytų valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių.

Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“ – septintą kartą vykstanti architektūros šventė, sudaranti galimybę vilniečiams ir miesto svečiams aplankyti ir išgirsti Vilniaus pastatų istorijas. Šių metų festivalio tema – „Architektūra yra jausmas“.

Festivalis vyks visą savaitgalį nepertraukiamai – 48 valandas, jame savo programas pristatys daugiau nei 40 miestų.

Programą sudaro 50 renginių, jie suskirstyti į septynias kategorijas: „Klimato krizė“, „Dizainas pasaulyje“, „Paveldas“, „Infrastruktūra ir mobilumas“, „Viešosios erdvės“, „Socialinis gyvenimas“ ir „Vienodų galimybių apgyvendinimas“.

Festivalio lankytojai galės pamatyti „Open House“ tinklui priklausančių miestų vaizdo pasakojimus apie vietos architektūrą, dalyvauti virtualiose ekskursijose po įdomiausius objektus, klausyti paskaitas ir gyvai transliuojamas diskusijas aktualiais architektūros bei urbanistikos klausimais.

Pirmajame virtualiame festivalyje „Paveldo“ kategorijoje dalyvaus ir Vilnius. Jis pristatys keturis Vilniaus vėlyvojo modernizmo pavyzdžius, per pastaruosius metus sulaukusius ypatingo lankytojų dėmesio. Tai – Kompozitorių sąjungos pastatas su gyvenamųjų namų kvartalu, Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras bei Seimo rūmai.

Apie šiuos pastatus vaizdo siužetuose pasakos architektūros istorikė Marija Drėmaitė, architektas ir dėstytojas Tomas Grunskis, architektė ir dėstytoja Lada Markejevaitė.

„Šis renginys yra ne tik galimybė virtualiai susipažinti su skirtingais pasaulio miestais ir jų architektūra, bet taip pat leidžia aiškiau pamatyti ir užčiuopti, kokie urbanistiniai ir architektūriniai klausimai šiuo metu rūpi pasauliui. Tai gali padėti ir mums reflektuoti Vilnių globaliame kontekste ir įsivertinti, kokios pasaulio aktualijos svarbios mums, ir kaip į jas reaguojame“, – sakė „Open House Vilnius“ programą festivaliui sudariusi ir prodiusavusi Sandra Šlepikaitė.

„Open House“ festivalis pirmą kartą surengtas 1992 metais Londone, pasaulinis tinklas įkurtas 2010 metais. Dabar jis jungia 43 miestus iš šešių žemynų.

„Open House Vilnius“ – atviros architektūros savaitgalis nuo 2015 metų organizuojamas ir Vilniuje. Jo metu duris atveria įvairūs pastatai, pasižymintys architektūros kokybe, svarba miestui ir bendruomenėms. Ten vyksta ekskursijos, jas veda gidai-savanoriai, jų architektai bei pastatų atstovai.

„Liepą vyksiančio architektūrinių pasivaikščiojimų savaitgalio lankytojai galės rinktis iš 10-ies miesto pažinimo maršrutų. Kiekvienas maršrutas atskleis vis kitokį miesto veidą bei kitu kampu atvers nematytas jo erdves. Kaip ir visada, architektūrines istorijas pasakos mūsų festivalio savanoriai“, – teigia projekto vadovė Adelė Dovydavičiūtė.

Pasakojimus apie pastatus pristatyti vaikštant lauke nuspręsta dėl esamų karantino sąlygų. Taip bus užtikrintas tiek festivalio lankytojų, tiek savanorių bei kitų dalyvių saugumas. Organizatoriai taip pat praneša, kad norintys patekti į „Open House Vilnius“ maršrutus turės registruotis iš anksto. Registracija bus skelbiama liepos 1 d.

„Planavome registracijų visiškai atsisakyti, visgi pandemija pakoregavo „Open House Vilnius“ organizatorių planus, tad registracijas šiais metais sugrąžiname. Tikimės, kad didelė dalis norinčiųjų spės užsiregistruoti laiku. Na, o jei kažkam sėkmė šypsosis mažiau, esame paruošę ir kelis savarankiškai lankomus maršrutus“, – teigia organizatorė Sandra Šlepikaitė.

Šių metų festivalis bus išskirtinis ir tuo, kad negalėsiančių dalyvauti „Architektūrinių pasivaikščiojimų savaitgalyje“ lauks trys intriguojami maršrutai savarankiškam miesto pažinimui. Juos architektūros mylėtojai suras „Open House Vilnius“ programėlėje, ir jie bus prieinami visos vasaros metu.

Vyriausybės pastatą aplankė ir išskirtinė jo architektūra sudomino beveik 300 lankytojų.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis džiaugiasi šiuo jau tradiciniu tapusiu renginiu, ne pirmus metus sulaukiančiu nemažėjančio miestiečių susidomėjimo. Vyriausybės rūmų pastatas išlieka  tarp populiariausių festivalio pastatų, o lankytojai turi unikalią galimybę patekti į erdves, kuriose priimami valstybei reikšmingi sprendimai ir posėdžiauja svarbiausi politikos asmenys.

„Džiugina, o kartu ir maloniai stebina, kad daugiau kaip prieš tris dešimtmečius statytas pastatas sulaukė tokio didelio susidomėjimo. Mes palaikome tokias iniciatyvas, esame atviri panašiems pasiūlymams ir ateityje, skatiname visuomenę dar aktyviau įsitraukti. Ne kartą pabrėžėme, kad esame atvira Vyriausybė, o šis renginys – dar vienas puikus to pavyzdys“, - sako Vyriausybės kancleris A. Stončaitis.

A.Stončaitis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Vyriausybės rūmų pastatą numatoma renovuoti, tačiau užtikrina, jog dėl to jo autentiškumas nenukentės. Bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertais bus panaudotos šiuo metu Lietuvoje esančios pačios pažangiausios ir inovatyviausios technologijos bei sprendimai.

Pasak vienos iš „Open House Vilnius“ organizatorių, turinio kuratorės Agnės Motiejauskaitės, jau ketvirtus metus organizuojamu renginiu sukuriama galimybė kiekvienam domėtis architektūra ir ją pažinti iš arčiau.

„Labai džiaugiamės, kad šiais metais Vyriausybės kanceliarija suteikė galimybę Didžiojoje salėje surengti ,,Open House Vilnius“ atidarymo renginį. Puošni salė suteikė renginiui ypatingą atmosferą“, - sako A. Motiejauskaitė.

Savaitgalio metu duris atveria Vilniaus pastatai, pasižymintys architektūros kokybe, svarba miestui ir bendruomenėms. Pastatuose programoje nurodytu laiku vyksta ekskursijos, jas veda gidai-savanoriai, pastatų architektai bei jų „gyventojai”.

Dabartinis Vyriausybės rūmų pastatas - vėlyvojo modernizmo architektūros pavyzdys, turintis postmodernistinio stiliaus apraiškų,  iškilo 1982 metais. Vyriausybė čia dirba nuo 1992 m. sausio.

Keturių korpusų kompleksas su vidiniu stačiakampio formos kiemu organiškai įsilieja į aplinką. Šis pastatas – vienas iš svarbiausių ir įdomiausių garsaus Lietuvos architekto Vytauto Edmundo Čekanausko kūrinių, kurį to meto išraiškos priemonėmis autorius siekė priderinti prie buvusių aplinkinių statinių. Daugiau nei prieš tris dešimtmečius pastatyto komplekso interjerai – autentiški, išlikę, atspindintys tuo metu vyravusią stilistiką su jiems pritaikytais unikaliais meno kūriniais.

„Open House“, kuris šiuo metu kasmet organizuojamas daugiau nei trisdešimtyje pasaulio miestų, ištakos siekia 1992 m. Londone. Kol kas toks renginys – vienintelis Baltijos šalyse.

Spalvingas judesio performansas „Bodies in Urban Spaces“ (liet. „Kūnai miesto erdvėse“) išlipa iš choreografijai įprastos sceninės aplinkos ir persikrausto į viešas miesto erdves. Šis unikalus šiuolaikinis kūrinys – tai atviros architektūros festivalio „Open House Vilnius“ programos dalis.

Vilniuje vyksiantį pasirodymą choreografai kuria specialiai šiam miestui pagal jam būdingą aplinką ir savitus bruožus. Willi Dorner kūrinį Lietuvoje atliks atrinkti vietiniai šokėjai. Pasirodymo metu jie ves žiūrovus per viešas ar pusiau privačias miesto erdves ir, kurdami laikinas intervencijas su aplinka, nukreips auditorijos žvilgsnį į netikėtas, tačiau kasdienes miesto vietas. Spalvingai apsirengę šokėjai stebins žiūrovus, sulįsdami į siaurus plyšius sienose, savo kūnais užpildydami angas po laiptais ar pakibdami ant pastatų atbrailų.

„Bodies in Urban Spaces“ žiūrovui siūlo savo miestą atrasti ir patirti tarsi iš naujo. Lyg matuodami miesto erdves savo kūnais, šokėjai atkreipia dėmesį į keisčiausias detales, kurių, ilgai gyvendami toje vietoje, net nepastebime“, – pasakoja W. Dorner asistentė Esther Steinkogler, šiuo metu adaptuojanti kūrinį Vilniuje.

Didelio populiarumo pasaulyje sulaukęs „Bodies in Urban Spaces“, nuo jo sukūrimo 2007 metais jau pasirodė Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir JAV miestų gatvėse.

Lietuvos sostinės parkais, gatvėmis, kiemais, aikštėmis ir skersgatviais šokėjai keliaus nuo Vyriausybės rūmų iki ISM universiteto. Atviros architektūros savaitgalio metu valandos trukmės nemokamą pasirodymą galės stebėti visi norintys dukart per dieną.

Šokį apdraudė beveik 1 mln. eurų suma

Atviros architektūros savaitgalio „Open House Vilnius“ metu šiemet vyks ir šokio pasirodymai „Bodies in Urban Spaces“. Specialiai Vilniui sukurto pasirodymo dalyvius nuo nelaimingų atsitikimų apdraudė draudimo bendrovė „Seesam“ – bendra šokėjų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų suma siekia beveik 1 mln. eurų.

Pasirodymą „Bodies in Urban Spaces“ skirtinguose pasaulio miestuose kuria garsus austrų choreografas W. Dorner. Jo metu šokėjai veda žiūrovus per viešas ar pusiau privačias miesto erdves ir, kurdami laikinas intervencijas su aplinka, nukreipia auditorijos žvilgsnį į netikėtas, tačiau kasdienes miesto vietas. Vilniuje pasirodymą atliks 20 jaunų Lietuvos šokėjų.

„Performansas yra labai unikalus ir tenka pripažinti, kiek rizikingas. Šokėjo kūnas yra jo kūrybos ir darbo įrankis, taigi nusprendėme pasirūpinti ir jų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Siekiame, kad tokia praktika taptų įprasta organizuojant kultūros renginius ir visi organizatoriai pagalvotų apie dalyvių saugumą“, – sako „Open House Vilnius“ organizuojančios VšĮ „Architektūros fondas“ vadovė Sandra Šlepikaitė.

Pasirodymą apdraudusios draudimo bendrovės „Seesam“ asmens draudimų grupės plėtros vadovė Natalija Misėkienė aiškina, kad toks draudimas Lietuvoje nėra dažnas, todėl draudimo bendrovei reikėjo rasti individualiai pritaikytą sprendimą.

„Įprastus rėmus laužantis menas visada yra rizikingas. Šiuo atveju šokėjai atliks pasirodymus netradicinėse ir šokiui nepritaikytose miesto vietose. Norėdami menininkams suteikti kuo didesnę kūrybinę laisvę ir kartu leisti jaustis saugiais, sukūrėme specialiai jiems pritaikytą draudimo sprendimą, kuris užtikrintų, kad rūpesčių būtų kuo mažiau, o šokėjai galėtų jaustis ramūs“, – pasakoja N. Misėkienė.

Vis augantis „Open House Vilnius“, šiemet programą papildys įvairaus žanro renginiais. Be minėto judesio performanso, savaitgalio metu vyks paskaitos, diskusijos, koncertai, pasivaikščiojimai po išskirtinius pastatus su jų darbuotojais bei fantastinis vaidmenų žaidimas mieste.

Kasmetinis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“ balandžio 28–29 dienomis leis artimiau susipažinti su savo aplinka bei miesto architektūra. Renginio metu lankytojai galės apsilankyti net 48–iuose įprastai neprieinamuose išskirtinės architektūros pastatuose be registracijos. Visi festivalio renginiai yra nemokami.

Aktorė Valda Bičkutė taip pat lauks visų, kurie norės pažinti Vilniaus mažąjį teatrą, sužinoti apie šio pastato  istoriją ir architektūros paslaptis.

– „Open House Vilnius“ – tai atviros architektūros savaitgalis, kurio  tikslas –  sukurti galimybę kiekvienam domėtis architektūra ir ją pažinti. Valda, dėl ko šį savaitgalį verta užsukti į Vilniaus mažąjį teatrą, esantį pačioje Vilniaus širdyje?

– Už šio Vilniaus mažojo teatro pastato sienų slypi ne tik įspūdingai marga istorija, bet ir XX amžiaus pradžios interjerui būdinga prabanga. Stiklinis kupolas, žiemos sodas – tai tik nedidelė dalis vertingiausių architektūros detalių, kviečiančių apsilankyti ir įvertinti praeities reliktus.

Šis pastatas, daugybę  kartų rekonstruotas ir keitęs funkciją, žymi daug svarbių įvykių, vykusių Vilniuje nuo pastato gimimo iki šių dienų.  1900 m. pirkliui Izaokui Smaženevičiui pastatytas keturių aukštų pastatas yra bene vienas didžiausių to meto pastatų Vilniaus mieste. Čia veikė „Le Grand“ teatras,  viešbutis „Bristol“. Apie tai daugiau papasakos „Open House Vilnius“ gidai. Aš jų pasakojimą papildysiu įdomesnėmis detalėmis apie tai, ką šis pastatas primena man, kai mintimis grįžtu į pirmuosius spektaklius, kurie buvo rodomi „tarp pastolių“, net ne scenoje, o teatro fojė.

– Ar planuoji  papasakoti šiek tiek istorijos? Kad ir apie tai, jog šiame pastate 1909-1914 veikė reikšminga lietuvių kultūros draugija „Rūta“, kurios tikslas buvo jungti ir „kultūriškai šviesti“ Vilniuje gyvenančius lietuvius?

– Taip, ši draugija dabartiniame mūsų teatro pastate iki pirmojo pasaulinio karo rengė vaidinimus, koncertus, šokių vakarus, čia veikė didelė biblioteka. Skaitykloje buvo visi to meto lietuviški laikraščiai. „Rūtos“ draugija tapo viso Vilniaus lietuvių kultūrinio gyvenimo centru. Įdomu ir tai, kad ši draugija buvo pasamdžiusi Mikalojų Konstantiną Čiurlionį nutapyti uždangą scenai. M. K. Čiurlionio laiškuose galima aptikti jo laišką broliui, kuriame jis dalinasi įspūdžiais, o ir nuoskaudomis  apie šį darbą bei uždarbį. M.K. Čiulionis vėliau išgyveno dėl netinkamai prižiūrimos scenos uždangos, apie tai galėsime plačiau pakalbėti ekskursijos metu. O „Open House Vilnius“ lankytojams  parodysime uždangos vaizdą  atkartotą  freskoje, kuri puošia vieną iš Vilniaus mažojo teatro erdvių. Smalsiausius  paskatinsime  nuvykti į Nacionalinį M.K. Čiurlionio dailės muziejų Kaune, kur specialioje vitrinoje eksponuojamas uždangos  originalas.

– Kokios kitos  garsios asmenybės Jums pirmiausia  asocijuojasi  su šiuo Gedimino g. 22 esančiu pastatu?

– Pirmiausia man asocijuojasi su Juozu Tumu Vaižgantu, kuris  šventino šį pastatą, taip pat   dr. Jonu Basanavičiumi, kuris su kitais to meto šviesuoliais dalyvavo „Rūtos“ draugijos veikloje. Žinoma, labiausiai norisi paminėti tuos, kuriuos matau ar mačiau  čia savo akimis – aktorius, kolegas:  Regimantą Adomaitį, Eglę Gabrėnaitę, a.a. Vytautą Šapranauską... Ir, žinoma, teatro įkūrėją – Rimą Tuminą. Jo svajonė sukurti savo teatrą tapo kūnu, šis pastatas – namais jo teatro vizijai. Teatro atidarymo proga buvo sukurtos:  „Trys seserys“, legendinis „Madagaskaras“, gimęs dar teatro fojė, jau šventė dešimties metų jubiliejų.

Stiklinis kupolas, žiemos sodas – tai tik nedidelė dalis vertingiausių architektūros detalių, kviečiančių apsilankyti ir įvertinti praeities reliktus.

– Po Antrojo Pasaulinio karo šiame pastatas veikė radiofonas. Sovietmečiu čia įsikūrė Vilniaus Centrinis gastronomas, visus žavėjęs savo neįprastai moderniu interjeru. Ar pati prisimenate legendinio gastronomo laikus? Kokie jie Jūsų atmintyje? 

– Taip, žinoma... Dar spėjau nusipirkti ten studentiškų bandelių, pertraukų tarp repeticijų metu. Būsimo Mažojo teatro „statybvietėje“ jau vykdavo mūsų kurso aktorinio meistriškumo paskaitos. Tuometinis, jau atnaujintas gastronomo interjeras (architektė A. Kaušpėdienė) atrodė labai prabangus, o pasėdėti antrame aukšte su lėkštele salotų – didžiulis įvykis...

– Ar teko dalyvauti „Open House Vilnius“  renginiuose ankščiau  ir kokius  pastatus  norėtum  aplankyti šiais metais?

– Gražius atsiliepimus apie šį renginį girdžiu jau ne pirmi metai. Pernai organizatoriai buvo paprašę mano asociacijų apie Santuokų rūmus. Kadangi gyvenu šalia, buvo įdomu pasinerti į tokį žaidimą – su kokiu spektakliu, literatūros kūriniu, pojūčiu ar jausmu asocijuojasi pastatas. Šiemet pačiai sau netikėtai, spontaniškai prisijungiau prie gidų komandos, atstovausiu vietą, kurią beveik galėčiau pavadinti savo antraisiais namais. Vilniuje yra daugybė pastatų, kuriuos norėčiau aplankyti. Erdvės pojūtis, istorinis kontekstas – smalsu pažinti miestą, kuriame gyveni.

– Gegužės 30 dieną jūs organizuojate analogų Lietuvoje neturintį renginį – „Pasikalbėk su manimi eilėmis“. Kaip manote, ar tokie renginiai kaip Atviros architektūros savaitgalis paskatins žmones pasidomėti ne tik jo praeitimi, bet ir dabartimi: spektakliais, kūrybiniais vakarais, kurie čia vyksta?

– Aš labai to tikiuosi. Ir lauksiu visų Vilniaus mažajame teatre ne tik šį savaitgalį, bet ir gegužės 30 d. bei birželio 21 d. poetinės improvizacijos vakare.

Man pačiai labai įdomu, kiek žmonių šiandien mėgsta ir skaito poeziją. Ar tai jaudina tik literatūros ir teatro gurmanus, ar po „šiuolaikinio žmogaus“ sąvoka slypi vis ta pati amžina ir nekintanti esmė, kuri kalba savo sudėtinga pojūčių, ilgesio, troškimų, asociacijų, jausmų, įžvalgų kalba? Man pačiai poezija reikalinga kaip oras. Tai – vienintelis būdas pasakyti tai, kas nepasakoma... Tai ta kalba, kuria kalba mano širdis. Tai – emocinis koncentratas, stiprus, bet nepagaunamas. Tai – akimirkos tiesa, trumpam užklydusi iš amžinybės. 

„Pasikalbėk su manim eilėmis“ galėtų patikti visiems, kas kartu su aktoriais norėtų pasimėgauti gyvu kūrybos procesu, nes spektaklį improvizuosime kaskart iš naujo, kaskart vis kitokį. Tai vakaras visiems, kurie norėtų praleisti neskubų vakarą teatre, su poezija ir muzika.

Trečius metus vyksiantis atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“ balandžio 22–23 dienomis rūpinsis, kad su mus supančia aplinka susipažintume dar artimiau.

Šįmet renginio metu duris atvers net 50 įvairiais laikmečiais sukurtų sostinės architektūrinių objektų. Pasirinkimo tikrai nemažai, o per dvi festivalio dienas spėti aplankyti visus įdomiausius pastatus – tikras iššūkis. Užduočiai palengvinti „Open House Vilnius“ organizatoriai sukūrė 5 maršrutus, kuriais keliaudami aplankysite bendra tema susijusius renginio objektus. Telieka išsirinkti artimiausią temą ir žvilgtelėti į mus supančių pastatų architektūrą ir vaidmenį atidžiau.

Darnus architektūros ir aplinkos dialogas

Architektūra visuomet atsiranda jau egzistuojančioje aplinkoje. Pastatų santykis su ja – tai tarsi pokalbis su greta esančiais objektais, gamta, žmonėmis. Keliaudami šiuo maršrutu, susipažinsite su orginaliais architektūros ir ją supančios terpės bendravimo pavyzdžiais, kuriančiais darnų dialogą. Jo metu aplankysite Vilniaus gaisrinės ir bendrosios pagalbos centrą, LR Sveikatos apsaugos ministerijos pastatą, Šiuolaikinio meno centrą ir kitus stipriai su aplinka sąveikaujančius objektus.

Savitas autoriaus braižas jo kūriniuose

Niekam nekyla abejonių, kad architektūrą kuria žmonės. Tačiau, kokius pėdsakus šios asmenybės palieka sukurtuose objektuose, kokias vertybes ir idėjas per juos atskleidžia ar kokį savo kūrybos braižą formuoja, padės išsiaiškinti būtent šis maršrutas. Keliaudami juo, patyrinėsite Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastatą, LR Krašto apsaugos ministeriją, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą bei kitus visuomeninės paskirties pastatus, kuriuose ypač juntamas autorių savitumas ir unikalus braižas.

Sukurti pasitelkiant inovaciją ir technologiją

Įgyvendinant neeilinius sumanymus ir architektūrines vizijas, kūrėjai neišvengiamai susiduria su klausimu „kaip tai padaryti”? Atsakymo į jį paieškos skatina architektus eksperimentuoti arba pritaikyti pastatuose tai, kas yra sukurta pasitelkiant inovacijas ir technologiją. Šis maršrutas – tai kelionė po tokius technologiniais sprendimais savo laiką pralenkusius Vilniaus architektūros objektus kaip Valstybės pažinimo centras, verslo centras „Quadrum“, VU Kairėnų botanikos sodo žaliasis pastatas-augalas ir kt.

Miesto žmogiškojo veido metraštis

Architektūra siekia spręsti visuomenines ir kultūrines problemas, todėl kaip metraštis gali pasakoti apie žmonių tarpusavio santykius, jų poreikius skirtingų laikmečių kontekste ar liudyti reikšmingus visuomenės pokyčius. Miesto žmogiškąjį veidą tyrinėjantis maršrutas užsuks į Pilaitės kūrybines dirbtuves „Beepart“, Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, „Sapiegos Vilnius TechPark“ bei panašius mokslo ir kūrybines bendruomenes buriančius pastatus.

Įvaizdžio kūrimas architektūrinėmis priemonėmis

Visa mus supanti architektūra yra materiali – iš plytų, medžio, betono ar net marmuro – ir ji visais laikais bylojo apie tuos, kurie ją statė. Šiandien pastatuose taip pat galime atpažinti norą išsiskirti, prisistatyti, palikti įspūdį, architektūrinėmis priemonėmis papasakoti apie save gražiausią pasakojimą. Šis maršrutas kvies aplankyti Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus, verslo centrą „Baltic Hearts“, administracinį „Lietuvos geležinkelių“ pastatą ir kitus objektus, kuriuos kuriant buvo tikslingai investuota į įvaizdžio ir identiteto kūrimą.

Architektūrinės kelionės pagal šiuos ar savo pasirinktus maršrutus vyks balandžio 22–23 dienomis Vilniuje. Pažinti savo aplinkos daugiasluoksniškumą ir atverti duris į nematytus ar kasdien praeinamus, bet dar nepažintus, pastatus festivalio „Open House Vilnius“ metu gali kiekvienas.

Vis besiplečiantis renginys balandžio 22–23 dienomis kvies atrasti ir tyrinėti net 50 įvairių stilių ir laikotarpių sostinės architektūros objektų, kurie įprastai yra neprieinami arba sunkiai prieinami plačiajai visuomenei.

Į festivalio programą įtraukti pastatai, atverdami savo duris, suteiks galimybę ne tik susipažinti su tuo, kas slepiasi už storų mūro sienų ir eiliniam praeiviui nėra matoma, bet ir kartu su ekskursijų gidais-savanoriais ar architektais įsigilinti į pastatų daugialypiškumą, jų vaidmenį mieste ir visuomenėje bei pačią architektūrą, kaip reiškinį.

Viena „Open House Vilnius“ organizatorių Vita Soltonaitė sako, kad per festivalyje vykstantį artimesnį žmogaus ir pastato dialogą norisi paskatinti lankytojus į architektūrą žvelgti ne tik kaip į estetiškus, fizinius objektus, bet suvokti architektūros kompleksiškumą, pažinti jos šaknis ir atsiradimo priežastis.

„Open House Vilnius“ šįmet pristatys net 20 naujų, renginyje dar nematytų, pastatų. Festivalio lankytojai pirmą kartą turės galimybę artimiau susipažinti ir iš vidaus pamatyti LR Sveikatos ministeriją, Kairėnų botanikos sodo laboratoriją, verslo centrą „Baltic Hearts“, Literatūrinį Aleksandro Puškino muziejų ir naująjį biurų pastatą „Quadrum“.

Be šių naujienų, tradiciškai duris atvers P. Vileišio rūmuose įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kūrybinių industrijų centras „Pakrantė“ , Vilniaus miesto santuokų rūmai, biurų pastatas „Victoria“ ir verslo centras „Pirklių klubas“.

Artimiau susipažinti su mus supančia architektūra „Open House Vilnius“ šįmet kvies balandžio 22–23 dienomis.

Pirmą kartą atviros architektūros festivalis „Open House“ buvo surengtas 1992 metais Londone. Dėl unikalios ir visuomenei patrauklios savo idėjos renginys sparčiai išplito po visą pasaulį, o dabar įvairiausių statinių durys kartą per metus atveriamos daugiau nei 30–yje didžiųjų pasaulio miestų, tokių kaip Barselona, Helsinkis, Roma, Niujorkas. Jau trečius metus Vilniuje vykstantis festivalis – vienintelis tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse.