Pagal jų parengtą Seimo statuto pataisą, šių lėšų mokėjimas parlamentarams stabdomas paskelbus nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną visoje šalies teritorijoje ir atnaujinamas jai pasibaigus.

Savo pataisą Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė, Jurgis Razma, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Agnė Bilotaitė grindžia gresiančia ekonomine krize, kylančia dėl karantino uždarius dalį verslų.

Anot jų, Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 metais galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 procento. Esant blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki keturių mėnesių, anot prognozių, šalies bendrasis vidaus produktas smuktų 20,8 proc., nedarbas išaugtų iki 16 procentų.

Projekto autorių teigimu, parlamentarai turi solidarizuotis su visuomene ir taupyti valstybės biudžeto lėšas, skirtas ekstremaliajai situacijai valdyti.

Anksčiau Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą nuo balandžio 1-osios nebenaudoti reprezentacinių lėšų.

Tuomet paklausta ir frakcijų nuomonės dėl siūlymo laikinai atsisakyti parlamentinei veiklai skirtų išmokų.

Didžiausia valdančioji parlamento frakcija – „valstiečių“ – pareiškė, kad toks siūlymas neatitinka Konstitucijos, nes ten numatyta prievolė apmokėti parlamentinei veiklai skirtas išlaidas.

„(...) mūsų įsitikinimu, lėšų, skirtų Seimo nario parlamentinei veiklai, panaikinimas būtų neteisėtas ir netikslingas bei apsunkintų Seimo narių, ypač gyvenančių atokesnėse vietovėse, parlamentinį darbą“, – teigiama „valstiečių“ frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio pasirašytame rašte.

Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas kiekvieną mėnesį gauna 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio sumą reprezentacijai, o jo pavaduotojai – po 0,4 dydžio VMDU sumą. Seimo nariams taip pat kas mėnesį skiriama 0,8 VMDU dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla.

Vienas VMDU šiuo metu siekia per 1 tūkst. eurų.

Posėdžiui vadovavusi Konservatorių frakcijos narė, buvusi sveikatos apsaugos ministrė Irena Degutienė vylėsi, kad ministras į kritiką atsižvelgs ir ateinančių metų biudžeto projektas dar bus pakoreguotas.

„Ministre, negi jūs nematote, kad iš tikrųjų yra problemų sveikatos apsaugos sistemoje, ir ne tik visuomenės sveikatos, bet ir asmens sveikatos? Kad medikų gyvenimas iš tikrųjų 2020 metais turint tokį PSDF biudžetą nė kiek nepagerės, (ir ne vien administracijos kaltos), nes lėšos ne tiek didėja, kiek buvo pažadėta, kad medikų atlyginimai didės. Man kaip žmogui ir kaip buvusiai kažkada pačiai ministrei labai gaila, kad jūs „neatstovit“ savo srities. Aš tikrai žinau, kad galima bet kokį skaičių pakeisti, jeigu esi tvirtas ir sergi už savo sistemą“, – tvirtino I. Degutienė.

Ministras A. Veryga pabrėžė, kad būtina laikytis fiskalinės drausmės įstatymo, todėl galimybė didinti išlaidas yra ribota. Iš rezervo lėšos esą būtų imamos matant konkretų poreikį.

„Mes nežinome, kaip kitais metais seksis su ekonomika, koks bus augimas, ar nebus kažkokių kritimų. Ir yra labai nesaugu susiplanuoti iš karto viską išlaidose, daug yra saugiau pamačius, kokia yra situacija, tas išlaidas žiūrėti ir matyti“, – žurnalistams sakė A. Veryga.

Konservatoriai ministrui priekaištavo, kad sveikatos apsaugos sritis prisiima per didelę dalį atsakomybės už fiskalinės drausmės įstatymo vykdymą palyginti su kitomis sritimis.

„Visą laiką galime ginčytis, bet tie patys konservatoriai kitus ministrus pasikvietę lygiai taip pat „drožia“ ir reikalauja ten didinti išlaidas, kam tik nori – mokytojams, socialiniams darbuotojams. Po vieną pasisodinę jie tokiu būdu bando pasirodyti geri visiems. Tai aš manau, kad jie puikiai supranta, jog išlaidos bendrai biudžete skaičiuojasi“, – sakė A. Veryga.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Ministras tvirtina, kad duoti įsipareigojimai medikams dėl atlyginimų kėlimo, jei neįvyks ekonominių kataklizmų, kitais metais bus vykdomi. Esą maždaug metų viduryje gydytojų atlyginimai neatskaičius mokesčių vidutiniškai turėtų siekti daugiau kaip 3 tūkst. eurų, o slaugytojų – apie 1600 eurų.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė tvirtina, kad pažadai medikams dėl atlyginimų kėlimo nėra vykdomi. Esą nuo rugsėjo pradžios žadėto 15 proc. darbo užmokesčio pakėlimo jie nesulaukė.

„Kaip matome, šių metų atlyginimų didėjimą nuo rugsėjo mėnesio, kai medikų atlyginimai turėjo didėti vidutiniškai 15 proc., tai tiek ir mūsų apklausos, tiek ir tiesioginiai kontaktai su darbuotojais tikrai nerodo, kad buvo keliami atlyginimai. Vakar netgi Nacionalinio vėžio instituto profesinės sąjungos tinklapyje jau prasidėjo klausimai, kad niekas nemato padidėjimo netgi 5-iais procentais”, – sake Ž. Gudlevičienė

Tačiau ministras A. Veryga atšovė, kad būtent profesinių sąjungų uždavinys yra išsireikalauti iš įstaigų vadovų, kad medikų atlyginimai būtų keliami, nes lėšų tam buvo skirta.

Ministras konservatorių frakcijos posėdį pavadino linčo teismu jam.

„Aš truputį kitokio posėdžio tikėjausi, galvojau, kad tai bus susitikimas su frakcija. O šita frakcija, panašu, kad organizuojasi tokius viešus, nežinau, kaip čia pavadinti... linčo teismus, suskiviečia pacientų organizacijas, medikus. Tai mes su jais bendraujame, mums nereikia tarpininko“, – pabrėžė A. Veryga.

Konservatorių posėdyje ministras A. Veryga buvo raginamas inicijuoti Nacionalinį susitarimą dėl sveikatos apsaugos finansavimo.

„Kodėl gi ne, manau, mes tikrai pasišnekėsime su kitais medikais ir galime tokią diskusiją užvesti, nes dabar tai yra tokia truputį keista diskusija, kai visi sektoriai yra spaudžiami išleisti, o pasikvietus kiekvieną sakoma: turite būti prioritetas, švietimas – prioritetas, sveikata – prioritetas, kultūra – prioritetas. Tai, o kas tada prioritetas? Tai man atrodo čia yra toks bandymas pasirodyti gerais visiems“, – sakė A. Veryga.

Dėl kokio BVP procento sveikatos apsaugai reikėtų susitarti ministras neįvardijo, tai esą priklausytų, kiek kiti sektoriai galėtų mažintis išlaidas. Šiais metais, skaičiuojant su pacientų priemokomis, sveikatos apsaugai buvo skirti kiek daugiau nei 6 proc. BVP, be pacientų priemokų – apie 4 proc. BVP.