Kaip pranešė policija, 2007 metai gimusi mergina iš globos namų Šiauliuose išėjo liepos 14-ąją.

Taip pat tą pačią dieną pasigesta iš namų, esančių Marijampolėje, Jaunimo gatvėje, išėjusio nepilnamečio, gimusio 2006 metais.

Policija nurodo, kad vaikinas yra apie 200 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpų plaukų. Turėjo auksinę grandinėlę su kryželiu, avėjo juodos spalvos sportinius batus „Nike“.

Iki šiol abu jaunuoliai negrįžo.

Iškalbinga chronologija

Kaip jau rašyta, brolis su seserimi pabėgo iš savo namų Kalniečių mikrorajone rugpjūčio 6-osios vakare, apie 21.30 val., po trylikamečio konflikto su jam priekaištų dėl netinkamo elgesio turėjusia mama.

Kai sūnus su jaunesniąja sesute paslapčia išėjo iš namų, mama tvarkėsi virtuvėje. O kai ši pastebėjo, kad vaikų namuose nebėra, dar ieškojo bėglių iki vidurnakčio jai žinomose sūnaus ir dukters mėgiamose vietose. Palikusi kelioms valandoms neužrakintas namų duris – jeigu dingę vaikai nuspręstų grįžti anksčiau už ją.

Asociatyvi Shutterstock nuotr.

Bėgliams negrįžus pernakt, rugpjūčio 7-ąją jų mama jau kreipėsi pagalbos į policiją. Ir, šios atstovės teigimu, jos kolegos nedelsiant pradėjo dingusių vaikų paiešką. Tiesa, kol kas – tik vidiniais policijos kanalais. Tačiau, policijos atstovės patikinimu, jeigu mažamečiai nebūtų atsiradę per artimiausią parą, jau būtų prašoma žiniasklaidos ir visuomenės pagalbos.

Bėglių mama pati pradėjo kelti į socialinius tinklus savo vaikų nuotraukas, prašydama padėti juos surasti. Ir ten apie šį įvykį sužinojo ne tik gausus būrys jai padėti norinčių žmonių, bet ir portalo kauno.diena.lt žurnalistai, pasidaliję šia žinia su savo skaitytojais nedelsiant.

Viena iš minėtų padėti mažamečių mamai panorusių žmonių buvo dingusios dešimtmetės klasės draugės mama. Sužinojusi, kad mažieji bėgliai rugpjūčio 7-ąją buvo pastebėti Sargėnuose, tačiau jiems pavyko pasprukti nuo policijos, ši moteris susisiekė su dingusių vaikų mama ir, išsiaiškinus detaliau galimą jų buvimo vietą, pati nuvyko į Sargėnus. Ir tą pačią dieną apie 21 val. bėgliai jau buvo savo namuose.

Teko aiškintis ir geradarei

Anot mažamečių mamos, sūnus ir dukra buvo parvežti į namus sveiki. Tačiau jie nelabai norėjo pasakoti apie savo nuotykius – teigė, kad nakvojo pas draugus, ten ir maitinosi. Be to, neneigė, kad žinojo, jog jų ieškoma, pasitelkus žiniasklaidą ir internetą, tačiau dar grįžti į namus neketino. Kada tai būtų padarę, nežino.

Pasitvirtino ir, kad šio pabėgimo iniciatorius buvo brolis. Na, o šis, mamai pasiteiravus, kodėl taip pasielgė, buvo linkęs kaltinti ją pačią – esą dėl per griežto elgesio su juo.

Kauno policija, iš karto po mamos pranešimo pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl mažamečių dingimo, jį nutraukė tik šiomis dienomis. Tyrimas nutrauktas, išsiaiškinus, kad mažamečiai bėgliai netapo nusikaltimo aukomis.

Nors jie ir nebuvo labai kalbūs, nustatyta, kad tą naktį, kai pabėgo iš namų, trylikametis su dešimtmete nakvojo pas savo draugus Sargėnuose. Ši aplinkybė patikrinta išsamiai, nes Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už nepranešimą atitinkamoms tarnyboms apie iš šeimos ar globos įstaigos pabėgusio vaiko buvimo vietą. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Tačiau mažųjų bėglių draugų mamai, priėmusiai tąnakt trylikametį su dešimtmete po savo pastoge, nuspręsta jokios atsakomybės netaikyti, nes apie jos svečių pabėgimą iš namų dar nebuvo pranešta policijai. O šie jai apie tai nesakė. Apie tai ji sužinojo tik kitą dieną, kai pas ją atvyko mažųjų bėglių ieškanti policija.

Maži, bet gudrūs

Tarnybinį policijos automobilį prie juos pirmąją naktį priglaudusių draugų bei šių mamos namų pastebėjo ir mažieji bėgliai. Ir daugiau jau nakvoti į šį Sargėnų adresą nebegrįžo.

Jie teigė antrąją pabėgimo naktį praleidę Šilainiuose – prie Šarkuvos gatvėje esančios J.Basanavičiaus gimnazijos. Šilainiuose, kuriuose taip pat turi draugų, jie praleido ir likusias dvi pabėgimo dienas, panašu, kad prasimaitindami iš to, ką jiems davė minėti draugai. Apie tai, kad galbūt vagiliauta iš parduotuvių, pareigūnai duomenų negavo.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Ši prielaida kelta, prisimenant kitas panašias istorijas, kurias teisėsaugai teko tirti. Tačiau vienas faktas su jomis visgi buvo bendras – mažieji bėgliai specialiai paliko namuose mobiliojo ryšio telefoną. Vieni per kitus jie greitai susižino, kad šių telefonų pagalba policija juos greitai suseka.

Kaip jau rašyta, iki šio įvykio trylikametis su dešimtmete, kaip ir jų mama, policijai nebuvo žinomi. Nors kitos tarnybos šiai šeimai paslaugas jau teikė.

Kadangi tai buvo pirmas kartas, kai šie mažamečiai pabėgo iš namų, kuo ilgiau tai tęsėsi, tuo labiau jie bijojo grįžti pas mamą. Pavyzdžiui, jau minėta dešimtmetės klasės draugės mama, kuriai pavyko mažuosius bėglius parvežti į namus, pareigūnams teigė įkalbinėjusi brolį su seserim važiuoti kartu su ja apie porą valandų.

Priešnuodžių dar liko

Po mažamečių bei jų mamos apklausų teisėsaugininkai padarė išvadą, kad, bėgdami iš namų, trylikametis su dešimtmete manė tokiu būdu išspręsiantys susidariusią konfliktinę situaciją. Tačiau nenustatyta, kad prieš juos namuose būtų buvęs naudotas psichologinis ar fizinis smurtas.

Ir mama tai neigė, ir jie patys apie tai nekalbėjo. Todėl nuspręsta jokios teisinės atsakomybės netaikyti ir trylikamečio bei dešimtmetės mamai. Nors Administracinių nusižengimų kodeksas taip pat numato atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Už pirmą tokį kartą gresia tik įspėjimas. Tačiau už pakartotinį – jau bauda nuo 10 iki 100 eurų. Be to, gali būti skirtas ir įpareigojimas dalyvauti bendravimo su vaikais tobulinimo ar smurtinio elgesio keitimo programose.

Taigi, istorijai pasikartojus, teisėsaugininkai jau gali nebebūti tokie atlaidūs. Be to, mažieji bėgliai bei jų mama jau pateko į policijos akiratį. O kitos tarnybos ir toliau teiks šiai šeimai savo paslaugas.

Kaip portalo žurnalistams rugpjūčio 31-osios rytą pasakojo Raimonda, 2004 metais gimusi jos dukra iš namų pabėgo naktį iš rugpjūčio 27 dienos į 28-ąją.

„Ankstų rytą atsikėlę ruošėmės gerti kavą ir pastebėjome, kad dukters namuose jau nebuvo. Kreipėmės į Freizingo policiją. Penktadienį pareigūnai teritoriją apžiūrėjo kartu su tarnybiniais šunimis. Žinome tik tiek, kad aptikti jų pėdsakai vedė nuo namų iki traukinių stoties, o nuo ten į priešingą pusę. Buvo rastas ir telefonas su ištrintomis programomis“, – sakė nepilnametės mama.

Pasak jos, N. Mikalauskytė dingo kartu su 20-mečiu savo vaikinu, su kuriuo draugauja maždaug apie pusmetį.

Moteris neslėpė dukros ir vyresnio jos draugo santykiams nepritarusi. Dėl šios priežasties, kaip manoma, nepilnametė daug ką nuo artimųjų slėpė.

„Šeštadienį buvau nuvykusi pas to vaikinuko tėvus pasiteirauti, gal jie turi kokios nors informacijos. Tačiau ir jie nieko nežinojo. Sūnus jiems melavo, kad išsikrausto. Tėvai ieškodami jo dokumentų, norėdami įsitikinti, ar jie kur nors išvyko kartu, atrado jų kelionės tikslą – keliauti nuo Freizingo link Miuncheno, nuo Miuncheno link Austrijos ir nuo Austrijos link Italijos. Bet jie su savimi teturėjo 150 eurų“, – turimomis žiniomis dalijosi Raimonda.

Žinome tik tiek, kad aptikti jų pėdsakai vedė nuo namų iki traukinių stoties, o nuo ten į priešingą pusę. Buvo rastas ir telefonas su ištrintomis programomis.

Merginos požymiai:

156 cm ūgio, labai liekno kūno sudėjimo, tamsiai raudonų burgundiška spalva dažytų plaukų, mėlynų akių.

Manoma, kad galėtų vilkėti rožinės spalvos marškinėlius, pilkas sportines tampres, baltus sportinius batelius su rožinėmis juostelėmis. Ant piršto mūvėti platų sidabrinį žiedą. Galimai su savimi 16-metė turi juodą kuprinę, ant kurios galima pamatyti arbūzo formos pakabuką.

Kalbėdama apie dukros vaikiną Raimonda sakė, kad 20-metis yra gerokai aukštesnis už Nedą – apie 190 cm ūgio, eina šiek tiek palinkęs į priekį, linguodamas.

Asmenis, turinčius informacijos apie N. Mikalauskytės buvimo vietą, artimieji prašo pranešti jiems tel. nr: +4917642947272, +4917642949497 arba Freizingo miesto policijos komisarui Maximilian Gimpl. tel. nr.: 08161 / 5305108 arba el. paštu: pp-obn.freising.pi@polizei.bayern.de.

Policijos duomenimis, sekmadienio vakarą, 19 val. 15 min. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, S. Stanevičiaus g., iš namų pabėgo nepilnametė grasino nusižudyti.

Mergina gimusi 2000 metais.

Tą pačią dieną, apie 19 val. 30 min., daugiabučio namo laiptinėje mergina rasta.

Dėl pjautinių žaizdų rankoje paguldyta į ligoninę.

Įtariama, kad mergina susižalojo pati.

Psichologinė pagalba: 

Vilniaus policija trečiadienį pranešė nutraukusi keturiolikmečio, kuris po konflikto su tėvu išėjo iš namų ir dingo be žinios, paieškas. Berniukas atsirado.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, D.S. iš namų Fabijoniškių gatvėje išėjo dar praėjusią savaitę, rugpjūčio 8 dieną apie 16 val.

Jis negrįžo namo penkias paras.

Išeidamas iš namų, D.S. mūvėjo juodus šortus, dėvėjo juodus su piešiniu marškinėlius, žalią vasarinę striukę, avėjo mėlynus su baltos spalvos detalėmis sportinius batelius. Telefono su savimi neturėjo.

Nepilnametis anksčiau jau buvo pabėgęs iš namų.

Vidurnaktį į vieno buto duris pabeldė murzinas 12-metis. Nors berniukas tikino, jog prieš tris dienas mama jį sumušė ir išvarė iš namų, netrukus paaiškėjo, kad tai netiesa. Dar daugiau – jo paties biografija jau yra tokia spalvinga, kad jos galėtų pavydėti net patyrę nusikaltėliai.

Pasakojo apie žiaurią mamą

Nesiprausęs, išteptais marškinėliais, nelaimingas berniukas naktį buvo pasiryžęs praleisti net valdiškuose namuose.

Berniukas nebijojo pasisakyti savo vardo, kur gyvena, mamos ir močiutės pavardžių, kalbėjo apie patiriamą skriaudą.

E. nepagražindamas detalėmis pasakojo, jog pamačiusi jį prie durų, mama liepė nešdintis, neleidusi pasiimti net megztinio. Berniukas sakė, tiesiog labai norįs miegoti savo lovoje.

"Mama liepė močiutei manęs nepriimti. Eičiau pas kitą močiutę, bet ji labai toli gyvena, kitame miesto gale. Ten ir mano tėvas būna, jie ilgai nemiega, – trumpais sakiniais aiškino vaikas. – Mama geria. Ne dažnai, tik kai pinigų gauna. Su patėviu nesugyvenu. Ne pirmą kartą neįsileidžia. Kartą buvau prisidirbęs, parduotuvėje saldumynų pavogiau. Tada ji manęs kelias dienas nepasiėmė iš Šilutės plento."

Pakreipęs galvą vaikas rodė randus ant kaklo ir tikino, kad tai mamos smūgių pėdsakai.

Vyras, pas kurį berniukas prašėsi pernakvoti, šiurpo nuo jo pasakojimo.

Vaikas tikino, kad įsiskolinusi už komunalinius patarnavimus mama varė sūnų vogti ir reikalavo negrįžti be pinigų. Būtent vagiliaudamas iš parduotuvių jis buvo ne kartą įkliuvęs apsaugininkams bei policininkams. Todėl, nepaisant itin jauno amžiaus, jau pabuvo abiejuose miesto policijos komisariatuose.

Tikino buvęs sumuštas

Po vidurnakčio L.Giros gatvės 8-asis namas buvo apimtas tamsos. Tik viršutiniame aukšte televizorius skleidė melsvą šviesą. Ten – E. močiutės ir tėvo namai.

Berniukas pasakojo, kad tėvas yra labai prasiskolinęs, todėl priverstas gyventi su savo motina.

Duris atidarė per 30-metį gerokai perkopęs vyras. Vaikas šmurkštelėjo į buto vidų, ir tik tada tėvas jo paklausė: "Ką, vėl prisidirbai?"

Sūnus pradėjo berti žodžius, aiškino nieko blogo nepadaręs, kad mama girta ir jo neleido namo, liepė eiti, kur nori.

Paklaustas, ar taip dažnai atsitinka, vyras bandė neigti, tačiau tai darė taip neįtikinamai, kad veikiau patvirtino nei paneigė.

Kitą dieną E. susisiekė su draugais ir papasakojo, jog tą pačią naktį į močiutės namus atvažiavo mama, jį sumušė ir išsivežė. Mušamas jis buvo ir namuose. Vaikai tikino matę draugą, išmargintą mėlynėmis.

Paneigė buvęs skriaudžiamas

Pirmadienį žinia apie motinos iš namų varomą bei mušamą mažametį dienraščio korespondentų buvo perduota Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams bei nepilnamečių reikalų inspektorei.

Institucijų atstovai suskubo ieškoti berniuko mamos ir aiškintis, kas atsitiko.

Moteris telefonu atsiliepė ne iš karto, tačiau paaiškino, jog negalėjo kalbėti, nes dirba – prekiauja turgavietėje. Ji tikino, kad jokio konflikto nebuvę, o sūnus jai geranoriškai padeda darbuotis.

Moteris padavė telefono ragelį E. ir šis paneigė viską, ką šeštadienio naktį pasakojo pažįstamam vyrui bei dienraščio korespondentei. Berniukas įtikinėjo tik vieną naktį praleidęs pas močiutę, o visą kitą laiką gyvenęs namuose.

Tą pačią dieną Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyresnysis specialistas Airidas Vitkevičius susiruošė nuvažiuoti susitikti su šiuo vaiku ir jo motina bei pats pamatyti, ar vaikas nėra išmargintas mėlynėmis.

"Jo labai laki fantazija, nenustebčiau, jei bus pasakęs netiesą, – teigė uostamiesčio Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė. – Nenuostabu, jei mama tikrai pyktų ant šio vaiko, jis yra prikrėtęs nemažai eibių."

Namuose – tiesiog liūdna

E. pavardę žino abiejų uostamiesčio policijos komisariatų pareigūnai, prokurorai, Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai.

Visi jie tvirtino, kad berniukas prastai prižiūrimas šeimos, ir tai yra viena pagrindinių visų jo bėdų priežasčių.

Tačiau negalima sakyti, kad jis visiškai nerūpi mamai. Nesusitvarkanti su savo pačios gyvenimo problemomis ji nesugeba sūnaus sulaikyti namuose.

Šią vasarą moteris kreipėsi į policiją prašydama pagalbos ieškant iš namų pabėgusio sūnaus. Namie tąkart jis nesirodė kelias savaites.

Surastas ir nuvežtas į policiją jis buvo klausinėjamas, kodėl valkatavo. Vaikas tada paaiškino, kad namuose jam liūdna.

Spalvinga biografija stebina

Apie šio menko sudėjimo, patirtomis skriaudomis besiguodžiančio vaiko nuotykius policininkai pasakoja anekdotus, kurie nėra išgalvoti.

Kartą su būriu panašaus amžiaus vaikų E. šlavė vieno prekybos centro lentynas. Prisikišę kišenes įvairiausių prekių jie bandė sprukti, bet apsaugininkai juos pastebėjo ir uždarė duris.

Supratę, kad pabėgti nepavyks, vaikai grįžo į prekybos salę ir atsikratė pagrobtų daiktų.

E. kartą buvo nutvertas, kai pavogė butelį alkoholinio gėrimo. O kitą kartą buvo pričiuptas girtas. Tada jam teko pabūti Vaikų ligoninėje.

Teigiama, kad būtent E. sugalvojo būdą vogti iš pardavėjų. Pasiprašęs į tualetą mažesniuose prekybos centruose jis būdavo įleidžiamas į tarnybines patalpas. Tada ir apšvarindavo darbuotojų rankines.

Šis berniukas jau dalyvavo vienoje gerai suplanuotoje vagystėje iš telekomunikacijų bendrovės būstinės, jo suburti nepilnamečiai veikia organizuota gauja ir vagia viską, kas pakliūva po ranka.

Surašė jau 15 protokolų

Šio vaiko šeima yra įtraukta į rizikos šeimų apskaitą, o pats vaikas – į policiją dominančių vaikų sąrašą.

Mamai už tėvų valdžios nepanaudojimą jau surašyta bene 15 administracinės teisės pažeidimų protokolų. Tai yra tiek kartų jos sūnus buvo įkliuvęs policijai, tačiau tokio amžiaus vaikai negali būti baudžiami, tad atsakomybė tenka tėvams.

Kartą E. elgesys jau buvo svarstytas savivaldybės Vaiko gerovės komisijoje. Tada jam buvo skirta priežiūra, jis buvo įpareigotas lankytis dienos centre.

Vaiku rūpintis įpareigoti darbuotojai pripažino, kad centre berniukas nesilankė. Ir jį, ir jo mamą prisikviesti pokalbiui be galo sunku.

Kitas žingsnis, kurį valdiškų institucijų darbuotojai turėtų žengti – vėl svarstyti E. elgesį toje pačioje komisijoje ir skirti jam vidutinę priežiūrą, o tai reiškia siųsti 12-metį į vaikų socializacijos centrą.

Taip dabar vadinamos įstaigos, kur nuo visuomenės izoliuojami mažieji nusikaltėliai. Tarp čia laikomų nepilnamečių yra ne tik vagių, bet ir plėšikų, net žmogžudžių.

Vasarą visi atostogauja

"Gaila tokį mažą vaiką vežti į centrą, kuris prilygsta įkalinimo įstaigai. Šie centrai dar nėra tokie, kokių norėtume. Vaikai ten negauna tikros pagalbos. Vaikai tokiu būdu izoliuojami metams. Po to jie grįš į savo aplinką ir vargu ar pasitaisę", – teigė A.Vitkevičius.

Nors nuo pat mažumės berniukas stebimas specialistų, nė vienas jų nepažymėjo, kad šis vaikas yra įžūlus ar agresyvus. Beveik visi pastebėjo, kad vaikas labai pasiduoda vyresnių draugų įtakai.

Šio specialisto patirtis rodo, kad vaikai grįžta į šeimą ir pradeda normaliai elgtis, kai izoliuojami nuo blogai besielgiančių draugų.

A.Vitkevičius pripažino, kad vyresnieji E. bendražygiai jau išvažiavo į socializacijos centrus, tačiau šio berniuko elgesys nuo to nepasikeitė.

"Jeigu pavyktų jį atskirti nuo blogų draugų, manau, tikimybė, kad iš jo išaugtų geras pilietis, yra ne ką mažesnė nei iš mūsų vaikų. Bet kaip tai padaryti? Išeini vasarą atostogų, ir visas darbas pasibaigia. Atostogų metu tai vieno nėra, tai kito, tenka iš naujo aiškintis, su kuo jis bendrauja, kur būna", – atvirai konstatavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyresnysis specialistas.