Prieš uždedant apykoję jis buvo atvežtas į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).

„Su Šarūnu Stepukoniu šiandien tarnyboje buvo atlikti būtini veiksmai. Šiuo metu jis pristatytas pareigūnams dėl tolimesnės kardomosios priemonės organizavimo“, – žurnalistams sakė FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkė Jekaterina Grudinskaja.

Iš FNTT Š. Stepukonis buvo pervežtas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur ir buvo uždėta apykojė. Iš ten jis paleistas namo.

Kiek anksčiau penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui skyrė trijų mėnesių intensyvią priežiūrą, jis išleistas iš Vilniaus kalėjimo.

Š. Stepukonis išleistas po beveik šešias savaites trukusio suėmimo. Elektrinę apykoję jis turės dėvėti iki birželio pabaigos, jam taip pat uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis.

Buvęs „BaltCap“ fondo partneris sulaikytas vasario 12-iąją, teismas jį tuomet leido suimti dviem savaitėm, suėmimas vėliau buvo pratęstas dar mėnesiui, iki kovo 24 dienos.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tačiau, pasak prokurorų, ši suma gali didėti. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

Vyro atžvilgiu buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, vasario pabaigoje jie sujungti.

Viename tyrimų Š. Stepukonis buvo pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Kitas, 2022 metais nutrauktas ir vasarį atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.

Prokuratūra teigia, kad didžiąją dalį pasisavintos sumos – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.

Ikiteisminį tyrimą kuruoja Europos prokuroras D. Karčinskas. Jis žurnalistams anksčiau sakė, kad duodamas parodymus Š. Stepukonis „pilnai neneigia“ savo kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją.

38 metų pareigūnui, įvardytam tik kaip Florianas M., pareikšti kaltinimai nužudymu. Nors prieš teismo procesą jis nebėra kalėjime, jam taikoma teisminė priežiūra, o tai reiškia, kad jo judėjimui vis dar taikomi apribojimai.

Birželio 27-ąją Paryžiaus Nantero priemiestyje policija sustabdė automobilį ir nušovė 17-metį paauglį Nahelį M. (Naelį M.), o po to visoje šalyje kilo smurtiniai protestai, kuriuos ištisas savaites stengėsi sustabdyti gausios policijos pajėgos.

Tyrėjai magistratai sutiko su vėliausiu pareigūno advokato prašymu paleisti jį lygtinai, tačiau nurodė, kad jam draudžiama kalbėtis su liudytojais ar kaltintojais, artintis prie šaudymo vietos ir nešiotis ginklą, naujienų agentūrai AFP pranešė Nantero prokuratūra.

Aš nekaltinu policijos, kaltinu vieną asmenį: tą, kuris atėmė mano sūnaus gyvybę.

Po naujos pareigūno apklausos praėjusį ketvirtadienį tyrimą atliekantys teisėjai nusprendė, kad „šiame tyrimo etape nebėra teisinių kriterijų, pagal kuriuos nuo 2023 metų birželio 29 dienos sulaikytam policijos pareigūnui gali būti taikomas ikiteisminis suėmimas“.

Per protestus Prancūzija pasitelkė 45 tūkst. pareigūnų, kuriuos palaikė lengvosios šarvuotosios mašinos, o specialieji policijos padaliniai ir kitos saugumo pajėgos budėjo visoje šalyje, kad numalšintų smurtą.

Pareigūno advokatas Laurent'as-Franckas Lienard'as (Loranas Frankas Ljenaras) sakė, kad jo klientas atsiprašė, kai buvo sulaikytas.

Kitą dieną po šaudymo Nahelio M. motina Mounia (Munija) televizijai „France 5“ sakė: „Aš nekaltinu policijos, kaltinu vieną asmenį: tą, kuris atėmė mano sūnaus gyvybę.“

Ji sakė, kad pareigūnas „pamatė arabo veidą, mažą vaiką, ir norėjo atimti jam gyvybę“.

Nahelis M. užaugo Nantere, Paryžiaus priemiestyje, kuriame gyvena daug imigrantų.

Motina, kurios šeima kilusi iš Alžyro, jį augino viena. Nahelis M. nebuvo patekęs teisėsaugos akiratin.

Patruliuojantys pareigūnai teigė, kad jis patraukė jų dėmesį dėl neatsargaus vairavimo.

Policijos profesinė sąjunga „Unite SGP Police“ pareiškė, kad jai palengvėjo dėl Floriano M. paleidimo, o profesinės sąjungos „Alliance“ atstovas Julienas Schenardi (Žuljenas Šenardis) ikiteisminį sulaikymą apibūdino kaip „visiškai nepagrįstą ir neteisingą“.

Nahelio M. nužudymas ir po jo kilusios riaušės iškėlė Prancūzijoje nepatogių klausimų apie policijos žiaurumą, gyvenimo sąlygas priemiesčiuose ir integraciją intensyviai daugiakultūrėje visuomenėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paragino laikytis ramybės ir sakė, kad protestų smurtas yra nepateisinamas.

„Lietuvos kalėjimų tarnyba neturi pagrindo toliau laikyti įkalintą (A. Kandrotą – BNS),“ – BNS sakė Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė Irmina Frolova-Milašienė.

A. Kandrotas nelaisvėje išbuvo ilgiau daugiau nei metus – nuo pernai vasario 10 dienos – kuomet, vykdydama teismo sprendimą, policija namuose sulaikė nuteistąjį ir išgabeno atlikti bausmės. Tada A. Kandrotui teismas buvo skyręs realią vienų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Išplėstinė septynių LAT teisėjų kolegija paskelbė, kad, iš dalies tenkinus A. Kandroto ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu.

Ši galutinė ir neskundžiama teismo nutartis buvo nusiųsta Marijampolės kalėjimui. 

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija penktadienį nusprendė grąžinti Apeliaciniam teismui dar kartą nagrinėti už finansinius nusikaltimus nuteistų kauniečių A. Kandroto ir Pauliaus Boreikos baudžiamąją bylą.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, nesiėmė priemonių, kad tinkamai patikrintų ginčijamą A. Kandroto nuteisimą dėl padėjimo kitam asmeniui pasisavinti didelės vertės svetimą turtą.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepatikrino abiejų nuteistųjų bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumo ir patikimumo. Dėl šių priežasčių buvo iš esmės pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl išsamaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo, paremto visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimų argumentavimu, neatsakyta į esminius A. Kandroto gynėjo apeliacinio skundo argumentus“, – rašoma teismo pranešime.

Lietuvos kalėjimų tarnyba neturi pagrindo toliau laikyti įkalintą.

Be to, LAT kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai nereagavo į A. Kandroto ir kito nuteistojo šioje byloje gynėjų ankstesnio bylos proceso metu pateiktą informaciją apie bylos ikiteisminį tyrimą organizavusio ir kontroliavusio prokuroro galimai korupcinio pobūdžio veikas, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, šių aplinkybių nelaikė reikšmingomis ir savo priimtuose sprendimuose jų visiškai nevertino.

„Negalėdami atsakyti į klausimą, ar ikiteisminis tyrimas šioje byloje organizuotas bei atliktas objektyviai ir nešališkai, teismai kartu negali spręsti, ar dėl to nebuvo reikšmingai pakenkta baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme teisingumui“, – sako LAT.

P. Boreika, laukdamas galutinio teismo verdikto, jau atliko teismo skirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje skaitė paskaitas apie verslą, kapitalo rinką, ekonomiką. Jas lankė apie 150 Pravieniškių pataisos namų nuteistųjų.

LAT kaip bylos esmę teisėjai nurodė galimą fiktyvių duomenų įtraukimą apie neva suteiktas paslaugas. Anksčiau teismo A. Kandrotas ir P. Boreika buvo pripažinti kaltais pasisavinę daugiau nei 90 tūkst. eurų ir nuslėpę 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės.

Apeliacinis teismas paliko P. Boreiką nuteistą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, jam skirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių pusantrų metų skirta lygtinai, o pusmetį – atlikti nedelsiant.

Vis dėlto šis teismas P. Boreiką išteisino dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, o Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, kuriuo iš P. Boreikos valstybei priteista 22,3 tūkst. eurų, paliko nenagrinėtą.

Tyrimo duomenimis, P. Boreika bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui. Manoma, kad P. Boreika įsigijo bendrovę „Maerus“ ir buvo jos faktinis vadovas.

P. Boreika teismus tikino, kad A. Kandrotas su juo nesusijęs, jis visą laiką dirbo vienas, su A. Kandrotu apie verslo plėtrą niekada nėra kalbėjęs.

A. Kandrotas šioje byloje nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą padėjėjo vaidmenyje.

Tuo metu Generalinė prokuratūra prašė atmesti abu skundus, nes įrodymai yra tinkami, prieštaravimai byloje pašalinti, nuosprendis turi būti paliktas galioti, o kasaciniai skundai atmesti.

A. Kandrotui kaltinimai yra pateikti ir kitose bylose – balandžio 26 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinės bylą dėl  2021 metų rugpjūtį  prie Seimo vykusių riaušių, šioje byloje tarp 87 kaltinamųjų yra ir A. Kandrotas.

„Mėnesio suėmimo laikotarpis baigėsi, prokuroras įtariamajam E. Garackevičiui paskyrė tris švelnesnes kardomąsias priemones – piniginį užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei periodinę registraciją policijos įstaigoje“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Piniginio užstato dydis – 20 tūkst. eurų.

Vasario 2 dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė iš kandidatų sąrašų išbraukti tuomet dar suimtą Darbo partijos kandidatą į Druskininkų savivaldybės tarybą, nes jau praleistas tam numatytas terminas. Šį sprendimą partija apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jis savo sprendimą skelbs kitą savaitę, vasario 22 dieną.

Išbraukti E. Garackevičių partija siekė sausio 31 dieną paaiškėjus, kad jam yra pateikti įtarimai dėl disponavimo dideliu kiekiu narkotikų. Jis buvo pašalintas iš partijos.

Politikas Darbo partijos sąraše į Druskininkų tarybą yra įrašytas pirmuoju numeriu.

Pusė kilogramo hašišo buvo aptikta E. Garackevičiaus automobilyje.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną.

Mohammadas Rasoulofas (Mohamedas Rasulofas), kurio 2020 metų filmas „Blogio nėra“ (There Is No Evil) pelnė Berlyno kino festivalio pagrindinį apdovanojimą, yra vienas iš kelių žymių menininkų, sportininkų ir kitų įžymybių, pastaraisiais mėnesiais sulaikytų už valdžios kritiką.

Liepos mėnesį jis buvo suimtas už tai, kad kritikavo vyriausybės susidorojimą su protestais. Vyras buvo kaltinamas „neramumų kurstymu“ po dešimčių žmonių gyvybių nusinešusios pastato griūties pietvakariniame Abadano mieste. Po dviejų mėnesių, kai mirė šalies moralės policijos sulaikyta 22 metų moteris, visoje šalyje kilo protestai.

Reformistinis dienraštis „Shargh“ teigė, kad M. Rasoulofas neseniai buvo išleistas iš kalėjimo ir oficialiai paleistas į laisvę, tačiau nenurodė datos ir nepateikė daugiau informacijos. Oficialių komentarų negauta.

Anksčiau skelbta, kad sausio 7 dieną M. Rasoulofas buvo dviem savaitėms paleistas iš kalėjimo dėl sveikatos būklės pablogėjimo.

Anksčiau šį mėnesį Iranas paleido garsų režisierių Jafarą Panahį (Džafarą Panahį), kuris buvo suimtas liepos mėnesį, kai pasiteiravo apie M. Rasoulofo ir kito kolegos sulaikymą. Pareigūnai taip pat už užstatą paleido Irano aktorę Taraneh Alidoosti (Taranę Alidusti), kuri buvo sulaikyta už tai, kad kritikavo susidorojimą su naujausiais protestais.

Irano gyventojai išėjo į gatves dėl rugsėjo mėnesį mirusios Irano kurdės Mahsos Amini, kurią sulaikė moralės policija už tai, kad ji tariamai pažeidė griežtą islamo aprangos kodą. Protestai peraugo į raginimus nuversti šalį valdančius dvasininkus ir tapo vienu didžiausių iššūkių nuo pat jų atėjimo į valdžią per 1979 metų revoliuciją.

Nuo šių protestų pradžios žuvo mažiausiai 529 protestuotojai ir beveik 20 000 buvo suimti, teigia neramumus atidžiai stebinti teisių gynimo grupė „Iran Human Rights“ (IHR). Irano pareigūnai nepateikė oficialių nužudytųjų ir suimtųjų skaičių.

Filmas „Blogio nėra“, kuriame pasakojamos keturios istorijos, iš dalies susijusios su mirties bausmės taikymu Irane, 2020 metais Berlyne laimėjo „Auksinio lokio“ apdovanojimą. M. Rasoulofas neatvyko atsiimti apdovanojimo, nes Irano valdžia uždraudė jam keliauti.

„Kardomoji priemonė pakeista, teismas pakeitė. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi pratęsė suėmimo terminą, o Vilniaus apygardos teismas, gavęs Manto Danieliaus skundą dėl nutarties, skundą tenkino ir paskyrė švelnesnes kardomąsias priemones“, – BNS penktadienį sakė ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius.

M. Danielius BNS sakė, kad buvo paleistas iš Vilniaus kalėjimo, buvo vienoje kameroje uždarytas su nužudymu įtariamu Estijos piliečiu.

Kadangi aš angliškai moku gerai, o jis pageidavo būti laikomas su angliškai kalbančiu asmeniu.

„Kadangi aš angliškai moku gerai, o jis pageidavo būti laikomas su angliškai kalbančiu asmeniu“, – BNS sakė M. Danielius.

Įtariamajam nurodyta dėvėti apykoję, iš jo paimti asmens dokumentai.

„Teismas mano, kad įstatyme numatytus kardomosios priemonės tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis“, – BNS sakė prokuroras.

M. Danielius mano, kad prokurorai teisme neįrodė pagrindų, kad jis gali slėptis Baltarusijoje.

Apylinkės teismas įtariamojo suėmimo terminą pagal prokuroro pareiškimą sausį buvo pratęsęs iki kovo 28 dienos.

Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl suėmimo panaikinimo M. Danieliui yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos pilietis M. Danielius buvo sulaikytas pernai rugsėjo pabaigoje.

Ikiteisminį tyrimą, pradėtą bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

M. Danielius įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią atsakomybę tiems, „kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją“. Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ skelbė, kad teisėsauga įtaria, jog M. Danielius infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau, prokuratūra jo nekomentuoja. M. Danielius sako, kad kaltės toliau nepripažįsta.

Laukdamas teismo dėl galimo šnipinėjimo, M. Danielius Vilniaus miesto apylinkės teisme teisiamas dėl įtariamo dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo. Galimi nusikaltimai buvo padaryti 2014-2015 metais.

Verslininkų šeima teismui pasakojo, kad nusprendė parduoti verslą ir išvykti į Ispaniją. Internete jie rado skelbimą, kad M. Danielius perka įmones, savo įmonę pagal įgaliojimą veikusiam G. Danieliui jie pardavė už vieną eurą. Vėliau, atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad įgaliojimas buvo suklastota.

J. Panahi, kurio filmai buvo apdovanoti visuose svarbiausiuose Europos kino festivaliuose, buvo suimtas liepos mėnesį, dar prieš rugsėjį prasidėjusią režimą sukrėtusią protestų bangą.

Tačiau jo įkalinimas tapo menininkų, pasisakančių prieš valdžią, sunkios padėties simboliu.

J. Panahi buvo paleistas iš Teherano Evino kalėjimo „praėjus dviem dienoms po to, kai pradėjo bado streiką už laisvę“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė JAV įsikūręs Irano žmogaus teisių centras (CHRI).

Irano reformistinis laikraštis „Shargh“ savo ruožtu paskelbė nuotrauką, kurioje kino kūrėjas, paleistas už užstatą, džiūgauja apkabinęs savo šalininką.

Jo žmona Tahereh Saeedi (Taherė Saidi) instagrame pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip J. Panahi iš kalėjimo išvežamas automobiliu.

Kanų kino festivalio direktorius Thierry Fremaux (Tjeri Fremo) išreiškė didžiulį palengvėjimą sužinojęs apie jo paleidimą.

„Mes nepamirštame visų tų, kurie Irane ir visame pasaulyje patiria smurtą ir represijas, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Kanų kino festivalis visada liks kartu su menininkais iš viso pasaulio, gindamas laisvę.“

Trečiadienį J. Panahi pradėjo sausą bado streiką, atsisakydamas maisto ir vandens.

„Šiandien, kaip ir daugelis Irane įkalintų žmonių, neturiu kito pasirinkimo, kaip tik protestuoti prieš tokį nežmonišką elgesį savo brangiausiu turtu – gyvybe“, – sakė J. Panahi.

62 metų J. Panahi buvo suimtas liepos 11 dieną ir turėjo atlikti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, skirtą 2010 metais, kai buvo nuteistas už „propagandą prieš santvarką“.

Tačiau spalio 15 dieną Aukščiausiasis Teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo, todėl jo advokatų komanda tikėjosi, kad jis gali būti paleistas į laisvę.

J. Panahi 2000 metais pelnė Venecijos kino festivalio „Auksinį liūtą“ už filmą „Ratas“ (The Circle). 2015 metais jis pelnė Berlyno kino festivalio pagrindinį apdovanojimą už filmą „Taksi“ (Taxi Tehran). 2018 metais Kanų festivalyje jo juosta „Trys veidai“ (Se rokh, 3 Faces) pelnė apdovanojimą už geriausią scenarijų.

Liepos mėnesį J. Panahis buvo suimtas, kai nuvyko į į teismo posėdį dėl kito kino kūrėjo, Mohammado Rasoulofo (Mohamedo Rasulofo), kuris buvo sulaikytas keliomis dienomis anksčiau.

Sausio 7 dieną M. Rasoulofas buvo dviem savaitėms paleistas iš kalėjimo dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir manoma, kad jis vis dar yra laisvėje.

Tarp tūkstančių žmonių, kuriuos Iranas suėmė malšindamas protestus, išprovokuotus rugsėjo 16 dieną areštinėje mirus 22 metų Irano kurdei Mahsai Amini. Ji suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą moterų aprangos kodą.

Tarp sulaikytųjų buvo ir aktorė Taraneh Alidoosti (Taranė Alidusti), paviešinusi savo nuotraukas, kuriose ji nedėvi islamiško galvos apdangalo, tačiau sausio pradžioje ji buvo paleista po beveik trijų savaičių sulaikymo.

Iš pradžių aplinkosaugininkai manė, kad paukščio sparnas veikiausiai sužeistas, tad netrukus buvo iškviesta gyvūnų globos tarnyba "Nuaras".

Kurioje tiksliai vietoje asmuo aptiko paukštį, nežinoma. Skambinęs bendrojo pagalbos centro telefonu 112, klaipėdietis specialistų nesulaukė, tad pats nunešė apuoką aplinkosaugininkams.

Veterinarijos gydytojams apžiūrėjus paukštį, išsiaiškinta, kad jis sveikas, tad sulaukus vakaro apuokas buvo paleistas į laisvę.

"Apuokas nebuvo sužeistas. Apžiūrėjus ir pamaitinus, jis sėkmingai paleistas į laisvę. Veikiausiai tai buvo jauniklis. Šitam apuokui pasisekė, ne visiems taip būna. Kaune, Alytuje, Vilniuje, Klaipėdoje apuokų buvome parsivežę ne vieną, visus paleidome. Vien šią savaitę parsivežėme tris ar keturis. Anksčiau tiek daug nepasitaikydavo. Negaliu pasakyti, kokia to priežastis", – kalbėjo "Nuaro" vadovė Jurgita Gustaitienė.

Ji taip pat priminė, kad žmonėms į gamtą geriau nesikišti, kadangi joje nuolatos vyksta natūrali atranka.

"Kodėl mes, žmonės, norime vaidinti dievus ir griauti natūralią gamtos grandinę? Sulūžusiu sparnu paukštį ar sužeista koja kiškį lūšiukas pasigaus ir bus sveikas bei sotus. Kodėl norime reguliuoti, kam gyventi, o kam ne? Sužeistasis gydyklose vis tiek yra užmigdomas ir utilizuojamas, tam naudojami vaistai, jo atvežimui – degalai, o utilizuojant į orą išmetamos cheminės medžiagos. Kartu nuskriaudžiame ir sveiką lūšiuką", – dėstė J. Gustaitienė.

Norintiems globoti sužeistus paukščius, reikalingas Aplinkos apsaugos ministerijos išduotas leidimas, be kurio prižiūrėti tokį paukštį Lietuvoje draudžiama.

Norintys padėti, anot J. Gustaitienės, turėtų atsižvelgti į situaciją, pavyzdžiui, jei paukštis įsipainiojęs į valą ar tinklą, jį atpainioti – geras darbas, bet kitu atveju kartais geriau viską palikti gamtai.

Jis bus paleistas iš policijos areštinės.

„Įvertinęs pirminius ikiteisminio tyrimo duomenis, prokuroras nusprendė taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias kardomąsias priemones“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

41 metų įtariamajam paskirtas dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaip skelbta, antradienio vakarą, 21.30 val., Ukmergės gatvėje, namo laiptinėje kilus konfliktui vyriškis, iššovęs iš pistoleto, sužalojo 47 metų vyrą. Vyrai tarpusavyje nebuvo pažįstami.

Bylos duomenimis, nužudytasis su kitais vyrais ėjo pas asmenis į tą laiptinę, kurioje gyvena įtariamasis. Pareigūnai neatskleidžia, dėl ko kilo konfliktas.

Nukentėjusiajam buvo padaryta šautinė žaizda kirkšnyje, apie 22.50 val. jis mirė reanimuojamas.

Į areštinę tuo metu uždarytam įtariamajam buvo nustatytas 1,14 promilės girtumas.

Dėl nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nužudytasis šiemet gegužę buvo nuteistas kalėti realia laisvės atėmimo bausme ir pripažintas kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuosprendis jam dar nebuvo įsiteisėjęs ir vyras buvo paliktas laisvėje.

LNK reportažas:

„Priimtas sprendimas pakeisti kardomąją priemonę“, – BNS pirmadienį sakė bylos tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Irmantas Mikelionis.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad V. Šiliauskas bėgs ar slėpsis nuo tyrimo ar teismo. Vilniaus apygardos teismas pats paskyrė įtariamajam kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir 10 tūkst. eurų piniginį užstatą.

Įtariamasis į laisvę buvo paleistas praeitą savaitę.

Prokuroras I. Mikelionis prieštaravo įtariamojo paleidimui į laisvę.

STT nuotr.

Vilniaus apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Jis panaikino balandžio 13 dieną priimtą žemesnės instancijos teismo nutartį buvusiam Kauno savivaldybės administracijos vadovui kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti dar 20-čiai dienų.

V. Šiliauskas nelaisvėje praleido beveik du mėnesius – kovo 10 dieną Kauno teismas jį leido suimti dešimčiai parų, paskui suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Tuometinis Kauno savivaldybės administracijos vadovas buvo suimtas teisėsaugai paskelbus apie įtarimus, kad jis paėmė 140 tūkst. eurų kyšį iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno. Pasak teisėsaugos, kyšis galimai duotas už palankius sprendimus sudarant ir vykdant statybų, rangos darbų sutartis.

Anot prokurorų, tai didžiausias iki šiol rastas kyšis Lietuvoje.

Teisėsaugai pradėjus tyrimą, Kauno miesto savivaldybės taryba V. Šiliauską atleido iš pareigų.

Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos, buvo areštuota apie 170 V. Šiliauskui priklausančių nekilnojamojo turto objektų, kurių rinkos vertė, anot tarnybos, yra „septynženklė“, taip pat areštuota 15 kitam įtariamajam, „Autokaustos“ vadovui J. Kriaučiūnui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.