Kaip pranešė LRT radijas, prokurorams gavus komisijos prašymą panaikinti statybos leidimą, paminklas paveldosaugos objekte buvo pastatytas ir atidengtas.

Pasak Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ginos Skersinskytės, ginti viešąjį interesą nebuvo teisinio pagrindo.

„Mes tai įvertinome, kad tas statinys daugiau kaip meno statinys. Vėlgi tai yra žmogaus dydžio siluetas, (...) visiškai pasakyti, kad negalimi jokie meno kažkokie statiniai, irgi taip negalima“, – LRT radijui sakė G. Skersinskytė.

Tuo metu Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė sakė, kad komisija vienbalsiai nusprendė skųsti nutarimą.

„Paveldo komisija teigia, jog specialusis planas draudžia bet kokias statybas skulptūros pastatymo vietoje ir kad šito specialiojo plano nuostatos buvo pažeistos“, – LRT radijui teigė pirmininkė.

Anot Viešosios įstaigos „Archeologijos centras“ direktoriaus Lino Damulyno, statant paminklą ir darant polius turėjo būti atlikti archeologiniai kasinėjimai, tačiau jie nebuvo padaryti, todėl taip galėjo būti sunaikintas vertingas istorinis sluoksnis.

Paminklas B. Lubiui atidengtas spalio pabaigoje.

Idėją įamžinti B. Lubio atminimą pernai iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga, finansavusi projektavimo darbus, o savivaldybė skyrė 120 tūkst. eurų paruošti aikštelę paminklui bei žaliojo tiltelio atnaujinimui.

B. Lubio artimieji padengė bronzinės skulptūros kūrybos išlaidas.

B. Lubys gimė 1938 metų spalį Plungėje, mokėsi miesto vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo tuometiniame Kauno inžineriniame institute. Nuo 1963 metų dirbo Jonavos „Azoto“ gamykloje (vėliau – „Achema“). Pradėjęs nuo cecho viršininko pavaduotojo, tapo įmonės generaliniu direktoriumi, vėliau – pagrindiniu jos akcininku. Jis sukūrė koncerną „Achemos grupė“ ir buvo jo prezidentu.

Nuo 1992 metų gruodžio iki 1993 metų kovo pabaigos B. Lubys ėjo premjero pareigas,1993 metais tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu. Jis buvo mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis.

B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose. 

Dėl paminklų statymo saugomose teritorijose Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatavo galimą įstatymų pažeidimą, teigiama jos pranešime.

Lietuvos dailės istorikų draugijos pirmininkė Jurgita Kristina Pačkauskienė per komisijos posėdį balandžio pabaigoje teigė, kad specialistai abejoja tiek skulptūros menine verte ir kokybe, tiek vietos jai parinkimu.

Pasak J. K. Pačkauskienės, galimos ir kitos įamžinimo formos, pavyzdžiui, atminimo lenta ar medžio pasodinimas.

Istoriko ir parkų tyrinėtojo, ICOMOS Lietuva nario Dainiaus Labeckio tvirtinimu, paminklo B. Lubiui projektas turi akivaizdų neigiamą poveikį paveldui.

Anot pranešimo, dėl planuojamo B. Lubio paminklo į Valstybinę kultūros paveldo komisiją kreipėsi klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“ ir kultūros draugija „Saulutė“. Jie abejoja, ar pasirinkta vieta – Babrungo upės pakrantė Plungės dvaro sodybos parke – yra tinkama vieta šiam paminklui.

Paminklą beveik prieš 12 metų mirusiam verslininkui ir politikui inicijuoja Plungės rajono pramoninkų sąjunga, „Plungiškių draugija“ ir signataro giminės.

Parke norima įrengti naują trinkelių aikštelę ir pastatyti natūralistinių formų bronzinę 2,3 metro aukščio B. Lubio skulptūrą, paaukštinti pakrantės atraminę sienelę.

Pasak specialistų, tokiu būdu būtų keičiamas reljefas.

Meninis konkursas šiai įamžinimo iniciatyvai skelbiamas nebuvo.

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos narių vertinimu, prie įėjimo į parką turinti stovėti skulptūra siųstų klaidingą žinutę – B. Lubys simboliškai savintųsi visą dvaro kompleksą, jis tarsi pasitiktų svečius kaip dvaro sodybos savininkas.

Kaip teigė Oginskių dvaro bičiulių atstovė Jolanta Skurdauskienė, Plungės dvaro parkas pradėtas kurti XVIII amžiuje ir yra vienas seniausių Lietuvoje. Kartu su XIX amžiaus dvaro ansambliu tai nacionalinio lygmens kultūros paveldo objektas.

Anot specialistų, Plungės dvarui ir jo parkui taikomi specialieji paveldosauginiai reikalavimai, o paminklo B. Lubiui projektas keičia vertingąsias Oginskių dvaro komplekso savybes, todėl jo patvirtinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Pagal specialųjį planą šiame parke galimas tik egzistavusio dekoro atkūrimas.

Tačiau specialiajam planui ir paminklo projektui jau pritarė Plungės rajono savivaldybės Kultūros ir meno taryba, o Kultūros paveldo departamento (KPD) Telšių-Tauragės teritorinis skyrius išdavė sąlygas ir patvirtino projektinius pasiūlymus.

KPD Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus vadovės Aurelijos Ričkuvienės teigimu, paminklo projektas atitinka rekreacinę funkciją, o planuojamas betono sluoksnis ir turėklai reikalingi parko lankytojų saugumui užtikrinti.

KPD direktorius Vidmantas Bezaras teigė, kad apie B. Lubio nuopelnus dvarui ir parkui reikėtų spręsti miestui, nes parko labui daugiausiai padarė Plungės muziejus ir Plungės rajono savivaldybė, o jų sprendimą kvestionuoti nepadoru.

Paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė konstatavo, kad valstybės institucijų leidimų išdavimas kuria akivaizdų konfliktą, kuris gali sukelti pasekmes bei sukurti precedentą žymiems asmenims įsiamžinti vertingiausiose Lietuvos vietovėse.

Komisijos teisininkas Artūras Bundonis siūlė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, jei projektiniai pasiūlymai būtų galutinai suderinti.

Skulptoriaus Algirdo Žebrausko sukurtą skulptūrą planuojama statyti miesto centrinėje dalyje, prie įėjimo į Plungės parką, šalia tiltelio per Babrungą.

Pagal sumanymą, daugiau kaip dviejų metrų aukščio bronzinė B. Lubio skulptūra stovėtų pasirėmusi į krantinės turėklą ir žvelgtų į upę.

Skulptūra sukurta pagal verslininko nuotrauką.

Tai būtų antras paminklas B. Lubiui. Pirmasis paminklas 2015 metais pastatytas Jonavoje, kur veikia šiam verslininkui priklausiusi azoto trąšų gamykla „Achema“.

2012 metais Klaipėdoje B. Lubiui atidengta atminimo lenta su bareljefu.

B. Lubys gimė 1938 metais Plungėje. Jis buvo verslininkas, pramonininkas, Kovo 11-osios akto signataras, nuo 1992 metų gruodžio 2 dienos iki 1993 metų kovo 31 dienos ėjo premjero pareigas, ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis. B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose.

Kitą savaitę Plungės rajono savivaldybės taryba spręs dėl leidimo mieste statyti paminklą beveik prieš 12 metų mirusiam verslininkui.

Plungės mero Audriaus Klišonio teigimu, tarybos komitetai jau yra pritarę paminklo statybai.

„Viena vertus, tai būtų daroma ir rėmėjų lėšomis, kita vertus – ir savivaldybės lėšomis“, – BNS sakė meras.

Anot jo, paminklo B. Lubiui statybą inicijuoja vietos pramonininkai, verslininko duktė.

Skulptoriaus Algirdo Žebrausko sukurtą skulptūrą planuojama statyti miesto centrinėje dalyje, prie įėjimo į Plungės parką, šalia tiltelio per Babrungą.

Pagal sumanymą, daugiau kaip dviejų metrų aukščio bronzinė B. Lubio skulptūra stovėtų pasirėmusi į krantinės turėklą ir žvelgtų į upę.

Pasak mero, skulptūra sukurta pagal verslininko nuotrauką.

A. Klišonis neatmetė galimybės, kad B. Lubio atminimas Plungėje gali būti įamžintas ir kitur, pavyzdžiui, jo vardu pavadinant kurią nors gatvę ar pan.

Meras vylėsi, kad paminklas bus pastatytas šiemet.

„Dėsime pastangas, kad tie dalykai įvyktų šiemet“, – BNS sakė A. Klišonis.

Tai bus jau antras paminklas šiam verslininkui. Pirmasis paminklas 2015 metais pastatytas Jonavoje, kur veikia B. Lubiui priklausanti azoto trąšų gamykla „Achema“.

2012 metais Klaipėdoje B. Lubiui atidengta atminimo lenta su bareljefu.

B. Lubys gimė 1938 metais Plungėje. Jis buvo verslininkas, pramonininkas, Kovo 11-osios akto signataras, nuo 1992 metų gruodžio 2 dienos iki 1993 metų kovo 31 dienos ėjo premjero pareigas, ilgametis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, mecenatas, Jonavos rajono ir Plungės miesto garbės pilietis. B. Lubys netikėtai mirė 2011 metų spalio 23 dieną Druskininkuose.