Sunku pasakyti, ar jame įvardinti nelabai demokratinių šalių lyderiai, tokie kaip pasakiškai naftos turtingo Azerbaidžano vadovas Ilhamas Alijevas, sulauks dėl to nemalonumų. Pagal „Pandoros dokumentus“, jo šeima, net mažamečiai vaikai, per įvairius fondus net Jungtinėje Karalystėje įsigijo ir valdo 100 mln. svarų vertą nekilnojamąjį turtą.

Panašių kaltinimų sulaukė ir itin skurdžios Jordanijos karalius Abdullah II. Vien jo vilos Kalifornijoje vertos 70 mln. dolerių, bet formaliai jas vardo užsieninės, jokios veiklos neatliekančios kompanijos.

„Dauguma Jordanijos gyventojų, kurie tikrai skursta ar neturi darbo, dar apie tai negirdėjo ar neskaitė detalių, bet kai tai bus prieinama, bus prastai. Reakcija bus neigiama“, – sakė politologas Labib Kamhawi.

Net buvęs leiboristų premjeras Tonis Bleras pasinaudojo užsienio mokesčių lengvatų zonomis, kad išvengtų daugiau kaip 300 tūkst. registravimo mokesčio, kai su žmona pirko kelis milijonus kainuojantį pastatą Londone.

Abdullah II / Scanpix nuotr.

Dauguma Jordanijos gyventojų, kurie tikrai skursta ar neturi darbo, dar apie tai negirdėjo ar neskaitė detalių, bet kai tai bus prieinama, bus prastai.

Dauguma šių finansinių operacijų iš esmės nėra nelegalios, bet jų etika labai abejotina, ypač kai tai daro vieši pareigūnai, neretai deklaruojantys kovą su mokesčių slėpimu ir pan.

Daugiausia nemalonumų dėl „Pandoros dokumentų“ turbūt kliuvo perrinkimų siekiančiam Čekijos premjerui Andrejui Babišui, nes informacija buvo paskelbta prieš pat prasidedant televizijos debatams.

„Tai – 2009-ųjų reikalai, jų pasirodymo reikalas labai įdomus – dvi valandos prieš debatų pradžią“, – kalbėjo A. Babišas.

Jis tvirtino, kad jo finansinės operacijos per lengvatines mokesčių zonas niekam nepakenkė: „Tie pinigai buvo pervesti iš Čekijos banko, pinigai buvo apmokestinti, tai buvo mano pinigai ir jie sugrįžo atgal į Čekijos Respubliką“.

Iš viso naujausiame tarptautiniame tyrime minimi 35 valstybių ir vyriausybių vadovai, kurie naudojosi lengvatinių mokesčių zonų paslaugomis. Vien Pakistano premjero Imrano Khano artimiausių bendražygių ten paminėta apie 700.

„Pakistano premjeras privalo reaguoti ir jis pasakė, kad visi tie 700 asmenų, kurie yra sąrašuose, bus patikrinti. To turėtų pakakti“, – teigė Pakistano vidaus reikalų ministras Rasheedas Ahmadas.

Be garsių politikų „Pandoros dokumentuose“ minimos ir daug uždirbančios pramogų industrijos žvaigždės, pavyzdžiui, Shakira ir Claudia Schiffer.

A. Babišas, šeštuoju numeriu įtrauktas į šalies savaitraščio „Euro“ turtingiausių čekų sąrašą, yra tarp 35 esamų ir buvusių politikų, minimų sekmadienį paskelbtuose „Pandoros popieriuose“ (angl. Pandora Papers).

Šį platų naują tyrimą paskelbė Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ); prie jo prisidėjo apie 600 žurnalistų, įskaitant JAV dienraščio „The Washington Post“, britų visuomeninio transliuotojo BBC ir laikraščio „The Guardian“ darbuotojus. Tyrimas pagrįstas apie 11,9 mln. nutekintų dokumentų iš 14 finansinių paslaugų bendrovių visame pasaulyje.

Žurnalistai sako, kad A. Babišas, žemės ūkio ir chemikalų magnatas, panaudodamas 15 mln. eurų iš savo firmų lengvatinio apmokestinimo zonose 2009 metais nupirko turto Pietų Prancūzijoje.

Čekijos nacionalinė kovos su organizuotu nusikalstamumu institucija pirmadienį paskelbė pradedanti tyrimą.

Tačiau A. Babišas teigė, kad „niekada nepadarė nieko neteisėta ar bloga“, o įtarimus pavadino jo ir jo partijos ANO („Taip“), turinčios daugiausiai galimybių laimėti spalio 8–9 dienomis vyksiančius rinkimus, šmeižto kampanija.

„Išplauti šimtus milijonų per lengvatinio apmokestinimo zonas? TAIP!“ – rašoma ANO plakatų parodijoje – ją socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė opozicinės Piratų partijos lyderis Ivanas Bartošas.

„Andrejus Babišas bylas renka kaip „pokemonus“, – „Twitter“ parašė Marketa Pekarova Adamova iš centro dešinės aljanso SPOLU („Drauge“).

Janas Hamačekas, kurio kairiojo sparno socialdemokratai yra suformavę dabartinę mažumos vyriausybę su ANO, išreiškė viltį, kad A. Babišas „nepropaguoja vandens Čekijos Respublikoje gerdamas vyną mokesčių rojuje“.

Interesų konfliktas

Analitikai sako, kad skandalas tikriausiai nepaveiks A. Babišo rinkėjų ir jo prognozuojamos pergalės rinkimuose. Jie vyks po kampanijos, kai dominavo netikėtų COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių tema.

„Babišo gerbėjai atleido jam jau daug kartų ir [atleis] dar kartą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Brno įsikūrusio Masaryko universiteto politikos analitikas Otto Eiblas (Otas Eiblas).

A. Babišas, buvęs komunistas, įtrauktas į slaptosios policijos 9-ojo dešimtmečio kolaborantų sąrašus, taip pat kaltinamas sukčiavimu dėl Europos Sąjungos subsidijų, be to, Briuselis pyksta dėl jo, kaip verslininko ir politiko, interesų konflikto.

„Babišo griežtosios linijos rinkėjai priims jo paaiškinimą, tad tai nesukels pavojaus jo rinkimų rezultatams“, – sakė analitikas Josefas Mlejnekas (Josefas Mleinekas) iš Prahos Karolio universiteto.

O. Eiblas sakė, kad skandalas tikriausiai nepaveiks ir A. Babišo ištikimo sąjungininko prezidento Milošo Zemano, pagal konstituciją paskiriančio naują premjerą ir jau viešai užsiminusio, kad pasirinks šį magnatą.

A. Babišo ANO per paskutinę apklausą prieš rinkimus pasirodė geriausiai iš visų partijų. Sekmadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad ANO remia 25 proc. rinkėjų, ir ji lenkia SPOLU bei aljansą, sudarytą iš Piratų partijos ir centristų STAN („Merai ir nepriklausomieji“).

Pasak J. Mlejneko, „Pandoros popierių“ skandalas net galėtų padėti A. Babišui suformuoti valdančiąją koaliciją, nes dar neapsisprendę rinkėjai gali pasirinkti ne ANO, o mažesnes partijas, balansuojančias ant patekimo į parlamentą ribos.

„Jam bus geriau su 25 procentais ir keliomis mažomis partnerėmis, nei su 30 vien savų procentų“, – AFP sakė jis.

Keliolika valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Jordanijos, Azerbaidžano, Kenijos ir Čekijos lyderius, naudojosi lengvatinio apmokestinimo zonomis, kad nuslėptų šimtų milijonų dolerių turtą, rodo platus naujas tyrimas, paskelbtas Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo (ICIJ).

Vadinamasis „Pandoros popierių“ (angl. Pandora Papers) tyrimas, prie kurio prisidėjo apie 600 žurnalistų, įskaitant JAV dienraščio „The Washington Post“, britų visuomeninio transliuotojo BBC ir laikraščio „The Guardian“ darbuotojus, pagrįstas apie 11,9 mln. nutekintų dokumentų iš 14 finansinių paslaugų bendrovių visame pasaulyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nutekintame pakete tiesiogiai neminimas, bet jis per artimus bendradarbius susijęs su slaptu turtu Monake, įskaitant vieną namą jūros pakrantėje, įsigytą rusės, kaip manoma, susilaukusios vaiko nuo šalies lyderio, rašo „The Washington Post“.

„Tai tik daugiausia nepagrįstų pareiškimų rinkinys“, – apie nutekintus dokumentus sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Nematėme nieko, kas būtų susiję su paslėptu turtu Putinui artimiausių žmonių rate“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, jog neaišku, „kaip šia informacija galima pasitikėti“.

Nutekinta informacija rodo, kad 4 mln. dolerių (3,45 mln. eurų) vertės turtas Monake buvo nupirktas baigiantis 2003 metams per kompaniją lengvatinio apmokestinimo zonoje, rusei iš V. Putino gimtojo Sankt Peterburgo, kaip pranešta, anksčiau palaikiusiai santykius su prezidentu.

Rusų tiriamosios žurnalistikos leidinys „Projekt“ pernai lapkritį pranešė, kad ši moteris, Svetlana Krivonogich, vienu metu dirbo valytoja ir turi vaiką nuo V. Putino.

Minimas turtas Monake buvo nupirktas prieš pat S. Krivonogich gimdymą, rodo nutekinti dokumentai.

Žiniasklaidos konsorciumas nurodo, kad S. Krivonogich neatsakė į prašymus pakomentuoti.

Apie korupciją rašantys žurnalistai nutildyti

Pernai „Projekt“ pavadino S. Krivonogich „paslaptinga multimilijoniere“, gyvenančia buvusioje imperinėje Rusijos sostinėje ir gaunančia brangių dovanų iš asmenų, susijusių su Kremliumi.

Leidinys skelbė, jog veido atpažinimo technologija pagrįsta jo reporterių gautų nuotraukų analizė parodė, kad S. Krivonogich duktė labai panaši į V. Putiną.

Vykdydama platesnio masto kampaniją prieš nepriklausomą žiniasklaidą, valdžia anksčiau šiais metais paskelbė „Projekt“ „nepageidaujama organizacija“.

V. Putinas budriai saugo savo privatų gyvenimą. Kartą jis yra liepęs žurnalistams nekišti savo „snargliuotų nosių“ į jo reikalus. Su žmona Liudmila V. Putinas išsiskyrė 2013 metais.

ICIJ rado ryšių tarp beveik 1 tūkst. bendrovių lengvatinio apmokestinimo zonose ir 336 aukšto rango politikų ir valstybės pareigūnų. Keliolika jų šiuo metu yra valstybių arba vyriausybių vadovai. Daugiau nei du trečdaliai minėtų kompanijų buvo įkurtos britų Mergelių Salose.

Tačiau Kremlius pareiškė, kad šis dokumentų nutekinimas yra neteisėtų Jungtinių Valstijų veiksmų įrodymas.

„Vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų patraukia akį, yra akivaizdus įrodymas, kuri valstybė yra didžiausia pasaulyje lengvatinio apmokestinimo zona ir mokesčių spraga. Ir tai, žinoma, yra Jungtinės Valstijos“, – sakė D. Peskovas.

„Pandoros popieriai“ taip pat atskleidė, kad valstybinio Pirmojo televizijos kanalo vadovas Konstantinas Ernstas, prižiūrėjęs 2014 metų žiemos olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijas, gavo vieno milijardo dolerių vertės sandorio, susijusio su turtu Maskvoje, dalį.

Kremlius jau įprato neigti teiginius apie politinio elito korupciją.

Balsingiausias Kremliaus kritikas opozicionierius Aleksejus Navalnas per pastarąjį dešimtmetį sulaukė daugybės ištikimų sekėjų, skelbdamas savo tyrimus apie Rusijos elito, įskaitant V. Putiną, turtus.

Šiemet A. Navalnui buvo skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė dėl kaltinimų senoje byloje dėl sukčiavimo. Tačiau jam jau esant suimtam paskelbtas jo žurnalistinis tyrimas apie Juodosios jūros pakrantėje esančius rūmus, kuriuos, jo teigimu, V. Putinui pastatė rusų magnatai, sukėlė protestus.