„Į gynybos susitarimą grįžtame, nes mes pasisakome už Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimą ir piliečių saugumą, tačiau ir toliau akylai stebėsime situaciją, konservatorių siūlymus, kurie susiję su visų mokesčių mokėtojų pinigais“, – sako „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Generalinė prokuratūra šią savaitę pranešė palikusi galioti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Ji taip pat konstatavo, kad į lobistinio pobūdžio veiksmus bei korupcijos pasireiškimo rizikas Krašto apsaugos ministerija reagavo ir jas valdė tinkamai, todėl nebuvo pagrindo apie jas pranešti ikiteisminio tyrimo institucijoms.

STT aplinkybių tikslinimą pradėjo po to, kai atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

A. Anušauskas vėliau patikslino, kad tokiais pasisakymais kėlė nedeklaruojamų politikų susitikimų su lobistais problemą.

Po šio pareiškimo LVŽS pranešė stabdanti dalyvavimą partijų susitarime dėl gynybos.

Taip pat dėl šios situacijos šiuo metu nevyksta ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbas. Opozicijai nedalyvaujant NSGK posėdžiuose, komitetas negali išsirinkti naujojo pirmininko. Šios pareigos laisvos tapo buvusį komiteto vadovą L. Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

„Valstiečiai“ po teisėsaugos verdikto žada tęsti „aktyvų darbą“ ir NSGK.

„Aš sakyčiau, kad galbūt ne persvarstyti, bet įdėti vieną kitą naują nuostatą, dėl kurios galėtume susitarti, tikrai būtų prasminga“, – antradienį interviu LRT televizijai sakė parlamento vadovė.

Parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022-ųjų vasarą. Vis tik dalis politikų sako, kad jį reikia peržiūrėti, dokumente numatant įsipareigojimą užtikrinti sklandų vokiečių brigados priėmimą, šauktinių reformos įgyvendinimą.

Be kita ko, praėjusį rudenį dėl Vidaus reikalų ministerijos vykdomos Viešojo saugumo tarnybos reformos iš susitarimo pasitraukė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pakvietė partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Tarp svarstomų variantų – naujas gynybos mokestis ar didesni pridėtinės vertės, pelno mokesčio tarifai. Šie pokyčiai galėtų įsigalioti nuo kitų metų.

Tokį kvietimą teigė gavusi ir V. Čmilytė-Nielsen, tačiau ji pabrėžė, kad ši diskusija greičiausiai persikels į Seimą.

„Aš manyčiau, kad reikia lanksčios gynybos strategijos, nuolat reaguojant į besikeičiančią aplinką“, – sakė parlamento vadovė.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Jis teigė, kad artėjant NATO viršūnių susitikimui norima parodyti, jog Lietuvoje yra sutarimas dėl gynybos ir nacionalinio saugumo.

„Mes visada palaikome visus įstatymus ir veiksmus, kurie stiprina Lietuvos saugumą. Pritariame pateiktam susitarimo dėl gynybos turiniui, jame atsispindi visos mūsų siūlytos pastabos. LVŽS palaiko susitarimo kryptis, pritaria Lietuvos kariuomenės stiprinimui, tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimui bei valstybės pasirengimui ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas“, – sakė R. Karbauskis.

Jis pasirašė ne greta kitų partijų pirmininkų, o ant atskiro lapo, nes taip padaryti jį įpareigojo LVŽS taryba.

Tokiu veiksmu „valstiečiai“ nori pabrėžti, kad „valdančiųjų politika valstybės vidaus klausimais yra destrukcinė ir daro žalą valstybės atsparumui išorinėms grėsmėms“.

Susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo praėjusių metų liepą pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai.

Pagal jį įsipareigota krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių, spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Naujasis susitarimas galios iki 2030 metų.

Tuomet LVŽS atsisakė pasirašyti dokumentą, nes valdantieji, anot jų, neatsisakė planų svarstyti visuomenę skaldančių projektų dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo, narkotikų dekriminalizavimo, Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Tačiau pernai spalį šios partijos taryba, matydama valdančiųjų ginčus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, nutarė prisidėti prie partijų susitarimo dėl gynybos.

Liepą „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis nedalyvavo parlamentinių partijų vadovams pasirašant susitarimą, nes, anot jo, valdantieji neatsisakė planų svarstyti visuomenę skaldančių projektų.

Politiko teigimu, per partijos tarybos posėdį penktadienį nutarta prisidėti prie susitarimo matant valdančiųjų ginčus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

„Mes dalyvavome rengiant šį susitarimą, o jo nepasirašėme dėl to, kad ten yra parašai žmonių, kuriais negalime pasitikėti, kurie Lietuvai daro labai daug žalos savo liberaliais sprendimais, užsienio politika. Aš nepasirašysiu šalia jų, o pasirašysiu dokumentą atskirai ir jį galės padėti šalia“, – penktadienį BNS sakė R. Karbauskis.

Aš nepasirašysiu šalia jų, o pasirašysiu dokumentą atskirai ir jį galės padėti šalia.

Planuojama, kad LVŽS pirmininko parašas bus ant atskiro lapo su prierašu, jog partija remia susitarime išdėstytoms pozicijoms.

„Jeigu jie norės, galės pridėti tai kaip priedą, nenorės, galės nepridėti. Bet niekas nebegalės manipuliuoti, kad mes neva galbūt nepalaikome kokių nors sprendimą dėl krašto apsaugos“, – pabrėžė R. Karbauskis.

Anot jo, būtent „valstiečių“ sprendimai lėmė, kad pirmą kartą krašto apsaugai buvo skirtas 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas.

Susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo liepą pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai.

Pagal jį įsipareigota krašto apsaugai išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių, spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Naujasis susitarimas galios iki 2030 metų.

„Man tai atrodo keista, nes, manau, kad tą situaciją galima privesti prie absurdo ir bet kokius sprendimus susieti su tuo, ar bus, ar nebus svarstomas įstatymas dėl partnerystės ar dėl profesoriaus Landsbergio pripažinimo faktiniu Lietuvos vadovu Lietuvai atkūrus nepriklausomybę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

„Kaip toli ši pono Karbauskio argumentacija gali eiti, aš nežinau. Bet man atrodo, kad iš dalies tai yra apgailėtina, kad taip siejami klausimai. Nes man atrodo, už valstybės gynybą ir saugumą yra mažai kas svarbiau“, – kalbėjo ji.

Vyriausybės vadovės tikinimu, dalis opozicijos atstovų, kaltinančių valdančiuosius „priešinimu ir kažkokiu konfliktu, man atrodo, patys tai labiausiai ir daro“.

LVŽS grasina trauktis iš šiuo metu baigiamų derinti partijų susitarimų gynybos ir nacionalinio saugumo bei bendros užsienio politikos klausimais, jei Seimas priims Civilinės sąjungos įstatymą, o Vytautą Landsbergį pripažins oficialiu šalies vadovu.

Penktadienį LVŽS pirmininkas R. Karbauskis inicijuoja partijos tarybos posėdį, kuriame jis žada agituoti bendrapartiečius už pasitraukimą iš susitarimo dėl gynybos.

„Tai turės būti tvarus nacionalinis susitarimas, reikės ieškoti visiems priimtinų formuluočių. Nutarėme niekur labai neskubėti, einame iš esmės, ketiname įtraukti mūsų analitikus, apžvalgininkus, ekspertus. Pasiūlysime prisidėti prezidento atstovams“, – penktadienį po pirmojo darbo grupės posėdžio žurnalistams Seime sakė Laurynas Kasčiūnas.

Partijų atstovai tvirtino sutarę, kad apie gynybos finansavimą dokumente bus kalbama atsižvelgus į realias įsigijimų galimybes ir poreikius.

„Valia eiti į priekį su gynybos finansavimu yra suprantama ir akivaizdi, dėl to nėra abejonės, tik kad tai būtų logiškai paskaičiuota. (...) Toks kartais neatsakingas sakymas – 3 proc. bendrojo vidaus produkto kitais metais... Tai paskaičiuokime, įvertinkime poreikius, įsivertinkime makroekonomines prognozes, įsivertinkime galimybes įsigyti tam tikrą ginkluotę ir tada sakykime, koks tas procentas turėtų būti“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Manau, kad turėtų būti nurodyta kartelė, kurios siekiame, tik klausimas kada ir kaip“, – teigė jis.

Anot „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, krašto apsaugai skiriamas finansavimo procentas galėtų „šokinėti“.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Čia, matyt, ne procentais reikėtų žiūrėti, o karinių įsigijimų būtinybę ir gebėjimą įsisavinti tuos pinigus. Ne procentai svarbu, o ką už juos vienu ar kitu metu galima padaryti. Galbūt vienais metais reikia 5 proc. skirti, o kitais metais – mažiau“, – tvirtino jis.

NSGK pirmininkas tvirtino, jog Krašto apsaugos ministerijos bus prašoma pateikti aiškius skaičius ir įsigijimų planus.

Ne procentai svarbu, o ką už juos vienu ar kitu metu galima padaryti. Galbūt vienais metais reikia 5 proc. skirti, o kitais metais – mažiau.

„Matydami aiškesnius skaičius, įsigijimų planus, galėsime tą aiškesnį procentą parašyti kiek metų į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis tvirtino, kad naujajame susitarime turėtų būti kalbama apie visuotinę gynybą.

„Tai reiškia, kad už šalies gynybą atsakinga ne tik kariuomenė, ne tik mūsų sąjungininkai, bet ir kiekvienas pilietis, ir ginasi tauta. Tam pritaria visi“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

Anot jo, dokumente turėtų būti nubrėžtas siekis stiprinti NATO priešakinių pajėgų buvimą regione.

„Tai, ką vadinu priešakine gynyba, – kad būtume tiek pajėgūs, jog būtų galima gintis ant linijos. Tokią reikia atgrasymo architektūrą kurti mūsų regione“, – aiškino politikas.

Pasak jo, konservatoriai siūlys į susitarimą įrašyti ir visuotinį šaukimą.

Kitų partijų atstovų teigimu, visuotinis šaukimas galėtų būti numatytas, tačiau dėl jo reikia gilesnės diskusijos.

„Visuotinis šaukimas gali būti dokumente, bet reikia įvertinti kariuomenės pajėgumus“, – sakė Laisvės partijos atstovas Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

A. Mazuronio teigimu, šį klausimą Darbo partija turėtų apsvarstyti iš naujo, mat anksčiau ji skeptiškai vertino tokią galimybę, bet Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, pozicija gali keistis.

„Aš pats skeptiškai žiūrėjau didžiąja dalimi dėl galimybės tai atlikti (užtikrinti visuotinį šaukimą į karo tarnybą – BNS) – dėl infrastruktūros, dėl instruktorių, dėl materialinio šauktinių aprūpinimo. Dabar jau žiūriu šiek tiek kitaip. Didinant krašto apsaugos finansavimą, man atrodo, labai prasminga daryti gilesnę diskusiją šioje darbo grupėje apie tai, ir man atrodo, kad toks sprendimas galėtų būti priimtas“, – teigė A. Mazuronis.

Liberalas Raimundas Lopata akcentavo būtinybę užtikrinti pilietinį pasipriešinimą.

NSGK pirmininkas kitą savaitę žadėjo parengti pirminį susitarimo variantą, jį parlamentinės partijos galėtų pradėti svarstyti.

Naujasis susitarimas turėtų pakeisti prieš ketverius metus pasirašytą dokumentą.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Šiemet Seimui beveik 300 mln. eurų padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė 2,5 proc. BVP.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, toks sprendimas parodo, kad daugumai pagrindinių Lietuvos partijų rūpi Lietuvos valstybės bei visuomenės saugumas ir nepaisant aštrių politinių diskusijų sugebama susivienyti vardan strateginių valstybės tikslų.

Šį susitarimą rugsėjo pradžioje pasirašė valstiečių, konservatorių, liberalų, socialdarbiečių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovai.

„Tvarkiečių“ lyderis susitarimą pasirašė vėliau, nes teigė norintis pirmiausia apie jį informuoti rugsėjo pabaigoje vykusį partijos suvažiavimą.

Susitarime be kitų dalykų numatyta ne vėliau kaip iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei dabar.

Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

„Premjeras su G. Landsbergiu aptarė strateginius Lietuvos gynybos klausimus, taip pat būtinybę pasirašyti susitarimą tarp partijų, kuriame atsispindėtų konceptualūs sprendimai – kur, kokia kryptimi, kokia apimtimi ir panašiai turėtų vystytis mūsų šalies kariuomenė“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G. Landsbergis teigia paraginęs ministrą pirmininką imtis iniciatyvos šį susitarimą derinti, nes jis turi daug įgaliojimų siūlant ateities finansavimą gynybai.

Susitarimo projekte šiuo metu įrašyta: „2018 metais krašto apsaugos finansavimui skyrę 2 proc. BVP, sieksime kasmet užtikrinti tolygų finansavimo didinimą“.

Konservatoriai teigia siekiantys, jog partijos įsipareigotų iki 2020 metų gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Mano supratimu, viskas, kas susiję su finansais, yra premjero ir finansų ministro, kartu su gynybos ministru atsakomybė. Aptarėme, kad galėtų premjeras imtis lyderystės tokį susitarimą imti į savo rankas“, – BNS sakė G. Landsbergis.

„Susitarimo tekste turi būti įsipareigojimai iki 2020 metų, tai, kas bus suplanuota biudžetuose. Tai yra trumpas laikotarpis, trys biudžetai, tikrai galima suformuluoti konkrečius įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

Premjeras ketvirtadienį taip pat susitiko su „Tvarkos ir teisingumo“ atstovu Petru Gražuliu. Ministro pirmininko atstovas spaudai tvirtino, jog susitikimo metu aptarta Klaipėdos rajono problematika.

P. Gražulis BNS sakė, kad prašė premjero padėti rajono valdžiai užtikrinti geras sąlygas būsimiems investuotojams.

„Bandome kalbėti, kadangi investicijos ne laisvojoje ekonominėje zonoje, tai gal kažkiek prie pagalbos prisidės ir valstybė, kad ir kokiais elektros tinklais“, – teigė parlamentaras.

Ministro pirmininko ir P. Gražulio susitikimas premjero darbotvarkėje nebuvo paskelbtas. Susitikimas su G. Landsbergiu čia įrašytas buvo.

Liberalų lyderis „Žinių radijui „aiškino, kad gali suprasti, kodėl vidinių konfliktų draskomi socialdemokratai nesutinka pasirašyti susitarimo, tačiau negali paaiškinti, kodėl šį, jo nuomone, pozityvų valstybės ateičiai dokumentą sustabdė konservatoriai.

Anot E. Gentvilo, anksčiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir buvo sakęs, kad pasiekus 2 proc. BVP finansavimo gynybai ribą reikia sustoti. Tačiau dabar, pasak liberalo, yra aiškiai įrašytas siekis išlaidas gynybai didinti tolygiai ir atsižvelgiant į geopolitines aplinkybes.

„Kodėl šitas dalykas konservatoriams netiko ir būtent jie sustabdė pasirašymą sausio mėnesį, aš negalėčiau paaiškinti. Faktas kaip blynas, būtent konservatoriai sustabdė, mano manymų, pozityvų visos valstybės ateičiai dokumento pasirašymą“, - apibendrino E. Gentvilas.

Faktas kaip blynas, būtent konservatoriai sustabdė, mano manymų, pozityvų visos valstybės ateičiai dokumento pasirašymą.

Lietuvos partijos nesutaria, ar Lietuva, pasiekusi 2 proc. nuo BVP finansavimo gynybai lygį, turėtų sustoti, ar išlaidas didinti toliau - iki 2,5 proc. nuo BVP.

Konservatoriai teigia, kad Lietuva, atsižvelgdama į kylančias grėsmes ir saugumo poreikius, turi nuosekliai didinti gynybos finansavimą ir pasiekti 2,5 proc. nuo BVP ribą. Tuo tarpu socialdemokratai ragina sustoti ties 2 procentais ir orientuotis į socialines valstybės problemas.

V. Pranckietis, trečiadienį „Žinių radijui“ komentuodamas šią diskusiją dėl skiriamų išlaidų gynybai, taip pat kritikavo konservatorius, nes šie, pasak jo, kalbėdami apie išlaidų didinimą iki 2,5 proc., realiai net nebalsavo už tai, kad būtų pasiekti 2 procentai.

„Nebalsuodami už biudžetą konservatoriai nebalsavo ir už tuos du procentus“, - kalbėjo V. Pranckietis, pabrėždamas, kad 2018 m. biudžetui pritarė 84 balsavę Seimo nariai, tarp kurių nebuvo konservatorių. „Taigi tarp jų nebuvo tų partijų, kurios dabar kalba apie didesnį finansavimą“, - akcentavo V. Pranckietis.

Ateinančiais metais planuojama, kad Lietuva įgyvendins savo įsipareigojimus NATO ir skirs 2 proc. gynybai. Tuo tarpu šiemet išlaidos gynybai turėtų siekti 1,8 proc. BVP.

Pozicijoje esančių partijų siūlomame susitarime kalbama apie tai, kad 2018 pasiekus 2 proc. BVP, išlaidos gynybai turėtų tolygiai didėti. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis yra suabejojęs, ar siūlomame pasirašyti atnaujintame partijų susitarime dėl gynybos, saugumo ir užsienio politikos gairių yra įtvirtinta pozicija, deklaruojanti siekį stiprinti šalies gynybinius pajėgumus.