Primenama ir dėl per intensyvaus dezinfekcinio skysčio naudojimo pasekmių – juo tepti rankas reikėtų ne daugiau nei du kartus per dieną, kitu atveju rankos taps šiurkščios.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė nustebo sužinojusi, jog daugelis socialiniame tinkle „Facebook“ komentarus palikusių žmonių teigia rankas per dieną plaunantys ir 20, ir net 30 kartų. Vaistininkė sako, kad persistengti nereikėtų, nes sausėja rankos, taip pat nuplaunamas natūralus ant odos esantis apsauginis sluoksnis, kuris jau savaime kovoja su bakterijomis.

„Labai džiugu, kad žmonės sąmoningi, supranta rankų plovimo svarbą ir to moko savo vaikus, moterys primena vyrams. Rankų plovimas yra įprotis, kurį išugdyti nėra sunku, o tai gali atnešti tikrai daug naudos. Rankų plovimas grįžus iš lauko, prieš valgant ar gaminant maistą, paglosčius gyvūną, gali padėti išvengti virusų ir bakterijų“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Pasak jos, jeigu pajutote intensyvesnį rankų sausėjimą, galima įprastą muilą pakeisti švelnesniu, pavyzdžiui, kurio sudėtyje yra arbatmedžio. Vaistininkė K. Staivė pataria nepamiršti ir drėkinti odos drėkinamuoju kremu, o naktį net ir maitinamuoju rankų kremu.

Vardindami, kada plauna rankas, daugelis žmonių sako, kad plauna jas kaskart po išėjimo į lauką ir vizitų parduotuvėse, užsiimant ruošos darbais virtuvėje, po tualeto, grįžę iš parduotuvės, po darbų sode ar vos atėjus į darbą.

Vaistininkai primena taisyklingo rankų plovimo etapus:

Rankų plaštakos ir riešai sudrėkinami vandeniu;

Namuose naudojamas kietas ar skystas muilas be antiseptinių priedų;

Kruopščiai, 15-20 sek. rankos muiluojamos trinamaisiais ir sukamaisiais judesiais, ypač riešai, tarpupirščiai, pirštų galiukai, nagai, nykščiai;

Muiluotos rankos nuplaunamos tekančio vandens srove. Vanduo turi tekėti nuo riešo pirštų link;

Nuplautos rankos nusausinamos vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle;

Vandens čiaupas užsukamas su panaudotu vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle, kuri išmetama į šiukšlių dėžę.

Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad asmenų, dirbančių biuruose, rankos yra labiau užterštos negu dirbančiųjų fizinį darbą. Labiausiai užteršti mikroorganizmais (bakterijomis, virusais, kirmėlių kiaušinėliais) biure – telefonai, darbo stalai, klaviatūros, kompiuterių pelytės, durų rankenos ir šviesos jungikliai.

Lietuvoje bendras sergamumo bakterinėmis ir virusinėmis žarnyno infekcijomis nuo 2004-2017 m. padidėjo nuo 440 iki 701 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pagrindinis daugelio šių ligų rizikos veiksnys yra asmens higienos stoka, teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime.

Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti šiomis „nešvarių rankų“ ligomis: salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotavirusine bei noravirusine infekcija, oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių. Paglosčius naminius gyvūnus ir kokybiškai nenusiplovus rankų, galima užsikrėsti kirmėlinėmis (šunų ir kačių askaridoze – toksokaroze, echinokokoze, parazitiniais pirmuonimis – toksoplazmomis) bei grybelinėmis ligomis (mikrosporija).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pateikia įdomių faktų apie žmogaus gyvenimą tarp mikrobų. Pavyzdžiui, vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų, o ant rankų bakterijos ir mikrobai gali gyventi iki 3 valandų. Pasirodo, per šlapias rankas perduodama 1000 kartų daugiau bakterijų negu per sausas. Po laikrodžiais ir apyrankėmis randama milijonai bakterijų, o po žiedais jų gali būti daugiau negu visoje Europoje gyvenančių gyventojų.

Paprastas rankų plovimas su muilu gali išgelbėti milijoną gyvybių per metus.

Su vienu rankos paspaudimu galima perduoti mikrobus 14-ai asmenų ir palikti jų ant 5 paviršių, sako specialistai. Kas ketvirtas asmuo, besinaudojantis viešuoju transportu, ant savo rankų nešioja išmatų bakterijas, o ant mobiliųjų telefonų randama 300 kartų daugiau mikrobų nei viešajame tualete...

Paprastas rankų plovimas su muilu gali išgelbėti milijoną gyvybių per metus. Rankų plovimas su muilu gali sumažinti viduriavimo riziką maždaug 50 proc. Rankų plovimas muilu yra veiksmingiausia ir nebrangi profilaktinė priemonė, užkertanti kelią viduriavimo ligoms bei pneumonijai, nuo kurių kasmet miršta 3,5 mln. vaikų.

Nors kartais ir atrodo, kad plauti rankas ar ne – kiekvieno asmeninis reikalas, kuris priklauso nuo žmogaus kultūros, auklėjimo bei įpročių, tačiau, kaip teigia PSO ekspertai, nešvarių rankų problema turi katastrofiškų padarinių. PSO duomenimis, apie 2 mlrd. žmonių kasmet suserga dėl užteršto maisto, o nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 mln. žmonių ir tik 19 proc. plauna rankas po kontakto su ekskrementais (po tualeto, po vystyklų pakeitimo ir t. t.). Paprastas rankų plovimas su muilu pašalina nuo jų paviršiaus net 90 proc. mikroorganizmų bei 40 proc. sumažina tikimybę susirgti kontaktiniu buitiniu keliu žarnyno grupės infekcijomis ir 25 proc. – kvėpavimo takų infekcijomis. Mokslininkai nustatė, kad Europoje tik pusė vyrų ir trys ketvirtadaliai moterų plauna rankas po apsilankymo tualete.

Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl, kaip teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime, pagrindinė profilaktikos priemonė tebėra tik asmens higiena. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Jas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.