„Augantis švietimo biudžetas rodo valstybės prioritetus. Dėmesys fokusuojamas į geresnių darbo sąlygų mokytojams, dėstytojams, mokslininkams kūrimą. Atnaujintiems sutarimams su profesinėms sąjungoms vykdyti yra skiriamas beprecedentis finansavimas iš valstybės biudžeto“, – sako ministras G. Jakštas.

Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso sudarys virš 4 mlrd. eurų.

Šįmet rudenį atnaujintoje Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutartyje įtvirtinti įsipareigojimai didinti ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų darbo užmokestį.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc. Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.

„Nuosekliai didinamas pedagogų darbo užmokestis – bendras pedagogų atlyginimų augimas per šios Vyriausybės kadenciją siekia 73 proc. nuo 2020 m. iki 2024 m. Visgi geresnės darbo sąlygos nėra tik atlyginimas. Pedagogų bendruomenė vardija ir kitus iššūkius – etatinio apmokėjimo modelio, didelių klasių, įtraukiojo ugdymo, lankomumo užtikrinimo. Girdime ir ieškome sprendimų“, – sakė ministras.

Nuosekliai didinamas pedagogų darbo užmokestis – bendras pedagogų atlyginimų augimas per šios Vyriausybės kadenciją siekia 73 proc. nuo 2020 m. iki 2024 m.

 

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu siekiama ir daugiau aiškumo bei skaidrumo sudarant mokytojų etatus. Darbo grupė, kurioje dirba ir mokytojų profesinių sąjungų atstovai, analizuoja esamą mokytojų etatų sandarą ir pateiks pasiūlymus dėl bendrojo ugdymo mokytojų darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo.

Sutarti ir pirmieji žingsniai dėl klasių mažinimo, sako ministras G. Jakštas. Nuo ateinančių mokslo metų bus mažinamas valstybės finansavimas savivaldybėms, formuojančioms per dideles klases. Rengiamas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimas, pagal kurį, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.

Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atvejų - savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių, racionaliau paskirstant mokinių srautus tarp mokyklų.

Taip pat būtų įtvirtina nuostata, kad vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, skaičiuojant finansavimą būtų prilyginamas dviem mokiniams.

Šalia 2024 m. švietimo prioriteto kurti palankias darbo sąlygas mokytojams numatyti dar du - stiprinti pagalbos mokiniui sistemą ir diegti šiuolaikišką ugdymo turinį. Tai atsispinti ir kitų metų biudžeto projekte.

Nors švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija, valstybė tam taip pat didina finansavimą. 2023 m. švietimo pagalbai organizuoti savivaldybėms buvo skirta beveik 136 mln. eurų. 2024 m. numatyta daugiau nei 163 mln. eurų. Lyginant su 2019 m. – tai 102 mln. daugiau, kai švietimo pagalbai buvo skirta 61 mln. eurų.

Planuojama įsteigi per 200 naujų švietimo pagalbos specialistų pareigybių švietimo įstaigose ir regioniniuose specialiojo ugdymo centruose, sukurti ir išbandyti mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo jose organizavimo modelius.

2024 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, numatyta skirti beveik 29 mln. Eur. Tai dvigubai daugiau negu pernai ir ankstesniais metais, kai mokyklos dirbo pagal senas ugdymo programas.

Egzaminų organizavimui ir vertinimui taip pat didinamos lėšos – 2024 m. biudžete papildomai skirta 1,6 mln. eurų – jos skiriamos mokytojams atlyginti už darbą.

Skaičiuojama, kad švietimo išlaidų procentas nuo bendrojo vidaus produkto 2024 m. sudarys 5,3 proc. (2022 m. išlaidų procentas nuo BVP sudarė 4,5 proc., 2023 m. – 4,9 proc.).

Didinami atlyginimai

Darželių auklėtojų ir mokytojų pareiginė alga, lyginant su 2021 m. rugsėjo 1 d., išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., švietimo įstaigų vadovų – vidutiniškai 19,7 proc.

Svarbu, kad dar 2,5 proc. skiriama apmokėti pedagogams dėl padidėjusio darbo krūvio ar sudėtingumo – tai ypač aktualu pandemijos sąlygomis, kuomet dalis klasės mokinių negali prisijungti prie mokykloje ugdomų bendraklasių ir tęsia mokslus namuose, pabrėžia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

5 proc. vidutiniškai didinami mokyklų bibliotekininkų atlyginimai. Mokyklų ir pedagoginių psichologinių tarnybų švietimo pagalbos specialistų atlyginimai padidinti vidutiniškai 22 proc. jau nuo 2021 metų rugsėjo 1 dienos, kai jų pareiginės algos koeficientai sulyginti su mokytojų. Nuo 2022 m. sausio 1 d. jų atlyginimai kils taip pat kaip mokytojų – dar 10 proc.

Daugiau pinigų švietimo plėtrai

Nuo sausio 1 d. skiriama 10,2 mln. eurų ir skaitmeninio ugdymo plėtrai: skaitmeniniam turiniui kurti, mokytojų skaitmeninėms kompetencijoms tobulinti, švietimo įstaigose naudojamai įrangai įsigyti. Vieno mokinio skaitmeninio ugdymo reikmėms vidutiniškai teks 30 eurų per metus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kitąmet valstybės biudžeto asignavimai švietimui, mokslui ir sportui didėja beveik 300 mln. eurų, arba 15 proc., lyginant su 2021 m. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui sudarys per tris mlrd. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kitąmet valstybės biudžeto asignavimai švietimui, mokslui ir sportui didėja beveik 300 mln. eurų.

Kaip jau buvo skelbta anksčiau, didžioji dalis papildomai skiriamų lėšų – 219 mln. eurų – numatyta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. Lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui nuo sausio d. augs 12,5 proc.

Beveik vienas mln. eurų suplanuota naujoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms steigti kitais mokslo metais. 3,6 mln. eurų – mokytojų padėjėjų pareigybėms išlaikyti.

Papildomai 46,3 mln. eurų skirta studijų ir mokslo sričiai, iš jų 20 mln. eurų – papildomam MTEP finansavimui, 10,4 mln. eurų – valstybės finansuojamoms studijoms, nurodoma ŠMSM pranešime. Aukštųjų mokyklų studentų socialinėms stipendijoms numatytas vienas mln. eurų. Septyniais mln. eurų auga lėšos sporto sričiai.

Aukšto meistriškumo programa

Svarbus pokytis: valstybės finansavimą sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos savo vykdomoms aukšto meistriškumo sporto programoms kitąmet gaus anksčiau.

Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos apraše paankstinta paraiškų finansavimui pateikimo data – visus dokumentus, susijusius su aukšto meistriškumo programų įgyvendinimo finansavimu, federacijos ir organizacijos ŠMSM turi pateikti iki einamųjų metų gruodžio 31 d. (iki šiol dokumentus reikėjo pateikti iki vasario vidurio). Taigi biudžeto lėšos bus paskirstytos ir organizacijas pasieks pirmaisiais metų mėnesiais.

„Bus įsiklausoma į socialinių partnerių lūkesčius, tai yra, profesinių sąjungų pirmiausiai, mokytojų bendruomenės, dėstytojų bendruomenės. Į tuos lūkesčius mes tikrai atsižvelgsime kiek tai yra įmanoma kalbant apie subalansuotą biudžetą“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, vadovaujamas valdančiųjų „valstiečių“ atstovo Eugenijaus Jovaišos, praėjusią savaitę nepritarė Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui ir pateikė savo siūlymų už 180 mln. eurų.

S. Skvernelis teigia, kad įgyvendinti šiuos pasiūlymus nėra realu.

„Tikrai ne, tai yra iš fantastikos srities“, – sakė jis.

„Komitetai, deja kartais priima neatsakingus sprendimus, kurie nepagrįsti jokiais finansiniais ištekliais. Komiteto nuomonė yra, bet mes tikrai girdime ir mokytojus, dėstytojus ir ieškome būdų (...) atliepti tuos lūkesčius“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Tarp Švietimo ir mokslo komiteto siūlymų – didinti lėšas dėstytojų, aukštųjų mokyklų neakademinių darbuotojų, mokytojų, darželių pedagogų algas.

Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai yra daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, Vyriausybė siūlo jį kitąmet didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.

Pedagogai tikėjosi ne 55,5 mln. eurų, o beveik 118 mln. eurų augimo, kaip numato liepą pakoreguota 2017 metais pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis. Tačiau Vyriausybė laikosi pozicijos, jog suderėti sutarties pakeitimai negalioja, nes jiems dar nėra pritaręs visas Ministrų kabinetas.

Apkaltinusi Vyriausybę nevykdant savo įsipareigojimų, Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga žada streikus lapkričio pabaigoje, jeigu švietimo biudžetas nebus pakoreguotas per svarstymus Seime.

Portalo duomenimis, 2018 m. rugsėjo–2019 m. rugpjūčio laikotarpiu švietimo srities darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis siekė 774 eurus „į rankas“, t. y. buvo 17 proc. didesnis nei 2017 m. rugsėjo–2018 m. rugpjūčio laikotarpiu (660 eurų).

Iš visų švietimo srities darbuotojų mokytojų padėjėjai uždirba mažiausiai, jų atlyginimų vidurkis – 430 eurų. Toliau yra bibliotekininkai su 570 eurų atlyginimu, muzikos ir meno mokyklos mokytojai – 595 eurų, ikimokyklinio ugdymo įstaigos mokytojai – 610 eurų.

O štai vidurinės mokyklos mokytojai uždirba daugiau nei universiteto dėstytojai. Mokytojų atlyginimo vidurkis – 782 eurai, universiteto dėstytojų – 730 eurų.

Portalo duomenimis, švietimo srities darbuotojų atlyginimai priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, darbo krūvio mokykloje, darbuotojo kvalifikacijos. Regionuose, o ypač mažose mokyklose dirbantys mokytojai dažnu atveju dirba ne visu krūviu, turi vos kelias pamokas, todėl apsiima dėstyti kelis dalykus arba derina kelis darbus.

Darbo stažas švietimo sektoriuje nėra svarbiausias atlyginimo dydį lemiantis faktorius arba, kitaip pasakius, atlyginimo skirtumai pagal darbo patirtį metais nėra labai ryškūs. Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo įstaigos mokytojas, turintis 1–3 metų darbo patirtį, uždirba 590 eurų, o turintis daugiau nei 10 metų darbo stažą uždirba 620 eurų.

Pedagogų atlyginimai, įvertinus jų atsakomybės lygį, vis dar yra labai maži.

Švietimo srities darbuotojai negali pasigirti ir nefinansiniais priedais – 53 proc. pedagogų negauna jokių nefinansinių priedų, o likusieji yra motyvuojami mokymais bei renginiais.

Beje, mokyklų vadovų bei pavaduotojų atlyginimai taip pat gerokai atsilieka nuo kitų veiklos sričių įmonių vadovų atlyginimų. Mokyklos direktoriaus pavaduotojo atlyginimo vidurkis – 1180 eurų, mokyklos direktoriaus – 1140 eurų „į rankas“.

Palyginimui, aukščiausius atlyginimus rinkoje gauna vadovai (vidurkis – 1700 eurų į rankas) bei technologijų (1450 eurų), IT (1350 eurų), farmacijos (1140 eurų), telekomunikacijų (1100 eurų), teisės (1100 eurų) sričių darbuotojai.

„Apie mokyklų finansavimo pokyčius dažnai kalbama vadovaujantis nuogirdomis, o ne konkrečiais faktais. Galime atvirai pripažinti, jog miestui tai yra didžiulis iššūkis, bet užuot tuščiai guodęsi, mes verčiau renkamės analizuoti situaciją, daryti sprendimus ir veikti.

Žvelgiant Lietuvos mastu, Kauno savivaldybėje dirba aukščiausios kvalifikacijos mokytojai, todėl ir jų darbas atitinkamai privalo būti solidžiau vertinamas pinigine išraiška. Čia susiduriame su tam tikrais iššūkiais, bet palaikome betarpišką dialogą su Švietimo ir mokslo ministerija, kurios atstovai esamą situaciją gerai žino ir yra pasirengę ją objektyviai vertinti“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.

Skirta daugiau lėšų

Prieš kelias savaites ministerija padidino Kaunui 2018-iesiems skirtas lėšas. Metų pradžioje Kauno miesto mokykloms buvo numatyta 61,8 mln. eurų, o perskaičiavus pagal naująją metodiką, dar papildomai pridėta daugiau kaip 1,8 mln. eurų. Planuojama, kad 2019 metais bendra iš valstybės skiriama suma Kaune veikiančių mokyklų finansavimui bus apie 64 mln. eurų. Tikėtina, kad atsižvelgiant į šiandienines tendencijas ji gali dar šiek tiek ūgtelėti.

Po to, kai šių metų liepą buvo patvirtintas įstatymas, numatantis vietoje valandinio įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, vos du vasaros mėnesiai iki mokslo metų pradžios pareikalavo nemažai pastangų iš mokyklų vadovų, kad reforma būtų įgyvendinta. Savivaldybės atstovai pripažįsta, jog ne viskas ėjosi sklandžiai, tačiau šiai dienai didesnė dalis problemų išspręsta, tad daugumai miesto pedagogų atlyginimai daugiau ar mažiau pakilo.

Greičiausiai su naujovėmis susidorojo tie, kas išdrįso atvirai ir aiškiai klausti, diskutuoti, kelti problemas, o tuo pačiu ir savarankiškai priimti sprendimus.

„Visos šios permainos pareikalavo naujo požiūrio ir gerų vadybinių kompetencijų tiek iš mokyklų vadovų, tiek ir iš savivaldybių administracijų. Greičiausiai su naujovėmis susidorojo tie, kas išdrįso atvirai ir aiškiai klausti, diskutuoti, kelti problemas, o tuo pačiu ir savarankiškai priimti sprendimus. Jau turime pirmuosius skaičius, kurie aiškiai parodo, kam ir kiek pakito darbo užmokestis. Tai irgi verčia daryti tam tikras išvadas“, – pabrėžė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Ypač svarbu – bendradarbiauti

Jei anksčiau mokytojams būdavo apmokama tik už pamokas ir minimalų pasirengimą joms, tai naujuoju modeliu numatyta kompensuoti ir popamokinį pedagogų laiką, skirtą darbui su bendruomene – vaikais bei jų tėvais.

Be to, pagal senąją mokinio krepšelio metodiką visos mokyklai skirtos lėšos būdavo išdalijamos tiek mokytojų, tiek direktorių ir jų pavaduotojų ugdymui atlyginimams išmokėti, o taip pat pagalbos specialistams – psichologams, socialiniams darbuotojams, mokytojų padėjėjams. Dabar lėšos nukreiptos konkrečiai mokytojų darbo užmokesčiui ir negali būti leidžiamos niekam kitam. Esą tai turėtų užtikrinti teisingesnį pedagogų darbo apmokėjimą.

N. Putrienės teigimu, naujasis apmokėjimo modelis – tai stiprus vadybinis įrankis mokyklų direktoriams. Jie patys paskirsto darbo krūvius, taigi atitinkamai dėlioja ir atlyginimų mokėjimo tvarkas. Tam būtina efektyvi vadyba ir žmogiškųjų išteklių valdymas.

„Naujojo įstatymo įgyvendinimas negali būti tiesiog „nuleistas iš viršaus“. Turime atsakingai ir pagal savo kompetencijas dirbti kiekviename lygmenyje – tiek ministerijoje, savivaldybėje, tiek ir mokyklose. Bendradarbiavimas čia tiesiog kritiškai svarbus. Kol kas Kaune veiksmas tikrai nestovi vietoje ir tikiu, kad šią misiją pavyks įgyvendinti gana sėkmingai bei rezultatyviai. Natūralu, kad kiekvienas pokytis nėra lengvas, iššaukia tam tikrų abejonių, neaiškumų, ypač, kai viskas vyksta taip greitai. Tačiau nuogąstavimai ar panika čia nepadės – turime dėti pastangas ir siekti tikslų nesižvalgydami į praeitį“, – pridūrė R. Šnapštienė.

Kiekviena įstaiga individuali

Kauno T. Ivanausko progimnazijos direktorius Sigitas Alubauskas teigia, kad jau rugsėjį mokytojai pajuto algų pakilimą, o paskutinius tris šių metų mėnesius didėjimas turėtų būti dar ženklesnis. Taigi čia pedagogų bendruomenė pokyčius sutinka pozityviai, o beveik pusšimtis mokytojų dirba daugiau kaip pilnu etatu.

Tuo metu Suzukio pradinės mokyklos vadovė Dėja Aukštkalnytė pastebi, kad lyginant su gegužės mėnesiu, šiai dienai atlyginimai padidėjo dar gana nežymiai: „Pradinės mokyklos pasižymi gausiu mokinių skaičiumi, tad paskirstyti likusį metų biudžetą mokytojų algoms, jų ne tik nemažinti, bet kiek įmanoma pakelti iš turimų rezervų bei suformuoti etatus vadovams nebuvo didelė problema.“

Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė pripažino, kad čia mokytojų atlyginimai beveik nesikeitė. Neseniai dirbantys, pradedantieji ir aukštesnės kvalifikacijos neturintys mokytojai pajuto nedidelį pakilimą apie 100-150 eurų neatskaičius mokesčių, tačiau mokytojams metodininkams ir ekspertams teko atskirai tartis dėl darbų apimties ir didinti krūvį, kad išlaikytų panašų darbo užmokesčio lygį kaip praėjusiais mokslo metais.

Problemos aiškios ir sprendžiamos

„Turime pripažinti, kad vienas iš šios reformos uždavinių buvo užtikrinti finansavimą nedidelėms, nutolusioms atokesnių vietovių mokykloms. Šiuo atveju ji pasiteisino, tačiau mūsų visas dėmesys sutelktas į Kauno mokyklas, siekiant išlaikyti optimalų jų tinklą. Todėl Kaune yra atvejų, kai mokyklos, dėl tam tikrų priežasčių nesugebančios pritraukti reikiamo vaikų skaičiaus, šiuo metu gauna santykinai didesnį finansavimą, nei efektyviai dirbančios mokyklos. Tai – dar vienas iš iššūkių, su kuriais mes susiduriame. Šiuo klausimu dirbame kartu su Švietimo ir mokslo ministerija ieškodami palankių sprendimų, kad didžiosios mokyklos, kuriose neretai dirba ir aukščiausią kvalifikaciją įgiję pedagogai, neliktų nuskriaustos“, – užtikrino N. Putrienė.

Kitas iššūkis Kaune – mokyklų, taikančių savitos pedagogikos programas, finansavimas. Planuojant naująją finansavimo sistemą šių mokyklų išskirtinumas nebuvo įvertintas, nepaskaičiuota, kad jose vyksta papildomos pamokos, už kurias taip pat reikia mokėti darbo užmokestį pedagogams. Visgi sprendimas tinkamai atlyginti jų darbuotojams už darbą yra –trūkstamas finansavimas mokykloms bus užtikrinamas iš lėšų, kurias Švietimo ir mokslo ministerija skiria tiesiogiai savivaldybei.

N. Putrienė patikino, kad nuošalyje nelieka ir specialiųjų mokyklų darbuotojai, ugdantys vaikus su specialiaisiais poreikiais: „Jau esame kalbėję su Švietimo ir mokslo ministerija, pateikėme jiems labai konkrečius argumentus, kodėl naujasis finansavimo modelis netinka specialiosioms mokykloms. Ministerija mus išgirdo, žinome, kad bus atsižvelgiama į mūsų pastebėjimus. Tuo tarpu šiuo metu tinkamą šių mokyklų veiklą užtikrinsime iš lėšų, skiriamų savivaldybei.“

Tęsdami bendradarbiavimą su Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno atstovai tikisi artimiausiu metu sudėti galutinius taškus, kad etatinio darbo užmokesčio naudą greičiau pajustų visi miesto mokytojai.

„Valstybės mastu imant, šiuo metu bendrojo ugdymo sistemoje dirba maždaug 32,5 tūkst. mokytojų, tai sudaro apie 22 tūkst etatų. Šiandien Lietuvoje bent 32 tūkst. mokytojų darbo apmokėjimui skirta 380 mln. eurų, įvedus etatinį apmokėjimą papildomai įsilietų 95 mln. eurų“, – per pirmadienį Seime surengtus etatinio apmokėjimo modelio klausymus sakė E. Jovaiša.

„Kyla klausimas, kam tie milijonai? Jie skirti toms valandoms, žinote, kad yra veiklų, kurios iki šiol nebuvo apmokamos“, – sakė komiteto pirmininkas.

Įvedant etatinį apmokėjimą, nuo šių metų rugsėjo 1-osios apmokėti valandoms už papildomus darbus skiriama 17,4 mln. eurų, o visam modeliui įdiegti numatyta suma sudaro 95 mln. eurų.

Bus apmokami papildomi darbai

Kalbėdamas apie pačią reformą E. Jovaiša teigė, kad tai yra žingsnis į priekį, „mokytojo darbo planavime atsiranda papildomos galimybės, skirstome į tris esmines dalis: pirmoji yra kontaktinis darbas, antras – pasirengimas, trečiasis – darbas su bendruomene“.

Įvedus naują tvarką, nuo pamokinio mokytojų apmokėjimo būtų pereinama prie valandinio apmokėjimo – mokytojo etatas sudarytų 1512 valandų per metus.

Mokytojo darbo laikas būtų skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas garantavo, kad visi papildomi 95 mln. eurų teks mokytojų atlyginimams.

„Tie 95 mln. eurų neturės jokios įtakos administravimui, pagalbos mokiniui, o turės įtakos mokytojų darbo užmokesčio fondui“, – sakė ŠMM atstovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad etatinis apmokėjimo modelis nėra įvedamas vien tam, kad būtų pakelti mokytojų atlyginimai – tam tiesiog pakaktų didinti apmokėjimą.

Anot A. Aldakausko, tikslai aprėpia plačiau: siekiama keisti patį ugdymo procesą, apmokėti ne tik už kontaktines valandas, bet ir už kitokią veiklą, užtikrinti galimybę mokytojams įgyti aukštesnes kompetencijas, taip pat užtikrinti socialines garantijas – kad nepaaiškėtų, jog skyrus papildomai lėšų realiai nuo rugsėjo atlygis sumažėja, sumažėjus kontaktinių valandų skaičiui.

A. Aldakauskas pabrėžė, kad mažėjant vaikų turės keistis ir mokyklų tinklas.

„Virš 300 Lietuvos mokyklų yra tokios, kur klasėje nėra net devynių vaikų. 35 yra tokios, kur per visas keturias klases nesusirenka devyni vaikai“, – sakė ŠMM atstovas.

„Nebėra tiek vaikų, kad abejose gatvės pusėse esančios mokyklos pasidengtų vaikais“, – kalbėjo A. Aldakauskas.

Dauguma profesinių sąjungų – už, bet ne visi

Klausymuose kalbėjęs Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius politikus ragino palaikyti etatinio modelio įvedimą.

„Jūsų atsakomybė labai didelė, kad šitas projektas būtų įgyvendintas tuo laikotarpiu, kaip įsipareigota, nes kitaip vėl eilinį kartą mokytojai bus apgauti“, – sakė A. Jurgelevičius.

„Galiu priminti visiems, kad darbo grupėje buvo atstovaujamos visos be išimties profesinės sąjungos, visi esminiai profesinių sąjungų siūlymai atsigulė į teisės aktų projektus. Kalbu apie 36 darbo valandų savaitę, kontaktinių ir nekontaktinių valandų balansą, tris etato sudedamąsias dalis“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

Tai būtų darbas sovietinio socializmo sąlygomis, kai žmonės kažką dirba, bet rezultato akivaizdaus nėra.

„Šiandien tik apie penki procentai mokytojų turi pilną darbo savaitę, 36 valandas, likusieji dirba nepilną darbo savaitę, todėl iš principo negali gauti pilno apmokėjimo. Įvedus etatinį apmokėjimą, jų atlyginimas bus už pilną darbo savaitę“, – kalbėjo profesinių sąjungų atstovas.

Jis taip pat teigė nesuvokiantis modeliui nepritariančių pedagogų nuogąstavimų, kad jų atlyginimai po reformos gali sumažėti.

„Neįsivaizduoju, kaip gali mažėti mokytojų atlyginimas, kai sistema papildoma pinigais. Nekalbėsiu apie masinį mokytojų atleidimą – tokių duomenų nėra net teoriškai“, – sakė A. Jurgelevičius.

Tačiau modeliui pritaria ne visos profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga prieš etatinį modelį gegužę buvo surengusi įspėjamąjį streiką.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, kad reforma iškreips patį suvokimą apie mokytojo darbą ir „sukurs mokyklose imitacinę erdvę, prasidės pseudoveiklos, kurių ir taip per daug Lietuvoje“.

„Reikėtų jas mažinti ir susitelkti prie konkrečių dalykų, konkretus dalykas mokykloje yra mokymas“, – žurnalistams savo požiūrį į reformą išsakė S. Jurkevičius.

Anot jo, suvienodinus kontaktines ir nekontaktines valandas bus „iškreipiamas apskritai supratimas apie mokytojo veiklą mokykloje“.

„Tai būtų darbas sovietinio socializmo sąlygomis, kai žmonės kažką dirba, bet rezultato akivaizdaus nėra. Einame į iškreiptą tikrovės suvokimą, nė vienas dalykas nėra nukreiptas į kokybinį aspektą, lygio kėlimą, o bandymas imituoti teisingesnį apmokėjimą, kas greičiausiai bus padaryta dirbančių mokytojų sąskaita“, – piktinosi licėjaus direktorius.

Jis teigė, kad ir veikianti sistema leidžia mokytojams apmokėti už nekontaktines valandas, tad tiesiog būtų galima padidinti maksimalų leistiną jų skaičių, o numatytomis lėšomis padidinti mokytojų atlyginimus – tai, jo žodžiais, galima padaryti ir be reformos.

Ministrė: mokytojo darbas – ne tik pamokos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė į tokią kritiką atsako, kad mokytojo darbas – ne tik pamokos, bet ir konsultacijos, bendravimas su tėvais, o pasirūpinti, jog valandos nebūtų skirstomos už „tuščius“ darbus, esanti vadovo atsakomybė.

„Kiekvienas mokyklos vadovas, dėliodamas mokytojų krūvius ir atsakomybes, tikiu, kad atsakingai paskirsto tiek krūvius, tiek valandas. Kalbėti apie tai, kad mokytojams bus dalinami pinigai už nereikalingas veiklas, tikrai yra ne apie tai“, – BNS po klausymų sakė ministrė.

Anot jos, mokytojo darbas didžiąją dalimi ir toliau lieka pamokos, bet matant situaciją mokyklose taip pat būtina atsižvelgti į kitus moksleivių, bendruomenės poreikius.

„Sakyti, kad konsultacijos siekiant sustiprinti, ko mokiniui individualiai trūksta, sustiprinti laiką darbui su tėvais, matant įtampas ir nepasitikėjimus, ir sakyti, kad tai nebūdinga arba nereikalinga mokykloms veikla, būtų neteisinga“, – kalbėjo ministrė.

Per klausymus išsakyta raginimų iki 2019 metų rugsėjo atidėti etatinio apmokėjimo modelio diegimą, Seimo narys Gintaras Steponavičius paskelbė tokį siūlymą su grupe kolegų registravęs.

Anot J. Petrauskienės, siūlymas modelio diegimą nukelti iki 2019 metų rugsėjo „būtų tolygus metams atidėti didesnį finansavimą tiek mokykloms, tiek mokytojams“.

„Kalbant apie švietimą vienas pagrindinių dalykų yra ne politikavimas, o sutarimas siekti bendrų tikslų. Virš metų vyko diskusijos, sutarta pirmą kartą su penkiomis profesinėmis sąjungomis, dabar yra didelė atsakomybė, kaip įgyvendinti tuos sprendimus, siekiant suteikti visą įmanomą pagalbą tiek vadovams, tiek mokytojams, kad pokytis įvyktų skandžiai“, – sakė ministrė.

Pasikeitimai planuojami jau nuo rugsėjo

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja, kad etatinis mokytojų apmokėjimo modelis turėtų pradėti veikti jau nuo rugsėjo.

Įvedus naują tvarką, nuo pamokinio mokytojų apmokėjimo būtų pereinama prie valandinio apmokėjimo per visus metus – mokytojo etatas sudarytų 1512 valandų per metus.

Mokytojo darbo laikas būtų skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.

Vyriausybė etatinį mokytojų apmokėjimą siūlo įvesti dviem etapais: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.

Etatinis darbo užmokestis būtų taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams.

Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.

Vyriausybė žada, kad baigus diegti etatinio apmokėjimo modelį 2019 metų rugsėjo 1 dieną vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų neatskaičius mokesčių.

Dalis pedagogų neseniai streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.

„Daugeliui kyla klausimų, ką reiškia tarifinių atlygių koeficientų didinimas ir kiek pedagogų tai pajus. Nuo šio rugsėjo algos iki 5 proc. didės tik tiems pedagogams, kurie turi mažiausius tarifinių atlygių koeficientus – tiek, kad būtų pasiektas vidurkis. Turime suprasti, kad jeigu vienu metu kelsime koeficientus visiems pedagogams vienodai, niekuomet nepanaikinsime atlyginimų „žirklių“. Būtent „žirklių“ panaikinimo visuomet reikalavo ir švietimo profesinės sąjungos“, - teigė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Kiek konkrečiam mokytojui padidės alga, priklauso nuo jo turimos kvalifikacijos, tarifikuotų pamokų skaičiaus, pedagoginio darbo stažo. Mokyklos vadovas, suderinęs su darbuotojų atstovais ir atsižvelgdamas į darbo užmokesčiui skiriamas lėšas, mokinių skaičių ir situaciją konkrečioje švietimo įstaigoje, nustato, kaip ir kiek bus didinami pedagogų atlyginimai konkrečioje mokykloje. „Tai gali būti ir tik keli eurai - jeigu mokytojas turi nedaug pamokų per savaitę, natūralu, kad ir jo algos pakilimas bus labai nedidelis“, - sakė švietimo ir mokslo ministrė.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. bus panaikintos tarifinių atlygių koeficientų „žirklės“ ir atlyginimai visiems mokytojams bus skaičiuojami pagal maksimalius koeficientus. Algos vidutiniškai iki 5 proc. augs tiems, kurie tokių koeficientų neturėjo. 

„Žinoma, norėtųsi, kad pedagogų atlyginimai augtų greičiau, tačiau nepamirškime, kad dabar tik likviduojame 2009 m. mokytojams padarytą žalą, kai buvo įvestos tarifinių atlygių „žirklės“ ir daliai mokytojų, taupant pinigus, algos imtos skaičiuoti pagal mažesnį koeficientą“, - sakė ministrė.

Vadinamąsias „žirkles“ – minimalius, vidutinius ir viršutinius pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientus vietoj anksčiau nustatytų konkrečių koeficientų 2009 metų rugpjūčio 21 d. patvirtino tuometinis švietimo ir mokslo ministras. Įvedant „žirkles“ papildomų lėšų nereikėjo, o jų panaikinimui, Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, be to, kiek lėšų šiemet jau skirta, 2017 metams reikia dar apie 64 mln. eurų. Šią sumą sudaro: 29 mln. eurų – perskaičiuota lėšų suma 2017 metams pakeltiems nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. koeficientams iki vidurkio mokėti ir 35 mln. eurų – maksimaliems atlyginimo koeficientams mokėti nuo 2017 m. sausio 1 d. 

„Tik ištaisius šią skriaudą pedagogams ir visai sistemai galėsime kelti atlyginimus visiems be išimties pedagogams. Toks algų didinimas numatytas kasmet iki 2020 metų, patvirtinus ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą“, - teigė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Nuo 2016 m.  sausio 1 d. darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams minimalūs tarifinių atlyginimų koeficientai augo iki 7 proc., pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams – iki 5 proc., kitiems – iki 3 proc. Prieš tai – nuo 2015 m. – ikimokyklinio ugdymo pedagogams minimalūs koeficientai didinti 10 proc.

Streikuojantys Klaipėdos pedagogai neatlyžta. Nors vakar tikėtasi, kad pavyks pasiekti tiek mokytojus, tiek Vyriausybę tenkinančius sprendimus, viltys žlugo. Artimiausios derybos planuojamos pirmadienį.

Uostamiesčio moksleiviams, kurių mokytojai streikuoja, pamokos nevyks iki artėjančio pirmadienio.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos, Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkės Laimos Juknienės teigimu, šią savaitę prasidėjusiame streike dalyvauja apie 1 tūkst. uostamiesčio pedagogų.

„Klaipėdoje nė viena švietimo įstaiga nesitraukia. Kai kurie mokytojai išėjo, kiti atėjo, todėl streikuojančiųjų skaičius išlieka toks pat“, – teigė L.Juknienė.

Uostamiestyje veiksmų ėmėsi 26 mokyklos ir vienas darželis. Pedagogai vaikų nemoko visą dieną.

Nors tikėtasi, kad po vakar vykusių derybų su Vyriausybės atstovais bus rastas tiek pastarajai, tiek pedagogams priimtinas sprendimas, tačiau toks scenarijus nepasitvirtino.

„Situacija nesikeičia, nes derybų metu dėl nieko nebuvo susitarta. Klaipėdos mokytojai ir toliau streikuos“, – patikino pašnekovė.

Anot L.Juknienės, kitas derybų raundas numatomas pirmadienį. Iki to laiko pedagogai streiko nutraukti neketina. Ar nuo kito antradienio vaikai jau galės kulniuoti į pamokas, paaiškės po derybų.

Pedagogai žada streikuoti tol, kol jų reikalavimai bus patenkinti.

„Klaipėda“ jau rašė, kad 2008-aisiais vykusio streiko metu pedagogai vaikų nemokė 17 darbo dienų.

Uostamiesčio pedagogų vedlė patikino, kad mokinių tėvai ir toliau kasdien bus informuojami apie numatomą ugdymo įstaigų darbą.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, vakar šalyje streiką nutraukė 17 švietimo įstaigų ir prisijungė 7.

Ministerijos atstovų teigimu, švietimo profesinės sąjungos kiek sumažino savo reikalavimus.

Vyriausybėje vykusių derybų metu jos teigė sutiksiančios, kad mokytojų algų didinimui nuo šio rugsėjo papildomai būtų skiriama ne 18 mln., o 12,8 mln. eurų.