„Mes pozityviai vertiname prezidento ir Prezidentūros iniciatyvą, kad dalį valstybinių kelių, ypač kurie eina per gyvenvietes, reikėtų perduoti savivaldai“, – antradienį Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo galimybes ir alternatyvas teigė ministras. 

„Dėl perdavimo sąlygų, terminų – diskusinis klausimas. Į jį reikia atsakyti, bet faktas – kryptis, man atrodo, ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti šita“, – pridūrė jis. 

Gitanas Nausėda žada inicijuoti įstatymų pakeitimą, kad savivaldybėms būtų suteikta daugiau savarankiškumo prižiūrint kelius. Pataisas prezidentas ketina pateikti Seimo pavasario sesijoje.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius)  sakė, kad savivaldybių, kurių teritorijoje yra valstybinių kelių, administracija susiduria su problemomis.

„Susiduria su labai praktiškais dalykais – kaip pastatyti stotelę, kaip pėsčiųjų perėją padaryti. Tas perdavimas daug ką palengvintų“, – konferencijoje kalbėjo prezidento atstovas. 

Pasak M. Skuodžio, dabar valstybinių kelių priežiūrai skiriama 600 mln. eurų, Lietuvoje yra 21 tūkst. kilometrų tokių kelių. 

„Šiandien, vasario pirmąją, mes galime minėti pabaigtą reformą, kur valstybės žemė yra visiškai perduota savivaldybėms. (...) Savivaldybės gavo visus resursus nuo šiandien vykdyti sprendimus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S. Gentvilas.

„Vakar 112 tūkst. hektarų jau suformuota kaip savivaldybėms priklausanti. (...) Žemė perduota visoms savivaldybėms, išskyrus Šalčininkus, kurie vėluoja patys su parašais“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, anksčiau žemėtvarkos procesai strigdavo dėl biurokratinių trikdžių tarp savivaldos ir Nacionalinės žemės tarnybos.

„Dažnai būdavo tokios situacijos, kad ateina iki sklypo, o sklypo žemėtvarkos visi reikalai sudėti Nacionalinei žemės tarnybai (...). Savivaldybių vizijos, kaip įgyvendinti savo tikslus, užkliūdavo“, – sakė S. Gentvilas.

Anot jo, pertvarka taip pat suteiks skaidrumo.

„Anksčiau buvo taip, kad Nacionalinė žemės tarnyba pati daro, pati save kontroliuoja ir pati save skundžia, tai dabar atlikimas perduotas savivaldai, kontrolė perduota Nacionalinei žemės tarnybai“, – pažymėjo ministras.

Anksčiau buvo taip, kad Nacionalinė žemės tarnyba pati daro, pati save kontroliuoja ir pati save skundžia, tai dabar atlikimas perduotas savivaldai, kontrolė perduota Nacionalinei žemės tarnybai.

 

„Šiandien bet koks sprendimas savivaldoje yra priimamas, svarbiausi sprendimai yra priimami, visos tarybos, nuoma, panauda, tarybos sprendimu, tai reiškia, kad viešas procesas“, – pridūrė ministras.

Lietuvos savivaldybių asociacijos laikinasis prezidentas Plungės rajono meras Audrius Klišonis pažymėjo, kad šis pokytis padės į Lietuvą pritraukiant didelius investuotojus.

„Šis sprendimas, kuris įsigaliojo šiandien, jis duoda mums erdvę darbams. Natūralu, kad investuotojas, kuris ateina į savivaldybę, pas savivaldybės vadovą, išreiškia savo ketinimą. Ir tuomet, kai procedūros užtrunka labai ilgai, investuotojas visuomet turi galimybę pasižiūrėti į kitą savivaldybę arba net į kitą šalį. Šiuo atveju matome, kad šis sprendimas mums duoda galimybę turėti didesnį greitį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Klišonis.

A. Klišonis pridūrė, kad šiuo sprendimu savivaldybėse galėtų kilti ir nesąžiningų sandorių grėsmė, tačiau tikisi, kad viskas vyks sklandžiai.

Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis teigė, kad dabar visi procesai mieste, susiję su žeme, galės vykti greičiau.

„Ilgą laiką (strigdavo sprendimai – BNS), dėl to buvusi tvarka buvo kritikuojama, dėl procedūrų trukmės ir biurokratiškumo ir mes dabar panaikinę vieną grandį sistemoje ir dalį funkcijų perdavę savivaldybėms, tokių kaip įgalinimas, sutikimai, kurie dažnu atveju buvo formalūs ir užtęsdavo procesus mėnesiais, dabar galės būti daromi greičiau“, – sakė A. Grigonis.

Po pustrečių metų trukusio proceso savivaldybėms perduotas maždaug 120 tūkst. hektarų valstybinės žemės valdymas – jos patikėjimo teise valdo 55 tūkst. hektarų suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst. ha nesuformuotos žemės, be to, savivaldybės perėmė dalį NŽT funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus.

Aplinkos ministerijos parengtame nutarime nurodoma, kad visoms 60 šalies savivaldybių perduodami prieš tai NŽT valdyti savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir jų dalys, taip pat – nesuformuotos valstybinės žemės plotai.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybei perduoti 7136 sklypai, kurie sudaro 7756 hektarus (ha). Kauno miesto savivaldybei numatyta perduoti 5151 sklypą – tai sudaro 4899 ha. Likusios valstybinės žemės, išskyrus žemės, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtine ir toliau bus Nacionalinė žemės tarnyba.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad po nutarimo 112 tūkst. ha valstybinės žemės bus perduotos savivaldybių administracijoms.

„Finišuojame su 2,5 metų trukusiu pasirengimu perduoti valstybinę žemę savivaldybėms ir pertvarkyti Nacionalinę žemės tarnybą. Tai paskutinis, baigiamasis Vyriausybės nutarimas, kuris žymi tris pertvarkas, daug palengvinimų NŽT veikloje (...). Šis nutarimas yra bendras darbas tarp visų ministerijų ir 60 savivaldybių, nes po šiandienos 112 tūkst. ha valstybinės žemės bus perduotos savivaldybių administracijoms“, – Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo S. Gentvilas.

Perduodama 55 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie bendrai užima 45 tūkst. ha ploto, taip pat perduodama virš 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės plotų. Didžiausi valstybinės žemės sklypai perduodami Kėdainių rajono savivaldybei (184 ha) ir Klaipėdos miesto savivaldybei (177 ha).

Perduodama 55 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie bendrai užima 45 tūkst. ha ploto, taip pat perduodama virš 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės plotų.

 

Nutarime pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašymą iš Klaipėdos miesto savivaldybei perduodamų sklypų sąrašo išimti valstybinės žemės sklypai, patenkantys į Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritoriją. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos prašymą, iš Vilniaus miesto savivaldybei perduodamų sklypų sąrašo išimti Lietuvos kalėjimų tarnybos nurodyti valstybinės žemės sklypai.

Prie neperduotinos valstybinės žemės buvo priskirti valstybinės žemės sklypai suteikti kitiems patikėtiniams, skirti krašto apsaugai, patenkantys į laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, skirti užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms įkurti, patenkantys į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus, kuriuose vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla bei sklypai, dėl kurių yra pradėtos perdavimo kitiems patikėtiniams, Lietuvos oro uostams arba Lietuvos automobilių kelių direkcijai, procedūros.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal įsigaliojusius Žemės ir kitus susijusius įstatymus, miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms.

NŽT valdyta žemė – tiek registruota Nekilnojamo turto registre, tiek nesuformuoti žemės plotai, esantys miestų teritorijose – perduoti valdyti savivaldybėms.

Savo ruožtu pati NŽT įgijo naują – konsultavimo ir kontrolės – funkciją. Ji formuoja bendrą praktiką ir padeda savivaldybėms rasti sprendimus, kaip įveiklinti žemę.

Aplinkos ministras S. Gentvilas anksčiau yra pastebėjęs, kad naujoji reforma atveria galimybes – per visą Lietuvą savivaldybės galės įveiklinti 120 tūkst. hektarų teritorijos: įsigaliojo galimybė sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti žemės sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus.

Taip pat ministras pabrėžė, kad su perduodama žeme suteikiama galimybė savivaldybėms didinti savarankiškas pajamas vystant statybas ar įgyvendinant nuomos sutartis.

Pagal savivaldybių pasirašomus žemės priėmimo–perdavimo aktus, jos naujaisiais žemės patikėtiniais taps nuo 2024 m. vasario 1 d.

NŽT reforma įgyvendinama dviem etapais: pirmajame etape, nuo 2023 m. sausio 1 d., tarnybos pavaldumas atiteko Aplinkos ministerijai, kuri ėmėsi formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse.

Šiuo metu vyksta antrasis reformos etapas – vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūra, perduodamos funkcijos savivaldybėms.