Plataus masto konflikto su NATO atveju pasaulis atsidurtų per žingsnį nuo trečiojo pasaulinio karo, sekmadienį vakare V. Putino žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS. „Nemanau, kad kas nors būtų tuo suinteresuotas.“

Anot V. Putino, Ukrainoje jau yra dislokuoti būriai karių iš NATO valstybių.

„Mums tai jau yra žinoma“, – pasakė jis, pridurdamas, kad mūšio lauke dabar jau girdėti kalbant prancūzų ir anglų kalbomis.

„Tai – nieko gero, ypač jiems, kadangi jie krenta spiečiais“, – kalbėjo V. Putinas, šio savo teiginio nepagrįsdamas.

Ukraina su Vakarų pagalba nuo Rusijos agresijos ginasi jau daugiau nei dvejus metus.

Rusijos rinkimų komisija pranešė, kad V. Putinas laimėjo pergalę rekordiniais rezultatais – suskaičiavus beveik ketvirtį balsų, už jį balsavo vos kiek mažiau nei 88 proc. rinkėjų. Praėjusiuose 2018 m. surengtuose prezidento rinkimuose jis surinko 76,7 proc. balsų.

Tris dienas trukusiuose rinkimuose jokiems realiems opozicijos kandidatams dalyvauti nebuvo leista.

Opozicinis Apsisprendimo judėjimas („Vetevendosje“) per sekmadienį vykusį balsavimą surinko apie 48 proc. balsų, rodo duomenys, gauti suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsalapių.

Tai beveik dvigubai geresnis rezultatas, palyginti su ankstesniais rinkimais 2019 metais. Jis atspindi rinkėjų troškimą matyti naują vadovybę problemų persekiojamame Kosove.

„Ši puiki pergalė yra proga pradėti pokyčius, kurių norime“, – pergalės kalboje sakė aštrią retoriką mėgstantis Apsisprendimo judėjimo lyderis Albinas Kurti (Albinas Kurtis), isteblišmento seniai laikomas rakštimi pašonėje.

Albinas Kurti, Scanpix nuotr.

„Šie rinkimai iš tiesų buvo referendumas dėl teisingumo ir užimtumo, taip pat dėl kovos su korupcija ir valstybės užvaldymu“, – sakė 45 metų politikas ir įspėjo, kad priešaky laukia „daug kliūčių“.

Šie rinkimai iš tiesų buvo referendumas dėl teisingumo ir užimtumo, taip pat dėl kovos su korupcija ir valstybės užvaldymu.

Pirmalaikiai rinkimai įvyko po neramių metų, per kuriuos koronaviruso pandemija dar labiau padidino socialinę ir ekonominę krizes buvusioje Serbijos provincijoje, prieš trylika metų paskelbusioje nepriklausomybę po etninių albanų sukilėlių vadovauto separatistinio karo.

Kosovas, viena skurdžiausių Europos ekonomikų, išgyvena pandemijos sukeltą nuosmukį, o 1,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje dar neprasidėjo skiepijimas nuo koronaviruso.

Tačiau Apsisprendimo judėjimo šalininkams sekmadienio balsavimo rezultatai pakurstė viltį dėl šviesesnio rytojaus. Susirinkę pagrindinėje sostinės Prištinos aikštėje švęsti pergalės jie leido fejerverkus, o gatvėse riedėjusių automobilių vairuotojai spaudė garso signalus.

Kitos dvi didžiausios partijos – valdančioji centristinė Kosovo demokratinė lyga (LDK) ir konservatyvi Kosovo demokratinė partija (PDK) – surinko atitinkamai 13 ir 17 proc. balsų.

Buvusių sukilėlių vadovaujama PDK ilgą laiką dominavo šalies politinėje arenoje.

Abi stovyklos pripažino pralaimėjimą. Kadenciją baigiantis LDK premjeras Avdullah Hoti (Avdula Hotis) pažadėjo, kad jo partija konstruktyviai dirbs parlamento opozicijoje.

Ašarinės dujos parlamente

Apsisprendimo judėjimas, anksčiau surengęs ne vieną provokacinę akciją, pavyzdžiui, paskleidęs ašarines dujas parlamente, užgimė šio amžiaus pirmame dešimtmetyje kaip protestų judėjimas, nukreiptas prieš vietos elitą ir tarptautinę įtaką Kosovui, kuris po karo tapo Jungtinių Tautų protektoratu.

2011-aisiais Apsisprendimo judėjimas pirmą kartą dalyvavo rinkimuose ir prasimušė į parlamentą. Pastaraisiais metais ši politinė jėga sušvelnino savo radikalią retoriką.

Partija rinkimuose dalyvavo su antikorupcine programa. Ji kaltino ankstesnius Kosovo lyderius, kad pirmaisiais nepriklausomybės metais jie leido suklestėti kyšininkavimui, švaistė valstybės lėšas ir netinkamai ją valdė, eiliniams piliečiams kenčiant skurdą ir nepriteklių.

Beveik visą praėjusį dešimtmetį Kosovą valdė buvę sukilėlių vadai, praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pabaigoje vadovavę etninių albanų kovai prieš serbų pajėgas.

Politinio elito veikėjai, anksčiau šlovinti kaip nepriklausomybės didvyriai, ilgainiui tapo Kosovą varginančių socialinių ir ekonominių negandų veidu. Šalyje vidutinė alga siekia apie 500 eurų, o jaunimo nedarbas – 50 proc., tad daugelis jaunuolių yra priversti vykti į užsienį.

„Žmonės laukia permainų, laukia, kad būtų išrauti su šaknimis mums trukdantys dalykai, tokie kaip korupcija ir nepotizmas“, – naujienų agentūrai AFP sakė medikas Sadikas Kelemendi (Sadikas Kelemendis), balsavęs apsnigtoje Prištinoje.

Buvusių sukilėlių stovyklą taip pat susilpnino pagrindinių lyderių nebuvimas. Vienas jų, buvęs Kosovo prezidentas Hashimas Thaci (Hašimas Tačis), pernai lapkritį buvo sulaikytas ir stojo prieš karo nusikaltimų teismą Hagoje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui per 1998–1999 metų sukilimą prieš Serbiją.

Nauja karta

Dabar Apsisprendimo judėjimas turi daug šansų suformuoti valdančiąją daugumą, jei suvienys jėgas su mažumoms atstovaujančiomis partijomis, kurioms 120 vietų parlamente yra rezervuota 20 mandatų, pusė jų – serbų bendruomenei.

Judėjimas užėmė pirmą vietą ir ankstesniuose, 2019 metais vykusiuose rinkimuose, tačiau tąsyk gavo tik kiek daugiau nei ketvirtadalį visų balsų ir išsilaikė valdžioje vos pusšimtį dienų, nes trapi koalicija su LDK subyrėjo.

Kur kas sėkmingesnį pasirodymą sekmadienio rinkimuose analitikai sieja ir su nauju A. Kurti aljansu su laikinąja prezidente Vjosa Osmani (Viosa Osmani). 38 metų politikė neseniai paliko LDK ir prisijungė prie A. Kurti, sudarydama su juo charizmatišką tandemą per rinkimų kampaniją.

„Manau, atėjo laikas prie Kosovo vairo stoti naujai politikų kartai – ne tiek kalbant apie amžių, kiek apie mąstyseną“, – prieš rinkimus naujienų agentūrai AFP sakė V. Osmani.

Nors pats A. Kurti nekandidatavo į parlamentą, nes tai daryti jam draudžia 2018 metais paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis dėl ašarinių dujų paskleidimo parlamente, jo partija gali paskirti jį ministru pirmininku.

Tokiu atveju šis politikas, besilaikantis griežtos pozicijos Serbijos atžvilgiu, susidurtų su smarkiu Vakarų spaudimu rimtai imtis derybų su šiaurine kaimyne, vis dar atsisakančia pripažinti Kosovo nepriklausomybę.

Šis tebesitęsiantis ginčas daugiau kaip du dešimtmečius kursto įtampą regione ir tiek Serbijai, tiek Kosovui užkerta kelią prisijungti prie Europos Sąjungos.

Opozicijos partijos praeitą savaitę buvo pažemintos jo rinkimų triumfo – pergalės, reiškiančios, kad „Brexitas“ dabar tikrai įvyks. Jis nebuvo neišvengiamas. Dar praeitą vasarą praktinės ir politinės kliūtys išstojimui iš Europos Sąjungos artimiausiu laiku (arba, tiesą sakant, bet kada) atrodė beveik neįveikiamos. Ponas Johnsonas – priešingai negu pranašavo daugelį tvirtų prognozių, įskaitant manąją – šias kliūtis įveikė.

Sunkumų tikrai išlieka. Europos Sąjunga griežtai derėsis su Britanija dėl ateities ekonominių santykių. Smarkiai liaupsinamos laisvosios prekybos sutartys su likusiu pasauliu bus sunkiai pasiekiamos ir nelabai apsimokančios. JAV administracija vadovaujant Donaldui Trumpui nėra ideali sąjungininkė. Be to, gresia konstitucinė priešprieša su Škotija.

Taip pat sunku įžvelgti, kaip „Brexitas“ palengvins reikalų tvarkymą su Rusija ir Kinija. Juk šios šalys išnaudoja būtent tokį susiskaldymą ir nesutarimus, kokius skatina „Brexitas“. Rinkimų kampanijos pradžioje B. Johnsonas užblokavo parlamento ataskaitos apie Rusijos ardomąją veiklą paskelbimą. Nors tokie žmonės kaip aš niršo, tai aiškiai jam nė kiek nepakenkė.

Ministro pirmininko triuškinama rinkimų pergalė reiškia, kad jis parlamente nebeturės jokių rimtų kliūčių įteisinti „Brexito“ išstojimo sutartį. Dar svarbiau, jis nebebus pažeidžiamas savo partijos kraštutinio sparno daromo spaudimo tariantis, kas nutiks, kai sausio 31-ąją paliksime Bendriją. Ši laisvė atriša jam rankas – jeigu tik jis panorės – priimti paskubomis sukurptą susitarimą su ES, net jeigu jis nebūtų ypač palankus kai kurioms Britanijos ūkio šakoms.

Visuomenei mažai terūpi muitų sąjungos techniniai dalykai ir reglamentai. Pagrindinis interesas – kad būtų išpildyti referendumo rezultatai. Ir jie bus išpildyti. Išstojimas iš ES gali pakenkti šios šalies ilgalaikio augimo perspektyvoms, bet trumpuoju laikotarpiu atsikračius netikrumo galima tikėtis naudingo investicijų ir produkcijos ūgtelėjimo. Pono Johnsono vyriausybė prisiims nuopelnus ir už tai.

Pirmąkart per ketverius metus kitos šalys galės tvarkyti reikalus su stabilia Britanijos vyriausybe. Ji gyvuos penkerius metus ir po to dar tikrai gali laimėti kitą kadenciją.

Šis pokytis bus sveikintinas. Pašlijęs Britanijos tarptautinis įvaizdis nuo 2020-ųjų pradės taisytis. Šalių sąjungininkių užsienio reikalų ir gynybos ministrai greitai turėtų pradėti užsisakinėti bilietus į Londoną.

Vienas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, bus strateginė gynybos ataskaita, galbūt pasirodysianti vasarą. Britanijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu yra per smarkiai apkrautos. Mums reikės rinktis: ar susitelksime į pastangas būti pasaulio galybe, padedančia JAV operacijoms užsienyje, ar imsimės stiprinti Europos gynybą? Jeigu mėginsime daryti ir viena, ir kita, abiejose srityse mums seksis blogai.

Tačiau didžiausias klaustukas išlieka pono Johnsono asmenybė. Ar jis susitupės ir tinkamai vadovaus šaliai? Ar jo dėmesį blaškys į D. Trumpo panašus pomėgis būti dėmesio centre?

Jo pasiekimai dirbant Londono meru ir užsienio reikalų sekretoriumi buvo, švelniai tariant, nevienareikšmiški. Rinkimus jis laimėjo ne remdamasis savo darbo laimėjimais, o tiesiog būdamas mažiau blogas pasirinkimas negu kitos alternatyvos. Toks pagrindas penkerius metus truksiančiam vadovavimui yra netvirtas. Vis dėlto negalima teigti, kad jam nepavyks.

B. Johnsonas daro daug klaidų, ir dėl to gali kilti pagunda lažintis, kad jam nepasiseks. Tačiau jis yra aplošęs savo varžovų ir oponentų, taip pat tokių žinovų kaip aš, tad galiu pasakyti, jog mėginti laimę būtų neišmintinga.

B. Johnsonas atvyko į Bakingamo rūmus dalyvauti oficialioje ceremonijoje, per kurią monarchė rinkimų laimėtojui suteikia įgaliojimus suformuoti ministrų kabinetą.

B. Johnsono vizitas pas karalienę truko apie pusvalandį – ilgiau nei įprasta tokiais atvejais, pažymėjo apžvalgininkai.

Po to premjeras grįžo į savo oficialiąją rezidenciją Dauningo gatvėje. Numatoma, kad vėliau jis paskelbs pareiškimą ir apžvelgs jame pokalbį su monarche.

Jungtinės Karalystės televizija per tiesioginę transliaciją rodė, kaip B. Johnsoną vežantis automobilis vyksta į rūmus, o vėliau – grįžta į Dauningo gatvę.

Per ketvirtadienį vykusius rinkimus toriai užsitikrino absoliučią daugumą mandatų 650 vietų Bendruomenių Rūmuose. Tai suteikia B. Johnsonui galimybę sklandžiai užbaigti JK išvedimą iš Europos Sąjungos iki numatyto galutinio termino ateinančių metų sausio 31-ąją.

R. Vėjuonis palinkėjo V. Putinui, kad jo veikla prezidento poste skatintų visos rusų tautos gerovę.

Latvijos prezidentas išreiškė viltį dėl palankaus santykių tarp abiejų šalių vystymosi.

Po savaitinio susitikimo su premjeru Mariu Kučinskiu R. Vėjuonis žurnalistams anksčiau trečiadienį sakė, kad sprendimą dėl kokio nors išrinkto pareigūno kiekviena valstybė priima pati.

„Valstybė tai nusprendžia remdamasi tarptautinių organizacijų išvadomis dėl to, ar per rinkimus nebuvo kokių nors pažeidimų“, – paaiškino jis.

Baltųjų rūmų pareigūnai patvirtino, kad abiejų šalių lyderiai iš tiesų kalbėjosi telefonu, tačiau nenurodė, ar D. Trumpas pasveikino V. Putiną su pergale rinkimuose, per kuriuos, kaip pranešama užfiksuota rimtų pažeidimų.

Vis dėlto Kremlius paskelbė, kad respublikonas pasveikino Rusijos prezidentą su pergale. Pasak pareigūnų, pokalbis vyko amerikiečių iniciatyva.

Per pokalbį prezidentai pabrėžė, kad svarbu imtis koordinuotų pastangų apriboti ginklavimosi varžybas, pranešė Kremlius.

D. Trumpas žada susitikti su V. Putinu

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį pareiškė, kad yra pasirengęs artimiausioje ateityje susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

„Kalbėjausi telefonu su prezidentu Putinu ir pasveikinau jį su pergale rinkimuose“, – sakė D. Trumpas praėjus kelioms dienoms po Rusijos lyderio rinkimų, kuriuose buvo užfiksuota rimtų pažeidimų.

„Tas skambutis taip pat susijęs su faktu, kad mes greičiausiai susitiksime ne per toliausioje ateityje“, – pridūrė JAV prezidentas.

Svetimų sąskaitų apmokėti nesirengia

Kremlius apgailestauja dėl JAV „maniakiško noro“ priversti Rusiją „už kažką sumokėti“, antradienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, Maskva visuomet apmoka savo sąskaitas, bet svetimų apmokėti nesirengia.

„Žinoma, galima dar kartą išreikšti apgailestavimą dėl tokių maniakiškų norų nuolat priversti Rusiją už kažką sumokėti, kuriuos ... nuolat matome už vandenyno įvairiais lygiais. Rusija visuomet apmokėdavo ir apmoka savo sąskaitas, bet svetimų sąskaitų apmokėti nesirengia“, – žurnalistams sakė D. Peskovas, komentuodamas JAV pareiškimą apie ketinimus su Rijadu aptarti, „kaip priversti Rusiją sumokėti už veiksmus Sirijoje ir Irano palaikymą“.

Tuo pačiu V. Putino atstovas pažymėjo, kad Maskvai nekelia nerimo Saudo Arabijos sosto įpėdinio princo Mohammedo bin Salmano (Mohamedo bin Salmano) vizitas Jungtinėse Valstijose.

„Saudo Arabijos princo vizitas Vašingtone – tai dvišalių Saudo Arabijos ir Amerikos santykių klausimas. Mes pagarbiai vertiname trečiųjų šalių tarpusavio santykius. Mums savo ruožtu svarbiausia mūsų gerų santykių su Rijadu kūrimas ir plėtojimas“, – sakė D. Peskovas.

Pasak jo, Rusijai svarbiausia susitarimų, pasiektų per neseniai įvykusį Saudo Arabijos karaliaus vizitą Rusijoje, įgyvendinimas.

„Mes labai vertiname šiuos rezultatus. Ir, žinoma, šiuo metu remiamės tuo, jog ir Rijadas, ir Maskva turi politinės valios ir ketinimų dėti visas pastangas, kad visi šie susitarimai būtų įgyvendinti ir kad mes abipusiai naudingu pagrindu plėtotume savo santykius. Visa kita – ne mūsų reikalas“, – pabrėžė D. Peskovas.

Šiaurės Korėjos lyderis pasveikino V. Putiną

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) antradienį perdavė savo „nuoširdžius sveikinimus“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, sveikindamas jį su pergale rinkimuose ir linkėdamas sėkmės savo galingos šalies kūrime.

Nors dalis tarptautinės bendruomenės lyderių neskuba sveikinti Rusijos prezidento perrinkimo, Kim Jong Unas pareiškė, kad V. Putino perrinkimas yra „didelės tautos paramos ir pasitikėjimo (juo) išraiška“.

Sveikinimo žinutėje, kurią citavo valstybinė naujienų agentūra KCNA, Šiaurės Korėjos lyderis sakė esąs įsitikinęs, kad abi šalys galės pratęsti tarpusavio draugiškų santykių  „ilgą istoriją“, ir palinkėjo sėkmės  jo „darbe kuriant galingą Rusiją“.

Šiaurės Korėja yra suvaržyta griežtų tarptautinių sankcijų, kuriomis siekiama ją priversti atsisakyti savo branduolinių ir raketų programų.

Po buvusio dvigubo agento apnuodijimo Britanijoje ir Vašingtono paskelbtų naujų sankcijų dėl kišimosi į 2016 metų prezidento rinkimus Maskva taip pat patiria tokią izoliaciją, kokios nebuvo mačiusi nuo Šaltojo karo laikų.

Anksčiau šiais metais JAV apkaltino Rusiją, kad ši padeda savo Šaltojo karo laikų sąjungininkei Šiaurės Korėjai apeiti kai kurias tarptautines sankcijas ir aprūpina ją degalais bei teikia kitokią pagalbą. Rusija šiuos kaltinimus neigia ir reikalauja įrodymų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), kurio valdančioji partija laimėjo savaitgalio rinkimus, trečiadienį paragino priimti naują konstituciją.

„Naujos konstitucijos problemos sprendimas buvo viena svarbiausių lapkričio 1-osios žinių“, – pareiškė Ankaroje prezidentas, kurio kalbą parodė televizija.

R.T.Erdoganas jau seniai siekia priimti konstituciją, kuri išplėstų prezidento galias šalyje.

Netikėta R.T.Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) pergalė sekmadienio rinkimuose, kuriuose ji susigrąžino daugumą parlamente, turėtų padėti jam įgyvendinti tikslą paversti savo postą JAV stiliaus prezidentine institucija, turinčia didelius vykdomuosius įgaliojimus.

Prezidento atstovas anksčiau sakė, kad Turkija svarsto galimybę surengti referendumą dėl konstitucinės reformos, jeigu nepavyktų užsitikrinti naujo parlamento daugumos paramos konstitucijos pakeitimui.

Dabartinė Turkijos konstitucija gimė iš 1980 metų perversmo ir, nors nuo vėliau buvo taisyta, joje vis dar jaučiamas jos autorių kariškių braižas. Ankstesnės pastangos suderinti naują konstitucijos tekstą buvo nesėkmingos dėl įvairių nesutarimų, vieną kurių sukėlė siūlomas perėjimas prie prezidentinio valdymo formos.

„Mes turime aiškią nuomonę, kad prezidentinė sistema padėtų Turkijai peršokti į kitą lygą“, – sakė R.T.Erdohano atstovas Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) žurnalistams Ankaroje.

„Šį klausimą galima išspręsti pasikonsultavus su tauta... Jeigu tam reikia tokio mechanizmo kaip referendumas, tai jis bus surengtas“, – pareiškė jis.

I.Kalinas patikino, kad planuojami pakeitimai būtų naudingi ne tik R.T. Erdoganui, kuris dominuoja Turkijos politikoje nuo 2003 metų, kai tapo premjeru, tuo labiau po 2014 metų, kai tapo pirmuoju tiesioginiuose rinkimuose išrinktu šalies prezidentu.

„Pagal konstituciją jis ir dabar yra stiprus lyderis ir jau įėjo į istoriją. Jis neturi jokių asmeninių lūkesčių, – sakė jis. – Debatai dėl prezidentinės sistemos nėra vien iš rūpesčio dėl jo ateities. Manoma, kad naujas modelis būtų naudingas Turkijai“.

61-erių metų R.T.Erdoganas sako, kad didelius vykdomuosius įgaliojimus turinti prezidento institucija šiek tiek skirtųsi nuo esamų jos modelių Prancūzijoje ir Brazilijoje, tačiau dabartinės konstitucijoskeitimas yra jau gerokai vėluojantis reiškinys.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį pasveikino Jungtinės Karalystės premjerą Davidą Cameroną (Deividą Kameroną) su pergale rinkimuose.

Prezidentė palinkėjo tęsti darbus šalies vienybei ir žmonių gerovei, o premjeras pareiškė įsitikinęs, kad partnerystė, tarpusavio pasitikėjimas ir glaudus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės toliau tik stiprės.

„Sveikinu Jus pasiekus reikšmingą pergalę rinkimuose į Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmus. Džiaugiuosi, kad ir toliau dirbsite savo šalies ir visos Europos žmonių labui eidamas Jungtinės Karalystės Ministro Pirmininko pareigas. Nuoširdžiai sveikinu Jus ir linkiu visokeriopos išminties ir sėkmės šiame labai svarbiame ir atsakingame darbe“, – rašoma prezidentės sveikinime.

Britų premjerui D.Grybauskaitė taip pat palinkėjo „tęsti svarbius darbus puoselėjant šalies vienybę bei užtikrinant visiems savo žmonėms dar didesnę gerovę, saugumą ir klestėjimą“, pranešė Prezidentūra.

„Šiandien Bendrija turi spręsti sudėtingas užduotis, todėl glaudus bendradarbiavimas tarp Europos Sąjungos ir šalių narių tampa dar svarbesnis. Tikiu, kad mūsų tarpusavio parama ir supratimas, taip pat bendros pastangos padės mums sukurti saugią, klestinčią ir į ateitį orientuotą Europą“, – rašoma premjero sveikinime, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Negalutiniais duomenimis, D.Camerono vadovaujami konservatoriai jau užsitikrino 326 vietas, garantuojančias jiems daugumą 650 vietų Bendruomenių Rūmuose ir leidžiančias formuoti vyriausybę neieškant koalicijos partnerių.

D.Cameronas prieš rinkimus yra žadėjęs iki 2017 metų surengti referendumą dėl Britanijos narystės Europos Sąjungoje bei norėtų pataisų ES sutartyje migracijos klausimais.