Atlanto vandenyną vienviete irkline valtimi perplaukęs A. Valujavičius gerbėjus šeštadienį kvietė susitikti Kauno „Žalgirio“ jachtklube.

Dar prieš vidudienį čia susirinkę žmonės pasakojo akylai sekę kiekvieną Aurimo kelionės dieną ir palaikę jį visa širdimi.

Pagal planą pro vandens vartus turėjęs įplaukti apie 12 val., lydimas kitų valčių ir jachtų, keliautojas Jachtklube pasirodė tik po 15 val. Punktualumui koją pakišo nepalankus vėjas, kuris Aurimą lydėjo nuo pat Rumšiškių. Laukimas tapo išbandymu. Mažiau kantrūs išsiskirstė, o tie, kurie nebuvo suplanavę savo šeštadienio, įsitaisė vietos kavinėje arba pledukus tiesė prie rėmėjų palapinės ir nedidukės, šalia įrengtos scenos.

Simono Baltušio nuotr.

„Labai norėjome pamatyti Aurimą, todėl lauksim kiek reikės. Tai, ką padarė šis žmogus, yra neįtikėtina. Tikiu, kad taip, kaip dabar istorijos vadovėliuose rašoma apie legendinį Dariaus ir Girėno skrydį, kažkada bus rašoma ir apie Aurimo kelionę per Atlantą“, – horizonte pagaliau pamatęs keliautojo valtį, kaunietis Romas su sūnumi nekantravo paspausti ranką šių laikų didvyriui.

Buvo, kad Atlante tiek pat laiko irklavau vietoje, nes žinojau, jei sustosiu, būsiu nublokštas atgal.

Entuziastingai irkluojantis Aurimas nuo žemės privertė pakilti visus susirinkusiuosius. Aurimą jie pasitiko plojimais, šūksniais, skanduodami keliautojo vardą. Ilgai laukę susirinkusieji buvo paprašyti luktelėti dar kelias minutes, kol Aurimas pasistiprins po kelionės.

„14 km plaukiau 5 val. Buvo, kad Atlante tiek pat laiko irklavau vietoje, nes žinojau, jei sustosiu, būsiu nublokštas atgal“, – pasveikinęs jo laukusius žmones, A. Valujavičius buvo pasiruošęs pokalbiui.

Susirinkusieji išgirdo apie sužvejotą ir sudorotą doradą, apie kajutę, kurioje daug erdviau nei vienvietėje palapinėje, apie valties dugną, kurį aštuonis kartus vadavo nuo prikibusių moliuskų, apie orkų baimę ir apie miegą, kurio Atlante buvo kur kas daugiau nei grįžus į Lietuvą.

Simono Baltušio nuotr.

Daugiausiai dėmesio sulaukė iš stiklo pluošto pagaminta vandens susisiekimo priemonė, kuri skrodė Atlanto vandenis. Pagaminta 2017-aisiais, kai Aurimas baigė universitetą, 678 cm ilgio, 160 cm pločio ir beveik 350 kg svorio trasatlantinė valtis „Lituanica“ iki tol turėjo tris savininkus. Lietuvis ją įsigijo iš britės Jasmine Harrison, kuri perplaukusi Atlanto vandenyną tapo jauniausia tai padariusia moterimi pasaulyje ir buvo įtraukta į Guinnesso rekordų knygą.

Per 121 dieną perplaukęs vandenyną irkline valtimi nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies kaunietis A. Valujavičius tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje. Grįžusi į Kauną valtis „Lituanica“ čia išbus iki lapkričio mėnesio. Vėliau ji greičiausiai keliaus į Lietuvos Jūrų muziejų, esantį Klaipėdoje. 

– Kaip kilo ši idėja?

– Kai Aurimas perplaukė Atlantą, aš, be abejo, kaip ir daugelis, buvau sužavėtas šiuo žygdarbiu. Tiesiog kilo natūralus noras paieškoti kažkokių idėjų, galbūt atsidėkoti, įamžinti, pabrėžti šį žygdarbį, ir taip pradėjau galvoti po truputėlį – kokia ta forma galėtų būti, nes aš ne tik piešiu ant sienų, bet kartais ir kokią karikatūrą nupiešiu, ar kokią kitą idėją įgyvendinu. Prisiminiau, kad 2018 metais nupiešėme lėktuvą. Čia, apačioje, buvo toks debesis. Tačiau apačia atrodė neišspręsta. Taip sutapo, kad kaip tik apačioje sugalvojome užbaigti piešinį, jį papildyti. Gatvės meno pasaulyje išvis taip yra retai buvę. Tai unikalus gatvės meno kūrinys. Taip pat mes pasikvietėme „Paparazzi“ – slapyvardžiu save vadinantį kūrėją iš Kipro. Jis yra graikas. Menininkas sutiko čia atvažiuoti, rado tam laiko ir mes apie penkias dienas pildėme šią sieną, kol gavosi toks vaizdas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Su kuo piešėte? Ar dažai purškiami, ar teptukais piešėte? Kaip visa tai vyko?

– Daugiausia purškiami dažai. Ir viršų taip pat piešėme, ir apačią. Pradžioje bandėme nuo pastolių dirbti, tik pastoliai „Paparazzi“ pasirodė per sudėtinga. Tada išsinuomojome keltuvą – baigėme piešti piešinį su keltuvu.

– Ką jums, kaip menininkui, reiškia tokio įvykio įamžinimas?

– Man buvo įdomus šis projektas. Tai yra kūrinio papildymas. O Aurimo žygdarbis man yra labai įdomus. Jis mums kaip pavyzdys. Dėkingas jam, manau, kad verta Aurimui skirti šį kūrinį.

Žurnalistė teiravosi apie kūrinį praeivių nuomonės.

„Kaip tau?“ – teiravosi mažo berniuko žurnalistė.

„Gerai“, – atsakė berniukas.

„Ar gražu?“ – klausė žurnalistė.

„Gražu“, – atsakė berniukas.

„O kas gražiau – ar lėktuvas, ar laivas?“ – teiravosi žurnalistė.

„Laivas“, – atsakė berniukas.

„Kodėl?“ – tikslinosi žurnalistė.

„Nes jis myli Lietuvą“, – atsakė berniukas.

„Žmogus stiprus, įveikė tokį atstumą su valtimi vienas – įspūdinga“, – teigė berniuko tėtis.

„Taip ir turi būti. Vienas piešinys viršuje, kitas – apačioje. Ir dangus, ir žemė, ir jūra – viskas, gamta. Mes esame labai patenkinti“, – sakė kalbinta moteris.

„Vakar pamačiau – buvau sužavėta. Labai, labai gerai“, – sakė kita kalbinta moteris.

Kaunietis teigė, kad emocijos yra smagios, bet jaučiasi šiek tiek pavargęs – ir nuo Atlanto vandenyno, ir nuo skrydžio. 

„Dar vis keistai jaučiuosi. Dabar skridau, pamačiau Kauno marias, sakau, viskas, namai“, – A. Valujavičių cituoja LNK.

Keliautojas teigė, kad paskutinės irklavimo dienos buvo sunkios, delnai degė iš skausmo, tačiau jis dalijosi ir jį įkvėpusiais žodžiais – „Skausmas yra laikinas, o rezultatas amžinas.“

„Drąsiai dar būčiau du tris mėnesius irklavęs. Nežinau, gal susidraugavau su pačiu savimi. Ir su pačiu Atlantu“, – sakė vyras. 

Aurimą pasitiko ne tik daugybė gerbėjų, bet ir mama, su ašaromis akyse. „Klausė, kaip man sekėsi Atlante. Tėvams yra per daug dėmesio“, – sakė keliautojas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Iki Naujų metų būsiu Lietuvoje, reikia pailsėti, dirbti prie filmo, nes jis numatomas sausio mėnesį. Po filmo bus galima kelti sparnus. Kur kelsiu? Reikia pasidaryti namų darbus, susižiūrėti vizas ir žemynus, transporto priemones. Turbūt atskleisiu rudens pabaigoje, žiemos pradžioje, kur tiksliai keliausiu. Turiu prioritetų, bet dar noriu susidėlioti taškus“, – intrigą išlaikė vyras.

Paklaustas, ko labiausiai pasiilgo, Aurimas šypsodamasis pripažino, kad ramybės. 

Per vos daugiau nei 120 dienų irkline valtimi perplaukęs Atlanto vandenyną kaunietis tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.

Per beveik 121 dieną irkline valtimi perplaukęs Atlanto vandenyną kaunietis tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.

„Gyvenimas – arba drąsus nuotykis, arba niekas! Po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių, Atlanto vandenynas yra perplauktas! Daug emocijų, didžiulis išbandymas ir dešimtoji gyvenimo kelionė oficialiai įgyvendinta!!! Tikėkite savimi, nes jei savim netikėsit, tai kas tuomet jumis tikės? Ačiū visiems, kurie prisidėjo prie šios mano svajonės išpildymo, už jūsų šiltas ir motyvuojančias žinutes ir ačiū už tai, kad tikėjote manimi! Ir mes galingi iš naujo yeee!!! Lai „Lituanica“  atgimsta naujame šimtmetyje!“ – po pasiekto tikslo  socialiniuose tinkluose rašė keliautojas

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Istorinę kelionę A. Valujavičius pradėjo ankstų gruodžio 26 dienos rytą iš Ispanijos uosto Ajamontės mieste.