Vaiduoklis iš praeities
"Slaptai. Lietuvos SSR Valstybės saugumo komitetas. 2 skyrius. Agentūrinis pranešimas. Agento pseudonimas "Grafikas". Asmens bylos Nr. 33932. Priėmė majoras V.Virbickas. 1988 m. rugsėjo 23 diena", – taip pradedama sovietinio šnipo ataskaita (parašyta rusų kalba), kuris kartu su Lietuvos buriuotojais jachta "Dailė" buvo išplaukęs į regatą Švedijoje.
Agentas "Grafikas" buvo jachtos "Dailė" įgulos narys ir dalyvavo regatoje netoli Švedijos krantų.
Laivo įgulą sudarė Lietuvos dailininkų sąjungos nariai, nes jachta buvo šios sąjungos nuosavybė.
Kaip tik tuo metu jau buvo prasidėjęs Atgimimas. Išvakarėse, 1988 m. rugpjūčio 23-iąją, Vilniuje, Vingio parke, vyko mitingas, kuriame dalyvavo apie 200 tūkst. žmonių.
Išlydėtuvės: 1989 m. gegužę trys jachtos Klaipėdoje, Dangės krantinėje, pasiruošusios plaukti į istorinį žygį per Atlantą. (Antano Stanevičiaus nuotr.)
O kitą dieną "Dailė" kartu su KGB agentu "Grafiku" iš Klaipėdos uosto išplaukė į Švediją.
Kaip vėliau savo ataskaitoje parašys šnipas, kelionės tikslas buvo dalyvauti burinio sporto varžybose.
"Dailė" į Manstrando uostą atplaukė po keturių dienų – rugpjūčio 28 d., 9 val. ryto.
Iškart išlipę į krantą, įgulos nariai nuėjo į vietinį jachtklubą, kur po kelių valandų atvykęs pasienio policininkas įformino vizas.
Agentas buvo labai nustebęs, kad švedų policininkas taip greitai apsisuko ir "be papildomų klausimų" palinkėjęs sėkmės pasišalino.
"Mus šefavo jachtklubo direktorius Larsas Stenbergas. Kadangi iš mūsų komandos tik du mokėjo angliškai – Naglis Nasvytis ir Algis (Algimantas – A.D.) Patašius, todėl jie ir bendravo su jachtklubo atstovais. Bet kurie iškilę klausimai buvo sprendžiami per juos", – pabrėžė agentas.
Pagerbimas: jachtų "Lietuva", "Audra" ir "Dailė" įgulų iškilmingas sutikimas Čikagoje ir jachtų kapitonų priėmimas pas Čikagos merą. (Antano Stanevičiaus nuotr.)
Susipainiojo datose?
Paskui "Grafikas" užsimena, kad tą pačią dieną "sovietinių buriuotojų garbei buvo surengtas vakaras".
"Vakaras buvo gana kuklus, pavaišino vakariene ir dviem buteliais alaus. Jokių oficialių kalbų nebuvo, jie (švedai – A.D.) tik išreiškė pasitenkinimą, kad mūsų jachta dalyvauja šiose varžybose. Buvome vienintelis užsienio laivas. Iš viso varžybose dalyvavo 20 jachtų", – rašė agentas KGB ataskaitoje.
Turiu pasakyti, kad šiuo atveju agentas buvo padorus ir neprišiukšlino, o galėjo.
Kitą dieną jachtoje "Dailė" apsilankė jachtklubo direktorius L.Stenbergas ir jo pavaduotojas. Tai buvo mandagumo vizitas.
"Mes juos pavaišinome kava ir taurele "Malūnininko". Jachtoje jie prabuvo apie valandą. Pokalbis vyko draugiškai, daugiausia kalbėta apie sportą", – rašė "Grafikas".
Kitą dieną prasidėjo regata, trukusi dvi dienas. Lietuviai užėmė 10 vietą ir grįžo į jachtklubą, o kitų jachtų įgulos, sužinojusios, kad nepateko tarp prizininkų, išvyko namo.
"Vakare surengtas "Regatos balius". Jame tik linksmintasi. Per tą laiką mūsų įgulos nariais išskirtinai niekas nesidomėjo. 29 dienos rytą išplaukėme į Geteborgą", – rašė agentas.
Čia agento pateikti duomenys kelia klausimų, kurių jam kažkodėl neuždavė jo kuratorius KGB majoras V.Virbickas.
Atvyko: jachta "Dailė", įveikusi Atlanto vandenyną, Niujorke 1989 m. birželio 24 dieną. (Birutės Cibulskienės nuotr.)
Į Švediją "Dailė" atvyko rugpjūčio 28 d. Kitą dieną (rugpjūčio 29 d.) laive apsilankė L.Stenbergas su pavaduotoju.
Dar kitą dieną prasidėjo dvi dienas (rugpjūčio 30–31 d.) trukusi regata.
O rugpjūčio 29 d. (taip kažkodėl rašoma ataskaitoje), nors realiai turbūt rugsėjo 1 d., jau po varžybų jachta išvyko į Geteborgą.
Agentas gerokai susipainiojo datose, kažkur "pametė" dvi dienas, tačiau KGB majoras to nepastebėjo. Jei būtų pastebėjęs, jam veikiausiai būtų kilę abejonių, ar pasakotojas dar ko nors nesupainiojo ir nenutylėjo.
Kaip paaiškėjo po daugiau nei 30 metų, "Grafikas" kai ką svarbaus savo ataskaitoje tuomet iš viso praleido ir taip išgelbėjo savo bendražygius nuo didelių nemalonumų, nes 1988 m. sovietų jėgos struktūros dar turėjo didelę galią.
7 dienos su Z.Kalvaičiu
Jachtos "Dailė" įgula Geteborge susitiko su lietuvių išeivijos dailininku ir rašytoju Zigfridu Kalvaičiu, kuriam, anot agento, buvo apie 60 metų.
Esą Z.Kalvaitis iškart apsidraudė pasakydamas, jog jo politika nedomina ir šiomis temomis jis kalbėti nenusiteikęs.
"Jis labai lojalus SSRS. SSRS konsulato statyboms jis padėjo įsigyti žemės sklypą. Geteborge mes praleidome 7 dienas ir visas jas bendravome su Z.Kalvaičiu. Jis labai gerai kalbėjo lietuviškai. Vienu metu jis išreiškė susirūpinimą, kad kas nors iš mūsų įgulos narių nepabėgtų, nes tada jam kiltų papildomų rūpesčių, kurių jis visai nenori. O kai išgirdo mūsų patikinimą, kad to nebus, buvo labai patenkintas ir pažadėjo suorganizuoti kitą mūsų atvykimą į panašias varžybas, kurios planuojamos 1984 m. gegužę", – rašė ataskaitoje "Grafikas".
Istorija: trys lietuvių jachtos Laisvės statulos fone Niujorke 1989 metais. (Teresės Meiluvienės nuotr.)
Agentas pranešimą rašė 1988 metais, o kažkodėl nurodė, kad būsimos varžybos vyks 1984 metais.
Vėl klaida ar sąmoningas painiojimas?
Su Z.Kalvaičiu buvo sutarta, kad kitais metais buriuotojai, kurie buvo ir dailininkų sąjungos nariai, surengs Švedijoje nedidelę lietuvių kūrėjų parodą.
Ataskaitos pabaigoje "Grafikas" paminėjo, kad įgula aplankė muziejus ir kitas lankytinas vietas, be to, pabrėžė, jog su jokiais kitais asmenimis, išskyrus Z.Kalvaitį, nebendravo.
O rugsėjo 11 d. išplaukė namo. Klaipėdą "pilna komanda" pasiekė rugsėjo 14-ąją.
Agentas praleido svarbiausia
Agento "Grafiko" pranešime minimas A.Patašius tuomet buvo jachtos "Dailė" kapitonas.
Jis buriavo ją nuo pat pradžių ir net pats dalyvavo parplukdant "Dailę" iš laivų statyklos Ščecine, Lenkijoje.
Jis dalyvavo ir regatoje Švedijoje 1988 m. Kaip tikino pats A.Patašius, jis nenutuokė, kad tarp įgulos narių tada buvo agentas "Grafikas", privalėjęs po kelionės išsamiai atsiskaityti KGB.
Vėliava: oficialiai nepripažinta Lietuvos trispalvė 1989 metais jau plevėsavo Niujorko jachtų klube per trijų lietuviškų jachtų viešnagę. (Antano Stanevičiaus nuotr.)
A.Patašius teigė išsaugojęs visus jachtos žurnalus, kuriuose yra visų įgulos narių sąrašai.
Tarp jų, be abejojo, galima rasti ir "Grafiką", tačiau A.Patašius to daryti nepanoro, ir štai kodėl.
"Nenumanau, kas tas autorius, nes neatsimenu visų tos išvykos dalyvių – seni laikai. Bet turiu pasakyti, kad šiuo atveju jis padorus ir neprišiukšlino, o galėjo. Paminėjo tik Z.Kalvaitį – vėliau, dar anais laikais, jį susitikome Vilniuje. Dėl tos viešnagės Švedijoje anonimas nutylėjo, kad pagerbėme išeivio iš Lietuvos, tikro klaipėdiečio, čia buvusio aktyvaus buriuotojo ir jūrų skautų veikėjo Kristupo Plonaičio atminimą. Jis buvo vedęs švedę ir, vokiečiams užėmus Klaipėdą, emigravo", – pasakojo A.Patašius.
Anot A.Patašiaus, vėliau K.Plonaitis įsikūrė netoli Geteborgo. Jo namuose negausūs vietiniai lietuviai visada susiburdavo švęsti Vasario 16-osios.
"Būdami Geteborge, susitikome K.Plonaičio dukrą Evą Säter, jos vedami, aplankėme kapinaites nedidelėje Öckerö salelėje, ten ant K.Plonaičio kapo išpylėme saują iš Klaipėdos pajūrio atsivežto smėlio, antkapį papuošę Lietuvos trispalve, skambant Tautinei giesmei iš magnetofono. Buvome iš anksto tam pasiruošę. Turėjome ir daugiau įdomių susitikimų, viešėjome pas dar vieną išeivį iš Lietuvos Binderį (vardo nepamenu), muzikantą, kuris jau karui pasibaigus per jūrą pabėgo į Švediją", – prisiminė A.Patašius ir dar kartą pabrėžė, kad saugumo agentas tada savo vadams tikrai papasakojo anaiptol ne viską.
Kur dingo "Dailė"?
Jau kitų metų pavasarį "Dailei" buvo lemta dar viena misija, kuri dar labiau alsavo Lietuvos laisvės dvasia.
1989 m. gegužę surengtas pirmas Lietuvos buriuotojų žygis per Atlanto vandenyną į Ameriką, kur išplaukė trys jachtos – klaipėdiečių "Lietuva", vilniečių "Dailė" ir kauniečių "Audra".
Jau tada jos išplaukė išsikėlusios dar juridiškai neįteisintas lietuviškas trispalves.
Žurnalistas ir fotografas Antanas Stanevičius, kuris vėliau su pakaitine įgula kaip žurnalistas skrido į Niujorką, kad parburiuotų "Dailę" į Klaipėdą, prisiminė, kaip klaipėdiečiai namie kasdien gaudė žinias – kaipgi jiems sekasi plaukti per tą Atlantą?
"Apie "Lietuvą" ir "Audrą" atskrisdavo žinių, o "Dailė" buvo prapuolusi. Gal nuskendo? Baisi buvo ta tyla. Mes juk nežinojome, kad "Dailė" tiesiog neturi radijo. Paskui Kanados lietuviai nupirko "Dailei" radijo ryšio ir navigacinę aparatūrą. Ją perdavė Valdas Adamkus, tuomet ir pats, matyt, nesapnavęs, kad greitai taps nepriklausomos Lietuvos prezidentu", – pasakojo A.Stanevičius.
Prieš dešimtmetį šioms trims jachtoms kairėje Dangės upės krantinės promenadoje, pavadintoje Buriuotojų krantine, įrengtas paminklinis knechtas.
Dviprasmis kontrabandos klausimas
Tai ne visa patriotinė "Dailės" heroika.
Dar po metų jachta "Dailė" jau nepriklausomos Lietuvos Seimui kontrabanda atgabeno radijo ryšio aparatūrą.
"Kontrabanda nesuderinama su pilietiškumu? O kas, jeigu pats kontrabandinis turinys – pilietiškas, padedantis ginti, saugoti ir pamažu atkurti valstybingumą? Po 1990-ųjų kovo 11 d. į nepriklausomybę įstatymu atstačiusios Lietuvos valstybę įvežti kai kurių krovinių vis dar nebuvo įmanoma dėl nuo sienos nesitraukiančių sovietų pasieniečių. Kiek laisviau buvo galima jaustis ties (jūros – A.D.) uosto vartais. Būtent dėl to 1990 m. buriuotojai jachta "Dailė" į Lietuvą padėjo atgabenti Seimo apsaugai būtiną radijo ryšio aparatūrą, o 1991 metais – Leipcige spausdintus pirmuosius lietuviškus pašto ženklus, kurie prieš tai jau buvo sovietų sulaikyti, bandant juos įvežti žeme", – šis įrašas Lietuvos buriuotojų sąjungos feisbuko puslapyje paliktas prieš dvejus metus, balandžio 5 dieną.
Vėliau jachta "Dailė" pateko jau visai ne į patriotinę kontrabandos istoriją toje pačioje Švedijoje, kur prieš 20 metų šios jachtos įgulos pirmtakai dalyvavo regatoje ir į kurią, patys to nežinodami, plaukė su KGB agentu.
Taigi 2018 m. rugsėjo 7-ąją švedų pareigūnai lietuvių jachtą "Dailė" sulaikė su kontrabandinėmis cigaretėmis.
Nemalonumai dėl krovinio
Apie tai, kad jachtos "Dailė" įgula įsivėlė į nemalonumus Švedijoje, laivo įgulos artimieji sužinojo tik iš spaudos.
Pradžioje švedų portalas stv.se pranešė apie milžinišką kontrabandinių cigarečių krovinį, kurį gabeno trys lietuviai.
Paskui žinia pasklido ir lietuviškuose interneto puslapiuose bei spaudoje.
Būtent tada ir pasitvirtino negeri įtarimai, kodėl įgula neatsiliepia nuo rugsėjo 7 d.
"Jie išplaukė rugsėjo 1 d. Jokio ryšio su vyru neturėjau nuo rugsėjo 7-osios. Mes skambinome į Lietuvos ambasadą Švedijoje, sakė, kad kol kas į juos niekas nesikreipė, jie nieko negirdėjo. Ir aš žinau tik tai, ką skaičiau spaudoje", – tada kalbėjo vieno įgulos nario žmona.
Nors švedų žiniasklaida laivo pavadinimo neskelbė, klaipėdiečiai buriuotojai greitai išsiaiškino, kad sulaikyta būtent "Dailė".
Švedijos pakrantės apsaugos pareigūnai įtarimus sukėlusią jachtą patikrino būtent rugsėjo 7-osios naktį netoli Okseliosundo miesto.
Pasidomėjus vėlyvais plaukiotojais, paaiškėjo, jog jachtą buriavę trys 40 ir 60 metų vyrai gabeno didelį kiekį cigarečių.
Buvo skelbta, esą jachtą, kuri priklauso vienam įtariamųjų, su radiniu švedai konfiskavo.
Vėliau paviešinta, kad jachtoje buvo 1,5 mln. cigarečių.
Muitų tarnyba paskaičiavo, kad jeigu lietuvių kelionė būtų nusisekusi, jie būtų išvengę 3 mln. Švedijos kronų (290 tūkst. eurų) siekiančio muito mokesčio.
Jachta į Okseliosundą atplaukė tiesiai iš Lietuvos. Lietuviams buvo pareikšti kaltinimai mėginimu įvykdyti sunkų nusikaltimą.
Ekstremalių nuotykių nebenori
Jachtos savininkas ir kapitonas savo kaltę jau išpirko ir dar pernai rugsėjį "Dailė" iš Švedijos grįžo namo.
Žmogus tvirtino niekada neatsiribojęs nuo nusikaltimo ir vyriškai prisiėmė atsakomybę.
"Aš ten praleidau lygiai metus. Į Klaipėdą grįžau savo jachta. Kiek galėjau, tiek gyniausi. Galiausiai pripažinau, kad esu kaltas, bet dabar aš laisvas. Džiaugiuosi, kad manęs jau niekas nebegali spausti ar priversti kažką daryti neteisėto. Aš jau atbuvau už tai", – teigė "Dailės" kapitonas, kuris metus Švedijos kalėjime praleido dėl kontrabandinių cigarečių.
Dienraščio žiniomis, cigarečių krovinys priklausė ne kapitonui, jachta buvo tik jų gabentoja, kaip pats žmogus prasitarė, buvo priverstas tai daryti.
Du įgulos narius į laisvę švedai paleido po trijų mėnesių, abu jie gavo kompensacijas. Laivo neatėmė.
"Pareigūnai darė dar vieną patikrinimą, turbūt ieškojo narkotikų likučių, bet nieko nerado, nes nieko nebuvo. Paprašiau įgulos narių, kad užkonservuotų variklį ir sutvarkytų tualetą, kad neužšaltų. Gerai, kad šaltos žiemos tada nebuvo. Neužšalo. Pats mokėjau už jachtos stovėjimą uoste, beje, man būtų tiek pat kainavę, kiek ir Klaipėdoje", – pastebėjo "Dailės" kapitonas.
Taigi visus tuos metus, kol kalėjo, kapitonas kalėjime dirbo ir uždirbo, kad galėtų apmokėti už jachtos būvimą uoste, taip pat išsipirkdavo telefono kortelių ir bendravo su artimaisiais.
"Man jie atsiųsdavo lietuviškų laikraščių, knygų. Švedų kalėjime kai kuriuo atveju gal net geriau, nei pas mus laisvėje. Tik negalėjau iš teritorijos išeiti. Jei būčiau švedas, būčiau galėjęs ir išeiti pasivaikščioti. Esą buvau nepatikimas, bet jie manęs nedeportavo. Galiu ten atvykti, kada panorėsiu, bet dabar pandemija, tai nėra ko rizikuoti. Labai įdomią ir gerą patirtį turėjau", – kalbėjo kapitonas, kuris, atlikęs bausmę, kaip pats teigia, ne už savo kontrabandą, lygiai po metų išsikvietė įgulą ir parplaukė į Lietuvą.
Šiuo metu jachta "Dailė" prišvartuota jachtklube Smiltynėje, baigta remontuoti.
Kapitonas tikino greitai kels bures ir tikisi, kad ekstremalių nuotykių patirti nebereikės.
