Pilotinis projektas „Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams“ prasidėjo praėjusiais mokslo metais, o nuo pavasario jį išsibandė 10 proc. šalies devintokų. Šiais mokslo metais išgyvenimo įgūdžių bei pilietiškumo pradmenų mokysis bent pusė visų devintokų, o 2024–2025 mokslo metais kursas jau bus privalomas visiems bendrojo lavinimo moksleiviams ir gimnazistams.
Praverčia gyvenime
„Norime vaikams suteikti praktinių žinių, kaip elgtis stichinių nelaimių ar branduolinės avarijos atveju, kilus kariniam konfliktui bei kitose kritinėse situacijose. Svarbu, kad žinotų, nuo ko pradėti, neišsigąstų, nepasimestų ir bent jau mokėtų pasirūpinti savimi ar padėti artimiesiems,“ – pasakojo Emilis Astikas, Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių (Utenos apskr.) 9-osios rinktinės Neformaliojo švietimo mokytojas.
Tris dienas trunkančio kurso metu šauliai ir kviestiniai lektoriai vaikus moko išgyvenimo įgūdžių ekstremaliose situacijose: ką turėti namuose ir ką susidėti į kuprinę, kai reikia evakuotis; ką reiškia įvairūs civilinės saugos signalai; kaip pasigaminti maisto gamtos sąlygomis; kaip susikurti laužą ir pasistatyti palapinę; kaip stabdyti kraujavimą, atlikti dirbtinį širdies masažą ar gaivinimo operacijas ir daugelio kitų gyvenime reikalingų įgūdžių.
„Dažniausiai pirmąją dieną vaikai būna nedrąsūs, nelabai žino, ko tikėtis iš tų uniformuotų žmonių, – šypsojosi J. Kasteckienė. – Antrąją dieną jau labiau įsitraukia, o po trečios, kai einame į žygį, jau tampame draugais. Pati geriausia refleksija – kai ateina, tave apkabina ir pasako „ačiū jums, jūs nuostabi“, nusifotografuoja atminimui.“
Didžiausia vertybė, pasak kursą vedančių šaulių, kad žygyje formuojasi komanda ir komandiniai įgūdžiai. Netgi padeda vaikams susipažinti, juk į pirmą gimnazinę klasę vaikai dažnai susirenka iš skirtingų mokyklų. O jeigu ir tie patys klasiokai žygiuoja, net tylesni vaikai atranda savo vietą ar pademonstruoja savybes, kurių mokyklos suole nematyti.
Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.
Žygis – smagiausia dalis
Daugelis mokyklų, kuriose jau vyko Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams, registruojasi į jį dar kartą. Lazdijų r. Šventežerio mokyklos direktorius Edmundas Čečėta pasakoja, kad jį maloniai nustebino šaulių profesionalumas, o ir vaikams kursai paliko daug gerų emocijų.
„Turime vaikų ir su specialiaisiais ugdymo poreikiais, tad pats asmeniškai klausinėjau jų, kaip vertina šiuos kursus. Visų atsiliepimai teigiami, – pasakojo E. Čečėta. – Vaikai itin džiaugėsi žygiu, kur galėjo pabūti kitoje erdvėje su klasiokais, išeiti iš klasės, socializuotis, išmokti naujų, praktiškų dalykų. Svarbi ir krašto pažinimo dalis, nes žygio maršrutas driekėsi aplankant žymias mūsų kraštui vietas.“
Pasak direktoriaus, nemažai įspūdžių paliko ir šaudymo iš pneumatinio ginklo užsiėmimai. Net merginoms, kurios, pasak E. Čečėtos, toli nuo karybos. Šiais metais Lazdijų r. Šventežerio mokykloje Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams prasidės nuo spalio.
„Labai patiko šiandien diena, turėjom galimybę pabūt kartu su klase, pažygiuot, nors ir kojų po žygio kažkiek laiko nebejautėm, vis tiek labai patiko. Turėjom galimybę išbandyt savo jėgas statant palapines ir kuriant laužus, tikrai norėtume dar daug daugiau tokių įspūdžių ir nuotykių“ – įspūdžiais dalinosi jau kitos, Pasvalio r. Vaškų gimnazijos moksleivė Karina.
Kartų žygiavęs Aringas pridūrė: „Trumpai ir aiškiai – noriu pakartoti!“
Lietuvos šaulių sąjungos archyvo nuotr.
Vaikai iš šiltnamio sąlygų
Kursus vedantys šauliai pabrėžia, kad vaikams įdomiausia tai, ką jie gali pačiupinėti, ir ten, kur patys gali sudalyvauti. Ir nors moksleiviai didmiesčiuose bei mažesniuose miesteliuose skiriasi, vienas bendras bruožas būdingas daugeliui.
„Matyti, kad vaikai yra auginami šiltnamio sąlygomis. Truputėlį šalta ir viskas: nebegali, nebedalyvaus, tėvai neišleidžia. Truputėli karšta, vėl blogai,“ – pastebėjo J. Kasteckienė.
Kartu su Jurgita kursus vedęs ir su išgyvenimo lauko sąlygomis vaikus supažindinęs šaulys Marijus Ilaras pastebėjo, kad vaikams įgūdžių trūksta, o pasitaikė ir kuriozinė situacija, kai paauglys nemokėjo batų raištelių užsirišti.
„Buvo viena mokykla, kuri labai išsiskyrė. Čia visas pamokas vedėme rusų kalba, nes mokosi daug vaikų iš Ukrainos. Šie vaikai ne iš televizijos ekranų žino, kas yra karas, ekstremalios sąlygos. Tad jiems šios temos artimos, pažįstamos ir jie visai kitaip klausosi, nei tie, kurie gyvena Vilniuje ir tik iš pasakojimų yra girdėję apie tai“, – pasakojo M. Ilaras.
Paklausus, o kaip gi su pilietiškumo sąvoka, kiek ji suprantama vaikams, ar nekelia nuobodulio, šauliai nustebino išradingais temos pateikimo būdais: asmeninėmis istorijomis kviečiami pasidalinti įdomūs, žinomi žmonės, šauliai, kurie be didaktikos, tiesiog paprastu, asmeniniu pavyzdžiu skleidžia meilę Tėvynei.
„O ir žygių maršrutus parenkame taip, kad ne tik išbandytume praktikoje įgytas žinias, bet ir aplankytume Lietuvos istorijai reikšmingas vietas,“ – sakė J. Kasteckienė.
E. Astikas antrina, kad vaikams įdomu klausytis ir apie Lietuvos kariuomenę, moksleivių bei jaunimo organizacijas, savanorystę. Nemažai moksleivių po šių kursų susidomi jaunųjų šaulių veikla ir prisijungia prie jų mokykloje ar mieste veikiančio būrelio.
„Mūsų jaunieji šauliai išgyvenimo įgūdžių, pirmosios medicinos pagalbos pradmenų, darbo komandoje bei daugelio kitų gyvenimiškų dalykų pradeda mokytis nuo 11 metų ir kasmet šias žinias atnaujina bei gilina. Todėl visus susidomėjusius kviečiame išbandyti jaunųjų šaulių būrelius, veikiančius visoje Lietuvoje“, – sakė E. Astikas
Projektą „Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams“ kartu įgyvendina Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS), Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Mokymus vaikams veda šauliai, kviestiniai profesinės karo tarnybos ir atsargos kariai.
