-
COVID-19: kokie požymiai ir liekamieji reiškiniai labiausiai vargina lietuvius? 1
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius teigia, kad daugelis persirgusių žmonių prieš ligą neturėjo jokių nusiskundimų dėl gretutinių ligų ir savo sveikatos būklę vertino kaip gerą. „Tyrimas rodo, jog iki susirgimo COVID-19 liga vos 37 proc. apklaustųjų buvo diagnozuotos gretutinės ligos, iš kurių dažniausiai nustatyta arterinė hipertenzija, nutukimas ir alergija, mažiau skydliaukės, virškinamojo trakto sutrikimų. Iki susirgimo COVID-19 liga net 87,9 proc. sergančiųjų savo sveikatos būklę vertino kaip gerą, labai gerą ar puikią“, – pasakoja profesorius.
Užsikrėtus COVID-19 infekcija, beveik visi sergantieji jautė bent vieną ligos požymį. „Daugelį pacientų vargino bent vienas ligos simptomas ir tik 4,4 proc. sergančiųjų nepatyrė jokių ligos požymių, – sako R. Kubilius. – Pagrindiniai varginantys simptomai – nuovargis, dalinis ar visiškas uoslės praradimas, karščiavimas ir šaltkrėtis bei raumenų skausmai.“
Profesorius Raimondas Kubilius. Kauno klinikų nuotr.
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos atlikto tyrimo pirminiai duomenys atskleidė, kad ūminei ligai įgavus lėtinę eigą, kai diagnozuojamas pokovidinis sindromas, būdingi tie patys išliekantys simptomai arba ligos eigoje atsirandantys ir nauji varginantys nusiskundimai. „Daugiau nei pusė COVID-19 infekcija persirgusiųjų teigia, kad oficialiai pasveikę dar jautė fizinio pajėgumo sumažėjimą ir jėgų nebuvimą. Daugiau kaip trečdalis teigia jautę bendrą nuovargį, atminties sutrikimus, dėmesio, koncentracijos, susikaupimo sutrikimus“, – pagrindinius simptomus vardina viena iš tyrėjų, Kauno klinikų fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Dovilė Važgelienė.
Tyrime dalyvavę asmenys, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl pokovidinio sindromo, mano, jog jiems taip pat yra reikalinga reabilitacija. „Iš visų apklaustųjų, kuriems simptomai po ligos išliko, kiek daugiau nei trečdalis teigė, kad dėl simptomų kreipėsi į gydytojus ir jiems buvo suteikta konsultacija. Beveik pusę apklaustųjų, kuriems nustatytas pokovidinis sindromas, mano, kad jiems reikalingas ir būtų naudingas reabilitacinis gydymas“, – teigia prof. R. Kubilius. Profesorius pabrėžia, kad moterys pusantro karto dažniau nei vyrai nori reabilitacinio gydymo. Šiuo metu pagal galiojantį LR Sveikatos apsaugos ministerijos aprašą, reabilitacijai gali būti nukreipti tik tie pacientai, kurie dėl COVID-19 ligos buvo gydyti ligoninėje.
Didelė dalis persirgusių COVID-19 infekcija jaučia, kad jų sveikatos būklė pablogėjo ir negrįžo į pradinę padėtį. „Deja, tik mažiau nei pusė apklausoje dalyvavusių asmenų teigia, kad jų sveikata šiek tiek pablogėjo lyginant su buvusiąja. Apie 38 proc. apklaustųjų pastebėjo apribojimus tiek fizinei, tiek darbinei veiklai“, – aiškina gydytojas.
Kauno klinikos teigia, kad ir toliau tęsiamas duomenų rinkimas tyrime „Pacientų, persirgusių COVID-19 liekamieji simptomai ir jų įtaka biosocialinėms funkcijoms“. Visi, kurie persirgo COVID-19 liga, kviečiami užpildyti anketą ir prisidėti prie tyrimo.
-
Psichiatras: daugėja pokovidinį sindromą jaučiančių žmonių, ruošiamės jų antplūdžiui
Apie pokovidinį sindromą psichiatrai kalba jau senokai, išties nuo pat pandemijos pradžios, o tokių pacientų daugėja ir Lietuvoje.
Info TV – pokalbis su gydytoju psichiatru Martynu Marcinkevičiumi.
„Pokovidiniu sindromu dabar vadinama ta žmogaus būklė, kuri pasireiškia praėjus ūmiai fazei. Vertinama ne anksčiau nei praėjus trims mėnesiams. Trims - šešiems mėnesiams po persirgtos COVID-19 infekcijos. Buvo pastebėta, kad daugeliui žmonių pasireiškia įvairūs liekamieji reiškiniai. Pradžioje buvo labiau akcentuojami reiškiniai, susiję su kvėpavimo funkcijos sutrikimais. Nors žmonės galvojo, kad jau visiškai pasveiko, bet jiems išliko dusulys, stiprus kosulys, yra sunku kvėpuoti. Dabar pasirodo vis daugiau duomenų ir apie neuropsichiatrinius simptomus – pats dažniausias yra silpnumas. Tačiau dabar pasirodė net keletas tyrimų, kad greta to labai dažnai yra pažintinių funkcijų sutrikimas, t.y., žmogui sunku susikaupti, sunku dirbti. Labai būdingi atminties sutrikimai, dažnai sutrinka miegas, kamuoja atkakli nemiga“, – pasakojo medikas. Žmonėms diagnozuojama ir depresija.
Anot jo, pagal dabartinius duomenis, po bendrojo silpnumo (maždaug po šešių mėnesių), šie neuropsichiatriniai simptomai užima antrąją vietą. Tai, anot psichiatro, yra biologiniai pažeidimai. „Tai atsiranda po galvos smegenų pažeidimų“, – sakė specialistas.
Dabar yra akcentuoja, kad plaučius ši infekcija dažniausiai pažeidžia ne per plaučių audinį, o per kraujagysles. Natūralu, kad kraujagyslės yra pažeidžiamos ne tik plaučiuose, bet ir kituose organuose. Anot mediko, smegenys – pats jautriausias žmogaus organas.
„Dabar kalbama, kad smegenys yra pažeidžiamos tiek dėl kraujagyslių pažeidimų, dėl uždegiminių procesų. Beje, smegenys yra itin jautrios deguonies stygiui, net ir trumpalaikiam“, – anot M. Marcinkevičiaus dažniau pokovidinis sindromas vystosi asmenims, kurie persirgo sunkia ligos forma.
Žinant, kad susirgimų pikas buvo gruodžio mėnesį, manome, kad vasaros pradžioje tokių pacientų turėsime nemažą srautą. Tam ruošiamės.
Ar COVID-19 persirgę lietuviai vis dažniau kreipiasi į psichiatrus ar kitus psichinės sveikatos srities specialistus? „Taip. Mes, lyginant su kitomis šalimis, dar labai didelio srauto neturime. Tarkim, Didžioji Britanija jau turi specializuotas pokovidines klinikas. Mes dar nejaučiame masinio srauto, tačiau pavienių pacientų jau tikrai turime. Jie iki susirgimo COVID-19 neturėjo jokių nusiskundimų dėl psichinės sveikatos, tačiau persirgę šia liga jie po kelių mėnesių patenka pas mus, nes nebegali gyventi savo įprasto gyvenimo. Kaip minėjau, dėl to, kad nebegali dirbti, dėl pažintinių funkcijų ir atminties sutrikimų ir labai dažnai dėl depresijos“, – aiškino medikas.
„Žinant, kad susirgimų pikas buvo gruodžio mėnesį, manome, kad vasaros pradžioje tokių pacientų turėsime nemažą srautą. Tam ruošiamės“, – sakė M. Marcinkevičius.
Portalas jau skelbė, kad COVID-19 išbalansuoja organizmą, sukelia neurologinius sutrikimus. Mokslininkai šią infekciją prilygino Trojos arkliui.
Daugiau informacijos – vaizdo įraše:
-
Pokovidinio sindromo reabilitacijos galimybės Kauno klinikose
Negalėdamas valgyti, vyras neteko beveik 40 kilogramų svorio, nebegalėjo paeiti, nes iš karto pradėdavo dusti. „Šeima paragino ieškoti pagalbos. Atvykus į Kauno klinikas, sužinojau, kad man – pokovidinis sindromas ir buvau nukreiptas į Kauno klinikų filialą Kulautuvos reabilitacijos ligoninę“, – sako pacientas.
„Atvykęs į gydymo įstaigą, pacientas vos įstengė pats pavalgyti, bandė vaikščioti palatoje ir apsirengti, tačiau jo veiksmus ribojo atsirandantis stiprus dusulys, – apie Antano būklę pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolita Jeremičė. – Nerimą kėlė sumažėjęs vyro apetitas ir kūno svoris, jį vargino miego sutrikimai, o po nedidelio fizinio krūvio sumažėdavo deguonies prisotinimas kraujyje.“
Raimondas Kubilius, Kauno klinikų nuotr.
Pasak Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo prof. Raimondo Kubiliaus, paciento išsakyti nusiskundimai: springimas, raumenų silpnumas, dusulys ir sumažėjęs fizinis aktyvumas yra liekamieji COVID-19 ligos reiškiniai.
Pacientas stengėsi, laikėsi visų gydytojų nurodymų ir atlikdavo jam skirtus pratimus.
Ligoninėje Antanui buvo sudaryta reabilitacijos programa, kurios tikslas – stiprinti kvėpavimo raumenis, mokyti pratimų dusuliui ir nuovargiui mažinti, stiprinti kojų bei rankų raumenis. Antano mityba papildyta virškinimo fermentais, didesniu kiekiu baltymų, kurie padeda raumenims greičiau atsistatyti. „Praėjus dviejoms savaitėms, vyro būklė reikšmingai pagerėjo, grįžo apetitas, jis ilgiau miegodavo, daugiau vaikščiodavo, – sako J. Jeremičė. – Pacientas priaugo svorio, raumenys sustiprėjo, pagerėjo pusiausvyra ir judesių koordinacija.“
Gydytoja J. Jeremičė džiaugiasi, kad reabilitacijos metu gydytojams padėjo stiprus Antano noras pasveikti. „Pacientas stengėsi, laikėsi visų gydytojų nurodymų ir atlikdavo jam skirtus pratimus. Šiuo metu Antanas ilsisi namuose, jam parengtos individualios specialistų rekomendacijos dėl treniruočių, mitybos ir medikamentinio gydymo“, – teigia fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Antanas atvirauja, kad dabar jaučiasi gerai ir po kelis mėnesius trukusio intensyvaus gydymo jis pagaliau grįžo į namus. „Nors ilgiau pavaikščiojęs vis dar pradedu dusti, bet žinau, kad tai laikina. Džiaugiuosi nuvykęs į Kulautuvos reabilitacijos ligoninę ir esu labai dėkingas gydytojai J. Jeremičei ir visam personalui, kuris padėjo atgauti jėgas.“
Profesorius R. Kubilius primena, kad persirgus COVID-19 liga, kas penktam išsivysto pokovidinis sindromas, atsiranda dusulys, nuovargis ir vargina bendras silpnumas. „Pacientai turėtų nedelsti ir atsiradus liekamiesiems reiškiniams, kreiptis pagalbos į specialistus. Kulautuvos reabilitacijos ligoninės ir Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos specialistai pasiruošę padėti pacientams, persirgusiems šia klastinga liga, grįžti į visavertį gyvenimą“, – sako prof. R. Kubilius.
Pacientai, kurie ligoninėje gydėsi COVID-19 ligą, sukėlusią komplikuotą pneumoniją su liekamaisiais ligos požymiais (varginančiu dusuliu, skausmu, nuovargiu, silpnumu) gali būti nukreipti 20 dienų stacionarinei reabilitacijai. Diagnozavus pokovidinį sindromą (angl. Post-COVID-19 Syndrome) su liekamaisiais simptomais, pacientai gali pasinaudoti 14 dienų ambulatorine reabilitacija. Šiomis reabilitacijos galimybėmis pacientai gali pasinaudoti per 3 mėnesius nuo išvykimo iš ligoninės. Kitais atvejais šeimos gydytojas gali nukreipti COVID-19 persirgusius pacientus, kuriuos vargina liekamieji ligos požymiai ar yra diagnozuotas pokovidinis sindromas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai ir pasinaudoti Kauno klinikų ambulatorinėmis reabilitacijos paslaugomis.
Remiantis Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) informacija, Kauno klinikų reabilitacijos specialistai parengė ir adaptavo reabilitacijos, persirgus COVID-19, gaires ir pateikė patarimus, kaip greičiau atsistatyti po ligos namuose. Daugiau informacijos nuorodoje.
