„17 val. (vietos ir 15 val. Lietuvos laiku) trys ginkluoti vyrai bandė įsiveržti į Nor–Norko (rajono) policijos nuovadą ir susprogdino rankinę granatą“, – nurodė  Armėnijos vidaus reikalų ministerija.

„Du iš jų buvo sužeisti per granatos sprogimą ir paguldyti į ligoninę. Vienas užpuolikas tebėra prie policijos nuovados“, – pridūrė ministerija.

Įvykio vietoje naujienų agentūros AFP reporteris matė vyrą, kuris prie įėjimo į pastatą laikė rankinę granatą ir grasino ją susprogdinti.

Kiek vėliau sekmadienį Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Narekas Sargsianas pareiškė, kad vyras buvo nuginkluotas ir sulaikytas.

„Vyras buvo neadekvačios būklės ir buvo neįmanoma suprasti, ko jis reikalauja“, – sakė atstovas spaudai ir pridūrė, kad per incidentą nebuvo sužeistas nė vienas policijos pareigūnas.

Vyriausybė nusprendė namą šiauriniame Braunau mieste, kuriame 1889 m. gimė A. Hitleris, paversti policijos nuovada su žmogaus teisių mokymo centru.

Tačiau austrų režisierius Günteris Schwaigeris pareiškė, kad ministerijos planai dėl namo atitinka nacių diktatoriaus norus ir ragino vyriausybę pergalvoti savo planus.

Kaip įrodymą G. Schwaigeris citavo 1939 m. gegužės 10 d. laikraščio straipsnį, kuriame teigiama, kad A. Hitleris norėjo, kad jo gimimo namai būtų paversti rajono valdžios biurais.

Apskaičiuota, kad namo pertvarkymo kaina sieks 20 mln. eurų.

„Ukrainos pajėgos naktį atakavo Trubčevsko rajoną“, – platformoje „Telegram“ teigė Aleksandras Bogomazas.

„Dronas pataikė į šiame rajone esančią policijos nuovadą. Aukų nėra“, – sakė jis, bet pridūrė, kad buvo apgadinti nuovados langai ir stogas.

Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) po šios atakos pareiškė, kad Prancūzija niekada nepasiduos „islamistiniam terorizmui“.

Ši ataka, įvykdyta turtingame ir paprastai ramiame Rambujė miestelyje, esančiame maždaug už 60 km į pietryčius nuo Paryžiaus, šalyje atgaivino prisiminimus apie virtinę kruvinų pastarųjų metų atakų, dėl kurių kaltinami radikalieji islamistai.

Prancūzijos nacionaliniai kovos su terorizmu prokurorai pranešė pradėję tyrimą dėl terorizmo dėl pareigas viešajame sektoriuje ėjusio asmens nužudymo. Tyrime dalyvaus ir vidaus žvalgybos tarnyba DGSI.

Išpuolis buvo įvykdytas apie 14 val. 20 min. vietos (15 val. 20 min. Lietuvos) laiku saugomame nuovados vestibiulyje, informavo vienas šaltinis policijoje, pageidavęs likti anonimas.

Pasak jo, 49 metų auka, dirbusi padėjėja administracijoje, buvo begrįžtanti į darbo vietą po pietų pertraukos, kai jai buvo dukart durta peiliu į gerklę. Netrukus ji mirė nuo sužalojimų.

Po atakos užpuoliką nušovė policininkai. Užpuolimo auka tapusi moteris augino du vaikus, jiems buvo 13 ir 18 metų.

Į įvykio vietą atvykęs ministras pirmininkas Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas) socialiniame tinkle „Twitter“ pasmerkė „barbarišką beribio žiaurumo aktą“ prieš „kasdienio gyvenimo didvyrę“.

„Noriu pasakyti policijai, kad jaučiu tas pačias emocijas ir pasipiktinimą“, – pridūrė vyriausybės vadovas.

36 metų užpuolikas nelegaliai atvyko į Prancūziją 2009 metais, bet vėliau gavo leidimą gyventi, nurodė šaltinis policijoje ir pridūrė, kad jis nebuvo žinomas saugumo tarnyboms. Vyras buvo neseniai persikėlęs į Rambujė.

Puldamas policijos administracijos darbuotoją jis šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas visų didžiausias), naujienų agentūrai AFP pranešė su tyrimo eiga gerai susipažinęs šaltinis.

Prancūzijos kovos su terorizmu prokuroras Jeanas-Francois Ricard'as (Žanas Fransua Rikaras), kurio biuras vadovauja tyrimui, kalbėdamas šalia Rambujė nuovados pažymėjo, kad „užpuoliko išsakyti komentarai“ rodo, kad jis turėjo teroristinių motyvų.

Virtinė išpuolių

Per pastaruosius kelerius metus įvykdyta virtinė atakų atgaivino susirūpinimą dėl radikalaus islamo plitimo Prancūzijoje bei imigracijos.

Rugsėjį vienas pakistanietis sužeidė du žmones mėsos kapokle prie satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“, paskelbusio pranašą Mohammedą (Mohamedą) vaizduojančių karikatūrų, buvusios redakcijos.

Spalio 16 dieną jaunas čečėnas pabėgėlis nupjovė galvą mokytojui Samueliui Paty (Samueliui Pati), parodžiusiam savo mokiniams tų karikatūrų.

Spalio 29 dieną trys žmonės buvo nužudyti, kai neseniai atvykęs tunisietis peiliu užpuolė žmones Viduržemio jūros pakrantėje esančio Nicos miesto bažnyčioje.

Per rimčiausią pastarojo meto ataką prieš prancūzų policiją, surengtą 2019 metų spalį, IT specialistas nudūrė tris kolegas ir vieną policijos pareigūną. Užpuolikas vėliau buvo nušautas.

Vėliau buvo nustatyta, kad jis domėjosi radikaliu islamu.

Tos atakos buvo įvykdytos po islamistų ekstremistų siautėjimo 2015-aisiais, prasidėjusio nuo „Charlie Hebdo“ darbuotojų žudynių jų biure tų metų sausį.

2015 metų lapkričio 13-ąją per koordinuotas džihadistų atakas Paryžiaus koncertų salėje „Bataclan“, nacionaliniame stadione, keliuose baruose ir restoranuose žuvo 130 žmonių, dar 350 buvo sužeisti. Tai buvo kruviniausias taikos metu Prancūzijoje įvykdytas išpuolis.

2016-aisiais minint Bastilijos paėmimo dieną Nicoje vienas vyras sunkvežimiu įsirėžė į minią ir nužudė 86 žmones.

Vos keliomis savaitėmis anksčiau džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS) ištikimybę prisiekęs vyras nudūrė du policininkus jų namuose netoli Paryžiaus.

Prezidento E. Macrono vyriausybė priėmė teisės aktus, skirtus pažaboti radikalių islamistų veiklą Prancūzijoje. Ši iniciatyva sukėlė pasipiktinimą kai kuriose musulmoniškose šalyse.

„Šiltuoju metų laiku prie pastato M.Riomerio gatvėje, kuriame kadaise veikė policijos nuovada, nuolat šmirinėja asocialūs asmenys. Prie buvusios nuovados durų jie geria, šiukšlina, šlapinasi, o prisigėrę užmiega. Niekas ten aplinkos netvarko. Žiemą benamiai čia nesilankė.  Tačiau jau pavasaris, todėl tikriausiai jie netrukus pasirodys.

Man keista, kad šiuo pastatu, kuris sujungtas su valgykla, niekas nesirūpina, niekas jame neįsikuria. Vasario mėnesį pastebėjau, kad išdaužyti jo langai“, – susisiekusi su mūsų portalu pasakojo šioje gatvėje gyvenanti moteris.

Pastatas M.Riomerio gatvėje, kuriame anksčiau buvo policijos nuovada – ne miesto nuosavybė.

Vasarą prie pastato, kuriame anksčiau buvo policijos nuovada, ne kartą teko matyti girtuokliaujančius benamius. Sutvarkyti tokius asmenis neįmanoma, nes jie neturi nei būsto, nei pinigų. Girtuokliai, priklausomai nuo situacijos, vežami arba į Nakvynės namus, arba į areštinę. Tačiau baudų nemoka, paleisti vėl grįžta į tą pačią vietą ir toliau girtuokliauja.

Šią savaitę su fotografu apžiūrėjome minėtą objektą ir jį supančią aplinką. Iš tiesų iškulti trys pastato langai antrame aukšte, netoliese matėsi daugybė tuščių alkoholio butelių, prie durų mėtėsi cigarečių pakeliai ir nuorūkos.

Iš pastatų komplekso išėjęs vyras, tvarkantis aplinką toliau nuo buvusios nuovados,  pamatęs mus pasiteiravo: „Gal pagaliau parduodate šį pastatą?“. Paaiškinome jam, kad jis ne mūsų. „O viduje patalpos tai gerai atrodo“, –  teigė vyras.

Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Jarusevičius portalą kauno.diena.lt informavo, kad vienintelė Kauno mieste – Aleksoto policijos nuovada – yra veikusi savivaldybei priklausančiame pastate prie S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo.

„Pastatas M.Riomerio gatvėje, kuriame anksčiau buvo policijos nuovada – ne miesto nuosavybė“, – paaiškino jis.

Tai naujausias iš pastarųjų mėnesių incidentų, nukreiptų prieš saugumo pajėgas.

Per išpuolį, surengtą prieš pat vidurnaktį Šampinji prie Marnos, maždaug 12 km į rytus nuo sostinės, buvo apgadinti įėjimas į nuovadą ir keli policijos automobiliai, bet žmonės nenukentėjo.

Miesto meras Laurent'as Jeanne'as (Loranas Žanas) televizijai BFM sakė, kad į policiją galėjo būti taikomasi keršijant už prieš kelias dienas įvykusį „incidentą“, kai pareigūnai sustabdė vieną motoroleriu važiavusį asmenį. Detalių meras nepateikė.

Miesto meras Laurent'as Jeanne'as (Loranas Žanas) televizijai BFM sakė, kad į policiją galėjo būti taikomasi keršijant už prieš kelias dienas įvykusį „incidentą“, kai pareigūnai sustabdė vieną motoroleriu važiavusį asmenį.

Vidaus reikalų ministras Gerald'is Darmaninas (Žeralis Darmanenas) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „šių smulkių prekiautojų niekas nebijo, dėl jų nebus nutrauktas mūsų darbas prieš narkotikus“. Tačiau policijos pareigūnai užpuolikų neidentifikavo ir nieko dar nėra areštavę.

Vis dėlto policininkų profesinės sąjungos pareigūnai sakė, kad šis išpuolis akcentavo augančią grėsmę teisėsaugininkams smunkančiuose Paryžiaus ir kitų didžiųjų miestų priemiesčiuose.

Šampinji prie Marnos nuovadą ir anksčiau užpuldavo pirotechnikos priemonėmis apsiginklavę jaunuoliai. Praėjusį kartą taip nutiko balandžio mėnesį. Be to, šiemet panašūs išpuoliai buvo surengti ir prieš kelias kitas nuovadas įvairiose Prancūzijos vietose.

Trečiadienį du policininkai buvo užpulti ir pašauti iš savo pačių ginklų viename Paryžiaus priemiestyje. Šis incidentas vėl išprovokavo raginimus intensyvinti kovą su nusikalstamumu ir nesaugumu.

„Nebėra jokios pagarbos įstatymo priežiūrai, o vyriausybei, deja, nepavyko pakeisti šios tendencijos“, – sekmadienį sakė Fredericas Lagache'as (Frederikas Lagašas) iš policininkų profesinės sąjungos „Alliance“.

„Ko reikia, kad vyriausybė įsipareigotų ginti savo saugumo pajėgas?“ – klausė jis.

Įtampa tarp policijos ir gyventojų neturtinguose miestuose, kur dažnai gyvena didelės imigrantų bendruomenės, tvyro seniai. Šią vasarą kilo protestų dėl pareiškimų apie policijos brutalumą ir rasizmą.

Tokio šio pastato pertvarkymo konkurse varžėsi 11 pretendentų.

Tikimasi, kad 5 mln. eurų kainuosiantis pastato pertvarkymas bus baigtas iki 2022 metų pabaigos.

Tai – pastatas Braunau prie Ino mieste, Aukštutinės Austrijos federalinėje žemėje, kuriame Hitleris gyveno pirmuosius trejus savo gyvenimo metus.

Pastatas bus pertvarkomas po kelerius metus trukusių su privačia namo nuosavybe susijusių ginčų, o vietos valdžia tikisi, kad policijos nuovada virtęs pastatas taps gerokai mažiau patrauklus neonaciams.

Šio namo savininkas daug metų atmėtinėjo valstybės siūlymą jį nupirkti, kol 2017-aisiais Austrijos Konstitucinis teismas pripažino, kad šio pastato ekspropriacija būtų teisėta.

Austrijos vidaus reikalų ministerija nuo 1972 metų Braunau prie Ino miesto merijai kas mėnesį mokėjo 5 tūkst. eurų vertės šio pastato nuomos mokestį. Metams bėgant, jame pastate buvo įrengta biblioteka, vėliau – žmonių su negalia centras, tačiau 2011-ųjų jis tuščias. Nepaisant to, Austrijos valdžia už jį ir toliau mokėjo nuomos mokestį, neapsispręsdama, ar šiame pastate įkurti memorialą, palikti jį kaip gyvenamąjį pastatą ar nugriauti.

Policijos atstovas vėlai ketvirtadienį patvirtino, kad darbuotojai netrukus po 22 val. vietos laiku „dėl saugumo“ paliko protestų taikiniu tapusią Mineapolio 3-iąją nuovadą. Per tiesioginę interneto transliaciją buvo matyti, kaip protestuotojai patenka į pastatą, kur, jį padegus, įsijungė gaisro pavojaus sirenos ir vandens purkštuvai.

Taip pat buvo matyti, kad protestuotojai džiūgaudami padegė vieną Mineapolio policijos departamento pareigūno striukę.

Protestai kilo antradienį, kitą dieną po antrankiais surakinto juodaodžio George'o Floydo (Džordžo Floido) mirties policininkui keliu spaudžiant jo kaklą. Incidentą nufilmavo ir įrašą paviešino vienas praeivis.

Įraše matyti, kad G. Floydas sakė negalintis kvėpuoti, kai baltasis pareigūnas Derekas Chauvinas (Derekas Čovinas) keliu spaudė jo kaklą. Bėgant minutėms G. Floydas pamažu liovėsi kalbėjęs ir judėjęs.

3-osios nuovados aptarnaujama teritorija apima dalį Mineapolio pietinio rajono, kur mirė G. Floydas.

Minesotos gubernatorius Timas Walzas (Timas Volzas) anksčiau ketvirtadienį Mineapolio mero prašymu pasitelkė Nacionalinę gvardiją, bet kol kas neaišku, kada ir kur ji buvo dislokuojama. Per protestus Mineapolyje ir Sent Pole Nacionalinės gvardijos nesimatė.

Kelios minutės po to, kai buvo padegta minėta nuovada, Gvardija socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad iškvietė daugiau kaip 500 karių Mineapolyje ir Sent Pole.

Anksčiau ketvirtadienį dešimtys kompanijų šiuose miestuose užkalė savo virtinas ir duris, bandydamos užkirsti kelią plėšikavimui. Mineapolyje įsikūrusi „Target“ paskelbė, kad laikinai uždaro dvi dešimtis parduotuvių šiame rajone. Mineapolyje saugumo sumetimais iki sekmadienio uždaryta beveik visa lengvojo geležinkelio sistema ir visas autobusų eismas.

Sent Pole tvyrojo dūmų debesys, o lazdomis apsiginklavę ir dujokaukes bei šarvines liemenes dėvintys policininkai atidžiai stebėjo protestuotojus viename pagrindinių komercinių miesto koridorių, kur ugniagesiai gesino virtinę nedidelių gaisrų. Vienu metu pareigūnai stovėjo išsirikiavę priešais „Target“ parduotuvę, bandydami sustabdyti plėšikautojus, kurie taip pat daužė kitų kompanijų virtinas.

Šimtai demonstrantų ketvirtadienį grįžo į smurto epicentre atsidūrusį Mineapolio rajoną, kur naktinės scenos varijavo nuo pikto protesto iki gatvės šventės. Vienu metu orkestras automobilių stovėjimo aikštelėje kitoje gatvės pusėje priešais 3-ąją nuovadą sugrojo pankišką Bobo Marley (Bobo Marlio) dainos „Redemption Song“ versiją. Netoliese demonstrantai nešė manekenus iš išplėštos „Target“ parduotuvės ir metė juos ant degančio automobilio. Vėliau netoliese užsidegė pastatas.

Tačiau kitur Mineapolyje tūkstančiai taikių demonstrantų žygiavo gatvėmis reikalaudami teisingumo.

Protestai išplito ir į kitus JAV miestus. Niujorke protestuotojai, nepaisydami dėl koronaviruso protrūkio įvesto viešų susibūrimų draudimo, ketvirtadienį susirėmė su policija, o Denverio centre demonstrantai blokavo eismą. Trečiadienį demonstracijos vyko Los Andžele ir Memfyje.

JAV prokuratūra ir FTB Mineapolyje ketvirtadienį pranešė, kad vykdo „aktyvų baudžiamąjį tyrimą“ dėl G. Floydo mirties. Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra sakęs, kad paprašė greitai ištirti incidentą.

FTB taip pat aiškinasi, ar buvo pažeistos G. Floydo pilietinės teisės.

Keliu G. Floydo kaklą spaudęs pareigūnas D. Chauvinas ir dar trys pareigūnai, dalyvavę areštuojant G. Floydą, antradienį buvo atleisti. Kitą dieną meras paragino pateikti D. Chauvinui baudžiamuosius kaltinimus ir paprašė pasitelkti Nacionalinę gvardiją.

Kaip rašo laikraštis „Le Parisien“, užpuolikas buvo policijos prefektūros žvalgybos skyriaus administracijos darbuotojas.

Incidentas įvyko apie vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku policijos skyriuje, esančiame netoli Švč. Dievo Motinos katedros ir kitų turistų traukos centrų. Policijos kompleksas po šio išpuolio buvo atitvertas, suvažiavo dešimtys policijos ir greitosios pagalbos automobilių, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Dėl šio įvykio buvo uždaryta mažiausiai viena šalimais esanti metropoliteno stotis.

Šaltiniai sakė AFP, kad policijos pareigūnai užpuoliką nušovė pastato, kuriame jis dirbo, kieme.

Kaip pranešama, jis užėmė pareigas administracijos, bet išsamesnės informacijos apie šio vyro darbo pobūdį kol kas nebuvo paskelbta.

Šalimais esančiuose teismo rūmuose per garsiakalbius buvo transliuojamas perspėjimas apie pavojų. Buvo pranešta apie ataką policijos būstinėje ir nurodyta, kad teritorija „stebima“.

Panikos scenos

Į įvykio vietą atvyko vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras), atšaukęs planuotą kelionę į Turkiją.

„Visur bėgiojo žmonės, visur girdėjosi šūksniai“, – pasakojo vertėjas Emery Siamandi (Emeri Siamandis), išpuolio metu buvęs pastate.

„Išgirdau šūvį – supratau, kad jis buvo paleistas viduje, – vyras sakė AFP. – Po kelių akimirkų pamačiau verkiančius policijos pareigūnus. Jie buvo apimti panikos.“

Tyrėjai įtaria, kad pražūtingiausią per daug metų išpuolį prieš Prancūzijos policiją išprovokavo koks nors konfliktas darbe, sakė šaltiniai, bet išsamesnės informacijos kol kas neskelbiama.

Įvykio vietoje dirbo Paryžiaus prokuroras, bet kovos su terorizmu agentūros į šį tyrimą kol kas neįtrauktos.

„Ar jį ištiko lūžis, ar buvo kokia nors kita priežastis? Kol kas dar per anksti į tai atsakyti, – sakė televizijai BFM Paryžiaus regiono Policijos profesinių sąjungų asociacijos vadovas Loicas Traversas (Loikas Traversas).

Jokie galimi išpuolio motyvai kol kas nebuvo įvardyti.

Prancūziją nuo 2015 metų supurtė virtinė išpuolių, dėl kurių kaltinami džihadistai. Per šias atakas, tarp kurių buvo gerai organizuotų didelio masto išpuolių ir incidentų su pavieniais užpuolikais, žuvo daugiau kaip 250 žmonių.

Dėl šių atakų šalies saugumo tarnybos tebesilaiko aukšto lygio parengties.

Tačiau tarp policijos pareigūnų taip pat didėjo nepasitenkinimas dėl didžiulio darbo krūvio, ypač mėginant užtikrinti viešąją tvarką per vadinamojo „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestus prieš prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną). Patys pareigūnai irgi neretai kaltinami pernelyg šiurkščiais veiksmais.

Trečiadienį Paryžiuje tūkstančiai policininkų dalyvavo demonstracijoje, reikalaudami geresnių darbo sąlygų.

Organizatorių vertinimais, šioje protesto akcijoje dalyvavo 27 tūkst. policijos pareigūnų, kurių šalyje yra iš viso apie 150 000. Nepriklausomų aktyvumo vertinimų nebuvo paskelbta.

Policija kol kas nepateikė jokių prielaidų, kokia galėjo būti šio sprogimo netrukus po vidurnakčio apie 100 tūkst. gyventojų turinčiame mieste priežastis.

Švedijos policijos komisaras Danas Eliassonas (Danas Eliasonas) pareiškė, kad tai buvo „išpuolis prieš visuomenę“.

Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas (Stefanas Liovenas) pavadino šį incidentą „ataka prieš mūsų demokratiją“ ir paragino pareigūnus „stiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais“.

Sprogimo garsas buvo girdimas maždaug 20 km spinduliu nuo nelaimės vietos. Žmonės per šį incidentą nenukentėjo, tačiau padaryta nemažai materialinės žalos. Sprogimas smarkiai apgadino nuovados įėjimą ir išdaužė daugelio aplinkinių pastatų langus.

Policijos šaltiniai dienraščiui „Aftonbladet“ sakė, kad buvo panaudoti keli kilogramai sprogmenų.

Vietos policijos vadas Patricas Heimbrandas (Patrikas Heimbrandas) žurnalistams sakė, kad tyrėjai laikosi versijos, jog šią ataką surengė „nusikaltėlių tinklai“. Anot jo, policijos kova su organizuotomis nusikaltėlių gaujomis duoda rezultatų ir matyt kelia nusikaltėlių „susierzinimą“.

Švedijos nusikaltėlių tinklai dažnai naudoja sprogmenis; ypač tokia praktika dažna šalies pietuose, kur prekeiviai narkotikais suvedinėja sąskaitas ir vieni kitus baugina. Kartais jie taikosi ir į policiją ir teisėjus.

2014 metų lapkričio 30 dieną pietiniame Malmės mieste sprogimas suniokojo pastatą, kuriame buvo įsikūrusi policija, prokurorai, teismas ir kalėjimų administracija.

Trečiadienį šalia tų pastatų budėjo ginkluotos policijos pajėgos.

Nors šioje Skandinavijos šalyje, palyginus su likusiomis Europos valstybėmis, nusikalstamumo lygis yra gana žemas, čia užfiksuojama vis daugiau fizinių išpuolių prieš policijos pareigūnus. 2016 metais tokių nusikaltimų Švedijoje padaugėjo 65 procentais; įvyko 86 tokie incidentai, rodo vyriausybės pateikti duomenys.

Atsakomybės už šią ataką kol kas niekas neprisiėmė. Pastaraisiais metais didžiuosiuose Švedijos miestuose suintensyvėjo priešprieša tarp besivaržančių nusikalstamų grupuočių. Dabartinis išpuolis Helsingborge kol kas nėra tiriamas kaip teroro aktas.