Kaunas yra vienas iš Rūmų dvasios puoselėtojų ir jau nuo 1991 m., kai Kaune buvo atkurti prieškario Lietuvoje veikę rūmai, mūsų organizacija buvo patikima verslo savivaldos institucija ir partneris, padėjęs pamatus solidarumo principu pagrįstiems verslo bendruomenės santykiams. Per 30 veiklos metų Rūmai visų narių dėka labai stipriai keitėsi, tobulėjo ir augo. Ne mažesnes ambicijas turi ir ateinantiems metams.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius sakė: „Rūmų pripažinimas verslo bendruomenėje ir kitų verslo organizacijų bei valstybinių institucijų lygmenyje priklauso nuo tvirtos pozicijos ir garsaus balso ją išsakant. Šimtmetį siekianti rūmų istorija bei 30 produktyvių veiklos Lietuvos klestėjimo ir augimo labui metų mus įpareigoja.“

Rūmų prezidentas pažymėjo, kad Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmai savo veikloje vadovaujasi trimis vertybėmis: patikimumu, partneryste ir progresyvumu. „Mes esame atviri, sąžiningi ir profesionalūs, kuriame vertę bendradarbiaudami ir vadovaudamiesi lygiavertiškumo principu ir siekiame visapusiško augimo – bendruomenės įmonių plėtros, narių vadovų ir darbuotojų kompetencijų gilinimo, narių skaičiaus augimo“, – sakė Z. Dargevičius.

Mes esame atviri, sąžiningi ir profesionalūs, kuriame vertę bendradarbiaudami ir vadovaudamiesi lygiavertiškumo principu ir siekiame visapusiško augimo.

Apžvelgdamas praėjusius metus didžiausios regiono verslo bendruomenės vadovas pastebi, kad metai nebuvo lengvi. Bet jie tikrai buvo darbingi ir rezultatyvūs. 2021-aisias įvyko 24 apskritojo stalo diskusijos su ministrais, viceministrais ir LR Seimo nariais, valstybės įmonių vadovais, jose dalyvavo 300 dalyvių. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai bendradarbiauja su valdžios ir valstybės valdymo institucijomis vietiniu, regioniniu ir tarptautiniu mastu, todėl šiais metais organizavome 8 verslo pusryčius ir net 25 susitikimus su valdžios atstovais, šiuose renginiuose dalyvavo daugiau nei penki su puse šimto verslo bendruomenės narių.

Kauno ir Marijampolės verslininkų nepaliekame vienų su jų problemomis ir nuolat kreipiamės į valdžios ir savivaldos atstovus, keldami verslui aktualius klausimus ir problematikas. Per šiuos metus pateikėme 238 pozicijas dėl verslo aplinkos gerinimo į daugiau nei 15 proc. jų buvo atsižvelgta.

Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria verslas, šiais metais yra darbo jėgos trūkumas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas sakė: „Norint užtikrinti ir didinti šalies ūkio augimą, bendro vidaus produkto augimą būtina spręsti darbo jėgos klausimus. Būtent darbuotojų trūkumas stabdo verslo plėtrą ir ši problema aktuali visiems sektoriams. Atsižvelgiant į demografinius šalies rodiklius, įvertinant ilgalaikių bedarbių skaičių ir gyventojų motyvaciją dirbti, Rūmai siūlo lengvinti sąlygas darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui. Šie darbuotojai nesukurs konkurencinių sąlygų lietuviams, bet užtikrins galimybę plėtotis Lietuvos įmonėms. Turtingos Europos Sąjungos valstybės jau eina šiuo keliu.“

Rūmų prezidento nuomonei antrino ir rudenį Vadovo dienoje dalyvavęs ekonomistas Marius Dubnikovas. Jo teigimu nedarbo rodiklis net neatspindi realios padėties, nes dalis vis dar dirba šešėlyje, tačiau darbuotojų trūkumo problema išlieka ir ateityje ji bus dar didesnė: „Neišvengiamai turėsime įsileisti darbuotojus iš trečiųjų šalių, nes yra rekordinis tuščių darbo vietų skaičius, o atlyginimų didinimas problemos neišspręs“, – sakė jis.

Z. Dargevičius džiaugėsi, kad Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai – tai stipri 45 tūkst. žmonių bendruomenė, kuri nuolat auga: „Siekiame, kad kiekvienas bendruomenės narys čia atrastų savo stiprybes ir pasitelktų jas kuriant savo, savo verslo, savo krašto ir visos Lietuvos gerovę. Visi kartu galime padaryti daugiau, todėl kviečiu jungtis ir spręsti verslo problemas drauge“, – būti bendruomenės dalimi kvietė Rūmų prezidentas.

Odeta Bložienė su didžiuliu entuziazmu susirinkusiems pasakojo apie savo ir sesers Beatos Nicholson šeimos restoranų verslą, jo sėkmes ir išeičių paieškas pandemijos akivaizdoje.

Marijampoliečiai ir vilkaviškiečiai, atvykę pas kaimynus su dovanomis, pristatė savo gamintojų produktus, o Šakių verslo informacijos centrą su 20 metų sukaktimi renginio metu sveikino savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, Šakių verslo klubo nariai, socialiniai partneriai.

Renginyje dalyvavo ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Mindaugas Misiūnas, už verslo bendruomenės telkimą Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės koordinatorei bei Šakių verslo informacijos centro direktorei Daivai Palukaitienei įteikė garbingą rūmų apdovanojimą – Padėkos ženklą.

Rūmų Šakių atstovybės narys MB „Šlepetija“ vadovas Tadas Bybartas merui įteikė siuvinėtą Šakių herbą, o verslo informacijos centrui – Poniškų privilegijų logotipą, atspindintį Šakių krašto patrauklumą turistams.

Svarbiu kasmetinio bendruomenės renginio akcentu tampa ir konkurso „Sukurta Šakių krašte“ nominantų skelbimas bei apdovanojimas.

Svarbiu kasmetinio bendruomenės renginio akcentu tampa ir konkurso „Sukurta Šakių krašte“ nominantų skelbimas bei apdovanojimas. Šiemet savo produktus konkursui pristatė Augusto Masevičiaus ūkis (kanapių sėklų aliejus Masa), pelnęs Šakių r. savivaldybės padėką su palinkėjimu tapti savivaldybę pristatančiu produktu ir Ernestos Draždžulytės-Ūsienės bitynas (medus su liofiilizuotomis uogomis ir žolelėmis), pažymėtas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų padėka už drąsą kurti naujus produktus ir edukacinę veiklą. Konkurse taip pat dalyvavęs Paliekio dvaras pristatė antrą pagal dydį Lietuvoje dinaminį plaukiojantį fontaną su vaizdo ir garso projekcijų sistema, kaimo turizmo sodyba „Kukarskė“ – tradicinę suvalkietišką virtuvę , UAB „Lauksva“ – minkštą miegamą kampą „SQUARE“.  Menininko Kęstučio Dovydaičio sukurta Verslo skruzdė buvo įteikta nugalėtojui – UAB „Kuchmistrai“ už išmanųjį viešbutį „Zyplių dvaro oficina“.

Įmonė „ScarFa“ įkurta 2020 m. rugsėjo 30 dieną, tačiau pirmosios mintys apie komunikacijos sprendimus įmonės įkūrėjai atsirado dar 2019 m. po pirmosios 3 mėn. stažuotės Budapešte, Vengrijoje, kur įmonės įkūrėja Irina Eid tobulino fotografijos įgūdžius vienoje iš didžiausių viešųjų ryšių agentūrų UNIOMEDIA: „Mane begaliniai sužavėjo darbas iš vidaus, komunikacijos priemonės ir kaip jie kuria pridėtinę vertę įmonėms. Nuo tada tobulinausi ir plėčiau žinių bagažą apie įvairiausius medija kanalus, socialines medijas ir komunikaciją“, – apie verslo atsiradimo pradžią pasakojo Irina.

Paklausta kaip tapo rūmų nare, Irina sakė, kad pirmą kartą rūmų renginyje sudalyvavo dar 2020 m. rudenį ir jau tuomet Rūmų Kėdainių filialo direktorei minėjo, kad kai tik išsigrynins kaip dirbs ir ką veiks (juk įmonė skaičiavo savo pirmąsias dienas) – būtinai taps Rūmų nariu. Taip ir nutiko jau po metų. Šių metų rudenį Irina prisijungė prie rūmų bendruomenės: „Man labai patinka rūmų bendrystės modelis, labai svarbios ir naudingos konsultacijos, taip pat labai svarbu būti tarp tokių pat kūrybingų – nebijau to pažymėti – žmonių“. Irina sakė, kad versle viskas yra kūryba. Nuo įmonės idėjos, pozicionavimo iki pagrindinės veiklos.

Versle viskas yra kūryba. Nuo įmonės idėjos, pozicionavimo iki pagrindinės veiklos.

Bendradarbiavimas ir tikslinga komunikacija

Prie Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendruomenės Irina prisijungė vos prieš kelis mėnesius, tačiau jau bendradarbiauja net su keliais Kėdainių filialo nariais. Paklausta kaip prasidėjo bendradarbiavimas ir kokia yra tokio greito įsitraukimo paslaptis Irina atvira: „Vienas iš geriausių būdų susirasti naują klientą – susitikimas gyvai! Kai kuriuos narius jau žinojau iš anksčiau, dar iki narystės rūmuose, tai bendradarbiavimas prasidėjo jau anksčiau, nes dalyvavimas įvairiuose mokymuose, kur vyksta gyvi susitikimai duoda kokybiškesnius rezultatus nei nuotoliniai susitikimai ar skambučiai.“ Kitas labai svarbus momentas, pasak Irinos, yra asmeninė komunikacija per asmeninį profilį: „Tai yra labai galingas įrankis, kad ir kaip daugelis to bijotų, ar būtų neramu ką nors pradėti daryti kitaip. Kai turi savo įmonę, kuri yra viešas organas, tavo privati erdvė yra tik už tavo namų durų, o visa kita šiais laikais yra visų“, – apie viešumo galią ir būtinumą tai daryti tikslingai, teisingai ir organiškai kalbėjo Rūmų narė, – šiandien norėdami atrodyti profesionaliais, mes turime komunikuoti ir naudotis šiuo įrankiu, taip vartotojai labiau pasitikės ne tik jumis, kaip asmenybe, bet ir kaip įmonės atstovu, o tai yra tiesus kelias į naujų galimybių ir naujų klientų ratą. „Pagrindinė paslaptis – būti atviram šių dienų komunikavimo kanaluose, o ypač susitikimuose tarp bendraminčių. Dalintis savo įgyta patirtimi ir kurti pridėtinę vertę klientui“, – pasakojo Irina.

Narystės rūmuose nauda – pasitikėjimas

Irina sakė: „Vienas gali padaryti daug, bet tiek daug, kiek gali padaryti keli – tu neįstengsi.“ Būtent todėl buvimas narystėje sukuria pridėtinę vertę. Įmonės įkūrėja pasakojo, kad narystė duoda didesnį pasitikėjimą kita įmone, su kuria gali matyti bendradarbiavimo galimybes. Lygiai taip pat dėl narystės galima sulaukti kolegų, kitos įmonės pagalbos vienu ar kitu klausimu, o gal net gauti nuolaidą tau svarbiam produktui ar paslaugai.

Video turinys yra rytojus

Kalbėdama apie įmonių komunikaciją Irina stebėjosi, kaip Kėdainių regiono įmonės nevykdo arba chaotiškai vykdo komunikaciją. Kad eksperimentuoti ir ieškoti priėjimo prie kliento reikia – tai taisyklė. Bet galima tai daryti geriau ir gauti kokybiškesnius rodiklius. Aišku, pradžioje reikia tuos svarbius rodiklius įsivardinti ar tai yra kliento įsigyta prekė, pasiūlymas per konkretų kanalą prekiauti jų prekėmis, o gal sekėjų/gerbėjų didėjimas, ar kitas Jūsų pasirinktas rodiklis. „Aš matau papildomą galimybę per „YouTube“ kanalą kuriant laidų ciklą, ar taikant daugiau vizualinių sprendimų. Nuotraukos ir foto reportažai yra jau įprasta ir yra VAKAR. O video yra RYTOJ. Jeigu atsirastų narių norinčių žengti kartu į RYTOJ, maloniai kviečiu pabendrauti“, – bendradarbiauti kvietė Irina.

Kauno PPA rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius posėdžio pradžioje sakė: „Tikimės produktyvios diskusijos ir konkrečių sprendimų ateityje, kad verslo aplinka būtų kuo palankesnė bei užtikrinanti verslo augimą ir, be abejo, Lietuvos gerovę. Šie metai yra išskirtiniai dėl iššūkių, kuriuos tenka įveikti verslui. Darbo jėgos trūkumas, radikalus energetikos kaštų augimas, žaliavų, komponentų trūkumas ir jų kainų augimas, logistikos problemos, finansinio kapitalo trūkumas įmonėse, geopolitinė situacija ir vidaus politika bei COVID-19 įtaka verslui – tai tik dalis verslą neraminančių klausimų.“

Tikimės produktyvios diskusijos ir konkrečių sprendimų ateityje, kad verslo aplinka būtų kuo palankesnė bei užtikrinanti verslo augimą ir, be abejo, Lietuvos gerovę.

Verslininkai pastebi, kad itin staigus ir stiprus energijos kaštų kilimas dar labiau mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą tarptautinėje arenoje, todėl prašo valstybės amortizuoti kainų augimą. Su LR Seimo Ekonomikos komiteto nariais bei posėdžio dalyviais verslo atstovai diskutavo ir apsirūpinimo žaliavomis ir jų kainų, finansinio kapitalo trūkumo, logistikos klausimais. Logistikos grandinės stringa visame pasaulyje, tačiau dėl jau minėtų vidaus ir išorės politikos veiksnių Lietuvos verslui logistikos problemos šiuo metu itin didelės, dėl ko ne tik mažėja įmonių konkurencingumas, bet ir gali didėti kainos vietinėje rinkoje.

Dar viena itin aktuali problema – darbo jėgos trūkumas. Bendri dirbančiųjų ir bedarbių skaičiai yra sugrįžę į priešpandeminį lygį, o darbuotojų paklausa ir toliau auga. Sparčiai  daugėja įmonių, kurios nurodo, kad jų veiklą riboja darbuotojų trūkumas. Covid-19 įtaka labai paveikė turizmo sektorių, todėl posėdžio metu aptarta turizmo verslo situacija ir pateikti  siūlymai Turizmo įstatymo tobulinimui bei siūlymas atvykstamąjį turizmą, kaip generuojantį didelę pridėtinę vertę, pripažinti eksporto šaka.

Posėdžio metu verslininkai taip pat atskleidė ir investicijų problematiką bei kodėl verslas neinvestuoja.

LR Seimo Ekonomikos komiteto nariai sutiko, kad verslo išsakytos problemos yra aktualios ir kiekviena jų reikalauja atskiros diskusijos, todėl verslininkai išgirdo pažadą, kad prie šių problemų bus grįžtama ir jos bus sprendžiamos.

Šiandieninė darbo rinka yra labai įtempta. Konkurencija tarp organizacijų padidėjusi tiek, kad norint pritraukti naujus ar išlaikyti esamus darbuotojus, patrauklaus ir konkurencingo atlygio už darbą jau nebepakanka. Regis ir užkandžiai, sveikatos draudimas ar dovanos įvairiomis progomis jau tapo norma. Būsimi darbuotojai pas potencialų darbdavį ieško ne tik darbo, bet ir prasmės, tvarumo ar kažko išskirtinio, kas juos patrauktų ir sudomintų. Organizacijos stengiasi suderinti savo struktūras, kultūrą, kokybę, vertybes, išteklius ir įsipareigojimus patenkinti ne tik klientų, bet ir būsimų naujų darbuotojų poreikius. O tą padaryti įmonėms – tikras iššūkis.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Personalo vadovų klubo valdybos narė, UAB „Nordnet“ personalo vadovė Giedrė Žigavičiūtė sako, kad jeigu kada nors bandėte atrasti ne tik trūkstamą, bet dar ir tinkamą kandidatą, tikrai žinote, kad tai padaryti dar sunkiau. „Dažnai tenka rinktis geriausią žmogų, kurį galite rasti tuo metu – bet ne visada tinkamiausią darbui“, – sako G. Žigavičiūtė.

Ar teko girdėti, kad laimingi darbuotojai dažnai įmonėje dirba daug ilgiau? Tokie darbuotojai taip pat padeda pritraukti kitus darbuotojus. Dažnu atveju – pačius tinkamiausius. Tai strateginis požiūris, kurį organizacijos naudoja siekdamos užtikrinti, kad jų darbuotojai būtų ilgalaikiai.

G. Žigavičiūtė pasidalino kokiu požiūriu siekiant išlaikyti darbuotojus ir pritraukti naujų vadovaujasi NNL įmonių grupė. „Mūsų įmonių grupė nėra išskirtinė, ieškome ir bandome įvairius būdus kaip pritraukti naujus darbuotojus. Tačiau prieš kurdami kažką naujo susimastėme ir ieškojome aspektų, skatinančių mūsų darbuotojus pas mus dirbti ne vienerius metus. Vienas tokių – jog esame viena didelė šeima. Pastebėjome gražią tendenciją, kuri tęsiasi jau ne vienerius metus. Dažnas darbuotojas į įmonę pasikviečia kartu dirbti savo šeimos narius: mamą, tėtį, brolį, sesę, kitą giminaitį, draugą ar kaimyną. Mes tuo didžiuojamės ir labai skatiname. Įmonėje tam turime premijų sistemą, kuomet rekomendavus draugą darbui ir jam pridėjus dirbti, rekomendavęs darbuotojas gauna premiją už rekomendaciją. Niekas geriau nepapasakos apie įmonę, jos turimus pliusus ir minusus nei artimas bičiulis ar šeimos narys, kuris paskatina pabandyti prisijungti ir dirbti kartu. Naujiems darbuotojams kur kas drąsiau ir paprasčiau efektyviai prisijungti prie komandos. Naujokui visada patarti gali ne tik priskirtas mokytojas, bet ir dirbantis šeimos narys. Pertraukėlių metas visada lydimas skardaus juoko ir geros nuotaikos. Darbuotojus taip pat mielai sveikiname sukūrus šeimas, apdovanojame gimus vaikams ar kitomis progomis. Nepamirštame savo darbuotojų ir ištikus nelaimei. Stengiamės įsiklausyti į visų poreikius ir sudėtingas situacijas sprendžiame kartu.

Nuoširdžiai tikime, kad darbuotojui dirbant su artimais žmonėmis veikla vyksta efektyviau ir į darbą einama su noru. Taip kuriama visa šeimyniška įmonės bendruomenė, formuojama jos kultūra, kas veda į priekį siekiant užsibrėžtų ilgalaikių tikslų.“, – įmonės strategija dalijasi personalo vadovė ir pataria prieš kuriant kažką naujo atsižvelgti į tai ką įmonės jau turi, kas yra jų stipriosios pusės ir kaip tai galėtų būti plėtojama siekiant išlaikyti esamus ir pritraukti būsimus darbuotojus.