Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė patvirtino, kad toks prašymas buvo gautas, o jį vykdyti atsisakyta Lietuvos ir Baltarusijos sutartyje dėl teisinės pagalbos nurodytais pagrindais, kurių smulkiau nedetalizavo.

Apie tai, kad Baltarusijos prašymas atmestas, sekmadienį vietos žiniasklaidai pranešė Baltarusijos generalinis prokuroras Andrejus Švedas. Jis teigė, kad Lietuva nenurodė jokio teisinio pagrindo.

Šių metų kovą autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai lojali teisėsauga pranešė, kad S. Cichanouskajos ekstradiciją inicijuojama dėl gautos informacijos apie esą artimų jos bendražygių organizuotus masinius neramumus.

Tuo metu S. Cichanouskajos atstovai pabrėžė, kad ji palaiko tik taikius metodus.

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus S. Cichanouskaja po rugpjūčio 9-osios rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, pasitraukė į Lietuvą.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko S. Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.

Į Lietuvos institucijas Baltarusija ketina kreiptis dėl buvusio KGB pareigūno Iharo Makaro išdavimo. Jam Lietuvoje yra suteiktas politinis prieglobstis.

LNK televizijai I. Makaras anksčiau teigė turintis įrodymų apie diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos nurodymus organizuoti susidorojimus su kritikais. Taip pat jis sakė neseniai paviešinęs garso įrašą, kuriame buvęs KGB vadas Viačeslavas Zaicevas prieš kelerius metus nurodo nužudyti žurnalistą Pavelą Šeremetą ir kitus režimo kritikus.

I. Makaras tikino iš KGB pasitraukęs savo noru prieš keliolika metų, vėliau prisidėjęs prie opozicijos, tačiau iš Baltarusijos turėjęs pasitraukti, nes bijojo būti sulaikytas. Šiuo metu jam už akių yra skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Baltarusijos saugumas taip pat pranešė jau kreipęsis su teisinės pagalbos prašymu į Jungtines Amerikos Valstijas.

„KGB Tyrimų valdyba į kompetentingas Jungtinių Valstijų justicijos įstaigas išsiuntė prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Kad ją suteiktų, šalis, į kurią kreipiamasi, turi nustatyti bylos įtariamųjų buvimo vietą, juos apklausti, atlikti kitus tyrimo bei procesinius veiksmus, siekiant visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes“, – sakė A. Jarašas, jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Anot jo, baudžiamojoje byloje, iškeltoje pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl sąmokslo ar kitų veiksmų, atliktų siekiant užgrobti valstybės valdžią, kaltinimai pateiki devyniems asmenims: Aliaksandrui Fiadutai, Jurijui Ziankovičiui, Ryhorui Kastusiovui, Volhai Galubovič, Dzmitryjui Ščyhelskiui, Aliaksandrui Perapečkai, Pavelui Kuliažankai, Vitaliui Makarankai ir Iharui Makarui.

A. Fiaduta, J. Ziankovičius, R. Kastusiovas ir V. Galubovič šiuo metu laikomi KGB tardymo izoliatoriuje.

Generalinė prokuratūra Dz. Ščyhelskiui, A. Perapečkai, P. Kuliažankai, V. Makarankai ir I. Makarui už akių skyrė kardomąją priemonę – suėmimą.

„Tuo pat metu inicijuotas klausimas dėl minėtų asmenų ekstradicijos į Baltarusiją. Analogiški prašymai dėl I. Makaro ir V. Makarankos artimiausiu metu bus išsiųsti Lietuvai ir Ukrainai“, – sakė A. Jarašas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tvirtina, kad rengtas pasikėsinimas nužudyti jį ir jo sūnų. Anot jo, su šiuo sąmokslu susijusios amerikiečių specialiosios tarnybos, o jo pašalinimui esą pritarė aukščiausia politinė JAV vadovybė.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) savo ruožtu pranešė padėjusi užkirsti kelią Baltarusijoje gegužės 9 dieną įvykdyti valstybės perversmą. Specialiųjų tarnybų agentai Maskvoje sulaikė J. Ziankovičių ir A. Fiadutą, o Baltarusijoje buvo sulaikytas opozicinio Baltarusijos liaudies fronto (BNF) pirmininkas R. Kastusiovas.

Nuo 1994 metų Baltarusiją valdantis A. Lukašenka už pagalbą dėkojo Vladimirui Putinui ir tvirtino, kad Rusijos lyderis šį reikalą anksčiau šį mėnesį aptarė su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

66 metų autoritariškasis Baltarusijos lyderis slopina istorinius protestus prieš jo valdymą, kilusius paskelbus jį rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų laimėtoju, ir tvirtina užkirtęs kelią Vakarų vadovaujamai revoliucijai.

V. Putinas šios krizės metu remia A. Lukašenką.

Baltarusių opozicija informaciją apie galimą valstybės perversmą pavadino specialiųjų tarnybų provokacija.

Išplatintame komentare G. Landsbergis pabrėžia, kad „Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai“.

„Tad visi, radę prieglobstį Lietuvoje, gali jaustis saugūs, kad jie nebus perduoti režimams – nei dėl savo kovos už demokratiją, nei už žodžio ar tikėjimo laisvę. O Baltarusijos režimui galime pasakyti – greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti jūsų reikalavimus“, – sako G. Landsbergis.

Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai.

Baltarusijos generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti buvusią kandidatę į prezidentus Sviatlaną Cichanouskają, nes ją ketinama patraukti baudžiamojon atsakomybėn „už nusikaltimus valdymo tvarkai, visuomenės ir valstybės saugumui“.

S. Cichanouskaja po praeitų metų rugpjūčio 9-osios rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, pasitraukė į Lietuvą. Į Lietuvą dar prieš rinkimus buvo atvežti jos vaikai.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad Baltarusijos prezidento rinkimai buvo suklastoti. Nuo rinkimų Baltarusiją krečia masiniai opozicijos šalininkų protestai, kuriuos režimas stengiasi malšinti šiurkščiomis priemonėmis.

Ši byla taps žiniasklaidos laisvių skaitmeniniame amžiuje ir JAV teisingumo ribų išbandymu.

Po J. Assange'ui nepalankaus sprendimo 48 metų australas galėtų būti nuteistas kalėti 175 metus, jeigu JAV teismas pripažintų jo kaltę dėl visų 17 kaltinimų pagal JAV Šnipinėjimo įstatymą ir vieno kaltinimo įsilaužimu į kompiuterius.

Visi šie kaltinimai susiję su slaptų Valstybės departamento ir Gynybos departamento pranešimų apie JAV kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimu 2010 metais svetainėje „WikiLeaks“.

Viename 2007 metų vaizdo įraše matėsi sraigtasparnio „Apache“ ataka, per kurią JAV kariai Bagdade atvirai nušovė du naujienų agentūros „Reuters“ reporterius ir devynis civilius irakiečius.

Nutekinti pranešimai taip pat atskleidė slaptas diplomatų ir vyriausybės agentų priešiškose aplinkose, taip pat vietos gyventojų, kurie bendradarbiaudami su JAV rizikavo savo gyvybe, tapatybes.

Šiuos vardus Vakarų laikraščiai, su kuriais iš pradžių dirbo „WikiLeaks“, iš paskelbtų pranešimų išbraukė. Tačiau susipykęs su jų redaktoriais J. Assange'as šimtus tūkstančių pranešimų paskelbė jų pradine forma.

JAV Teisingumo departamentas pernai gegužę sakė, kad tarp J. Assange'o sukompromituotų „žmogiškųjų išteklių“ yra „vietos afganistaniečių ir irakiečių, žurnalistų, religinių lyderių, žmogaus teisių gynėjų ir politinių disidentų iš represinių režimų“.

J. Assange'o šalininkai teigia, kad jo persekiojimas nuo pat pradžių buvo politinis ir asmeninis.

„Spaudos laisvės labui Julianas Assange'as turi būti ginamas“, – gruodžio mėnesį nurodė Niujorke įsikūręs Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).

D. Trumpo įsitraukimas

Dar daugiau intrigos byla įgavo J. Assange'o advokatams pareiškus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pažadėjo dovanoti jų klientui, jei šis paneigs, kad Rusija nutekino JAV lyderio 2016 metų rinkimų varžovės kampanijos elektroninius laiškus.

„2017 metų rugpjūtį Donaldo Trumpo administracija bandė spausti Julianą Assange'ą pasakyti dalykų, kurie būtų palankūs pačiam prezidentui Trumpui“, – ketvirtadienį pareiškė J. Assange'o advokatų komandos koordinatorius Baltasaras Garzonas (Baltasaras Garsonas).

„Kai Julianas Assange'as atsisakė, jis buvo apkaltintas ir buvo pateiktas jo ekstradicijos prašymas drauge su tarptautiniu arešto orderiu“, – sakė B. Garzonas.

Baltieji rūmai šiuos įtarimus pavadino „dar viena niekada nesibaigiančia apgavyste ir visišku melu“, bet teisėjas sutriko įtraukti juos į bylą.

Atskirai J. Assange'as yra įtariamas išžaginimu ir lytine prievarta per jo 2010 metų apsilankymą Švedijoje.

Jis viską neigė ir tą bylą vadino teisiniu pretekstu Švedijai išduoti jį Jungtinėms Valstijoms.

J. Assange'as buvo sutikęs, kad tyrėjai dėl šių kaltinimų jį apklaustų Londone, bet švedų prokurorai tokios galimybės atsisakė.

Tarptautinis bėglys

Tuo metu Jungtinės Karalystės teismas 2011 metų vasarį nusprendė, kad J. Assange'as galėtų būti išduotas Švedijai, kur stotų prieš teismą.

Tačiau J. Assange'as pasiprašė politinio prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, jį gavo ir tapo tarptautiniu bėgliu, 2012 metais pažeidęs paleidimo už užstatą Britanijoje sąlygas.

Vis dėlto jo kampanija tęsėsi. J. Assange'as 2012-aisiais sudarė sutartį su Rusijos valstybiniu transliuotoju RT ir ėmė transliuoti per „Skype“ imtus interviu su tokiomis antivakarietiškomis figūromis kaip „Hizbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala). Tai dar labiau supykdė Vašingtoną.

Ekvadore politinėms nuotaikoms pakrypus JAV palankesne linkme, J. Assange'as neteko malonės ir 2018 metais ėmė prarasti savo privilegijas ambasadoje.

Paskutinės apsaugos priemonės buvo panaikintos pernai balandį ir J. Assange'as, besimuistantis ir šaukiantis, buvo išvilktas iš ambasados. Jis buvo uždarytas griežto režimo kalėjime netoli Londono Vulidžo Karūnos teismo, kur jo ekstradicijos byla bus svarstoma dviem etapais šią savaitę ir gegužės mėnesį.

Viešasis interesas

Kaltinimai lytiniais nusikaltimais jau yra panaikinti suėjus senaties terminui ir švedų tyrėjams negalint apklausti J. Assange'o dėl įtarimų, kuriuos pagrindinis kaltintojas lapkričio mėnesį pavadino „įtikimais“.

Tačiau teismas svarstys, ar JAV Teisingumo departamento „aprašytas elgesys prilygsta ekstradicijos vertam nusikaltimui“.

Britanijos prokuratūra sako, kad teismas taip pat turi pasverti, ar „ekstradicija būtų neproporcinga ir nesuderinama su... asmens žmogaus teisėmis“.

Gynyba teigia, kad taip ir būtų, o kai kurie JAV teisės ekspertai mano, kad J. Assange'as turi argumentų.

„Šnipinėjimo akto vartojimo istorija per šimtmetį nuo to laiko, kai Kongresas jį priėmė, yra labai permaininga“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ričmondo universiteto teisės profesorius Carlas Tobiasas (Karlas Tobajesas).

Pasak jo, daug kas galvoja, kad „ekstradicija ir JAV baudžiamasis persekiojimas padarytų neigiamą poveikį spaudos pastangoms atskleisti viešajam interesui svarbią vyriausybės informaciją“.

Kaip trečiadienį paskelbė prokuratūra, toks sprendimas priimtas išnagrinėjus teismo nutartyje nurodytus motyvus, kuriais grindžiamas atsisakymas išduoti nurodytą asmenį.  

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS sakė, kad prokuratūra nesutinka su teismo nurodytais motyvais, tačiau kol kas nedetalizuojama, ką ir kodėl prokurorai skųs.

„Šiandien yra susipažinta su pačia nutartimi ir įvertinta, kad sprendimas bus skųstinas, o konkrečios formuluotės bus šiek tiek vėliau“, – trečiadienį sakė ji.

Vilniaus apygardos teismas antradienį pranešė, kad Kazachstano prašymo išduoti S. Šalabajevą Generalinė prokuratūra nepalaikė. Posėdžio metu prokurorė atsisakė reikalavimo išduoti asmenį Kazachstanui ir palaikė tik prašymą išduoti jį Ukrainai.

Generalinė prokuratūra kol kas šių aplinkybių taip pat nekomentuoja.

Po to, kai S. Šabalajevas Lietuvoje buvo sulaikytas pernai liepą, Lietuvos generalinėje prokuratūroje buvo gauti dviejų užsienio valstybių – Kazachstano ir Ukrainos – teisinės pagalbos prašymai dėl šio asmens išdavimo baudžiamajam persekiojimui.

Kazachstano generalinė prokuratūra teigia, kad dėl S. Šalabajevo nusikaltimų „BTA Bank“ patyrė 489 mln. dolerių (429 mln. eurų) nuostolių, o jo persekiojimas nesusijęs su politika. Anot Kazachstano pareigūnų, S. Šalabajevas buvo daugelio lengvatinio apmokestinimo įmonių faktiškasis savininkas.

Lietuvai suteikus prieglobstį, Kazachstanas dėl to įteikė Lietuvai notą, šį klausimą kėlė ir Vilniuje viešėjusi Kazachstano užsienio reikalų viceministro vadovaujama delegacija.

S. Šalabajevas sako esąs persekiojamas todėl, kad yra toje pat byloje kaltinamo Kazachstano opozicijos atstovo ir verslo magnato Muchtaro Abliazovo giminaitis. Šiuo metu M. Abliazovas suimtas Prancūzijoje, kuri svarsto jo išdavimą Rusijai arba Ukrainai.