„Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis Teisėjų tarybos posėdyje primygtinai siūlė tyrimo apimtis išplėsti ir tirti ir pačios Teisėjų tarybos veiklą, kadangi Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina labai aiškiai nustato, jog būtent Teisėjų tarybai tenka pareiga tiksliai išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su asmens skyrimu teisėju ir tik tuomet patarti Respublikos Prezidentui dėl jo skyrimo teisėju. Tuo tarpu dėl minimų pretendentų į Vilniaus miesto apylinkės teismą Teisėjų taryba patarė vienbalsiai balsuodama už“, – nurodoma Prezidentūros atsiųstame atsakyme Eltai.

Teisėjų tarybos posėdyje penktadienį pranešta, kad NTA direktoriaus patarėjas Justinas Bagdžius atlieka vidinį tyrimą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Anot jo, tyrimo metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

„Taip, aš galiu patvirtinti, kad aš, kaip centrinis už korupciją atsparios aplinkos kūrimo atsakingas subjektas, kovo 4 dieną informavau Nacionalinės teismų administracijos direktorę ir Teisėjų tarybos pirmininkę apie tai, kad aš savo iniciatyva pradėjau tam tikrų viešai pasirodžiusių aplinkybių vertinimą, susijusį su pastarosiomis atrankomis į Vilniaus miesto apylinkės teismą“, – sakė J. Bagdžius.

„Šitas tyrimas nėra kažkokio pažeidimo tyrimas ar atsakomybės aiškinimasis, kažkieno traukimas atsakomybėn. Aiškinamasi aplinkybės, ar nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos, kurios nenumato, kad pretendentams į apylinkės teismo teisėjo pareigas yra reiškiamos teismo pirmininko ar teismo kolektyvo nuomonės. Tas įstatymas priimtas neseniai Lietuvos Respublikos prezidento iniciatyva. O tyrimas inicijuotas, atsižvelgiant į paskutiniuosius du teikimus į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuomet iš trijų teiktų kandidatų ir jau paskirtų teisėjų du buvo tiesiogiai pavaldūs to teismo pirmininkei“, – dėstė NTA direktoriaus patarėjas.

Žinia apie pradėtą tyrimą sukėlė diskusijas Teisėjų taryboje. Dalis tarybos narių kėlė klausimus, ar NTA direktoriaus patarėjas turi įgaliojimus imtis tyrimo, kurio metu vertintintų Prezidentūros siūlymus, teikiant kandidatus į teisėjus.

Pati Prezidentūra priminė, kad prie šio klausimo Teisėjų taryba ketina grįžti gegužę.

„Teisėjų taryba priėmė sprendimą kitame tarybos posėdyje, kuris numatomas gegužės 3 d., grįžti svarstyti klausimą ar NTA direktoriaus patarėjas J. Bagdžius turi įgaliojimus atlikti atitinkamą tyrimą“, – atsakyme Eltai teigia Prezidentūra.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisėjų atrankos komisijos atliktas pretendentų vertinimas prezidento nesaisto. Tačiau, kaip nurodoma teisės akte, Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas dėl prezidento pasirinkto pretendento neskyrimo teisėju taip pat turi būti motyvuotas.

Apie tai Teisėjų tarybos posėdyje penktadienį pranešė tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

„Tyrimas yra pradėtas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą mūsų teismų sistemos centrinio, už korupcijos prevenciją atsakingo pareigūno“, – teigė S. Rudėnaitė.

Ji tvirtino, kad jokia institucija neturėtų kištis į šį tyrimą.

„Manau, kad kol tyrimas nebaigtas nei Teisėjų taryba, nei joks kitas subjektas neturi teisės kištis, nes tai būtų suprantama kaip bandymas tą pareigūną paveikti, poveikio darymas“, – tvirtino S. Rudėnaitė.

Teisėjų tarybos posėdyje apie tai, kad pradėtas tyrimas dėl konkrečių asmenų skyrimo į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų pareigas, patvirtino ir tyrimą atliekantis NTA direktoriaus patarėjas Justinas Bagdžius.

„Taip, aš galiu patvirtinti, kad aš, kaip centrinis už korupciją atsparios aplinkos kūrimo atsakingas subjektas, kovo 4 dieną informavau Nacionalinės teismų administracijos direktorę ir Teisėjų tarybos pirmininkę apie tai, kad aš savo iniciatyva pradėjau tam tikrų viešai pasirodžiusių aplinkybių vertinimą, susijusį su pastarosiomis atrankomis į Vilniaus miesto apylinkės teismą“, – sakė J. Bagdžius.

Anot jo, tyrimo metu analizuojamos prezidento G. Nausėdos siūlytų asmenų į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus paskyrimo į pareigas aplinkybės, aiškinamasi, ar teikiant šiuos kandidatus, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.

„Šitas tyrimas nėra kažkokio pažeidimo tyrimas ar atsakomybės aiškinimasis, kažkieno traukimas atsakomybėn. Aiškinamasi aplinkybės, ar nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos, kurios nenumato, kad pretendentams į apylinkės teismo teisėjo pareigas yra reiškiamos teismo pirmininko ar teismo kolektyvo nuomonės. Tas įstatymas priimtas neseniai Lietuvos Respublikos prezidento iniciatyva. O tyrimas inicijuotas, atsižvelgiant į paskutiniuosius du teikimus į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuomet iš trijų teiktų kandidatų ir jau paskirtų teisėjų du buvo tiesiogiai pavaldūs to teismo pirmininkei“, – dėstė NTA direktoriaus patarėjas.

Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis Teisėjų tarybos posėdyje tvirtino, kad jį pasiekė informacija apie vidinį NTA tyrimą dėl teisėjų skyrimo. Anot jo, susidaro įspūdis, jog siekiama išsiaiškinti, ar Vilniaus miesto apylinės teismo pirmininkė (Viktorija Šelmienė – ELTA) galėjo proteguoti tam tikrus asmenis.

„Vartojama terminija, kad (teismo – ELTA) pirmininkė nepagrįstai protegavo atskirus asmenis. Nežinau, ar galima sakyti, kad nėra kalbama apie pažeidimą“, – stebėjosi A. Kabišaitis.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė kreipėsi į A. Kabišaitį, akcentuodama, kad tokie klausimai neturėtų būti aptarinėjami uždaruose tarybos posėdžiuose.

„Ko Jūs, gerbiamas Andriau, tikitės iš to? Kad Teisėjų taryba uždarame posėdyje pasikalbėjus turėtų kažką padaryti?“, – klausė S. Rudėnaitė.

Manau, kad kol tyrimas nebaigtas nei Teisėjų taryba, nei joks kitas subjektas neturi teisės kištis, nes tai būtų suprantama kaip bandymas tą pareigūną paveikti, poveikio darymas.

A. Kabišaitis replikavo, kad jis uždaro Teisėjų tarybos posėdžio ir neprašo.

Tuo metu Teisėjų tarybos narė Danguolė Bublienė tvirtino mananti, kad taryba turėtų susipažinti su vidiniu NTA tyrimu.

„Kad būtų pristatyta, kas daroma, tai manau Teisėjų taryba turi tokią teisę“, – sakė D. Bublienė. 

Abejojo, ar NTA direktoriaus patarėjas turi įgaliojimus atlikti tyrimą

Teisėjų tarybos narys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Artūras Ridikas kėlė klausimą, ar NTA direktoriaus patarėjas J. Bagdžius turi įgaliojimus atlikti vidinį tyrimą dėl teisėjų skyrimo procedūrų.

„Ar turi įgaliojimus pareigūnas pradėti tyrimą?“, – svarstė Teisėjų tarybos narys.

J. Bagdžius savo ruožtu kartojo, jog tyrimo metu tiesiog siekiama įvertinti, ar nėra diskredituojama pati teisėjų atrankos procedūra.

„Čia yra vertinama situacija ir žiūrima, ar ta situacija nesudaro prielaidų diskredituoti teisėjų atrankos procesą, įvertinti, kokios kliūtys, kokios teisinio reguliavimo problemos egzistuoja. (...) Šiai dienai ta pirminė informacija surinkta ir aš įsivaizduoju, kad sekančiame Teisėjų tarybos posėdyje gali būti pristatytas jau vertinimas tų mano išvadų ar rekomendacijos, kaip peržiūrėti teisinį reguliavimą, gal kokios rekomendacijos pateiktos apylinkių teismų pirmininkams“, – sakė NTA direktoriaus patarėjas.

Teisėjų tarybos narys A. Ridikas, tęsdamas diskusiją, kėlė mintį, ar neturėjo taryba, visų pirma, suteikti įgaliojimus J. Bagdžiui imtis tokio pobūdžio tyrimo. Teisėjo įsitikinimu, tokių tyrimų galėtų imtis nebent Teisėjų tarybos sudaryta komisija.

„Mažų mažiausiai be Teisėjų tarybos įgaliojimo tokie tyrimai, kai įtraukiamos ir kitos institucijos, negali būti atliekami. Kitas dalykas – klausimas, ar turėtų tokius tyrimus daryti pareigūnas, jį įgaliojus. Manau, kad turėtų būti sudaryta komisija ištirti tokiems atvejams“, – dėstė A. Ridikas.

Jis kėlė klausimą, ar nereikėtų Teisėjų tarybai stabdyti J. Bagdžiaus pradėtą tyrimą.

Teisėjų tarybos narė, LAT pirmininkė D. Bublienė, kalbėdamas apie tyrimą, savo ruožtu teigė, kad taryba, jei kalbama apie jau paskirtus teisėjus, kurių kandidatūroms Teisėjų taryba, gali atsidurti keistoje situacijoje.

„Tyrimas, nesvarbu, kaip pasibaigtų, diskredituoja ir pačią Teisėjų taryba. Nes kas čia atsitinka? Teisėjų taryba pritarė asmenims, kurie buvo proteguojami pirmininkės?“, – kėlė klausimus D. Bublienė.

Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė neslėpė nemananti, kad vidinis tyrimas dėl teisėjų skyrimo procedūrų neturėtų būti nutrauktas. Jos įsitikinimu, jei kyla abejonių dėl tokių skyrimų skaidrumo, būtina atlikti analizę.

„Prie ko čia teisės pažeidimas? Kas yra korupcija? Korupcija yra ne teisės pažeidimas, korupcija yra žymiai plačiau – ir dalykai, ir apraiškos“, – dėstė S. Rudėnaitė.

Galiausiai Teisėjų taryba klausimą dėl vidinio tyrimo, kuriame aiškinamasi dėl teisėjų skyrimo į pareigas aplinkybių, atidėjo.

ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų.

Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.

„Iš principo tikslui taip, be jokios abejonės (pritariu – ELTA). Kalbant apie neapmokestinamąjį pajamų dydį, vaiko pinigus, norėtume laikytis to pačio principo, kad šiandien daromi sprendimai neužprogramuotų ilgalaikių pasekmių kitų ir dar kitų metų biudžetams, kitų Vyriausybių veiklai, todėl reikės labai rimtos diskusijos“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Ministras pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į pernelyg didelę Prezidentūros skubą teikiant šiuos siūlymus Seimui.

„Norėtųsi, kad tokie įstatymai, kurie gali daryti įtaką mūsų visų gyvenimui ilgalaikėje perspektyvoje, jei kalbėtume apie mokesčių mažinimą, mokesčių sistemos keitimą, turėtų sudaryti galimybę bent vieną kitą (dieną – ELTA) susipažinti Seimo nariams. Ir štai jie pamato Seimo salėje registruotą“, – teigė premjeras.

ELTA primena, kad šalies vadovas siūlo Seimui priimti įstatymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka.

Taip pat G. Nausėda teiks įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį GPM tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (iki 4000 eurų bruto).

Siekdamas papildomai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, šalies vadovas taip pat siūlys ankstinti numatytą NPD padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.

Anot prezidento, tokiu būdu mažiausiai pajamų gaunančias šeimas parama pasiektų trimis kanalais – laikinai mažinant pajamų mokesčius dirbantiesiems, didinant NPD ir skiriant papildomas vienkartines išmokas vaikams. Bendra šių priemonių vertė siektų apie 500 mln. eurų.

„Iš tikrųjų sprendimas buvo daryti pertrauką šiuo klausimu. Mes darėme darbo grupę, tai ir pirmadienį, ir antradienį darėme, ir labai daug pasiūlymų, labai daug pastabų sulaukėme. Tiek nuo mažųjų verslininkų, tiek didesnių, visi išsakė, prašė neskubėti. Nes tai praktiškai prilygsta kaip mokesčių reformai, kurią darėme 2018 metais, kur truko praktiškai metus laiko visos diskusijos. (...) Šiuo metu yra pertrauka paimta, vėl bus organizuojamos darbo grupės, klausimai, susitikimai ir ieškoma geriausio varianto“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

V. Ąžuolo teigimu, tam tikroms sritims, kur biudžete planuojamos papildomos išlaidos, jau rasti finansiniai šaltiniai.

„Ką svarstė biudžeto komitetas, kam pritarė, tai toks bendras padidėjimas nuo Vyriausybės projekto būtų apie 59 mln. eurų. Apie 25 mln. eurų yra rasta šaltinių, tai, pavyzdžiui, kultūros pasas, neformalus švietimas iš ES lėšų, dar vienas šaltinis iš žemės pardavimų iki 3 hektarų. Tai tokių mažiau padengtų yra gal iki 15-20 mln. eurų, sakykime, aukštąjį mokslą uždengiame iš loterijų mokesčio padidėjimo, tai tam tikri sprendimai jau yra rasti“, – teigė BFK pirmininkas.

Visgi, pasak jo, nerimauti dėl to, kad svarstymas dėl ateinančių metų valstybės biudžeto užsitęs, neverta.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, jog Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) sprendimas daryti pertrauką dėl jo teikiamų mokestinių pasiūlymų rodo, kad valstybės politika yra aukojama dėl asmeninių pajamų.

BFK trečiadienį, svarstydamas prezidentūros siūlymus labiau apmokestinti kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas, balsavo už pertrauką, kad kartu su Vyriausybe būtų ieškoma sprendimų.

Prezidentūra siūlo kitas nesusijusias su darbo santykiais pajamas iš turto pardavimo, nuomos, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio apmokestinti 20 proc. tarifu. Šiuo metu tarifas siekia 15 proc.

Siūloma pajamoms iš dividendų nustatyti 20 proc. tarifą vietoj šiuo metu esančio 15 proc., taip, pasak prezidentūros, iš dalies sumažinant didelį mokestinį atotrūkį tarp apmokestinimo darbo santykiuose ir apmokestinimo, taikomo įmonės savininkui generuojant asmens pajamas.

Norima apmokestinamosioms pajamoms (pelnui) iš individualios veiklos, kurios viršija 35 tūkst. eurų per metus, nustatyti efektyvųjį GPM tarifą 15-20 proc., numatant, kad 20 proc. efektyvusis GPM tarifas būtų taikomas metinėms apmokestinamosioms pajamoms nuo 45 tūkst. eurų per metus, tuo metu apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 tūkst. eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų.