Teismai konstatavo, kad negali būti pateisinama situacija, kuomet asmuo patenka į ligoninės priėmimo skyrių ir jam nėra suteikiama skubi medicininė pagalba. Daugiau kaip tris valandas nebuvo imamasi paciento apžiūros, reikiamo ištyrimo, o apžiūrėjus pacientą, pasak teismo, buvo skirtas nepakankamas gydymas, neužtikrintas tinkamas jo transportavimas į kitą gydymo įstaigą, dėl ko pacientas po septynių valandų nuo kreipimosi medicininės pagalbos mirė.
„Ne veltui sakoma, kad auksinės dvi valandos, auksinės 120 minučių, nebuvo vadovautasi šiuo principu“, – BNS sakė ieškovei atstovavęs advokatas Modestas Sriubas.
Į Kauną atvežtas be sąmonės
2020 metų birželį į Marijampolės ligoninę moteris atvežė savo vidutinio amžiaus darbingą tėvą.
Kaip rašoma teismo dokumentuose, apie 16.30 val. atvežtas pacientas be artimųjų buvo įleistas į ligoninės priėmimo skyrių, kelioms minutėms slaugytojos buvo pakviestas į atskirą kabinetą, po to iš karto nurodyta laukti gydytojo bendroje salėje, nesiimant jokių skubių veiksmų suteikti pagalbą.
Dukra apie 19 val. paskambino į ligoninės priėmimo skyrių ir išsakė nusiskundimus, kad reikiamų paslaugos neteikiamos taip ilgai. Praėjus 26 minutėms po skambučio pacientui buvo pamatuotas spaudimas ir jam vėl liepta laukti.
Tėvas, kalbėdamas su dukra telefonu, nurodė, kad į jo priėmime išsakytus nusiskundimus dėl paslaugų neteikimo buvo atsakyta, kad „jei nepatinka laukti, gali važiuoti namo“.
Tik apie 19.46 val. tėvas dukrai pranešė, kad jam suleido vaistų ir stato lašinę. Įdėtiniame lape vidaus ligų gydytojo įrašyta – „reanimatologui konsultuoti dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo taktikos“.
Gydytojo anesteziologo reanimatologo 21.20 val. padarytame įraše nurodyta, kad ligonis sąmoningas, kontaktiškas, nurodyta diagnozė, suderinta su Kauno klinikų budinčia gydytoja ir gydytoju rezidentu, iškviesta greitoji medicinos pagalba pervežimui.
Teismas nustatė, kad į Kauno klinikas pacientas buvo atvežtas apie 22.40 valandą. Pagal klinikų įrašą pacientas atvežtas nesąmoningas, pradėtas gaivinimas pagal suaugusiųjų gaivinimo algoritmą, defibriliuotas. 23.30 val., nesant atsako į reanimacines priemones, konstatuota paciento mirtis.
Buvo skirtas nepakankamas gydymas
Teismas pažymėjo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, atlikusi pacientui Marijampolės ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą, nustatė, kad ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje budėjusi vidaus ligų gydytoja laiku neapžiūrėjo paciento.
Gydytoja, apžiūrėjusi pacientą praėjus daugiau nei 3 val. nuo jo atvykimo, tinkamai neįformino paciento apžiūros medicinos dokumentuose, skyrė nepakankamą gydymą.
„Gydytoja, apžiūrėjusi pacientą praėjus daugiau nei 3 val. nuo jo atvykimo, tinkamai neįformino paciento apžiūros medicinos dokumentuose, skyrė nepakankamą gydymą“, – rašoma byloje.
Tarnyba taip pat konstatavo, kad anesteziologė reanimatologė, 21.20 val. apžiūrėjusi pacientą ir patvirtinusi diagnozę, tinkamai nesuorganizavo paciento transportavimo į Kauno klinikas, t. y. užsakant greitosios pagalbos automobilį nenurodė, kad brigadoje turėtų būti gydytojas, nerekomendavo tinkamo gydymo tęsimo transportavimo metu.
Teismai ir tarnybos vieningai nusprendė, kad padarinių buvo galima išvengti laikantis skubios pagalbos savalaikiškumo, laiku paskyrus tyrimą ir tinkamą gydymą, laiku nukreipus pacientą specializuotam gydymui į įstaigą, vyras tinkamą pagalbą turėjo gauti per dvi valandas, tačiau šįkart ji užtruko beveik šešias valandas.
Kreipėsi dėl didesnės neturtinės žalos
„Nagrinėjamu atveju pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris – žmogaus sveikata ir gyvybė. Ieškovė neteko biologinio tėvo, kuris ją užaugino, ja rūpinosi ir juos siejo artimi bei glaudūs ryšiai. Dėl netekties yra pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kuriuos ji siejo su bendra šeimos (senelių, tėvų ir anūkų) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą“, – rašoma teismo sprendime.
Teismas konstatavo, kad situacija sukėlė stiprius išgyvenimus, sukrėtimą ir skausmą paciento šeimai, o sveikatos sistemos atstovų neteisėti veiksmai pasireiškė didelio neatsargumo forma.
„Nors ieškovė, mirus tėvui, buvo pilnametė, žalos atsiradimo metu kartu negyveno, nes buvo sukūrusi savo šeimą ir pati augino vaikus, atsižvelgiant į ieškovės su tėvu turėtą itin glaudų ryšį, pasak teismo, nesudaro pagrindo ieškovės patirtą sukrėtimą bei skausmą vertinti kaip daug mažesnį“, – paskelbė teismas.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 metų rugsėjį nustatė, kad dukrai turi būti sumokėtas 13,2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Moteris kreipėsi į teismą, prašydama jai priteisti 50 tūkst. eurų, Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį priimtu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, per 35 tūkst. eurų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.
Spalio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti.
Lietuva nusprendė sumokėti Strasbūro priteistą 27 tūkst. eurų žalą Š. Narbutui 9
