„Netoli Kauno ne taip senai įkurtas parkas su gražiu pėsčiųjų taku bei papuoštas medinėmis skulptūromis. Smiltynų parkas įrengtas Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau šiai dienai ten ne tik nebegalima privažiuoti, nes prie abiejų privažiavimo kelių pakabinti lengviesiems automobiliams draudžiantys eismą ženklai, bet ir atsirado ženklas „Privati valda“, – nurodė moteris.

Kauno rajono savivaldybės atstovai patvirtino, kad Smiltynų parkas yra privati teritorija, kad ji tvarkyta ES lėšomis: „ES remia ir privačių miškų, kitų vaizdingų teritorijų infrastruktūros gerinimo projektus.“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Vis tik parkas nėra užvertas. Kauno rajono savivaldybės Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad pašaliniai asmenys negali naudotis privačiu įvažiavimu, kuris yra servitutinis, tačiau per sodų bendriją į parką patekti gali visi norintys.

„Per Alyvų g., Medžiotojų g. privažiavimas ir įėjimas yra negalimas. Ten yra patekimas tik į sklypus. Privažiavimas yra per sodų bendriją „Lapėnė“, tiksliau, per Šalnos, Lapėnės, Pamiškio g. ir Jorupės g. jau į parką“, – vardijo seniūnė.

Ji patvirtino, kad draudžiamieji ženklai buvo sudėti ir prie antrojo įvažiavimo į parką, bet jie jau nuimti. „Savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymu, jie jau nuimti. Tie ženklai nereiškė, kad važiavimas buvo uždraustas visam laikui. Šis įvažiavimas yra atviras“, – teigė L.Mišeikienė. Anot jos, ženklais buvo bandoma apsisaugoti nuo gyventojų būriavimosi šalyje šoktelėjus sergamumui COVID-19.

Per pirmąjį karantiną Medžiotojų gatve dėl parko buvo smarkiai išaugęs transporto priemonių srautas. Važiavo, parkavosi parko lankytojai, žvejai, nors viešo pravažiavimo iš Medžiotojų į Jorupės gatvę, kuri veda link Neries upės ir parko, nėra.

Nedrausmingus poilsiautojus subaudavo, išvaikė, bet po dvidešimt minučių jie jau vėl būdavo ten.

„Važiuodavo krūvos žmonių šeimom su vaikais, šašlykinėm“, – pasakojo seniūnė. Vietiniai gyventojai skundėsi, kad parko lankytojai viršydavo greitį, kėlė tiek dulkių, kad nesinorėdavo dirbti lauke, automobilius palikdavo ant vejos privačiose erdvėse.

Buvo kviečiami ir pareigūnai. „Nedrausmingus poilsiautojus subaudavo, išvaikė, bet po dvidešimt minučių jie jau vėl būdavo ten“, – teigė L.Mišeikienė.    

Pasiteiravome seniūnės nuomonės, ar šis parkas Domeikavos seniūnijai yra svarbus rekreacinis objektas? „Niekas mūsų neklausė, ar jo reikia. Tiesiog privatininkas gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pinigų, padarė projektą ir pasidarė parką. Su mumis (seniūnija, – aut.past.) niekas nei derino, nei klausė“, – komentavo seniūnė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Portalo kauno.diena.lt fotokorespondentė, nuvykusi į parką, patvirtino seniūnės žodžius: patekimas į parką yra galimas. Tiesa, iki parko teks šiek tiek paėjėti pėstute. 

Parko valdytojų komentaro dar nesulaukėme. Jį gavę tekstą papildysime.

Prieš kurį laiką miesto taryba patvirtino privažiavimo prie jūros kranto pajūrio juostoje uostamiesčio teritorijoje tvarkos aprašą.

Dabar jį ketinama kiek papildyti įtraukiant tris tikslius jau esamus privažiavimus prie jūros: Melnragės centrinį įvažiuojamąjį kelią į paplūdimį ties Melnragės centriniu taku, Melnragės pietinį įvažiuojamąjį kelią Vėtros gatvėje šiaurinio Klaipėdos uosto molo link dviračių ir pėsčiųjų taku bei arteriją greta Smiltynės gelbėjimo stoties, tarp vadinamojo 13 ir 14 žvejybos baro.

"To prašė žvejai, mes suderinome su Vyriausybės atstove. Tiesiog mes papildome šį aprašą", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Tiesa, pastebima, kad prie jūros šiais takais atkakti bus leidžiama ne visiems.

Minėtame apraše nurodoma, kad tai daryti galės tik tie asmenys, kuriems būtina atgabenti prie jūros kranto jų veiklai reikiamą inventorių, priemones ar prekes.

Taigi šie takai atviri tik žvejams ar kitokią veiklą pajūryje vykdantiesiems, renginių organizatoriams.

Siūlymui dar turės pritarti miesto taryba.

Departamento direktorius taip pat informavo, kad 2018-aisiais ketinama suprojektuoti, o 2019-aisiais jau įrengti gerą ir patogų privažiavimo kelią prie jūros Melnragėje.

Vilniuje per tris mėnesius sutvarkyta beveik 100 privažiavimų prie mokyklų, kiemų.  Darbams iš viso sunaudota apie 25 tūkstančiai kv. m asfalto – tokio kiekio asfalto pakaktų pusės Konstitucijos prospekto perasfaltavimui.

Atliekant darbus didžiausias dėmesys buvo skirtas privažiavimams prie mokymosi įstaigų, darželių, kadangi šiose vietose sulaukiama didesnių eismo srautų – ypač atvežant darželinukus, mokinius. Paskutinį kartą šios atkarpos buvo tvarkomos prieš keletą metų.

Privažiavimai, kiemai buvo tvarkomi visame mieste. Šiuo metu jau sutvarkyti privažiavimai prie 28 lopšelių – darželių, 8 darželių, 18 mokyklų, 10 gimnazijų, progimnazijų.

Darbai buvo vykdomi įvairiais būdais – kai kuriuose vietose remontuotos tik atsiradusiose duobės, tačiau ypač stipriai susidėvėjusios atkarpos buvo remontuojamos ištisinio asfaltavimo būdu.

Vilniuje šiais metais skirtingais būdas bus tvarkoma daugiau nei 200 gatvių. Vien per pirmus darbų mėnesius ištisinio asfaltavimo būdu jau sutvarkyta beveik 4 km gatvių kelio dangos, pradėtos tvarkyti Šiaurės, S. Batoro, Žemosios, Daubėnų, Ukmergės ir Kareivių gatvės. 2013 metais ištisinio asfaltavimo būdu sutvarkytos 42 gatvės ir įvairių gatvių atkarpos, kurių bendras ilgis siekia beveik 18 kilometrų. Sostinės gatvių tvarkymui šiais metais planuoja skirti iki 25 mln. Lt. Vieną duobę, kurios plotis 1 m, o ilgis 2 m, miestui sutvarkyti su freza kainuoja 218 Lt.