Per 2023 m. Lietuvoje, Ispanijoje, Estijoje bei Latvijoje platformoje finansuotas 431 projekto etapas ir jiems sutelkta 59,2 mln. eurų. Tai – 36 proc. daugiau, nei 2022m., kuomet buvo sutelkta 43,7 mln. eurų, jie buvo skirti 371 projektų etapui finansuoti. Vidutinė finansuota suma projektui siekė 184 tūkst. Eurų. Pagrinde buvo finansuojami projektai, kurių lėšos buvo skiriamos nekilnojamo turto įsigijimui, NT plėtrai, apyvartinėms lėšoms bei refinansavimui.

„Praėję metai tapo išskirtiniais ne tik sparčiu investuotojų augimu, rodančių, kad sutelktinis finansavimas tampa labai patrauklia ir didelį pasitikėjimą turinčia investavimo priemone. 2023 m. išskirtinumas ir tas, kad finansavimo kreipėsi vis stambesni NT vystytojai. Tai lėmė dvi priežastys – išaugus palūkanoms finansinėse institucijose, verslai pamatė papildomą SFP patrauklumą, taip pat ir nuolat augančios mūsų galimybės sutelkti vis didesnes sumas. Pernai vienu etapu didžiausia sutelkta suma viršijo 3 milijonus eurų, ji skirta projekto Rygoje finansavimui“, – sakė „Profitus“ įkūrėja ir vadovė Viktorija Čijunskytė.

Vidutinis fizinio asmens (investuojančio iki 50 tūkst. Eur.) investicinis portfelis pernai siekė 4900 eurų, įmonių, kurios investuoja savo laisvas lėšas per SFP, vidutinis portfelis viršija 100 tūkst. eurų.  Auga ir stambiųjų fizinių investuotojų, kurių aktyvios investicijos sudaro bent 50 tūkst., investiciniai portfeliai, šiuo metu jie siekia 250 tūkst. eurų. Platformoje taip pat yra ir fizinių asmenų, kurių investicinis portfelis viršija 1 mln. eurų. Kiekvieną mėnesį „Profitus“ platformoje investuoja per 2500 investuotojų.

Pasak V. Čijunskytės gavus naująją sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų licenciją pagal Europos Sąjungos (ES) Sutelktinio finansavimo reglamentą (SFR), šiemet „Profitus“ planuoja dar aktyvesnę plėtrą užsienyje. Pernai investuotojams buvo pasiūlyti pirmi NT projektai Ispanijoje, Estijoje bei Latvijoje. Naujos rinkos suteikia galimybę labiau diversifikuoti investicijas, toks poreikis labai jaučiamas. Pernai tai daryta kur kas aktyviau nei ankstesniais metais, dėl to  vidutinė investicija sumažėjo ir siekė 650 eurus, tačiau bendras aktyvus investuotojų portfelis augo. Tam įtakos turėjo ir didesnis projektų pasirinkimas bei viena pagrindinių saugaus investavimo taisyklių  – diversifikavimo taikymas investavimo strategijoje.

„Šiemet taip pat matome nuoseklaus ir tvaraus augimo perspektyvas. Vertinant, kad NT statybos rinkos kreivės vėl po truputį krypsta aukštyn, augimas gali būti spartesnis nei 2023 m., vis tik pagrindinį dėmesį skiriame kokybiškoms paslaugoms ir labai atsakingam rizikų valdymui“, – sakė V. Čijunskytė.

„Profitus“ veikia nuo 2018 m., per šiuos metus iš viso sutelkta virš 150 mln. eurų, finansuoti 1164 projektai, investuotojai uždirbo per 8,6 mln. eurų. Šiuo metu vidutinė grąža siekia 12,14 proc. Platforma vienija daugiau kaip 35 tūkst. registruotų investuotojų bendruomenę.

„Profitus“ finansavimo duomenys 2019 – 2023 m.

Rygoje tunelinė plovykla bus 650 kv. m. ploto, o investicijos į jos vystymą viršys 5,5 mln. eurų. Viso projekto finansavimas išskaidytas į 10 etapų, pirmojo etapo metu suteikta 760 tūkst. eurų, investuotojai gaus 8-9 proc. palūkanas. Antras finansavimo etapas planuojamas rugsėjo pradžioje, per visus etapus finansavimo suma viršys 3 milijonų eurų.

„Tunelines plovyklas valdančios įmonės plėtros planai Latvijoje sutampa su mūsų plėtros tikslais šioje šalyje, džiugu, kad tampame partneriais ir, galime sakyti, kartu einame užkariauti Latvijos rinkos. Mes – sutelktinio finansavimo srityje, jie – tunelinių plovyklų. Investuotojams šį projektą pasiūlysime su 8-9 proc. palūkanomis, sistema įprasta – kuo daugiau investuoji, tuo didesnės palūkanos. Tikime, kad projektas bus labai populiarus, nes suteikiame galimybę investuoti į gerai žinomą prekės ženklą“, – teigia „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.

Latvijos sostinėje planuojama turėti aštuonias tunelines plovyklas, septynias iš jų vystys „Kenova“ grupės įmonės.

„Finansavimo partneriu pasirinkome „Profitus“, nes matome, kaip jie patikimai dirba, kaip auga ir kokius projektus finansuoja. Mums tiko jų sąlygos, ir ypatingai – sprendimų greitis“, – sako „Kenova“ vadovas Norbertas Faktorovičius.

SFP „Profitus“ šiemet per pirmus 6 mėn. sutelkė 25 mln. eurų, finansuoti 252 projektai. Tai – 38 proc. daugiau nei pernai, kuomet per pirmus 6 mėn. buvo sutelkta 18 mln. Eur. Šių metų įmonės tiksluose buvo numatyta plėtra ne tik į Latviją, bet ir Estiją bei Ispaniją, šiose šalyse jau finansuojami pirmieji projektai.

Į šį projektą iš viso investavo 610 investuotojų, reikalinga suma buvo surinkta per beveik 80 valandų. Du juridiniai ir vienas fizinis asmuo investavo po 100 tūkst. eurų, dar trys fiziniai asmenys – po 50 tūkstančių eurų. Investuotojai iš šio projekto uždirbs nuo 7 iki 10 proc. metinių palūkanų.

Projekto savininkas „Galery4A“ projekte įsigyja 280 kv.m. ploto patalpas, kuriose įrengs estetikos kliniką. Įrengus estetikos kliniką, projektas bus refinansuotas kitoje kredito įstaigoje ilgajam laikotarpiui. Investicijų saugumą užtikrina NT, kurio vertė viršija 1,5 mln. eurų, įkeitimas.

„Šio projekto išskirtinumas tas, kad kreiptasi dėl komercinės paskirties NT finansavimo. Didžiąją daugumą mūsų finansuojamų projektų sudaro gyvenamosios paskirties objektai – butai, namai, kotedžai. Esame finansavę darželio statybą Kauno rajone, šiemet žengėme į dar vieną sritį – komercinių projektų finansavimą. Estetikos klinika – ne pirmasis toks projektas, netrukus pranešime ir apie kitus panašius projektus. Tai dar vienas mūsų planuotos veiklos etapas, plečiant platformos veiklos lauką ir suteikiant naujų galimybių tiek investuotojams, tiek verslams kurtis arba plėstis“, – sakė „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.

SFP „Profitus“ įkurta 2018 m., iš viso jau sutelkta daugiau kaip 121 mln. eurų, finansuoti 995 projektai, platforma turi beveik 33 tūkstančius registruotų vartotojų. Jiems per 5 metus išmokėta beveik 7 mln. eurų palūkanų. Šiuo metu per „Profitus“ galima investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Ispanijoje.

„Terramisu“ projektas – tai buvusios poliklinikos 9 aukštų pastato Rygoje konversija į gyvenamąsias ir komercines patalpas. Viršutiniuose aukštuose įrengiami „klasikiniai“ 1-5 kambarių butai, 3-5 aukštuose – studio tipo butai nuomai, pirmas aukštas pritaikomas verslui.

Iš viso į projektą investavo 441 investuotojas, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Nors didžioji dauguma investuotojų skyrė palyginti nedideles sumas, daugiau kaip trečdalį sumos investavo vienas fizinis asmuo (600 tūkst. eurų) ir viena įmonė (700 tūkst. eurų). Šis 12 mėn. trukmės projektas dėmesio sulaukė ir dėl gana didelių siūlomų palūkanų – nuo 12 iki 15 proc., visi lėšas skyrę investuotojai yra iš Lietuvos.

„Profitus“ nuotr.

„Nepaisant kalbų apie rinkų stojimą, matome, kad pinigų tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi tiek, kad stengiasi juos investuoti kiek galima pelningiau. Stebėdami šių metų tendencijas galime sakyti, kad bent jau sutelktinio finansavimo srityje šiemet nejaučiame blogesnių nuotaikų, tai įrodo ir šis projektas. Pastaruoju metu matome gana sparčiai augančias finansavimo sumas, vis daugiau projektų peržengia 1 milijono ribą. Panašu, kad dar metai – kiti ir SFP taikomi ribojimai finansuoti iki 5 mln. eurų, gali tapti „ankšti“, matant kokie rinkos ir investuotojų pajėgumai ir apetitas“, – svarstė „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.

„Profitus“ nuotr.

Taip pat ji pažymi, kad vis dažniau sutelktinį finansavimą renkasi stambesnių NT projektų vystytojai ir tai rodo, kad SFP, kaip finansavimo šaltinis stambesniam verslui tampa ne tik dėl sprendimų greičio ir lankstumo, bet ir galimybių užtikrinti palyginti didelius piniginius srautus.

„Per pastarąsias savaites mes pasirašėme sutartis su 3 NT projektais, kurių finansavimo sumos viršys 1 mln. eurų, du iš jų – Latvijoje, bus finansuojami ne tik gyvenamosios paskirties, bet ir komercinių objektų statyba. Galime drąsiai sakyti, kad šie metai sutelktiniam finansavimui tapo dar vienu laipteliu aukštyn“, – sakė M. Lenčickaitė.

Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė sako, kad vidutiniškai vienas investuotojas savo lėšas paskirsto 5-7 projektams.

„Tai suprantamas rizikos skaidymas, tie, kas investuoja seniau, lėšas diversifikuoja ir rinkdamiesi skirtingo rizikingumo projektus, dalį lėšų investuoja į rizikingesnius, su didesnėmis palūkanomis, dalį – į mažiau rizikingus. Tai racionaliai valdoma rizika“, – pastebėjimais dalijasi M. Lenčickaitė.

SFP „Profitus“ turi 30 tūkstančių registruotą bendruomenę. Stebint, kaip elgiasi skirtinguose miestuose gyvenantys investuotojai, atsargumu išsiskiria šiauliečiai, vidutiniškai santaupas padalijantys vienuolika projektų. Beje, tai – vyrų statistika. Moterys iš Šiaulių vidutiniškai investuoja į septynis projektus. Tiesa, jos vienai investicijai skiria daugiau, vidutiniškai apie 515 eurų, kai vyrai į vieną projektą vidutiniškai investuoja apie 480 eurų.

Mažiausiai investicijas skaido panevėžiečiai, jie vidutiniškai santaupas padalina penkiems NT projektams. Vilniečiai vidutiniškai investavę į devynis projektus, klaipėdiečiai – į aštuonis, kauniečiai – į septynis NT projektus.

Vertinant pagal amžių, investicijų išskaidymas didėja su investuotojų amžiumi, nors pasitaiko ir išskirtinių atvejų. Pavyzdžiui, vienas 60-metis vilnietis, pamatęs, kad vienam iš projektų iki pilno finansavimo „trūksta“ 80 tūkstančių eurų, tokią sumą ir investavo. Tiesa, iki tol jis investavimo patikimumą išmėgino investuodamas po kelis šimtus eurų. Įsitikinęs, kad investuoti SFP saugu, patikėjo gerokai didesnę sumą.

„Pradedant veiklą 100 mln. riba atrodė lyg Everestas, nors tai nebuvo tikslas savaime, kurti sutelktinio finansavimo platformą (SFP) ėmėmės pamatę, kad Lietuvoje dar trūksta efektyvių investavimo galimybių. Pirmais veiklos metais sutelkėme 5 mln. ir šis rezultatas atrodė puikus. Pastaraisiais metais investuotojai ne kartą tiek sutelkė per vieną mėnesį. 95 proc. mūsų investuotojų yra žmonės, turintys daugiau ar mažiau santaupų, likusi dalis – vadinami instituciniai investuotojai. Taigi, esame vieni iš nedaugelio išlaikančių sutelktinio finansavimo esmę“, – pasakojo „Profitus“ įkūrėja ir vadovė Viktorija Čijunskytė. 

Anot jos, pasiekta 100 mln. riba turi simbolinę prasmę, nes SFP tampa ne tik pastebima užsienio rinkose, pasitikėjimas taip pat kitas. „Ši riba yra kaip gebėjimų įrodymas, ne kiekviena SFP tiek pasiekia net ir dirbdama didesnėse rinkose nei Lietuva. 100 mln. riba yra kaip bilietas į tarptautinį SFP klubą, kitų valstybių NT vystytojams tai yra vienas iš patikimumo ir efektyvumo rodiklių“, – sakė V. Čijunskytė.

Pradėjus dirbti su žmonių investicijomis, „Profitus“ labai daug dėmesio visus šiuos metus skyrė ne tik plėtrai, bet ir būsimų investuotojų edukacijai. „Mums startavus 2018 metais renginių, skirtų finansiniam raštingumui, buvo palyginti nedaug. Dabar jau kita situacija, džiaugiamės ne tik prisidedantys, bet ir tapę vieni iš pirmųjų, skatinusių žmonių edukavimą“, – teigė „Profitus“ vadovė.

Nuo 2018 metų rugpjūčio „Profitus“ finansavo 795 NT projektus, investuotojams išmokėta daugiau kaip 5 mln. eurų palūkanų, platforma vienija beveik 30 tūkst. registruotų vartotojų. Per 2022 metus sutelkę 43 mln. eurų „Profitus“ tapo sutelktinio finansavimo lyderiais Lietuvoje.

„Šie metai tapo staigaus augimo metais. Iki karo nuosekliai kilusi kreivė, kovo mėnesį šovė aukštyn. Nepaisant įvairių prognozių dėl vengimo leisti laisvus pinigus, mūsų rezultatai rodo priešingas tendencijas – auga investuojamos bendros sumos, auga ir verslų poreikis finansams“, – sakė „Profitus“ įkūrėja ir vadovė Viktorija Čijunskytė.

Iš viso šiemet per penkis mėnesius sutelkta 16,5 mln. eurų, ir tai yra dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kuomet sutelkta 8,2 mln. eurų. Šiemet investuotojams jau išmokėta daugiau kaip 540 tūkstančių eurų palūkanų.

Vidutinės paskelbtų NT projektų palūkanos šiemet taip pat auga – nuo 8,4 proc. sausį iki 10,4 proc. balandį.

Finansavimą gaunančių verslų disciplina nesikeičia, nepaisant jiems kylančių iššūkių dėl augančių kaštų – su įmokų vėlavimu susiduria vos 3 proc. projektų, kai rinkos vidurkis siekia net 15 proc.

„Tokius rezultatus pasiekiame ir dėl savo itin žemo rizikos pakantumo bei gebėjimo vertinti projektų perspektyvas“, – sakė V. Čijunskytė.

SFP „Profitus“ veiklą pradėjo 2018 m., iš viso jau sutelkta per 60,7 mln. eurų, finansuoti 454 verslo projektai, investuotojams išmokėta 2,6 mln. eurų palūkanų, „Profitus“ sistemoje yra 23538 registruotų investuotojų bendruomenė. 2022 m. balandžio duomenimis, „Profitus“ užima 37 proc. NT srityje dirbančių SFP rinkos.

Antroji priežastis – noras įdarbinti laisvas lėšas (44 proc.), tada – atsiradusios galimybės investuoti mažas sumas (38 proc.). Pagrindinių priežasčių penketuką užbaigia „smalsumas ir noras pamėgini“, ją įvardijo beveik trečdalis (27 proc.) apklaustųjų.

„Stebėdami investuotojų elgseną, matome, kad dauguma žmonių, patikėjusių pinigus SFP, lieka ilgesniam laikui, nesitraukia po šešių ar dvylikos mėnesių, gavę pirmąją grąžą. Tai rodo, kad žmonės tikrai galvoja apie ilgalaikę naudą ir investuodami pinigus į tai žvelgia kaip į ilgalaikį santaupų išsaugojimą, o ne trumpalaikį uždarbį“, – sako „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.

Paprašyti įvertinti, kokį investavimo būdą rinktųsi šiuo metu neinvestuojantys, dažniausiai (28 proc.) įvardijo investicijas į NT per SFP ir tarpusavio skolinimosi platformos, antroje vietoje – savarankiškas investavimas per bankus (25 proc.), toliau – periodinis investavimas per bankus ir akcijų pirkimo platformos. Nuosavo turto įsigijimą, kaip patrauklią investavimo formą nurodė tik 15 proc. apklaustųjų.

Pasak M. Lenčickaitės, tokie prioritetai nestebina, nes norint įsigyti nuosavo NT, reikalingos nemažas pirminės investicijos, o investavimas per sutelktinio finansavimo platformas per pastaruosius trejus ketverius metus tapo populiarus ir dėl paprasto naudojimo, ir dėl galimybės investuoti mažas sumas.

Tie respondentai, kurie jau investuoja, savo pinigus skyrė kaupiamajam gyvybės draudimui (39 proc), III pakopos pensijų fondams (32 proc.), akcijoms, indėliams ir nuosavam NT (po 17 proc.).

Tyrimas balandžio mėn. atliktas kartu su Rinkodaros ir komunikacijos mokslo institutu (KOG) per „Norstar“ platformą. Imtis – visa Lietuva, internetu apklausta 520 respondentų, kurių amžius nuo 18 iki 55 m.

50 mln. eurų riba peržengta sutelkus 500 tūkst. eurų projektui „J7 Beržas“ Palangoje. Projektui lėšos surinktos per mažiau nei savaitę, jį finansavo 473 investuotojai, gausiantys nuo 9 iki 12 proc. metinių palūkanų.

„2021 m. augome dukart, lyginant su 2020 m. Tiek projektais – nuo 95 iki 176, tiek sutelktomis sumomis – nuo 11,3 mln. iki 23,8 mln. eurų. Aktyvus mūsų investuotojų portfelis šiandien sudaro 23 mln. eurų“, – dalinasi įmonės įkūrėja ir vadovė Viktorija Čijunskytė.

„Profitus“ pastaraisiais metais augo ne tik statistiškai. Pernai startuota su pirmuoju NT projektu Latvijoje, planuose ir kitos šalys. Padaugėjo investuotojų iš užsienio šalių, šiandien investicijos „Profitus“ pasiekia iš 37 valstybių. Platformoje pernai įdiegtos tokios funkcijos, kaip automatinis investavimas ir galimybė investuoti antrinėje rinkoje. Taip pat – galimybė sukurti profilį nepilnamečiam asmeniui. Ja gana aktyviai naudojasi tėvai, siekiantys sukurti finansinį pagrindą augančiam vaikui.

„Žinoma, šiandien dažnas mūsų investuotojas domisi, kokia šiuo metu NT projektų situacija, ar nepadaugėjo mokėjimo vėlavimų dėl Rusijos karo Ukrainoje. Vėlavimų nepadaugėjo, o dalis plėtotojų netgi suskubo atsiskaityti greičiau. Taip todėl, kad kurį laiką derinti pardavimai pakilus infliacijai sėkmingai įvyko – žmonės skubėjo įsigyti nekilnojamojo turto. Šiandien kaip tik matome didėjantį verslo poreikį finansavimui, dabar eilėje, jeigu galima taip sakyti, finansavimo laukia daugiau verslų nei šių metų pradžioje“, – pasakoja V. Čijunskytė.

Situacija platformoje, anot „Profitus“ vadovės, išlieka stabili. Šiuo metu su trumpalaikiais vėlavimais susiduria 9, tai yra mažiau nei 5 proc. nuo aktyvaus portfelio. SFP rinkoje įprastas yra 10–20 proc. vėlavimas, taigi, „Profitus“ dirba dvigubai efektyviau nei dauguma kitų platformų.

Investuotojų bendruomenei „Profitus“ šiais metais taip pat pristatys naujų sprendimų. Netrukus bus pilnai atnaujinta platformos svetainė, valdymo sistemos ir klientų savitarna. Investuotojai galės susipažinti su išsamesnėmis apžvalgomis, patogiau sekti savo investicijas, valdyti finansuojamus projektus ir gauti naujienas apie artėjančius mokėjimus.

Šiemet platforma ruošiasi plėstis trimis naujomis kryptimis Europoje. Tai suteiks galimybę investuotojams dar paprasčiau diversifikuoti lėšas investuojant į skirtingus projektus per vieną platformą.

Nuo „Profitus“ veiklos pradžios, prieš daugiau nei 3 metus, „Profitus“ finansuoti 377 nekilnojamojo turto projektai. Daugiau nei 22 tūkst. investuotojų bendruomenė per šį laikotarpį uždirbo 2,3 mln. eurų, vidutinės uždirbtos palūkanos – 9,3 proc.

Šiandien pasaulyje siaučia nauja – sveikatos – krizė, kuri daro nemenką ir, deja, neigiamą poveikį ekonomikoms. Todėl bankams vėl teko peržiūrėti finansavimo politikas, o verslai ir vėl susiduria su finansavimo iššūkiais.

Tačiau Lietuvoje įvairių alternatyvių finansavimo galimybių dabar daug gausiau, nei jų buvo prieš daugiau nei dešimtmetį: veikia Lietuvos banko prižiūrima sutelktinio finansavimo rinka, joje nusistovėjusios aiškios taisyklės ir reikalavimai, o ekonomikoje ir namų ūkiuose yra sukaupta daug lėšų, kurios, jas investavus, galėtų atnešti pelną.

Mažėja visos palūkanos – atsiveria naujos galimybės verslui skolintis

Euro zonoje, vertinant tuos pačius praėjusius dešimt metų, nekilnojamojo turto (NT) įkeitimo arba hipotekos palūkanos (angl. mortgage interest rate), turinčios didelę įtaką galutinei NT kainai, nuosekliai mažėja, rodo portalo TheGlobalEconomy.com pateikiami duomenys.

Grafikas nr. 1: NT įkeitimo palūkanos euro zonoje, 2011–2020 m. (šaltinis: www.theglobaleconomy.com).

Jos mažėja ir didžiosiose Europos ekonomikose – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir kitose. Tiesa, Lietuvoje paskutiniu laikotarpiu palūkanos nemažėjo, bet tai galima paaiškinti pakankamai koncentruota ir mažai konkurencinga bankine skolinimo rinka.

Grafikas nr. 2: NT įkeitimo palūkanos Vokietijoje, D. Britanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, 2011–2020 m. (šaltinis: www.theglobaleconomy.com).

Kadangi Lietuvoje alternatyvaus skolinimo – sutelktinio finansavimo – rinkoje didžiausią dalį užima investicijos į plėtojamus NT projektus, pingantis skolinimasis aktualus ir lietuviškam verslui.

„Pastebime, kad pastaruoju metu palūkanas mažina ir Lietuvoje veikiančios sutelktinio skolinimo platformos. Tai geras ženklas, nes atitinka globalias tendencijas, o ir didina konkurenciją mūsų rinkoje ne tik tarp alternatyvaus skolinimo platformų, bet ir su unijomis, kurios iki šiol, tradiciškai, galėjo pasiūlyti palankesnes sąlygas. Paskutiniai PROFITUS finansuoti projektai su rekordiškai mažomis (6 proc.; 7,5 proc.) palūkanomis rodo, kad investuotojai yra pasiryžę skolinti už mažesnes palūkanas, tačiau ir su ypač maža rizika“, – sako PROFITUS įkūrėja ir vadovė Viktorija Vanagė.

Jos teigimu, skolinimo palūkanų mažėjimas įsitvirtins ir Lietuvoje. Nors, kaip minėta, tradicinių NT paskolų palūkanos Lietuvoje šiuo metu nemažėja, tačiau mažinamos alternatyvaus skolinimo palūkanos didins konkurenciją su įprastais skolintojais ir gerins sąlygas pasiskolinti verslui bei NT plėtotojams. Potencialo taip pat netrūksta: Lietuvoje alternatyvus skolinimas sudaro tik apie 1 proc. skolinimosi rinkos, o, pvz., kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje – ši dalis siekia apie 5–6 proc.

„Lietuvos bankas labai griežtai prižiūri rinką ir toleruoja mažą riziką. Žemos rizikos tolerancijos keliu einame ir mes, todėl galime investuotojams siūlyti saugius jų investicijoms projektus. Iš anksto žinoma grąža ir pasitikėjimas, saugumas mūsų rinkoje – ypač tokiu laikotarpiu – yra labai svarbūs, todėl čia beveik neįmanomi tokie atvejai kaip Latvijoje, kur investuotojai dėl mažiau akylos rinkos priežiūros prarasdavo pinigus, tikėdamiesi didelės grąžos“, – įsitikinusi „fintech“ įmonės įkūrėja.

Karantino pamokos: iššūkiai plėtotojams ir investuotojų pasitikėjimas

Karantino metu NT rinka buvo sustojusi: plėtotojai peržiūrėjo planuojamus projektus ir investicijas, o investuotojai tapo akylesni ir atsargesni. Tačiau šios dvi pusės susidūrė su skirtingais iššūkiais.

„Kiek teko bendrauti su įvairiais plėtotojais, dalis jų, prasidėjus karantinui, nusprendė pristabdyti investicijų planus iki tol, kol situacija taps aiškesnė ir labiau prognozuojama. Tačiau nemažai buvo tokių, kurie naujus projektus planavo prieš karantiną ir nusprendė jų neatšaukti. Tačiau visuotinio neužtikrintumo laikotarpiu NT verslą bankai ėmė vertinti kaip padidintos rizikos sektorių ir dar atsargiau jiems skolinti. Tai tapo tikru iššūkiu NT plėtotojams“, – kalba V. Vanagė.

Todėl dalis plėtotojų ėmė ieškoti galimybių rasti alternatyvių šaltinių pasiskolinti reikalingų lėšų ir tęsti veiklą.

„Natūraliai kyla klausimas: ar vyraujant nežinomybei dėl ateities žmonės nenusprendė savo pinigų kaupti ir bent svarstė juos skolinti verslui per platformas? Mūsų patirtis karantino metu rodo, kad ne: projektai buvo finansuojami greitai, o pridėjus labai trumpas – palyginus su kitais skolintojais – procedūras, tapome puikiu „antruoju pasirinkimu“. Todėl bendras karantino metu finansuotų projektų skaičius buvo labai aukštas“, – sako PROFITUS vadovė.

Jos teigimu, žmonės, turėdami daugiau laiko ir daugiau jo praleisdami internete, dažniau surado galimybę investuoti sutelktinio finansavimo platformose – PROFITUS investuotojų bendruomenė per pusmetį išaugo tiek, kiek pernai per visus metus.

Tačiau investuotojai elgėsi labai apdairiai – stengėsi diversifikuoti investicijų portfelį. Dėl to sumažėjo vidutinė investicija, tačiau bendra sutelkta suma liko labai panaši, kaip pernai per ankstesnį laikotarpį, o investuotojų aktyvumas padidėjo. PROFITUS duomenimis, trys ketvirtadaliai investuotojų investavo daugiau nei į vieną projektą, o daugiau nei pusė – daugiau nei į keturis projektus.

„Tai rodo, kad investavimas vyksta, prie finansinių išteklių priėjimas verslui – pakankamai greitas ir patogus, o tai yra pozityvus signalas visai ekonomikai“, – investuotojų pasitikėjimu džiaugėsi V. Vanagė.

Augantį namų ūkių finansinį turtą „valgo“ infliacija: po karantino – 1,7 mlrd. eurų daugiau indėlių

Lietuvos banko (LB) duomenimis, per 10 pastarųjų metų Lietuvos namų ūkių finansinis turtas (grynieji pinigai ir indėliai, nuosavybės priemonės, investicinių fondų akcijos, pensijų sistemos ir kt.) išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 24,9 mlrd. Iki 50,4 mlrd. eurų.

Grafikas nr. 3: Lietuvos namų ūkių finansinis turtas ir pinigai bei indėliai, 2011–2020 m. (šaltinis: Lietuvos bankas).

Vertindamas šių metų situaciją, LB skelbė, kad namų ūkių (įskaitant namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas) indėliai 2020 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 15,5 mlrd. eurų ir tai buvo 11,2 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. O per antrąjį šių metų ketvirtį indėlių suma išaugo dar beveik 1,7 mlrd. eurų.

Grafikas nr. 4: Lietuvos namų ūkių indėliai, 2011–2020 m. (šaltinis: Lietuvos bankas).

Iš kitos pusės, per tuos pačius 10 metų suminė infliacija, remiantis Statistikos departamento pateikiama informacija, sudarė net 17,1 proc. Tuo tarpu namų ūkių indėlių palūkanos, LB duomenimis, per penkerius metus nukrito nuo 0,54 iki 0,17 proc., taigi, yra gerokai mažesnės už infliaciją. Tai reiškia, kad, pvz., pirmąjį šių metų ketvirtį, kai namų ūkiai turėjo 15,78 mlrd. eurų indėlių ir 2,20 mlrd. eurų grynųjų pinigų, vidutinė mėnesinė infliacija siekė apie 2,53 proc., o indėlių palūkanos – 0,26 proc., hipotetiškai, indėliai prarado daugiau nei 400 mln. eurų vertės, o grynieji pinigai nuvertėdavo 55 mln. eurų. Tai yra beveik 464 mln. eurų „nuostolis“ per metus!

Grafikas nr. 5: Vartotojų kainų pokytis (infliacija), 2011–2020 m. (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas).

Didėjant turtui ir infliacijai bei mažėjant indėlių palūkanoms ši suma tik auga, todėl žmonės ieško, kaip pinigus įdarbinti.